Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto nuomos centras“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sustabdė civilinės bylos Nr. e2-6830-1094/2025 (bylos numeris šiais metais Nr. e2-486-1094/2026) nagrinėjimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3464-609/2025, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Dėl šios normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y., kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005). Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).

13. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-486-1094/2026 pagal ieškovės UAB ,,Turto nuomos centras“ ieškinį atsakovei Inspekcijai, kuriuo prašoma panaikinti Inspekcijos 2025 m. sausio 10 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) – pašalinti žemės naudojimo pažeidimus ((duomenys neskelbtini)). Ginčijamu Privalomuoju nurodymu Inspekcija įpareigojo ieškovę pašalinti (su visomis konstrukcijomis) šiaurinėje dalyje esančią 68,74 m ilgio medinę tvorą su 3,96 m ilgio vartais, rytinėje dalyje esančią 89,90 m ilgio medinę tvorą, pietinėje dalyje esančią 77,84 m ilgio medinę tvorą ir vakarinėje dalyje esančią 64,14 m ilgio medinę tvorą iš valstybinės žemės ir valstybinio miško sklypo, tokiais veiksmais atlaisvinant 1285 kv. m valstybinės žemės ploto ir 2418 kv. m valstybinio miško sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto.

14. Iš šios civilinės bylos ir LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius dar 2024 m. sausio 29 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nustatyta pradėti rengti apie 2 500 kv. m. teritorijos ties (duomenys neskelbtini), kurioje yra 2 000 kv. m. žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apie 500 kv. m. valstybinė žemė, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslai – suformuoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį bei sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną. Pavedė Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui parengti nurodyto projekto rengimo reikalavimus; nustatyta tvarka kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį dėl reikalavimų išdavimo.

15. NŽT 2024 m. birželio 25 d. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą, kad Projekto tvirtinti negali, nes žemės sklype esančių ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, t . y. šie pastatai tarnauja pagrindiniam daiktui ir negali funkcionuoti savarankiškai, todėl žemės sklypas šių pastatų eksploatavimui negali būti formuojamas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pagrindiniam daiktui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (registro sudarymo data – 1995 m. lapkričio 20 d. Pagrindinio daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos pabaigos metai – 1940 metai, ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – 2005 metai, kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2014 metai.

16. NŽT Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada buvo skundžiama Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT Patikrinimo aktą panaikino ir įpareigojo NŽT pakartotinai atlikti (duomenys neskelbtini), Vilnius, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patikrinimo procedūrą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Nesutikdama su sprendimu, atsakovė NŽT kreipėsi į teismą. Taigi administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eI3-3464-609/2025 iš esmės dėl NŽT atsisakymo tvirtinti valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projektą prie ieškovei priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios bylos susijusios ir galutinis sprendimas administracinėje byloje gali turėti tiesioginį ryšį civilinėje byloje nustatinėjamoms aplinkybėms ir / ar jos baigčiai. Nurodė, kad civilinėje byloje ginčo objektas – atsakovės priimto privalomojo nurodymo dėl stovinčių statinių ant valstybinės žemės sklypo nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo teisėtumo klausimas, o administracinės bylos ginčo objektas – ieškovės teisė susiformuoti šį valstybinės žemės sklypą, kuria pripažinus išnyktų nagrinėjamos civilinės bylos objektas ir (ar jos dalis). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su teismo pozicija, kad šios bylos tarpusavyje susijusios ir administracinėje byloje priimtas procesinis sprendimas turės tiesioginį ryšį ir prejudicinę reikšmę šiai civilinei bylai.

18. Apeliantas kvestionuoja civilinės bylos ir administracinės bylos ginčo dalyko apimtį, nurodydamas, kad - jei administracinėje byloje būtų teismo procesinis sprendimas palankus ieškovei, šios nagrinėjamos bylos ginčo dalykas neišnyktų visa apimtimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra teisiškai reikšminga, ar išnyktų visas civilinės bylos objektas (ar) dalis objekto. Abi bylas sieja tiesioginis teisinis ryšys, todėl išnagrinėjus administracinę bylą priimto procesinio sprendimo prejudicinio reikšmingumo taikymo apimtis būtų vertinama nagrinėjamos civilinės bylos kontekste.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką nuosavybės samprata neapribota egzistuojančios nuosavybės ir gali apimti turtą, įskaitant reikalavimo teises, dėl kurių pareiškėjas gali teigti turįs bent jau pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jos bus efektyviai įgyvendintos (didžiosios kolegijos sprendimas byloje L. princas H. A. II prieš Vokietiją, peticijos Nr. 42527/98, par. 83). EŽTT savo praktikoje yra atskyręs paprastą viltį nuo teisėto lūkesčio, kuris turi būti konkretesnio pobūdžio negu vien tik viltis, pagrįstas teisine nuostata arba teisės aktu, pavyzdžiui, teismo sprendimu (2002 m. liepos 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje G. ir G. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39794/98, par. 73). Teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., 2004 m. rugsėjo 28 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje K. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61). Pagal EŽTT praktiką bylose, susijusiose su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) taikymu, pagal šį Konvencijos straipsnį saugotinam teisėtam lūkesčiui – o ne tik paprastai vilčiai ar paprastam lūkesčiui (kurie nesaugotini) – konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, duodančios pagrindą šiam lūkesčiui susiformuoti – teisinis reguliavimas per se (liet. savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas, kalbant apie statinius – ar jie buvo pastatyti turint kokių nors teisių į sklypą, kokia jų paskirtis ir pan. Kiekvienu atveju reikia ištirti, ar pagal bylos aplinkybes, nagrinėjamas kaip visuma, pareiškėjas turėjo teisę į materialinį (realiai egzistuojantį) interesą, saugomą pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį (2010 m. kovo 29 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje D. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 62; 2004 m. lapkričio 30 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Ö. prieš Turkiją, peticijos Nr. 48939/99, par. 124).

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į nagrinėjamam klausimui svarbią aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius dar 2024 m. sausio 29 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Šiuo administraciniu aktu nustatė pradėti rengti apie 2 500 kv. m. teritorijos ties (duomenys neskelbtini), kurioje yra 2 000 kv. m. žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apie 500 kv. m. valstybinė žemė, formavimo ir pertvarkymo projektą. 2025 m. sausio 10 d. Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas dėl objektų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., nustačius, kad nurodyto sklypo savininkas naudojasi 1 285 kv. m ploto valstybine žeme ir 2 418 kv. m ploto valstybinio miško sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) be valstybinės žemės ir miško patikėtinio (Vilniaus miesto savivaldybės) sutikimo. Taigi iš esmės šis galiojantis administracinis aktas, kuris priimtas dar prieš Privalomojo nurodymo priėmimą, tam tikra apimtimi jau sudarė prielaidą ir lūkestį ieškovės nuosavybės teisėms formuotis.

21. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Regionų administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI3-3464-609/2025 ir 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimu NŽT skundą atmetė kaip nepagrįstą, kas reiškia, kad teismas NŽT patikrinimo aktą, kuriuo netvirtintas Projektas, pripažino neteisėtu. Šis teismo sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka.

22. Nurodytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad valstybinės žemės pirkimo procedūra dar nėra baigta, tačiau ieškovei dar 2024 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu buvo sukurtas ir iki šiol nepaneigtas jos teisėtas lūkestis – esant potencialiai galimybei tapti apie 2 500 kv. m. teritorijos ties (duomenys neskelbtini), kurioje yra 2 000 kv. m. žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apie 500 kv. m. valstybinės žemės sklypo savininku ir tvarkytis jame kaip savininku (ar jų dalies). Todėl darytina išvada, kad administracinėje byloje priimto galutinio procesinio sprendimo rezultatas ieškovui įgyvendinant savo turtines teises, nagrinėjamu atveju yra reikšmingas, sukuriantis prejudicinę reikšmę.

23. Pažymėtina, kad patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą užbaigiama tik viena iš šių procedūrų ir suformuojamas valstybinės žemės sklypas savaime nesukuria teisės be aukciono įgyti šį valstybinės žemės sklypą. Toks interesas gali būti įgyvendintas tuo atveju, jeigu nustatomos visos teisės aktuose įtvirtintos būtinosios sąlygos įsigyti valstybinę žemę lengvatine tvarka (be aukciono). Tačiau tai yra tolimesni procedūriniai kriterijai, kai šiuo atveju aktualus ieškovės potencialios teisės į valstybės žemės ir miško dalies įgijimą turėjimas ir / ar įgyvendinimas.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą Nr. e2-6830-1094/2025 (bylos numeris šiais metais Nr. e2-486-1094/2026), nustatęs, kad egzistuoja privalomas civilinės bylos Nr. e2-6830-1094/2025 sustabdymo pagrindas, kadangi administracinėje byloje Nr. eI3-3464-609/2025 nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje Nr. e2-486-1094/2026 (ankstesnis bylos Nr. e2-6830-1094/2025).

25. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, nagrinėdamas klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo dėl nagrinėjamos administracinės bylos, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.