Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-03-12 · Civilinė byla Nr. 2VP-1247-1030/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-12
Bylos Nr.
2VP-1247-1030/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06712-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Lapukaitė
Suinteresuotas asmuo
O. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-1247-1030/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06712-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.26; 3.2.7.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Monika Lapukaitė,sekretoriaujant Gretai Tarasevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys O. M. (O. M.), individuali įmonė (toliau – IĮ) „Euro company“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

antstolė Vida Daugirdienė kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl O. M. atsakomybės už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą ir taikyti įstatymo numatytą sankciją.

Antstolė nurodė, kad jos kontoroje vykdomas teismo sprendimas, kuriuo teismas nusprendė įpareigoti skolininką O. M. netrukdyti išieškotojai IĮ „Euro Company“ patekti į buto bendro naudojimo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio data, vietą ir laiką jiems pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolės Vidos Daugirdienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004/24/00892, pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 12 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-923-323/2018 (v. b. l. 5), kuriuo O. M. įpareigotas netrukdyti IĮ „Euro Company“ patekti į butą Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), t. y. į buto bendro naudojimosi patalpas ir į kambarį, plane pažymėtą indeksu 5-4, 9,95 kv. m. ploto.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2024 m. birželio 10 d. nuvykusi adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nustatė, kad duris atidaręs skolininkas buto raktus išieškotojai duoti atsisakė, pasiūlė pasiimti iš buvusios savininkės, paaiškino, kad naudotis patalpomis netrukdys, bet spynos nekeis ir raktų neduos. 2024 m. rugsėjo 17 d. antstolei nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, durų niekas neatidarė, reikalavimas vykdyti teismo sprendimą paliktas, skolininkas į reikalavimą neatsiliepė. 2024 m. spalio 11 d. antstolei susisiekus su skolininku, jis paaiškino, kad neketina duoti išieškotojai raktų, neleis keisti durų spynos; neprieštarauja, kad byla būtų atiduota teismui, teisme ketina viską papasakoti apie nesąžiningą išieškotoją. Antstolė, atsižvelgdama į tai, 2024 m. spalio 11 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-52958 (v. b. l. 18).

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK normų bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Pažymėtina ir tai, kad teismas gavęs antstolio surašytą aktą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, be kita ko, turi patikrinti: 1) ar teismo sprendimas (ne)įvykdytas; 2) ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021).

Kaip jau minėta skolininkas O. M. buvo įpareigotas netrukdyti IĮ „Euro Company“ patekti į butą Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), t. y. į buto bendro naudojimosi patalpas ir į kambarį, plane pažymėtą indeksu 5-4, 9,95 kv. m. ploto.

Nagrinėjamu atveju, nors skolininkas vykdymo proceso metu buvo nurodęs, kad išieškotojai netrukdys naudotis patalpa, tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad skolininkas yra pakeitęs buto durų spyną ir atsisako duoti buto raktus. Taigi, skolininkas teismo sprendimo nėra įvykdęs. Antstolės 2024 m. spalio 11 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-24-4-52958 konstatuota, kad skolininkas nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Tai patvirtina vykdomojoje byloje užfiksuoti skolininko paaiškinimai (v. b. l. 19). Skolininkas atsiliepimo į antstolės pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, duomenų apie tai, jog teismo sprendimą įvykdė ar priežasčių, dėl kurių negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, nenurodė. Teismo vertinimu, šios išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 2018 m. liepos 16 d. teismo sprendime numatyti įpareigojimai, kurių įvykdymo siekia išieškotoja, nėra įvykdyti, todėl yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas pasekmes ir skirti suinteresuotam asmeniui baudą.

Šiuo atveju byloje nėra nustatyta svarbių reikalavimo nevykdymo priežasčių, todėl teismo manymu yra pagrindas skolininkui O. M. skirti po 3 Eur baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną (CPK 185 straipsnis, 771 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad privalomi ir vykdytini yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, taigi ir nutartys skirti baudą (CPK 18 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, baudos skyrimo terminas skaičiuotinas už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys) iki sprendimo įvykdymo dienos.

Suinteresuotam asmeniui O. M. išaiškintina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Šioje byloje taip pat susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju bylos iniciavimą lėmė skolininko veiksmai, dėl kurių ir susidarė minėtos procesinių dokumentų išlaidos, jos priteistinos iš suinteresuoto asmens O. M. valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Paskirti suinteresuotam asmeniui O. M. (O. M.) 3 Eur (trijų eurų) dydžio baudą už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 12 d. vykdomajame rašte civilinėje byloje Nr. e2-923-323/2018 numatytų įpareigojimų neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki įpareigojimų įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti reikalavimą, atlikimo, baudą sumokant (išieškant) išieškotojos individualios įmonės „Euro Company“ naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/24/00892 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Išaiškinti suinteresuotam asmeniui O. M. (O. M.), kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos atlikti reikalavimuose numatytus veiksmus.

Priteisti iš suinteresuoto asmens O. M. (O. M.) 15,86 Eur (penkiolikos Eur 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Monika Lapukaitė