Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteista,

kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, 290 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. įžeidė valstybės tarnautojus, o būtent: 2015 m. sausio 20 d., apie 16.00 val., prie prekybos ir laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams vykdant planą „Skydas“ dėl galimai padėto sprogmens prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, bandydama patekti į policijos pareigūnų saugomą aptvertą teritoriją su geltona juosta „Stop“, policijos pareigūnams neleidžiant jai patekti į minėtą teritoriją, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, išsakydama valstybės tarnautojams – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui Ž. S. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui T. B. žmogaus garbę ir orumą įžeidžiančius žodžius „esate nieko nebaigę, nieko gero gyvenime nenuveikę, nesate sutverti dirbti policijos pareigūnais, jums reikėtų tik karves ganyti, esate pizdukai, debiliukai“, sakė, kad juos apspjaudys, tokiu būdu įžeidė valstybės tarnautojus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiąjį patrulį Ž. S. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiąjį patrulį T. B..

Be to, R. P. kaltinama tuo, kad tyčia, panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2015 m. sausio 20 d., apie 16.06 val., ties (duomenys neskelbtini) esančiu prekybos ir laisvalaikio centru „(duomenys neskelbtini)“, Šiauliuose, policijos pareigūnų sulaikoma dėl galimai daromo teisės pažeidimo, vedama link policijos tarnybinio automobilio, policijos pareigūnams dedant jai antrankius, tyčia panaudojo fizinį smurtą, t. y. dešinės kojos keliu spyrė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui Ž. S. į kairės kojos kelį ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą, tokiais savo tyčiniais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui Ž. S..

Kaltinamoji R. P. teisiamojo posėdžio metu kalta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. sausio 20 d., apie 16.00 val., ji ėjo „Akropolio“ link. Iš tolo pamatė policijos mašiną prie „(duomenys neskelbtini)“. Prie „(duomenys neskelbtini)“ ji neperžengė juostos. Policijos pareigūnas jai paaiškino, kodėl ten negalima eiti. Pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)e“ yra padėta bomba ir, kad aptverta visa teritorija. Buvo keista, kad policija buvo tik iš vienos pusės, iš kitos pusės vaikščiojo kas norėjo. Kai policininkas jai paaiškino apie padėtą bombą, ji nusprendė, kad ji eis „Arenos“ link. Tuo metu policijos pareigūnai jos nesulaikė. Kai baigė kalbėti su policininku, nuėjo prie šviesoforo ir laukė kol užsidegs žalia šviesa. Bestovint pamatė, kad yra apie 60 cm tarpas ir nuėjo, norėjo sutrumpinti kelią. Prie jos priėjo T. B. ir paklausė „kur eini“. Pasakė, kad eina į paštą. T. B. pasakė, kad ten eiti negalima. Ji T. B. pasakė: „pažiūrėk, aš juostos nekertu“. Tuomet jis ją įtempė į tą neleistiną zoną. Paėjus į priekį pribėgo pareigūnas T. B., griebė jai už kairės rankos. Ji T. B. pasakė, kad T. B. pažiūrėtų, nes ji neperžengė tos juostos. Kai pareigūnas sugriebė už jos rankos, užlaužė rankas ir įtempė už juostos ribos, ji liepė ją paleisti, nes galėjo pati nueiti. Tačiau vis tiek jai užlaužė rankas, o po to prie jų priėjo kitas pareigūnas ir kartu ją nutempė prie mašinos. Juto skausmą. Antrankiai jai buvo uždėti tempiant prie mašinos. Neprisimina, ar kai spyrė pareigūnui antrankiai jau buvo uždėti. Mano, kad nepadarė jokio nusikaltimo, neperžengė neleistinos zonos. Toje neleistinoje zonoje vaikščiojo pašaliniai asmenys ir nebuvo sulaikyti, pašaliniams nebuvo rodomas dėmesys, niekas prie jų nesikabino. Ji buvo nutempta prie mašinos, prašė pareigūnų ją paleisti, tačiau pareigūnai nusprendė, kad jai reikia uždėti antrankius, įsodinti į mašiną ir nuvežti į Purienų g. 48. Viskas vyko labai greitai. Pareigūnai jai norėjo uždėti antrankius, ją stūmė ir ji susitrenkė galvą į mašiną. Kai pareigūnai dėjo antrankius, jai užlaužė rankas, jas skaudėjo, norėdama išsivaduoti iš skausmo, stuktelėjo pareigūnui Ž. S. koja, tačiau sužalojimų nesukėlė. Neatsimena, kuria kojos dalimi įspyrė nukentėjusiajam. Jos užlaužtų rankų pasekmės tokios, kad 3 mėnesius ranka buvo sutinusi. Būnant prie mašinos jai buvo sukeltas stresas, todėl galėjo nusikeikti, bet tai nebuvo skirta pareigūnams, susikeikė dėl skausmo, kaltinime nurodytų žodžių nesakė. Ji buvo viešai pažeminta, kadangi pro šalį važiavo daug mašinų. Jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad nevykdė policijos pareigūnų nurodymų policijos komisariate. Ši byla išnagrinėta. Už apsauginės juostos ji žengė todėl, kad vidinė nuojauta jai sakė, kad ten nieko nėra. Kai T. B. jai liepė pasitraukti iš tos vietos, ji iš ten išėjo. Nurodė, kad bendraujant su T. B. nebuvo jokių keiksmažodžių, kalbėjo juoko forma. Po to neleistinoje zonoje praėjo vyras. Ji klausė pareigūnų, kodėl pareigūnai nesikabinėja prie minėto praeivio, o kabinėjasi prie jos. Įvykio metu buvo blaivi. Ankščiau yra kreipusis į policiją dėl įvairių dalykų, tačiau policijos pareigūnai nėra ištyrę nė vieno jos pareiškimo. Ypatingai tai darė D. L.. Ji konstatuoja, kad trūksta įrodymų. Ankščiau su nukentėjusiaisiais jokių konfliktinių situacijų neturėjo. Įvykio metu juos matė pirmą kartą.

Nukentėjusysis T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. sausio 20 d. vyko planas „Skydas“. Įvykio metu dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. Buvo apsirengęs su tarnybine uniforma, su skiriamaisiais ženklais, automobilis taip pat buvo tarnybinis. Dirbo ekipaže kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu Ž. S.. Buvo gautas pranešimas, kad prekybos ir laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini), padėtas sprogmuo. Pagal nurodymus, su minėtu kolega, eidami tiesiogines savo tarnybines pareigas, nuvyko į įvykio vietą. Turėjo saugoti, kad asmenys neitų į „(duomenys neskelbtini)“, taip pat saugojo teritoriją aplink „(duomenys neskelbtini)“. Pastebėjo, kad moteris bando patekti į saugomą teritoriją, kuri buvo apjuosta juosta. Priėjęs prie tos moters, paaiškino, kad ten negalima vaikščioti, kad teritorija saugoma, yra padėta bomba. Ta moteris yra kaltinamoji R. P.. Jis kaltinamajai draugiškai bandė paaiškinti situaciją, kadangi matė, jog ji bando išprovokuoti konfliktą. Kaltinamoji aiškino, kad jai reikia eiti į „(duomenys neskelbtini)“ susimokėti mokesčius. R. P. paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra uždarytas, darbuotojai evakuoti, pastatas tuščias. Matėsi, kad teritorija yra aptverta juosta. Paaiškino, kad negalima eiti į tą teritoriją, tačiau iš jos pusės jautėsi priešiškumas policijos atžvilgiu. Kaltinamoji tris, ar keturis kartus bandė įeiti į saugomą teritoriją, kol vyko diskusija. Jis kiek galėdamas stengėsi išvengti konflikto. Galiausiai jie sutarė, pro kur ji gali praeiti. Tačiau vėliau, kai pamatė, kad jis eina prie automobilio, kaltinamoji pasakė, kad „man nepaaiškinsit, kur norėsiu, ten eisiu“. Jis kaltinamąją iš karto įspėjo ir pasakė, kad viskas yra filmuojama vaizdo registratoriumi. Kaltinamoji įėjo į saugomą teritoriją. Kaltinamoji jį ir Ž. S. išplūdo, vadino „žąsiukais, pizdukais“, sakė, kad jie nieko nemoka, sakė, kad jie nedirbs. Nuo kaltinamosios pasakytų žodžių pasijuto įžeistas. Iš pradžių jis į tuos žodžius nekreipė dėmesio, tačiau pradėjo rinktis žmonės, todėl tikrai labai nesmagu, kai žmonės girdėjo, ką jiems sakė. Netoliese buvo kolegės pareigūnės: K. ir L. Pamatę, kad ji piktybiškai bando išprovokuoti konfliktą, sulaikė kaltinamąją, nuvedė prie automobilio. Ji priešinosi. Jie laikydamiesi saugumo, sudėjo jos rankas už nugaros, nuvedė prie automobilio. Tiksliai nepamena, kuris iš jų uždėjo antrankius kaltinamajai, nes ji intensyviai bandė išsilaisvinti. Tiksliai neatsimena, ar kaltinamoji jau buvo įėjusi į jų saugomą teritoriją, ar tik bandė įeiti. Realiai kaltinamoji „Stop“ juostos nekirto, nes ten nebuvo prie ko tos juostos pririšti, juosta buvo ištiesta iki šviesoforo. Toliau nebuvo vietos skirtos pėstiesiems praeiti. Pėstiesiems yra skirtas šaligatvis. Kaltinamoji apėjo juostą ir įėjo į saugomą teritoriją, kurioje, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, pro tą juostą net ir nebūtų galima praeiti, nes nuo „Arenos“ pusės yra pėstiesiems eismas uždraustas. Jų saugomoje teritorijos dalyje jokių pašalinių žmonių nebuvo. Iš kitos pusės kažkas iš pašalinių asmenų buvo įėję į teritoriją. Nežino, iš kur jie ten pateko. Jų saugomoje teritorijos pusėje, jokie pašaliniai asmenys, išskyrus pareigūnus, nevaikščiojo. Rankų neužlaužė. Paėmė kaltinamajai už rankos, kai vedė prie automobilio. Niekas kaltinamajai galvos į automobilį netrenkė. Tam, kad išvengti jos muistymosi, ji buvo pastatyta prie automobilio. Dedant kaltinamajai antrankius niekas specialiai jai galvos nelenkė. Jie, stengdamiesi išvengti kaltinamosios smūgių, stengėsi kuo mažiau užlaužti rankas, kad galėtų uždėti antrankius. Kaltinamoji muistėsi ir bandė bėgti, liepė ją paleisti, klausė, ką jie čia daro. Kaltinamoji ne vieną kartą buvo perspėta. Vaizdo registratoriuje turėtų matytis, kaip kaltinamoji spyrė Ž. S.. Jis dar kolegą įspėjo laikytis saugaus atstumo, kadangi matė, jog kaltinamoji taikosi pataikyti tiek jam, tiek kolegai. Jis buvo ištiesęs rankas, tačiau kaltinamoji nutaikė momentą ir įspyrė Ž. S.. Jis nematė, kur įspyrė kolegai, bet kolega iš karto sušuko ir pasakė, kad įspyrė į koją. Nuo kaltinamosios nesijautė alkoholio kvapo, bet iš veiksmų atrodė apsvaigusi. Yra įsitikinęs, jog kaltinamoji kolegai spyrė norėdama išvengti sulaikymo. Negali tiksliai atsakyti, ar kaltinamajai antrankiai buvo uždėti prieš įspiriant, ar po to. Kaltinamoji muistėsi, buvo sulaikyta už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, pareigūno įžeidinėjimą, po to už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Kitas ekipažas kaltinamąją pristatė į komisariatą. Jie ir toliau liko vietoje ir saugojo perimetrą, iš įvykio vietos nebuvo pasitraukę. Įvykio metu kaltinamosios prašomo apklausti liudytojo nematė.

Nukentėjusysis Ž. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. sausio 20 d. dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu, saugojo „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, nes buvo gauta informacija, kad „(duomenys neskelbtini)“ padėtas sprogmuo. Įvykio vietoje buvo apytiksliai nuo 14.00 val. Konfliktas su kaltinamąją vyko budėjimo pabaigoje. Teritorija buvo aptverta. Komandos nutraukti apsaugą dar nebuvo. Buvo pasistatę tarnybinį automobilį su visais skiriamaisiais ženklais. Automobilis stovėjo viduryje gatvės. Teritorija pagal galimybes buvo aptverta „Stop“ juosta. Tai teritorija, kur buvo numanomas didžiausias pėsčiųjų eismas. Kaltinamoji R. P. perėjo gatvę. Kolega T. B. pamatęs, kad moteris eina link juosta pažymėtos teritorijos, nuėjo pasikalbėti su kaltinamąja. Jis pirmųjų jų pokalbio žodžių negirdėjo. Prie jų priėjo tik tuomet, kai suprato, kad vyksta konfliktas. Tuomet jau bendravo trise. Kaltinamajai buvo išaiškinta, kodėl negalima patekti į teritoriją, tačiau kaltinamoji vis tiek nelabai norėjo jų klausyti. Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta, kad R. P. eis per gatvę parduotuvės „Rimi“ link. Kaltinamoji perėjo gatvę, susiruošė eiti toliau, tačiau pamačiusi, kad jie nueina, praėjo teritoriją, kur nebuvo juostos, taip pateko į saugomą teritoriją. Toje vietoje nebuvo galimybės pririšti juostos. Ten kur jie buvo, buvo laisvas trikampis žmonėms judėti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės parduotuvės „Rimi“ link. Tuomet jis su T. B. priėjo prie kaltinamosios, suėmė už rankų ir nusivedė prie automobilio. Kiek prisimena, bandant jai uždėti antrankius, kaltinamoji stovėjo ne priešais jį, o šonu, ir dešinės kojos keliu spyrė jam į kairės kojos kelį. Jis pajuto fizinį skausmą. Tą dieną skausmas praėjo. Į medikus nesikreipė, liekamųjų reiškinių neliko. Kiek pamena, kaltinamoji spyrė prieš uždedant antrankius. Nepamena, kuris iš jų uždėjo antrankius. Jie uždėjo kaltinamajai antrankius ir perdavė kitiems atvykusiems pareigūnams. Įžeidimai jų atžvilgiu prasidėjo dar iki jų susitarimo su kaltinamąja, kad ji eis pro „Rimi“, kuomet kaltinamajai aiškino, kodėl negalima eiti. Kaltinamoji diskusijų metu žiūrėdavo į akis ir sakydavo „pasitrauk man iš kelio, pasitrauk, arba aš apspjausiu“. Tai vyko viešoje vietoje. Kaltinamoji sakė, kad „jūs nieko nebaigę, jiems reikia karves ganyti“ ir pan. Kaltinamoji išsakė tuos žodžius, kurie yra nurodyti kaltinime. Įžeidimai buvo išsakyti jo ir T. B. atžvilgiu. Jis jautėsi įsižeidęs. Aplinkui buvo kitų žmonių, kurie girdėjo jų atžvilgiu išsakytus žodžius. Buvo nemalonu. Iš pradžių po tokių įžeidinėjimų jie kaltinamosios nesulaikė vien dėl to, kad tai buvo jų postas. Jie kaltinamąją įspėjo, kad negalima šitaip elgtis. Po įspėjimų kaltinamoji lyg ir suprasdavo, ką jie sakė, bet po kurio laiko ir vėl jiems liepdavo pasitraukti, grasino, kad apspjaus. Po įspėjimo kartojosi kaltinamosios sakomi įžeidžiantys žodžiai jų atžvilgiu. Kai kaltinamoji sakė įžeidžiančius žodžius jų atžvilgiu, netoliese buvo jų kolegų. Netoli buvo Pietinės nuovados pareigūnės Aido gatvės atkarpoje. Vėliau jos priėjo prie jų. Be to, pro šalį praeidavo vienas kitas pašalinis asmuo. Neklausė kaltinamosios, kodėl ji taip užsispyrė, neturėjo laiko su ja šnekėtis. Manė, kad taip užsispirdama ant jų išliejo savo pyktį už tai, kad, jos manymu, ji yra neteisėtai sulaikoma. Yra įsitikinęs, kad dedant antrankius kaltinamajai, jai galva sutrenkta nebuvo. Dedant antrankius už nugaros, visada rankos būna užlaužtos, nes kitos galimybės uždėti antrankius nėra. Galima antrankius uždėti ir iš priekio, bet tik tuo atveju, kai asmuo nesipriešina. Nepamena, kada tiksliai baigėsi operacija „Skydas“.

Liudytoja D. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. sausio 20 d. buvo gautas pranešimas apie sprogmenį „(duomenys neskelbtini)“. Jie, Pietinės policijos nuovados pareigūnai, vyko saugoti, buvo išskirstyti po perimetrą. Ji su kolege N. K. stovėjo ir saugojo, kad žmonės neitų „(duomenys neskelbtini)“ link. Su kolege stovėjo netoli tarnybinio automobilio. Ten stovėjo ir kolegos Ž. S. ir T. B.. Įvykis buvo apie 15.30 val. Pastebėjo, kad prie T. B. priėjo moteris, kurią pažino kaip R. P.. Yra nagrinėjusi ne vieną jos skundą. R. P. nuėjo per Aido gatvę link užtvertos teritorijos. Link R. P. nuėjo T. B.. R. P. ėjo juostos link. Buvo tarpai, kur nebuvo juostos, kadangi nebuvo galimybės jos užrišti. T. B. nuėjo link kaltinamosios pasakyti, kad ten eiti negalima. Kadangi atstumas buvo nemažas, jie stovėjo prie tarnybinio automobilio, ji negirdėjo, koks pokalbis vyko tarp kaltinamosios ir T. B.. Tik matė, kad tarp jų vyko pokalbis. Pokalbis vyko apie septynias minutes. Matėsi, kad jie ginčijosi. Keletą kartų pastebėjo, kad R. P. ruošiasi eiti per Gegužių gatvės perėją. T. B. grįžtant atgal, R. P. vėl apsisuko ir nuėjo link juostos. Tuomet pareigūnai prie jos ir priėjo. Matė, kaip pareigūnai už parankių vedė R. P. prie tarnybinio automobilio. Ji negirdėjo, ką kaltinamajai sakė pareigūnai, tačiau matė, kaip ji spyriojosi, buvo įsisprendusi, nenorėjo eiti. Privesta prie automobilio kaltinamoji spyriojosi, priešinosi sulaikoma, traukė rankas iš pareigūnų. Girdėjo kaip pareigūnai įspėjo kaltinamąją, kad nesipriešintų, nes bus uždėti antrankiai. Girdėjo, kaip R. P. vadino pareigūnus „debiliukais“. Kaltinamoji sukinėjosi, spyriojosi. Matė, kaip ji koja spyrė Ž. S. į koją. Ž. S. susigūžė, tūptelėjo ir balsu pasakė, kad jam įspyrė. Kaltinamoji šaukė: „paleiskit“, sakė žodžius „idiotai, debiliukai“. Ji nepastebėjo, kad šalia jos būtų praeivių, nematė, kad pašaliniai asmenys vaikščiotų po saugomą teritoriją. R. P. rankoje turėjo telefoną, ant rankos rankinę. Kai kaltinamoji buvo sulaikyta, kažkas iš pareigūnų paprašė atiduoti telefoną, kad nebūtų sudaužytas, ar sugadintas. R. P. atsisakė atiduoti telefoną ir stipriai laikė jį rankoje. Kažkuris iš pareigūnų paprašė kolegės N. K. paimti rankinę iš kaltinamosios. Pareigūnė nuėmė rankinę. R. P. prie tarnybinio automobilio visą laiką muistėsi, toliau įžeidinėjo pareigūnus. Po smūgio Ž. S., R. P. buvo uždėti antrankiai. Buvo iškviestas kitas ekipažas, kuris išvežė R. P.. R. P. nebuvo patalpinama į T. B. ir Ž. S. tarnybinį automobilį. Ji tik buvo prie to automobilio. Atrodė, kad įvykio metu R. P. buvo blaivi. Operacija „Skydas“ baigtas po 16.10 val. Operacija baigta neužilgo po R. P. išvežimo.

Liudytoja N. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. sausio 20 d. buvo gautas pranešimas apie sprogmenį „(duomenys neskelbtini)“, jie ten dirbo. Tuo metu jie visi buvo uniformuoti, su skiriamaisiais ženklais, tarnybinis automobilis taip pat buvo su skiriamaisiais ženklais. Ji su kolege D. L. stovėjo Aido gatvėje ir žiūrėjo, kad per saugomą teritoriją neitų žmonės. Šalia jų buvo T. B. ir Ž. S.. Pastebėjo, kad moteris eina link tos vietos, kur buvo draudžiama eiti. T. B. priėjo prie tos moters – R. P. ir jai nurodė kryptį, kur ji gali eita. Jie kalbėjosi. Ką jie kalbėjo, negirdėjo. Po kelių minučių prie jų priėjo Ž. S.. Matėsi, kad R. P. ginčijasi su pareigūnais, mosikavo rankomis. Pareigūnai kalbėjo ramiai. Po to kaltinamoji kelis sykius ėjo link tos vietos, kur jai nurodė eiti pareigūnai, bet ir vėl grįždavo atgal. Paskutinį kartą, kai ji nusisuko eiti, pareigūnai ėjo link automobilio, kur jos stovėjo, tuomet kaltinamoji, pasižiūrėjusi, kad pareigūnai nueina, apsisuko ir pradėjo eiti link „Stop“ juostos, kuria buvo užtverta teritorija. Tuomet priėjo pareigūnai ir kaltinamajai nurodė kur jai galima eiti. Jinai jų neklausė ir toliau ėjo savo kryptimi. Tuomet pareigūnai paėmė kaltinamajai už parankių. Kaltinamoji priešinosi, kojomis buvo įsispyrusi į žemę, matėsi, kad priešinasi. Pareigūnai atvedė kaltinamąją prie automobilio, pasakė nesipriešinti, nes bus uždėti antrankiai. Kaltinamoji vis tiek priešinosi, abu pareigūnus įžeidinėjo, vadino „debiliukais“, „idiotais“, kadangi jie bandė jai uždėti antrankius. Ji šaukė „paleiskit“. Visas konfliktas nuo pat pradžios iki galo vyko apie 10 minučių. Tuo metu, kai pareigūnai norėjo jai uždėti antrankius, dėjo R. P. rankas už nugaros, ji rankoje laikė telefoną, o jos rankinė kabėjo ant rankos. Ž. S. jos paprašė paimti iš kaltinamosios telefoną, kad jo nesugadintų. Ji norėjo paimti telefoną, tačiau R. P. jį laike stipriai, tad nepavyko paimti telefono. Po to kaltinamosios rankinė nuslydo nuo R. P. rankos ir užkibo Ž. S. už guminės lazdos. Ji nuėmė rankinę, kad ši nenukristų. Tuomet pareigūnai kaltinamajai uždėjo antrankius, išsikvietė kitą ekipažą ir kaltinamąją išvežė. Kai R. P. vedė link automobilio, kaltinamoji įžeidinėjo pareigūnus. Ji matė, kaip R. P. spyrė keliu Ž. S. į koją, kuomet kaltinamajai bandė uždėti antrankius. Visi ten buvę pareigūnai sakė R. P., kad ji nusiramintų, tačiau ji neklausė. Pašalinių asmenų nematė, nes visas dėmesys buvo sutelktas į tą konfliktą. Ta operacija dar vyko apie 20 minučių po to, kai R. P. buvo išvežta į komisariatą.

Liudytojas K. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji R. P. yra jo sesuo. Sesuo jai papasakojo apie įvykį, pasakojo apie bombą, sakė, kad ji buvo areštinėje, sakė, kad jai buvo išsukta ranka. Matė ištinusią sesers ranką. Sesuo jam sakė, kad ranką sužalojo policininkai, kai vedė į mašiną, taip pat sakė, kad iš skausmo ji įspyrė policininkui į koją.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 3 dalimi, peržiūrėjo ir perklausė garso ir vaizdo įrašus (prisegta prie 1 t. bylos viršelio), kuriuose užfiksuota policijos automobilyje esančia kamera, matyti, kad 17:59:43 val. filmuojant iš automobilio pro priekinį stiklą kairėje pusėje matosi prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“, o dešinėje – prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“. Šaligatvio kairėje pusėje pasirodo moteris, panaši į R. P., kuri ėjo pėsčiųjų perėjos link, netrukus prie jos pasirodė policijos pareigūnas, po to dar vienas pareigūnas. Moteris su pirma priėjusiu pareigūnu sustojo prie pėsčiųjų perėjos ženklo. Vyko pokalbis. Moteris paėjo kelis žingsnius atgal nuo policijos pareigūno, kitas pareigūnas stovėjo atokiau. Šaligatviu ėjo vienas po kito žmonės ir praėjo pro policijos pareigūnus ir minėtą moterį. Vaikštant pašaliniams asmenims, matėsi, kad minėt pareigūnai kalbasi su moterimi. Policijos pareigūnams bendraujant su moterimi, panašia į kaltinamąją, girdėti moteriškas balsas: „ot durne, ot durne“, bet dėl prastos garso kokybės negirdimi visi pasakyti žodžiai. Išlipo policijos pareigūnė, panaši į D. L.. Iš automobilio girdisi garsas per raciją: „65 vietoje“. Tuoj pat pradėjo bėgti du policijos pareigūnai prie moters, ją sustabdė ir vedėsi mašinos link. Policijos pareigūnai prie mašinos, laikydami už rankų, atvedė moterį, panašią į R. P.. Vedama moteris muistėsi. Girdėjosi vyriškas balsas: „pareigūnų įžeidimas ... jūs esate filmuojama“. Moteriškas balsas: „skauda ranką“, „ ai... ai.., tempia“. Vyriškas balsas: „kitą ranką“, vyriškas: „ooo, brangioji panelė“, moteriškas: „žemio lygio, sakau, jūs esate“. Matėsi, kad per perėjo ėjo trys moterys, kurios sustojo prie policijos automobilio. Iš policijos automobilio girdisi per raciją garsas: 447 netoli“. Privažiavo dvi policijos mašinos, viena iš kairės, kita iš galo. Moterį, kuri panaši į kaltinamąją – R. P., pasodina į automobilį, vedama policijos pareigūnų muistėsi (1 t., 65-70 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta – Aido ir Gegužių gatvių sankryža Šiauliuose (1 t., 10-13 b. l.).

Apžiūros protokole aprašyti garso ir vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos automobilyje esančia kamera, kuriuose užfiksuota, kad policijos pareigūnai, laikydami už rankų, prie mašinos atvedė moterį, panašią į R. P.. Vedama moteris muistėsi. Girdėjosi moteriškas balsas: „žemio lygio, sakau, jūs esate“ (1 t., 65-70 b. l.).

VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro 2015 m. vasario 25 d. pranešime nurodyta, kad R. P. 2015 m. sausio 20 d., apie 20.30 val., kreipėsi į Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo kambarį. Buvo pastebėti abiejų riešų paraudimai, nustatytas abiejų riešų patempimas. 2015 m. sausio 22, 26 d., bei vasario 20, 23 d., kreipėsi į gydytojus prašydama užfiksuoti riešų patinimus, R. P. elgėsi agresyviai, įžeidžiančiai. Jokių sužalojimų nenustatyta (1 t., 121 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 334/15 (04), kurioje užfiksuota, kad objektyvių duomenų dėl R. P. padarytų kūno sužalojimą nėra. VŠĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatytas abiejų riešų patempimas sužalojimu nebuvo vertinamas, kadangi diagnozė paremta tik subjektyviais nusiskundimais, tačiau nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Padaryta išvada, kad laikant už rankų ties alkūnėmis už nugaros, R. P. neturėjo jausti fizinio skausmo. R. P. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nėra. Nesant objektyvių traumavimo požymių nėra ir galimybės vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., 133-134 b. l.).

Akistatų protokoluose užfiksuota, kad akistaton suvesti nukentėjusieji T. B., Ž. S. ir įtariamoji R. P. pasiliko prie savo parodymų (1 t., 163-166; 171-174 b. l.).

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-227/2010, 2K-279/2010, 2K-525/2011). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2009).

Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamoji R. P. 2015 m. sausio 20 d., apie 16 val., prie prekybos ir laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), bandydama patekti į policijos pareigūnų saugomą aptvertą teritoriją su geltona juosta „Stop“, policijos pareigūnams neleidžiant jai patekti į minėtą teritoriją, viešoje vietoje, tyčia kitų asmenų akivaizdoje įžeidė valstybės tarnautojus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiąjį patrulį Ž. S. ir T. B., be to, toje pačioje vietoje, tą pačią dieną, 16.06 val., policijos pareigūnų sulaikoma dėl galimai daromo teisės pažeidimo, vedama policijos tarnybinio automobilio link, policijos pareigūnams dedant jai antrankius, tyčia panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, panaudojo fizinį smurtą, t.y. su dešinės kojos keliu spyrė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui Ž. S. į kairės kojos kelį ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamoji R. P. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies, teigdama, kad necenzūrinius žodžius vartojo ne pareigūnų atžvilgiu, o iš skausmo dėl užlaužtų rankų, kaltinime nurodytų žodžių nesakė, kojos keliu spyrė pareigūnui į koją norėdama ištrūkti, nes jai skaudėjo. Tokius kaltinamosios R. P. duotus parodymus paneigia teismo posėdžio metu duotų nukentėjusiųjų T. B. ir Ž. S., taip pat liudytojų D. L. ir N. K. duoti parodymai. Tai yra, nukentėjusieji T. B. ir Ž. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad R. P. jų atžvilgiu kitų asmenų akivaizdoje, išsakė: „esate nieko nebaigę, nieko gero gyvenime nenuveikę, nesate sutverti dirbti policijos pareigūnais, jums reikėtų tik karves ganyti, esate pizdukai, debiliukai“, sakė, kad apspjaudys, taip pat išplūdo kitokiais necenzūriniais žodžiais, kad R. P., bandydama ištrūkti, kojos keliu spyrė Ž. S. į koją, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą, pasireiškusį pritūpimu ir palydėtą aiktelėjimu. Šias nukentėjusiųjų aplinkybes iš esmės patvirtino netoliese su minėtais pareigūnais buvusios pareigūnės D. L. ir N. K., patvirtindamos, kad R. P. muistėsi, įžeidinėjo pareigūnus, vadindama „idiotais, debiliukais“, bei spyrė vieną kartą kojos keliu už jos stovinčiam ir bandančiam uždėti antrankius pareigūnui Ž. S., tačiau nė viena nematė, ar pataikė ir kur tiksliai pataikė. Šios nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodytos aplinkybės sutampa su vaizdo medžiagoje užfiksuota 2015 m. sausio 20 d. situacija, iš kurios matyti, jog R. P. bandė patekti į saugomą teritoriją, esančią prie PC „Akropolio, Šiauliuose, Aido g. 8. Policijos pareigūnai moterį sulaikė, laikydami už rankų atvedė prie mašinos. Vedama R. P. muistėsi, mosikavo rankomis. Dėl prastos garso įrašo kokybės nesigirdėjo viso pokalbio, tačiau aiškiai girdėjosi moters balsas sakant „žemio lygio, sakau, jūs esate“ (1 t., 65-70 b. l.). Nors R. P. nurodė, kad plūdosi ir pareigūnui Ž. S. spyrė iš skausmo, tačiau nei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 334/15 (04), nei VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro 2015 m. vasario 25 d. pranešime R. P. rankų patinimai neužfiksuoti. Tai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamosios atžvilgiu policijos pareigūnų panaudota fizinė jėga - vedimas už rankų ir antrankių dėjimas, buvo adekvataus pobūdžio, o spyris nukentėjusiajam Ž. S. - buvo tyčinis R. P. veiksmas. Įvertindamas aukščiau nustatytas aplinkybes teismas nukentėjusiųjų ir liudytojų N. K., D. L. parodymais remiasi visiškai, kadangi juos patvirtina aukšiau aptarti rašytiniai įrodymai ir vaizdo medžiaga. Kaltinamosios R. P. parodymais teismas remiasi tik ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja nustatytoms aplinkybėms, o jos parodymais, kad ji plūdosi ir spyrė iš skausmo - teismas nesiriame ir laiko jos pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors liudytojas K. N. posėdžio metu patvirtino, kad po įvykio matė patinusias sesers R. P. rankas, tačiau, kaip jau minėta, be kaltinamosios parodymų, jokie kiti objektyvūs įrodymai nepatvirtina šių aplinkybių. Be to, K. N. yra R. P. brolis ir galimai yra suinteresuotas duoti palankius parodymus seserei siekdamas padėti jai išvengti baudžiamosios atsakomybės, pats tiesiogiai įvykio nematė, o kitas aplinkybes sužinojo iš to ką jam pasakojo R. P.. Tad teismas šio liudytojo parodymais nesiriame.

Kaltinamosios R. P. išsakytas žodžiai – „debiliukai“ ir „idiotai“ – nėra necenzūriniai, tačiau šioje konfliktinėje situacijoje kaltinamoji juos išsakydama policijos pareigūnų atžvilgiu, kitų pašalinių asmenų, kolegų – policijos pareigūnų, akivaizdoje, siekė įžeisti bei pažeminti savo pareigas ėjusį policijos pareigūną, ir šioje situacijoje minėti žodžiai yra įžeidžiančio turinio. Žodis „pizdukai“ – yra necenzūrinis ir šioje konfliktinėje situacijoje buvo įžeidžiamo pobūdžio. Kiti žodžiai – „esate nieko nebaigę, nieko gero gyvenime nenuveikę, nesate sutverti dirbti policijos pareigūnais, jums reikėtų tik karves ganyti“, nors ir nėra necenzūriniai, taip pat yra akivaizdžiai užgaulūs, įžeidžiantys ir žeminantys žmogaus garbę ir orumą, ypač kai jie išsakyti kitų asmenų akivaizdoje.

Įvertindamas R. P. veiksmų intensyvumą – įžeidžiamo turinio žodžiais pareigūnus Ž. S. ir T. B. vadino keletą kartų, kitų pašalinių asmenų akivaizdoje, dienos metu, šalia gatvių sankryžos, prie prekybos centro, bei jos priešinimąsi pareigūnams fiziniu smurtu – spiriant koja pareigūnui Ž. S. į koją, jai dedant antrankius už tai, po to, kai nepaklususi pareigūno T. B. reikalavimui nežengti į saugomą teritoriją, vedama prie tarnybinio automobilio muistėsi, šaukė, elgėsi agresyviai ir nenuspėjamai, teismas laiko jog kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį – valstybės tarnautojo, einančio savo pareigas, įžeidimas ir 286 straipsnį – pasipriešinimas valstybės tarnautojui. Abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai bei veikiant tiesiogine tyčia, nes R. P. suprato, jog sulaikoma dėl padaryto teisės pažeidimo, nevykdydama policijos pareigūno teisėto nurodymo – reikalavimo neiti į saugomą teritoriją, sudavė smūgį koja pareigūnui į koją bei įžeidinėjo du policijos pareigūnus, jų atžvilgiu išsakydama įžeidžiančius, orumą žeminančius žodžius, įskaitant necenzūrinius žodžius, ir norėjo taip elgtis.

Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra persiuntė R. P. prašymą teismui (2t., 37 b.l.), tačiau visos aplinkybės nurodytame prašyme iš esmės yra analogiškos R. P. duotiems parodymams teisme, jos buvo ištirtos ir įvertintos, atitinkamai pasisakant dėl R. P. parodymų patikimumo.

Kaltinamosios R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę R. P. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, t. y. kad padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, į kaltinamosios asmenybę – neteista (1 t., 140 b. l.), bausta administracine tvarka, neturinti galiojančių nuobaudų (1 t., 141-143 b. l.), nedirbanti (1 t., 144-145 b. l.), registruota darbo biržoje (1 t., 146 b. l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus R. P. už kiekvieną iš nusikalstamų veikų baudą. Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Baudą nustatytina sumokėti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas R. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 21 d., t. y. 2 (dvi) paros (1 t., 136, 137 b. l.).

R. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 188, 190 b. l.) - pradėjus bausmės vykdymą panaikintina (BPK 139 str.).

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikos tirti:

2 vnt. skaitmeninių laikmenų su įrašais, prisegtos prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir nuteisti 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir nuteisti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti subendrintą 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 21 d., dvi paras, ir laikyti, kad R. P. yra sumokėjusi 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudos.

R. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. skaitmeninių laikmenų su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.