Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-570-743/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
A8.-570-743/2019
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00063-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Pažeidėjas
V. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-570-743/2019
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00063-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.8; 1.5.3; 1.5.4; 9.38; 21.9.9 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 19 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Aušrai Sujetienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovei Redai Gervelytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administ­racinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. 2019 m. balandžio 15 d. 17 val. 20 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ajame km, vykdamas kaip keleivis automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas prekių įsigijimą ir gabenimą patvirtinančių dokumentų, gabeno prekes – 22 rietimus užuolaidų, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 1 602,71 Eur, t. y. 32 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (toliau – BBND).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. savo kaltę pripažino. Paaiš­ki­no, kad 2019 m. balandžio 15 d. iš Lenkijos į Lietuvą vežė 22 rietimus užuolaidų, neturėdamas jų įsigijimo dokumentų, nes juos pamiršo pasiimti iš tiekėjo. Gailisi padaręs nusižengimą. 2019 m. birželio 4 d. muitinei pateikė vėliau išrašytas sąskaitas, nurodo, kad jo gabentų užuolaidų matas yra ne kvadratinis metras, o bėginis metras. Prašo mažinti baudą ir grąžinti sulaikytas prekes.

Motyvuojamoji dalis

Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo V. Š. prisipažinimo, jo kaltę padarius Lietuvos Respublikos administ­racinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė me­džiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame yra užfiksuotos esminės padaryto admi­nistracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3); daiktų paėmimo protokolas (b. l. 4), Kauno teritorinės muitinės pareigūnių Vaidos Bagdanavičienės ir Justinos Apšegaitės tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 14), prekių sulaikymo protokolas Nr. 9KMB100808 (b. l. 12), iš kurių matyti, kad 2019 m. balan­džio 15 d. apie 17 val. 20 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ajame km buvo sustabdytas R. T. priklausantis ir jo vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo kaip keleivis vykęs V. Š. gabeno 22 rietimus užuolaidų, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Minėtame prekių sulaikymo protokole Nr. 9KMB100808 yra užfiksuotas ir V. Š. prisipažinimas, kad gabeno nurodytas prekes neturėdamas sąs­kaitų, nes jas paliko pas tiekėjus (b. l. 12). Iš Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertini­mo kontrolės skyriaus tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų prekių muitinio įvertinimo matyti, kad prekių sulaikymo protokole Nr. 9KMB100808 nurodytų prekių (užuolaidų) muitinė vertė yra 1 324,71 Eur, pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra 278 Eur, prekių muitinė vertė, įskaitant privalo­mus sumokėti mokesčius, – 1 602,71 Eur. (b. l. 11).

Teismas konstatuoja:

Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad V. Š. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno prekes, kurių vertė viršija trisdešimt BBND, neturėdamas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinan­čių dokumentų, sąskaitas Nr. 355/2019 ir Nr. 357/2019, išrašytas 2019 m. balandžio 29 d., Kauno teritorinei muitinei jis pateikė tik 2019 m. birželio 4 d. (b. l. 5, 6–9). Nagrinėjamu atveju V. Š. veika kvalifikuotina pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už prekių, kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimą Lietuvos Res­publikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų admi­nistracinių nusižengimų požymių, nes jo veiksmuose nustatyti du pagrin­diniai šios veikos požymiai – prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktas ir prekių (krovinio) vertė – 1 602,71 Eur, t. y. 32 BBND.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad jo pateiktos sąskaitos ir mokėjimo duomenys patvirtina jo gabentų prekių įsigijimą ir gabenimą, tačiau sugretinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gabentas prekes ir jo pateiktas sąskaitas, negalima spręsti, kad šios sąskaitos išrašytos jo gabentoms prekėms: jos žymiai vėlesnės datos, prekių pagal jų identifikavimo kodus, kiekius ar kitus prekę identifikuojančius požymius negalima sutapatinti.

Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ANK 214 straipsnyje prekių gabeni­mo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia, kad prekės gebamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019). Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 214 straipsnio veikos pavojingumas – prekių gabenimas be dokumentų, pasireiškia nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių jas gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neat­sargumo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumentus pamiršo, ar pareigūnui jų nepateikė dėl susijaudinimo, sumišimo, ar jų nepaėmė tyčia. Taip pat asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau (Lietuvos Aukš­čiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2364/2010; Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-399-634/2017; 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinio nusižen­gimo byloje Nr. AN2-534-319/2017; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-387-491/2016; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-300/2018). Taigi, net prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentų pateikimas vėliau nekeičia veikos kvalifikavimo ir nešalina atsa­komybės už šį nusižengimą.

ANK 214 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Kauno teritorinės muitinė V. Š. gabentų prekių vertę nustatė pagal Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybi­nį pranešimą, kuriame prekės vertintos kaip turinčios Sąjungos prekių muitinį statusą, pažymėta, kad prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies a punktu, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgy­vendinimo 7 straipsnio nuostatomis ir remiantis teisėtai įvežtų prekių muitiniam įvertinimui taiko­mais principais, naudojant duomenis, kuriuos galima gauti importuojančioje šalyje; muitas už šias prekes neskaičiuotinas, prekės apmokestinamos PVM, taikant nustatytą standartinį 21 procento PVM tarifą (b. l. 11). Iš gabentų prekių kiekio ir vertės akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos ne asme­ninėms kasdienėms reikmėms tenkinti.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad jo vežtos užuolaidos turi būti skaičiuojamos ne kvadratiniais metrais, o tiesiniais metrais ir savo poziciją grindžia internetinėse svetainėse esančia informacija apie panašių užuolaidų prekybą, tačiau šie jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti: iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų duomenų matyti, kad užuolaidos matavimo vienetas priklauso nuo siuvamos užuolaidos tipo, todėl gali būti matuojamos tiek tiesiniais metrais, tiek kvadratiniais metrais; surašant administracinio nusižengimo protokolą užuolaidų audinys paskaičiuotas kvadratiniais metrais remiantis Sąjungos muitinės kodekso II antraštinės dalies 3 skyriaus ir Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1B-431 patvirtintomis Importuojamų prekių muitinio vertinimo kontrolės taisyklių nuostatomis. Atsižvelgus į tai, sulaikytų prekių kiekį vertinti kitu matavimo vienetu nėra pakankamo teisinio pagrindo.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, adminis­tracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl neda­rytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.

V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipaži­no padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsako­mybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis 2015 m. ir 2016 m. buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą (b. l. 19–20). Jis nedirba (b. l. 22), išlaiko du nepilnamečius vaikus, jo šeima yra valstybės remiama (b. l. 23,24), turi įsiskolinimą bankui bei fiziniam asmeniui (b. l. 25-35), todėl jo turtinė padėtis sunki.

ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki trijų tūkstančių septynių šimtų eurų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto admi­nis­tracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsako­my­bę lengvi­nan­čias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo princi­pais, gali paskir­ti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numa­tyt­a minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemo­nę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administra­ci­nės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai tei­sin­gumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustato­mos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekia­mus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų pre­ven­ciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingu­mas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nuta­ri­mai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Adminis­t­ra­ci­nės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisin­ga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuo­baudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-41/2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-40-489/2018).

Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukščiau aptartas V. Š. asmenybę, jo turtinę padėtį ir padarytą nusi­žengimą apibudinančias aplinkybes, tai, kad neigiamų pasekmių valstybės ekono­mikai ir kon­ku­­ren­­ci­nei verslo aplinkai jo nusižengimas nesukė­lė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir pro­tin­­gumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam V. Š. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina mažesnė nei ANK 214 straipsnio 3 dalies sank­ci­joje numa­tyta minimali bauda, nes net ir minimalios baudos pasky­rimas, atsižvelgiant į pažei­dėjo asmenybę, jo šeiminę ir turtinę padėtį, pada­ry­tos veikos pavojingumą, nusižengimo aplin­ky­­bes, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padary­tam pažeidimui, ir neatitiktų teisin­gumo prin­­cipo. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ir mažesnė nei sankcijoje nustatyta mini­mali bauda bus pakan­kama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, tokios baudos pasky­ri­mas atitiks admi­nis­tracinei nuobaudai keliamus tikslus.

ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administra­cinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju V. Š. neteisėtai, be prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, gabentos prekės – 22 rietimai užuolaidų, yra šio administracinio nusižengimo dalykas, todėl V. Š. pagal įstatymą privalomai skirtina ir administracinio poveikio priemonė – neteisėtai gabentų prekių kon­fiskavimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 214 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis,

nutaria:

V. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Admi­nistracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 700 Eur (septynių šimtų eurų) bauda.

Prekes, paimtas 2019 m. birželio 4 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (ROIK: 19102019874), – 1 558,48 kv. m užuolaidų, saugomas III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Ramyga­los g. 151, Panevėžys), konfiskuoti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutari­mo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (19102019874). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėja Asta Vailionienė