- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- 1-1196-311/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42418-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- V. A.
- Nukentėjusysis
- S. R.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Antanas Danielius
- Kategorijos
- 1.17.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.2Žmogaus terorizavimas arba sistemingas bauginimas (BK 145 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 11 kartų:
1) 2002-05-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 271 str. 1 d., 272 str. 2 d., 25 str. 1 d., 42 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. 2004-12-17 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota pagal naująjį BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo;
2) 2003-09-12 Kauno apygardos teismo pagal BK 180 str. 2 d., 72 str. - 2 m. 5 mėn. laisvės atėmimo su 40 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d. bausmė subendrinta su 2002-05-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
3) 2006-01-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmę subendrinus su 2003-09-12 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
Žemesnės instancijos teismas
4) 2010-06-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 1 m. laisvės apribojimo;
5) 2010-07-02 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. 2010-08-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d., Kėdainių r. apylinkės teismo 2010-07-02 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių r. apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendžiu - 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
6) 2010-08-02 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
7) 2011-08-02 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę subendrinus su 2010-07-02 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
8) 2014-07-02 Kauno apylinkės teismo pagal BK 187 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo;
9) 2016-02-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 258 str. - 20 parų arešto;
10) 2018-08-30 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. - 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo, taip pat įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
11) 2019-03-21 Kauno apylinkės teismo pagal 178 str. 2 d., 64¹ str. – laisvės apribojimą 1 m., įpareigojant per 8 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 4 d. prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėti dalį apylinkės teismo 2018-08-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant per 8 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 val. per mėnesį; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2019-08-06 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi 2019-03-21 baudžiamuoju įsakymu paskira 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 (devyniasdešimties) parų areštu,šiuo metu atliekantis arešto bausmę;
12) 2019-12-02 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė-laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su 2019-03-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn.), pakeistos 2019-08-06 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi 90 parų areštu, bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose ;
13). 2019-12-03 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-03-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, 2019-08-06 nutartimi pakeistos 90 parų arešto areštu, dalimi, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
14). 2019-12-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtai galutinė bausmė –laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose (nuosprendis neįsiteisėjęs),
15). 2019-12-27 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;
16) 2020-03-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, BK 30 (trisdešimties) parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė-20 (dvidešimties) parų areštas.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su 2019-12-03 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu bei 2019-12-27 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą bei bausmių apėmimo principą ir paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
2020-05-20 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-03-10 nuosprendžiu V. A. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-12-02 nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-12-10 nuosprendžiu paskirta galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2019-10-13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti laikotarpiai, nurodyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-03-10 nuosprendyje, taip pat įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-12-02 nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-12-10 nuosprendį, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,
kaltinamas padaręs vieną nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vieną nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, vieną nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. A.
2019 m. birželio mėn. 24 d. apie 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su S. R. metu, tyčia vieną kartą rankos kumščiu smogė jai į veidą kairės akies srityje, po ko ne mažiau kaip tris kartus stumdamas spintelės stalčių prispaudė nukentėjusiajai dešinės plaštakos pirštus, tuo padarydamas muštines žaizdas dešinės plaštakos II-IV pirštų srityse, muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, taip mušdamas ir smurtaudamas padarė S. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. A. laikotarpiu nuo 2019-09-22 iki 2019-09-26, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su S. R. metu tyčia smogdamas kumščiais S. R. į galvą bei krūtinės ląstą ne mažiau dviejų kartų, padarė jai dešinės ląstos pusės III-V ir kairės krūtinės ląstos pusės V-VI šonkaulių lūžius su daline konsolidacija, tuo sukeldamas nukentėjusiajai S. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1dalyje.
Be to, V. A. 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 17 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su S. R. metu, tyčia metė pastarajai į veidą keramikinį dubenėlį ir indui nuo smūgio sudužus, padarė jai pjautinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, nosies šaknyje, odos nubrozdinimus kaktoje, kiauryminę kairės akies obuolio ragenos ir odenos žaizdą su rainelės stiklakūnio iškritimu, kraujo išsiliejimu į priekinę kairės akies kamerą, ko pasekoje dėl akies traumos, sukėlusios aklumą ir su tuo susijusio didelės dalies - daugiau kaip 30 procentų bendro pastovaus darbingumo praradimą, padarė nukentėjusiajai S. R. sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip parašyta. Kaltę pripažįsta dėl visų kaltinimų. Pripažįsta, kad smogė S. R. į krūtinės ląstą, tačiau nepamena, kaip sulaužė jai šonkaulius. Prisimena, kad susiginčijo su nukentėjusia S. ši gal kokį žodį pasakė ir jis jai sudavė kumščiais į krūtinę ir į galvą. Tuo metu buvo išgėręs, S. R. taip pat buvo išgėrusi. Girtumas turėjo įtakos tam, kad tai jis padarė.
Gal pro šoną norėjo mesti dubenėlį, bet pataikė į veidą. Galvojo, kad pataikys pro žmogų į sieną. Metė supykęs.
Sutinka su visais byloje esančiais civiliniais ieškiniais.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti V. A., ikiteisminio tyrimo apklausto įtariamuoju, parodymai, kur jis parodė:
„prisipažįstu S. R. padaręs sunkų sveikatos sutrikdymą mesdamas jai į veidą dubenėlį ir sužalodamas akį, taip pat prisipažįstu iš dalies sukėlęs S. R. fizinį skausmą, kai jai prispaudžiau stalčiumi pirštu, bet neigiu, kad to įvykio metu prieš tai jai sudaviau kumščiu į veidą. Pirmos apklausos metu neprisipažinau sužalojęs S. R. akį mesdamas dubenėlį, nes įtarimas man buvo įteiktas ir buvau apklausiamas po įvykio praėjus keliems mėnesiams, kai galvojau, kad viskas užmiršta, todėl buvau pasimetęs ir nežinojau kaip elgtis. Vėliau viską gerai apgalvojau, prisiminiau ir šios apklausos metu noriu prisipažinti, kad mečiau dubenėlį į akį S. R. ir taip sužalojau akį bei sukėliau sunkų sveikatos sutrikdymą. Savo parodymus, duotus pirmos apklausos metu patvirtinu dalinai, t.y. aplinkybės, kurias nurodžiau šios plrfdausos metu yra teisingos, viskas buvo taip kaip pasakojau, išskyrus, kad nepapasakojau apie tą aplinkybę, jog su dubenėliu mečiau S. į veidą, pataikydamas į kairę akį. Taigi, 2019-09-26, dienos metu, kuomet mano bute kartu su V. K. ir S. R. vartojome alkoholį, gėrėme degtinę, kaip buvau nurodęs pirmos apklausos metu, aš pasidariau sau valgyti vienkartinės, užpilamos sriubos, į baltos spalvos dubenėlį, keramikinį, skirtą valgyti sriubai. Šią sriubą valgiau atsisėdęs kambaryje ant lovos, šalia S. S. tuo metu buvo man iš kairės. V. sėdėjo tuo metu ant fotelio, priešais. Tuo metu dėl kažkokių aplinkybių aš su S. apsižodžiavau. S. pasakė, kad nori eiti namo, aš nesutikau, tuo metu vienas kitam kažką pasakėme negražaus, susiginčyjome, aš supykau ant S. Tada tuo pačiu rankoje laikytoje sriubos dubenėliu tyčia mečiau S. į veidą. Mečiau su visa likusia sriuba, kuri jau buvo atvėsusi, todėl nudeginti negalėjau. Dubenėlį mečiau pats sėdėdamas prie S., tik į ją kūnu pasisukęs. S., kai jai mečiau dubenėlį, tuo metu irgi sėdėjo ant lovos šalia manęs. Dubenėlis atsitrenkęs į S. veidą sudužo. Smūgis nebuvo mano manymu stiprus. Mečiau laikydamas dubenėlį priešais save, krūtinės aukštyje ir į ją pasisukęs, biškį tokiu mostu. Mačiau, kad S. nuo smūgio dubenėliu buvo prakirsta nosies oda tarp akių ir kakta virš kairio antakio. Iš prakirstų vietų ėmė truputį kraujuoti, todėl padaviau jai rankšluostį gelsvos spalvos nusivalyti kraują ir pridengti prakirstas vietas. Rankšluostį paėmiau gal nuo fotelio, ar iš spintelės tiksliai nepamenu, iš kurios savo kambario vietos. Pats rankšluosčiu apvaliau S. veidą. Nuo smūgio S. nenugriuvo ir sąmonės neprarado. Ji liktais nesiskundė, kad jai ką nors skauda, tik matėsi kad prakirsta. Dėl akies tuo metu nebuvo aišku, koks sužalojimas, tuo metu dar nežinojau. Tada nepamenu ar aš, ar V. iškvietėme greitąją med. pagalbą. Tiksliau dabar prisimenu, kad būnant pas mane bute V. iškvietė iš savo telefono greitąją med. pagalbą S . Greitąją kvietė dėl to, kad matėsi, jog reiks siūti prakirstą vietą- virš kairio antakio kaktoje ir ant nosies. Ką V. sakė greitajai, nepamenu, gal sakė, kad sužeistas žmogus, tačiau nenurodė tikslesnių aplinkybių. Skambino V. ir kalbėjo pats, aš V. nesakiau kokias akies sužalojimo aplinkybes greitosios medikams sakyti, ar nesakyti. Adresą greitai nurodė atvykti (duomenys neskelbtini), ar buvo nurodytas konkrečiai mano butas, nepamenu. Pamenu, kad atvykstant greitosios med. pagalbos laukėme visi trys- aš, V. ir S., tačiau nepamenu, ar mano bute, ar išėję iš buto-laiptinėje ar prie namo, šių aplinkybių nepamenu. Tiksliai negaliu atsakyti, ar iš mano buto visi trys išėjome kartu, ar pirmi išėjo S. su V. Dubenėlio šukes, kurio dubenėliui po smūgio į S. veidą sudužus, nukritų ant lovos prie grindų, aš sušlaviau ir išmečiau į šiukšlių dėžę, vėliau su šiukšlėmis išnešiau išmesti į konteinerį. Atvykus greitajai med. pagalbai, kiek pamenu V. greitosios medikams pasakė, kad jis S. rado nukritusią kažkur kraujuotą. Iki atvykstant greitajai su Vitalijumi susitarėme, kad nesakysime tiesos greitosios medikams, kad aš S. sužalojau mesdamas dubenėlį į veidą, o pasakysime, kad radome S. pačią nukritusią ir jau susižalojusią. Tokia mintis kilo man, to paprašiau V. taip pasakyti greitajai med. pagalbai, ir jis neprieštaravo, pats sutiko tai pasakyti. Atvykus medikams V. taip ir pasakė. Tada ir S. paklausta greitosios medikų kaip patyrė traumą patvirtino, kad susižalojo pati. Tada kartu su V. greitosios automobiliu lydėjome S. iki Kauno klinikų. Atvykus į Kauno klinikas aš liktais neprašiau S., kad ji nepasakytų tiesos, kaip iš tiesų buvo sužalota akis, arba nepamenu. Kai S. medikai paguldė Kauno klinikose, su V. išvykome. Kitą dieną nuvykęs aplankyti S. į ligoninę sužinojau, kad ligoninėje S. buvo padaryta kairės akies operacija ir kad S. ta akimi gali nematyti. Taip sužaloti S. ir sukelti tokių sunkių padarinių aš nenorėjau ir tikslo neturėjau, tiesiog taip gavosi. Dėl antro įtarimo apie padarytą fizinio skausmo sukėlimą S. parodau, kad aš neneigiu, kad 2019 m. birželio mėri. mano bute buvo toks įvykis, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, tačiau kadangi praėjo daug laiko įvykio aplinkybių nepamenu. Nepamenu, kad S. būčiau sudavęs kumščiu į veidą, bet neneigiu, kad galėjau suduoti. Gerai pamenu, kad virtuvinės spintelės, stovėjusios kambaryje, stalčiumi, kuriame buvo sudėti įvairūs virtuvės įrankiai-šakutės, peiliai, privėriau S. pirštus, tyčia keletą kartų stumdamas stalčių. Tačiau taip pasielgiau, nes kiek pamenu gėrėme, gal įvyko kažkoks konfliktas su S. ir S. puolė prie spintelės paimti iš stalčiau kokį įrankį, įkišo į stalčių dešinę ranką, gal jau sugriebusi buvo kokį peilį, ir jos rankai būnant stalčiuje, o aš norėdamas apsiginti, prišokaui prie spintelės ir tyčia stumdamas stalčių jai privėriau dešinės rankos pirštus, stumdamas keletą kartų stalčių. Kiek pamenu iš pirštų S. ėmė kraujuoti. Aš jai padaviau rankšluostį ir S. išėjo iš mano buto. Ar ji dėl to kvietėsi greitąją med. pagalbą ar kreipėsi į gydymo įstaigas nežinau. Ar tuo metu mano bute buvo dar kokių žmonių nepamenu, įvykio metu buvau girtas, dėl padarytų nusikaltimų labia gailiuosi” (3 t., b.l. 99-101).
Pagarsinus šiuos parodymus, V. A. nurodė, kad jie teisingi.
Nukentėjusioji S. R. parodė, kad jai pirštai buvo sužaloti po Joninių. Tuo metu ji buvo pas kaltinamąjį namuose. Buvo dar užėjusi kaimynė ir draugė. Visi vartojo alkoholį. Po kiek laiko ji su V. apsižodžiavo. Šis pastūmė S. R. ant lovos ir trenkė kumščiu į akį. S. R. pribėgo prie spintelės, atidarė stalčių, norėdama paimti ką nors apsigynimui. V. A. priėjo ir tris kartus stalčiumi privėrė jai pirštus. Pradėjo bėgti kraujas. Atvyko greitoji ir policija. Kaltinamasis į butą neįsileido.
Rugsėjo 26 d. ji su V. A. vartojo alkoholį. Buvo atėjęs kaimynas V. Po kiek laiko V. išėjo pirkti antro butelio. Ji liko su kaltinamuoju. Su juo apsižodžiavo, nes V. norėjo, kad ji važiuotų į sodą. Tuo metu jai buvo pakilusi temperatūra. V. tik parėkavo. G. V. ir jie toliau gėrėme alkoholį. Kaltinamasis valgė sriubą. Kai S. R. pasakė, kad nori eiti namo, V. A. pasakė: „pas mamytę nori eiti?“ ir metė į ją dubenėlį, kuris pataikė jai į akį. K. A. pamatė, kad ji sužalota, davė jai rankšluostį. Ji prašė kaltinamojo, kad šis leistų jai išeiti, tačiau V. A. pasakė, kad ji niekur neis. Kai V. pasakė, kad reikia kviesti medikus, VA. sutiko. V. iškvietė greitąją, telefonu paaiškino, kad rado nukritusią moterį. Atvyko medikai ir policija. Kaltinamasis ir V. kalbėjo su policijos pareigūnais.
Ji neprisimena, ar kaltinamojo, ar V. mintis buvo sakyti, kad ji pati nukrito. Ji sutiko su šia versija, nes nežinojo, kokios bus pasekmės.
Šonkauliai buvo sužaloti rugsėjo 24 dieną. Ji buvo su V. A., po to susipyko. S. R. galvojo, kad eis namo, kad nebūtų muštynių. Tuo metu V. A. ją pastūmė ant fotelio ir pradėjo mušti, pataikė jai į šoną.
Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti, nes jos regėjimas suprastėjo. Kaltinamajam V. A. ji neatleidžia. Kaltinamasis buvo atvažiavęs į ligoninę kelis kartus. Kai ji suprato, kad viena akimi nemato, pasakė, kad šis daugiau pas ją nevažiuotų.
Liudytoja L. A. B. parodė, kad yra gydytoja- oftalmologė, dirba LSMU Kauno klinikose, akių ligų klinikoje.
2019-09-27 visų įvykio aplinkybių nelabai atsimena, žino, kad rezidentė ją išsikvietė, pasakė, kad yra trauminė akių trauma, taip pat pasakė, kad greičiausiai bus reikalingas operacinis gydimas. Atėjusi į priėmimo skyrių ji apžiūrėjo pacientę ir organizavo operaciją. Kiek pamena, pacientė buvo neblaivi. Sužalojimas buvo kiaurinė akies trauma, todėl buvo būtina operacija. Paprastai su pacientais prieš operaciją medikai pabendrauja, tačiau šiuo konkrečiu atveju ji neatsimena, ar su paciente bendravo ji, ar rezidentė.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos A. A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad
Ji dirba VšĮ LSMUL Kauno klinikų Akių ligų skyriaus Dienos chirurgijos skyriuje gydytoja - oftamologe. Pagal jai pateiktą pacientės S. R. gydymo stacionare ligos istoriją gali paaiškinti, kad 2019-09-27 jai dirbant VšĮ LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikoje kaip budinčiai gydytojai kartu su gydytoja- rezidente A. V., iš Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus į Akių traumų kabinetą 2019-06-27 apie 00.10val. buvo nukreipta S. R. dėl kiaurinės akies traumos. Gydytoją- oftamologą gydytojas-rezidentas kviečia tik tuo atveju, jeigu jam neaiškus atvejis su pacientu. Kokias akies traumos aplinkybes nurodė S. R., ji dabar nepamena. Šios pacientės ligos istorijoje mato, jog medicinos dokumentų išraše/ siuntime Nr. LA 2019-0572437/590000-2019-1032869 užfiksuota, kad LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje užfiksuotoje anamnezėje nurodyta, kad pacientė nurodžiusi, jog pavartojusi alkoholio pati nuslydo nuo laiptų. Vėliau anamnezėje, surinktoje akių traumų kabinete, nurodyta, kad pacientė nurodžiusi, jog prieš 17 val. vartojo alkoholio, buitinio konflikto metu gavo iš "bliūduko" į kairę akį. Pažymėta, kad pacientė neblaivi, nustatyta 0,96 prom. girtumas. Šiuo metu negali atsakyti, ar ši anamnezė surinkta gydytojos-rezidentės iki jai atvykstant į kabinetą, ar duomenis gavo iš pacientės kartu su gydytoja- rezidente. Prieš operaciją visada bendrauja su pacientu, surenkama anamnezė apie tai, kuo pacientas skundžiasi, traumos aplinkybės ir panašiai. S. R. gydymo stacionare ligos istorijoje medicinos dokumentų išraše/ siuntime užfiksuota anamnezė yra gauta iš pačios pacientės S. R., vadinasi pacientė S. R. paaiškino, kad traumą patyrė būtent tokiomis aplinkybėmis- buitinio konflikto metu, gavusi iš "bliūduko". Anamenzę rašo tokią, kokias aplinkybes nurodo pacientas, tik kaip minėjo, nepamena, ar tai užfiksavo gydytoja-rezidentė, ar jos abi kartu. Po apžiūros dėl kiaurinio akies sužeidimo pacientei buvo atlikta akies operacija. Šio sužeidimo padarymo mechanizmo, ar sužeidimas patirtas pačiam griūnant, ar dėl smūgio, kaip gydytoja negali nurodyti. Tik gali papildyti, kad pacientei atliktos akies kompiuterinės tomografijos metu svetimkūnių akyje nebuvo rasta. (2t., b.l. 28-29)
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja L.A. B. juos patvirtino, nurodė, kad visi dalykai atsispindi paciento ligos kortelėje, tai ką atsako pacientas, gydytojas užrašo. Ji nepamena, ar iš karto nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo mesta iš “bliūduko”.
Kokie liekamieji reiškiniai atsirado po patirtos traumos, ji nesidomėjo, kadangi buvo tuo metu tik kaip budintis gydytojas, o pacientas vėliau yra paskiriamas gydančiam gydytojui. Tolimesnių rezultatų ji nežino, bet pagal tai, kokia trauma, prognozė nepalanki, t.y. pacientas gali ta akimi apakti.
Ar pacientės akyje buvo rasta šukė, ji negali atsakyti, nes šito dalyko reikėtų klausti rentgenologų.
Liudytoja J. S. parodė, kad ji dirba skubios pagalbos specialiste, įvykio metu, t.y. 2019 metų rugsėjo mėnesį dirbo ten pat.
Jokio įvykio 2019-09-26 ji neatsimena, nes daugybę tokių atvejų turi per dieną.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojos J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad dirba VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje Skubios medicinos pagalbos slaugytoja. Pagal GMK kvietimo kortelę gali paaiškinti, kad 2019-09-26 apie 17.10 val. vyko adresu (duomenys neskelbtini), dėl kvietimo S. R.. Pirminė informacija buvo tokia, kad moteris susižalojo pati nukritusi nuo laiptų, kieme prie namo. Atvykus nurodytu adresu, rado pacientę, jai buvo nustatytas minkštųjų audinių sužalojimas greičiausiai veide, kraujavimas, vėliau jai uždėjo žaizdos tvarstį. Ar nuo moters sklido alkoholio kvapas, nepamena. Šio iškvietimo GMP kvietimo kortelėje eilutėje "Kita" užfiksavo informaciją iš pacientės žodžių, kad ji teigė pati kritusi nuo laiptų iš savo ūgio aukščio ir susižalojusi veidą, be sąmonės nebuvo, prieš kelias dienas buvo sumušta krūtinės ląsta. Parašė taip, kaip pacientė pasakė. Nors pacientė teigė, kad ji susižalojo veidą pati krisdama, tačiau jai tai nebuvo panašu į tiesą, nes krintant nuo laiptų taip susimušti veido ji negalėtų, turėtų būti ant veido mėlynės, gal nosis lūžusi, o pas moterį buvo kirstinė žaizda ant veido, kuri kraujavo, tačiau kurioje tiksliai veido vietoje, nepamena. Taip pat kadangi jai sukėlė abejones pacientės nurodytas traumos būdas, kad krito pati, akcentavo GMP kvietimo kortelėje, kad ji nurodė, jog prieš kelias dienas buvo sumušta krūtinės ląsta, kad atkreiptų gydytojai dėmesį į tą faktą, kad anksčiau ji buvo sumušta. Tačiau kas sužalojo ir kaip ją sužalojo, nepaklausė, o pacientė nesakė, arba nepamena. Ar bendraujant su paciente buvo priėjusių dar kokių asmenų nepamena (2t., b.l. 19-20)
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja J. S. juos patvirtino.
Liudytojas R. P. parodė, kad yra Kauno apskrities VPK 2 kuopos pirmojo būrio vyriausiasis patrulis.
2019-06-24 vykusio įvykio neprisimena, net ir matydamas kaltinamąjį, jo susieti su kažkokiu įvykiu negali. Neatsimenu įvykio, tiksliai negali atsakyti, kadangi panašių įvykių yra buvęs ne vienas.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2019-06-24 dirbant kartu su vyr.patruliu R. U. radijo šaukiniu "1721" Kauno apsk. VPK Kauno m. Santakos PK aptarnaujamoje teritorijoje buvo gautas 36 metų moters telefoninis pranešimas, jog ją sumušė buvęs sugyventinis adresu (duomenys neskelbtini). Moteris nurodė, kad jai sužalotas veidas, prakirsta kakta, reikalinga greitoji med. pagalba, mažamečių vaikų nėra. Kauno AVPK budėtojo nurodymu nuvykus nurodytu adresu pamatė, kad tai bendrabučio tipo daugiabutis. Nei prie namo, nei prie laiptinės pranešėjos nerado. Su kolega pakilo iki 36 buto, tačiau durų niekas neatidarė. Jie paskambino į kvietusiojo telefoną ir išgirdo skambutį skambant tarp ketvirto ir penkto aukštų, laiptinėje, kur rado ant laiptų sėdinčią iki tol jam nematytą ir nepažįstamą moterį, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, moters judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, ji prisistatė S. R.. Moteris vienos rankos plaštaką buvo užspaudusi kažkokia medžiaga ar audiniu. Suprato, kad ši ranka buvo sužalota, tačiau audinio moteris jo akivaizdoje nenuėmė ir sužalojimų plaštakoje nerodė. Ant moteris veido buvo kažkoks sužalojimas, tačiau kadangi praėjo daug laiko, nepamena tiksliai koks. Iki atvykstant medikams, kurie buvo informuoti BPC operatoriaus, klausinėjo moters, kas ją sužalojo. Moteris pradžioje teigė, kad niekas jos nesužalojo, kad pati nugriuvo, susižeidė veidą ir med. pagalba jai nereikalinga. Tačiau tada moteris arba pati parodė sužalotą plaštaką, arba kolega pastebėjo sužalojimus ant plaštakos, pirštų srityje. Šie sužalojimai buvo panašūs į pjautinius ir kraujavo. Moters paklausė, kaip ji susipjaustė ranką. Tada moteris prisipažino, kad įvyko konfliktas su pažįstamu V., gyvenančiu (duomenys neskelbtini)- ame bute, kad su V. ji susimušė ir jai buvo sužalota plaštaka. Moteris kalbėjo nerišliai, gana neaiškiai, nuolat painiojosi, todėl praėjus tiek laiko po šio iškvietimo nepamena, ar tiksliai nurodė, kokiu būdu buvo sužalota plaštaka. Negali patvirtinti, kad ji nurodė, kad plaštaka buvo sužalota peiliu. Kadangi moters sužalojimai plaštakoje buvo panašūs į pjautinius, padarytus aštriu daiktu, be to ji paminėjo, kad įvyko konfliktas su jos pažįstamu V., kuris ją sumušė ir sužalojo, gali būti, kad išvadą, jog sužalojimai padaryti peiliu padarė patys, netiksliai supratę nesklandžius moters paaiškinimus. Gali būti, kad aiškinantis jos sužalojimo aplinkybes pati moteris paminėjo peilį paaiškindama, kad pati peiliu gynėsi nuo užpuolimo, o jie nevisiškai teisingai ją suprato. Pati pranešėja tiksliau savo sužalojimo aplinkybių nepatikslino. Ji nurodė, kad išbėgo į laiptinę išsikviesti greitosios med. pagalbos, o tas vyras kažkur išėjo. Netrukus atvyko greitosios medikai, kurie ėmė apžiūrinėti S. R., klausinėjo, kokie jai sužalojimai padaryti ir tai fiksavo savo dokumentuose, vėliau GMP medikai S. R. pristatė į traumatologijos punktą tolimesniam pagalbos suteikimui (1t., b.l. 165-166 )
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas R. P. juos patvirtino
Liudytoja A. V. parodė, kad ji yra oftalmologė gydytoja rezidentė, dirba akių klinikoje, budi priėmimo skyriuje.
2019-09-27 dieną, kai buvo atvežta nukentėjusioji sužalota akimi, jis kažkiek atsimena, žino, kad buvo didelis akies pažeidimas. Kadangi ji yra gydytoja- rezidentė, neturi oftalmologo licencijos,todėl iškvietė gydytoją, nes pagal akies pažeidimą suprato, kad bus reikalingas operacinis gydimas. Pacienetei buvo atliekami tyrimai, ji buvo operuota. Pati A. V. operacijoje nedalyvavo.
Papildomai gali pasakyti, kad su pacientais medikai bendrauja, visą laiką pasikviečia pas save į kabinetą ir paklausinėja. Visada klausia, kaip įvyko nelaimė. Kiek atsimena, pacientė pasakė, kad jai iš “bliūdo” buvo mesta į akį. Kas metė, jos neklausė. Pacientė buvo neblaivi, tai suprato iš kvapo, pacienetės orientacijos. Kadangi pacienetė buvo neblaivi, suprato, kad gali kilti problemų dėl anesteziologų, dėl tolimesnės operacijos.
Liudytoja V. Š. parodė, kad nukentėjusioji S. R. yra jos duktė.Žino, kad S. bendraudavo su draugėmis. Kaltinamasis jai nepažįstamas, bet iš matymo jį žino, nes jis bendravo su S. Duktė jai apie savo santykius mažai pasakodavo, nes yra uždara. Kad kaltinamasis ją mušdavo, nepasakodavo.
Vieną kartą, kai S. parėjo namo, V. Š. pamatė po akimi mėlynę. S. pasakė, iš kur ši mėlyno, bet be smulkmenų. Liudytoja V. Š. taip pat mate pas S. rankų pirštų sužalojimus. S. sakė, kad jai su stalčiumi prispaudė pirštus V.
Ikikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji nurodė, kad S. buvo sužeisti šonkauliai, ji sakė tiesą, taip ir buvo. Ji atkalbinėjo S., kad ši nebendrautų su V. S. kartais ir neidavo, pasikeisdavo telefono numerį. Bet vis tiek toliau jie draugaudavo.
2019 m. rugsėjo mėn. jai paskambino S. draugė ir pasakė, kad S. sužalota ir ligoninėje. Pasakė, kad akį jai sužalojo V. Šiuo metu S. sveikatos būklė dėl akies bloga, sveikata dėl akies negerėja. Jai turės išimti akį ir dėti akies protezą.
Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra V. A. kaimynas, jie abu yra draugai. 2019-09-26 nuo pietų su V. A. ir jo pažįstama S. R. vartojo alkoholį pas V. namuose (duomenys neskelbtini). S., būdama visiškai girta pradėjo elgtis neadekvačiai, keiktis necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti V. Žodis po žodžio, V. neatlaikė nervai, jis paėmė lėkštę (dubenėlį), iš kurios valgė ir metė ją S. į veidą. Nuo smūgio lėkštė dužo, S. iš veido pasipylė kraujas. Tai pamatęs, jis paskambino į Greitąją pagalbą. Atvykus GMP jie su V. kartu su S. važiavo į LSMUL Kauno klinikas. Nurodė, kad jis, S. ir V. pažįstami nemažai laiko. V. A. gyvena trečiame aukšte, o jo paties butas yra antrame aukšte. Kai jis įvykio dieną atėjo, S. ir V. A. buvo išgėrę, jis atėjo irgi pagėręs. Kai nusipirko alkoholio, visi susėdo kambaryje, S. su V. ant lovos, o jis ant fotelio. Begeriant V. A. padarė užpilamos makaronų sriubos į dubenėlius, kokios jie spalvos, nepamena, įdubę, nemaži. S. sėdėjo V. iš kairės, jie sėdėjo vienas šalia kito. Kai V. S. maitino, S. užsimanė namo, bet V. nesutiko, pasakė: “Niekur neisi" ir trenkė jai su tuo dubenėliu, dubenėlis sudužo, pataikė jai į veido kairę pusę, S. pradėjo bėgti kraujas. Tada V. A. išvalė kraujus, surinko dubens šukes, jas išmetė į kibirą tualete. Jis, liudytojas iš savo telefono iškvietė GMP, ką sakė greitajai, dėl ko kviečia, nepamena. Greitosios atvykstant laukė A. bute. Kai greitoji atvyko, visi trys nusileido į kiemą. Ar S. ką nors aiškino greitosios medikams apie traumos aplinkybes, nežino, ji buvo girta, gal pradžioje sakė, kad nukrito. Kodėl lydėjo į ligoninę S. jis ir A. dviese, nežino. Ar važiuojant greitąja V. A. kalbėjo su S. nežino, nepamena. Su V. jie po kurio laiko išvyko namo, S. liko ligoninėje. Kokio sunkumo traumą S. patyrė sužinojo po kelių dienų, pasakė S. draugės. Daktarai tik po kelių dienų nustatė, kad S. trauma sunki. Ji dabar nemato kaire akimi. Kitą dieną po įvykio dar buvo su A. nuvažiavęs pas S. į ligoninę. Nurodė, kad V. A. yra jo prašęs pasakyti, kad S. jis rado laiptinėj nukritusią, kraujuotą. Taip sakyti prašė todėl, kad nebūtų bylos (2t.10-13, 14-16; 17 b.l.)
Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su S. R. gyvena netoli viena kitos, bendrauja apie metus laiko, S. R. laiko savo drauge. S. apie metus laiko bendravo su V. A., kurį visi vadina V., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) g. esančiame bendrabutyje, trečiame aukšte. Kiek žino, S. V. namuose lankydavosi, kartu vaikščiodavo, tačiau su V. negyveno kaip sugyventiniai, nors V. ją kalbino kartu apsigyventi. Kaip jai S. sakė, ji gyventi su V. nenorėjo, kadangi V. prieš ją smurtaudavo, nes pykdavo, jog ji nori grįžti namo, pas mamą, su kuria gyveno. S. skundėsi, kad kai ji V. pasako, kad nori namo, jis tampa agresyvus, reikalauja likti ir prasideda jos puolimas. Pati yra ne kartą mačiusi S. sumuštu veidu, su mėlynėmis, S. sakė, kad kartą V. jai išmušė dantį. S. sakė, kad V. po sumušimo jos gražiai atsiprašydavo, žadėdavo daugiau nemušti ir ji jam atleisdavo bei į policiją nesikreipdavo. Tačiau po tokio atsiprašymo praėjus savaitei laiko vėl ją sumušdavo. Kurį laiką S. buvo nutraukusi su juo ryšius, buvo pasikeitusi net savo telefono numerį ir naujojo telefono numerio V. nebuvo davusi. Keletą kartų yra buvusi V. bute, vieną kartą buvo trumpam nuėjusi viena, o dar kelis kartus buvo užėjusi su S. Vieną kartą, 2019 m. vasarą, apie Šv. Jonines, ar prieš šv. Jonines, ar po, užėjo kartu su S. pas V., visi pasivaišino alumi. Visi trys bendravo gražiai, jokių konfliktų, pykčių nebuvo. Pamena, kad pasivaišinus alumi S. pasakė, kad joms reikia eiti namo. S. pritarė, kad tikrai eis namo. Po tokių žodžių V. staiga pakilo nuo sofos ir rankos kumščiu smogė sėdinčiai ant sofos S. į veidą, sakydamas: "Niekur tu neisi". Pataikė po kažkuria akimi, prakirto odą, vieta buvo paraudusi, po kurio laiko toje vietoje S. ant veido atsirado mėlynė. Po smūgio S. liktais nenugriuvo, o pašoko nuo sofos ir nubėgo prie spintelės, stovinčios prie kambario durų, prie kairės sienos. Ji labai išsigando, pasimetė ir nesuprato, kas vyksta. S. griebė atidaryti šios spintelės stalčių, norėdama kažką paimti, gal norėdama kažkuo nuo V. apsiginti. Tačiau S. tik atidarius stalčių ir dešine ranka siekiant iš stalčiaus kažką paimti, V. prišokęs stipriai abiem rankomis su jėga stūmė stalčių atgal į spintelę, taip tyčia prispausdamas S. rankos pirštus, po to vėl staiga stalčių pats atidarė ir vėl abiem rankomis tyčia trenkė uždarydamas stalčių ir sužalodamas pirštus. Taip jis stalčiumi kirto S. per pirštus mažiausiai du kartus, arba bent tiek pati pastebėjo. S. sukliko nuo skausmo, matė, kad jos pirštai ėmė kraujuoti. Ji irgi ėmė šaukti V., ką jis daro, kad jis jai laužo pirštus. V. abejingai pasakė, kad nieko tokio, viskas bus gerai, viskas praeis. Ji liepė V. atrakinti buto duris, prašė keletą kartų atrakinti duris, sakė, kad S. būtinai reikia greitosios. V. nesutiko, bet galiausiai, jos įkalbėtas duris atrakino. Tada ji su S. iš V. buto išėjo ir paskambino GMP. Ką sakė GMP operatorei, nepamena, buvo apimta šoko ir susinervinusi, kad V. jų iš buto neišleido. Kiek pamena, greitosios su S. laukė arba prie namo, arba laiptinėje. Kai atvyko greitoji med. pagalba, S. nuėjo pas medikus, o ji grįžo namo. Ką S. paaiškino medikams apie patirtas traumos aplinkybes, nežino. Vėliau S. pasakė, kad GMP medikai ją pristatė į ligoninę, kur pirštus susiuvo. Ar jai buvo nustatyti pirštų lūžiai, nepamena. Daugiau pati tiesiogiai V. smurto atvejų prieš S. nebuvo mačiusi. Tačiau S. pasakojo, kad 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, jai būnant pas V. namuose, kur buvo V. ir jo draugas V., S. pasakius, kad jai reikia namo, V. jai smogė dubenėliu į veidą, pataikė tiesiai į kairę akį, dubenėlis nuo smūgio į veidą sudužo, kaip suprato šukės sulindo į veidą. S. sakė, kad iš karto po smūgio į akį, kaire akimi nieko nebematė. S. sakė, kad po smūgio V. jos vėl nenorėjo išleisti iš buto, tačiau išleisti įkalbėjo V., kuris pats ir iškvietė greitąją med. pagalbą. S. minėjo, kad atvykus greitajai, ją į klinikas lydėjo abu- ir V., ir V. S. sakė medikams tiesos nesakiusi, pamelavusi, kad susižalojo pati nukritusi, nes bijojo V., kuris važiavo kartu iki klinikų ir jos nepaleido. Tačiau vėliau S. nusprendė dėl šio sužalojimo parašyti pareiškimą policijai, kadangi ta sužalota akimi nematė ir daktarai paaiškino, kad regėjimas neatsistatys (1t., b.l. 161-163 )
Liudytoja I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su kaimynu V. A. palaiko kaimyniškus santykius, pasisveikina, pakalba, išgeria. Taip pat pažįsta S. R., su kuria susitinka 3-4 kartus per savaitę, taip pat susiskambina telefonu. Žino, kad apie 7 mėnesius S. R. bendrauja su V. A., jie nėra pora, kartu negyvena, tiesiog S. R. ateidavo pas V. į namus išgerti alkoholio, kartais kelias dienas pasilikdavo. Jų santykiai buvo artimi, tačiau sugyventiniais jie nebuvo ir bendro šeimos gyvenimo nevedė. Jai pačiai teko ne kartą būti S. R. ir V. A. kompanijoje, kuomet užeidavo pas V., arba jis ateidavo pas ją, kartu vaišindavosi alkoholiu. Kiek jai teko matyti, V. su S. elgdavosi normaliai, gal kiek priekaištaudavo žodžiais dėl pavydo, nes pati girdėjo, kaip grasindavo S. "duoti į galvą", tačiau jos akivaizdoje nėra nei karto jai sudavęs. Ji yra girdėjusi, kad V. ne kartą kvietė S. kartu gyventi, bet S. nesutikdavo, pagerdavo kartu su V., pabūdavo, o išsiblaiviusi grįždavo namo pas mamą. V. nepatikdavo, kai S. norėdavo išeiti, todėl jis pykdavo. S. sakė, kad dėl to, jog ji išeidavo namo, V. ne kartą ją sumušė, nors pati ji to nėra mačiusi, žino tik iš S. pasakojimų. Yra mačiusi 2019 m. vasarą keletą kartų S. ant veido mėlynes. S. sakė, kad mėlynės jai atsirado, nes V. sudavė kumščiu į veidą. Be to, vieną kartą 2019 m. rugsėjo mėn., tai buvo kelios dienos iki tol, kol S. V. dubenėliu sužalojo akį, dienos metu, valandos nepamena, į jos namus atėjo S. R.. Jos galvos plaukuotoje dalyje, viršugalvyje, kiek dešiniau matėsi praskelta galvos oda, tačiau žaizda neatrodė didelė, plaukuose pribėgę kraujo, plaukai buvo sulipę nuo sukrešėjusio kraujo. S. buvo neblaivi, ji buvo apsirengusi kažkokiu V. megztuku, nes sakė, kad jos sukruvintas. S. papasakojo, kad atėjo tiesiai iš V., kad V. jai sumušė galvą, tačiau kuo sumušė, ar ranka, ar kokiu daiktu nesakė, arba ji nepamena. Taip pat S. pasakė, V. jai sumušė šonkaulius, skundėsi, kad jai skauda abu šonus. Kaip sumušė - kumščiais, ar spardė, nepasakė, taip pat nesakė ir kiek kartų jai sudavė į galvą ar šonkaulius. Savo sumuštų šonų S. jai nerodė, drabužių pasikėlusi nebuvo. Tą kartą ant veido mėlynių ar nubrozdinimų nematė. Kodėl ją V. sumušė arba S. nepasakė, arba nepamena. S. elgėsi normaliai, kiek pamena neverkė, jokių vaistų nuo skausmo neprašė, greitosios iškviesti neprašė. Tačiau S. judėjo šiek tiek sukaustyta, jos judesiai buvo riboti, kaip kenčiant skausmą. Kiek pabuvusi pas ją, S,. po kurio laiko išėjo. Ar ji išėjo namo, ar pas V. nepamena. Tačiau tą pačią dieną, po kurio laiko nuėjusi pas V. į butą, rado jo bute S. sėdinčią, vilkinčią nebe V. megztinį, o savo kažkokią šviesią bliuskutę, kurios viršutinė dalis buvo sukruvinta. V. buvo taip pat bute, kiek pamena, jokio konflikto nevyko, jie bendravo gražiai. Dar paklausė S., kodėl ji persirengė sukruvinta bliuskute, tai S. pasakė, kad ruošiasi eiti namo ir persirengė savo rūbus. Po to įvykio praėjus kelioms dienoms, 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, S. R. jai paskambino ir pasakė, kad ji guli Kauno klinikų Akių klinikoje, nes V. jai sužalojo akį. Kai nuvyko aplankyti S. ligoninėje, jos kairė akis buvo užklijuota, S. buvo po operacijos. S. pasakė, kad akį V. jai sužalojo mesdamas į akį bliūduką, kai ji pasakė, kad nori eiti namo, kad bliūdukas nuo smūgio sudužo, o viskas vyko V. bute. S. minėjo, kad tuo metu bute buvo V. kaimynas V. K. ir viską matė. S. V. bijo, nebenori su juo bendrauti, ji pergyvena, kad V. gali jai kerštauti, kad kreipėsi į policiją pranešdama, kad jis ją sužalojo. (1 t., b.l. 46-47).
Liudytojas R. U. ikiteisminio tyrimo emtu davė tokius pačius parodymus, kaip ir liudytoja I. G. (1 t., b. l. 168-169)
Teismo medicinos specialistė Z. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji atliko S. R., gim. 1982 m. teismo medicinos tyrimą ir pateikė teismo medicinos specialisto išvadas dėl įvairiu laikotarpiu jai padarytų sužalojimų. Specialisto išvadoje Nr. G2693/2019(02), punkte Nr. 3 klaidingai dėl techninės spausdinimo klaidos nurodyta, jog sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-09-29, ir aplinkybėmis. Iš tiesų sužalojimas galėjo būti padarytas kaip nurodyta 2019-10-04 užduotyje atlikti objektų tyrimą - 2019-09-26 (tuo laiku) ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Atliekant S. R. teismo medicinos tyrimus, susipažinus su tyrimui pateikta jos medicinine dokumentacija - gydymo stacionare ligos istorija Nr.2019-0572601 ir S. R. ambulatorine asmens sveikatos istorija Nr. 159224 iš VšĮ Kauno m. poliklinikos (duomenys neskelbtini), duomenų apie S. R. galvos sumušimą 2019-09-22 - 2019-09-26 negauta, todėl dėl galvos sumušimo sveikatos sutrikdymo mastas neužfiksuotas ir nekonstatuotas. (2 t., b.l. 119-121)
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. A. įvykio vietoje parodė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltu prisipažino ( 3 t., 110-112 b.l.).
Iš 2019-12-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. R. patvirtino savo parodymus apie jos sužalojimų aplinkybes (1 t., 92-95 b.l.).
Iš 2019-12-10 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. R. pateikė skaitmeninę laikmeną (CD) su 2019-12-10 jai darytais rentgeno tyrimais. (2 t. 94-65 b.l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G270/2020(02) matyti, kad S. R. konstatuota muštinės žaizdos dešinės plaštakos I -lV pirštų srityse, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti med. dokumentuose nurodytu laiku - 2019-06-24. Muštinės žaizdos dešinės plaštakos ll-lV pirštų srityse galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus j kietą buką daiktą. Muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke galėjo būti padaryta suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Muštinės žaizdos dešinės plaštakos ll-IV pirštų srityse galėjo būti padarytos prispaudžiant stalčiumi dešinės plaštakos pirštus. Muštinės žaizdos dešinės plaštakos ll-IV pirštų srityse galėjo būti padarytos vieno trauminio poveikio pasėkoje, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (2 t., b.l. 6-7 )
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2693/2019(02) matyti, kad S. R. konstatuota pjautinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke, nosies šaknyje, odos nubrozdinimai kaktoje, kiauryminė kairės akies obuolio ragenos ir odenos žaizda su rainelės stiklakūnio iškritimu, kraujo išsiliejimu į priekinę kairės akies kamerą. Sužalojimai padarysi aštriu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti dubenėlio šukės. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės akies obuolio ragenos ir odenos žaizdos su rainelės stiklakūnio iškritimu, kraujo išsiliejimo į priekinę kairės akies kamerą, sukėlusios aklumą, neteko daugiau kaip 30 % bendro pastovaus darbingumo. Jei baigus aktyvų gydymą ir praėjus keturiems mėnesiams po traumos regėjimas kairiąįa akimi pagerėtų, sveikatos sutrikdymo mastą tektų perkvalifikuoti į nesunkų. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-09-29 ir aplinkybėmis. (2 t., b.l. 107-108)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pG271/2020(02) matyti, kad S. R. konstatuota dešinės krūtinės ląstos pusės III-V ir kairės krūtinės ląstos pusės V-VI šonkaulių lūžiai su daline konsolidacija, pagal vaizdą galėjo būti padaryti 2019-09-26 arba artimu laiku. Ūmių šonkaulių lūžių, kurie atitiktų 2019-12-10 traumavimo laiką, nematyti. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus dešiniosios ir kairiosios krūtinės ląstos puses, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, jie galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėlkrūtinės dešinės ląstos pusės III-V ir kairės krūtinės ląstos pusės V-VI šonkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. (2 t., b.l. 1158-116)
Iš 2020-02-28 VšĮ LSMUL Kauno klinikų pranešimo Nr. S-(1.22)-2152 ir jo priedo nustatoma, kad S. R. 2019-09-27 - 2019-10-04 gydyta LSMUL KK SALSS dėl patirto kairės akies kiaurinio ragenos ir odenos sužalojimo.LSMUL KK AKDS lankėsi 2019-10-30 kairės akies būklės įvertinimui ir tolimesniam gydymui.2020-01-15 kreipėsi dėl pablogėjusio regėjimo dešine akimi, nustatytas dešinės akies uždegimas (simpatinė oftalmija), dėl tos priežasties vėl stacionarizuota į SALSS ir gydyta nuo 2020-01-16 iki 2020-01-31.2020-02-13 paskutinio vizito metu LSMUL KKADS nustatyta akių būklė: kairės akies regėjimas - šviesos jutimas. Akies dirginiai aprimo, ragenoje ir odenoje susiūtos žaizdos. Rainelės audinio defektas, vyzdinė membrana. Ultragarsu patvirtinta tinklainės atšoka. Dešinės akies regėjimas gerėja, uždegimo reiškiniai nyksta.Kairės akies regėjimo prognozė bloga. Paskirtas gydymas tęsiamas. (2t., b.l. 131-132).
Iš apžiūros protokolų matyti, jog buvo apžiūrėta GMP kvietimo kortelė, skambučio skaitmeninės garso įrašo kopijos, pateiktos Kauno GMP stoties ir Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus. 2019-06-24 kvietimo kortelėje Nr. 1915140065-2-1 (forma 110/a) užfiksuota nurodyta kvietimo priežastis - sumušta, sužalojimas galvoje, dešinės rankos smiliaus, didžiojo bei bevardžio pirštų vidiniame paviršiuje pjautinės žaizdos. Garso įrašuose užfiksuota pokalbiai tarp BPC operatorės ir skambinančios moters - S. R., kuri prašo iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ją sumušė buvęs draugas, prakirto pirštą. Taip pat nurodo, kad yra liudininkė, kad draugė sakė, jog jai prakirstas veidas,galimai reikės siūti; t. p. pokalbis tarp BPC operatoriaus ir GMP dispečerio. (1 t., b.l. 172, 173-174, 175-176; 177-178181, 182-184)
Apžiūros metu padarytos pokalbio stenogramos, garso įrašai perkelti į skaitmenines laikmenas, kurios siunčiamos su byla (2vnt. CD).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pranešime ir apžiūros protokole fiksuota pranešimas dėl greitosios medicinos pagalbos kvietimo 2019-09-26 16.58 val. ir šio kvietimo metu fiksuotas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir kviečiančiojo. Skambinantysis vyras nurodo, kad sutiko draugę, kaimynę, sumuštą ar nugriuvusią, kuri prašo pagalbos, kad ją nuvežtų į Kauno Raudonąjį kryžių. Nurodo, kad jai akis pravaryta ir kad moteris nurodžiusi, kad nukrito nuo laiptų, kad jai 36 ar 35 metai, kad kraujuoja iš akies, nosies, antakio. (2t., b.l. 70, 71-74)
Skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija perkelta į skaitmeninę laikmeną kuri siunčiama su byla (1 vnt. CD).
VšĮ Kauno m. GMP stoties pateiktoje kvietimo kortelėje Nr. 1915212164-2-1 (forma 110/a) be kitų aplinkybių nurodyta, kad "Prieš kelias dienas buvo sumušta krūtinės ląsta“. (2t., b.l. 62; 63-64).
2019-12-11 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole fiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 60-61; 62-63)
2019-12-11 S. R. pareiškime nurodyta, jog 2019 m. birželio mėn. pabaigoje, dienos metu, bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu V. A. smogė jai vieną kartą kumščiu į veidą, pataikydamas į kairę akį bei tris kartus stipriai trenkė stalčiumi ir sužalojo dešinės rankos pirštus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei V. A. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. (1 t., b.l. 34 )
2019-10-04 S. R. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad jos draugas V. A., būdamas neblaivus, tyčia metė į ją dubenėlį, kuris nuo smūgio sudužo ir sužalojo jai akį. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir byloje ją pripažinti nukentėjusiąja (1 t., b.l. 1-4).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo V. A. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai S. R. sukėlė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, bet vėlesniais veiskmais-ir nesunkų bei sunkų sveikatos sutrikdymus.
Tokią išvadą teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus dėl įvykių aplinkybių visų įrodymų viseto kontekste.
Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2019-06-24 konflikto metu V. A. tyčia sudavė kumščiu S. R. į veidą, o kai ši pribėgo prie spintelės ir atidarė stalčių, pribėgęs V. A. tyčia ne mažiau trijų kartų stumdama stalčių, prispaudė nukentėjusiajai rankos pirštus, taip juos sužalodamas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. A. laikotarpyje nuo 2019-09-22 iki 2019-09-26 konflikto metu tyčia sudavė S. R. kumščiu į galvą ir krūtinės ląstą, taip padarydamas S. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. A. 2019-09-26 konflikto metu metė į S. R., dubenėlį, kuris nuo smūgio sudužo ir jo šukės sužeidė S. R. akį, taip padarydamas S. R. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Visas nusikalstamas veikas V. A. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo V. A. prisipažinimą padarius jam inkriminuojamas veikas visiškai patvirtino ir nukentėjusiosios S. R. bei liudytojų V. K., L. A.-B., A. V.,V. Š., D. B., I. G., R. P., R. U. parodymai, taip pat specialistų išvados, kuriomis nukeltėjusiajai S. R. nustatyti sveikatos sutrikdymai, VšĮ LSMUL Kauno klinikų pranešimai ir duomenys, kad nukentėjusioji S. R. dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma ligoninėje bei kitai baudžiamojoje byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metiu ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis V. A. yra kaltas ir baustinas.
Bausmės skyrimas
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimus padarė, būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis V. A. padarė vieną nesunkų (BK 140 straipsnio 1 dalis), vieną apysunkį (BK 138 straipsnio 1 dalis) ir vieną sunkų (BK 135 straipsnio 1 dalis) tyčinius baigtus nusikaltimus. Vertinant jo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas šešiolika kartų (2 t., b.l. 145-200, 3 t., b.l. 1-57), šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus padarė, būdamas anksčiau teistas ir neišnykus teistumui, neatlikęs 2019-03-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės, baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 158-174), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2014-2019 m. gydėsi tris kartus, paskutinį kartą-2019-02-06-2019-02-08, diagnozė (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 68-70), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2014-04-03, diagnozė-(duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 73), VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020-01-20 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-97/2020 nurodyta, kad V. A. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, jis gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (3 t. b.l. 80-81).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių kaltinamojo V. A. padarytus nusikaltimus, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis anksčiau jau ne kartą teistas už tyčinius smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikaltimus, į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais kaltinamajam V. A. skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis ir toliau pažeidinėja įstatymus bei daro nusikalstamas veikas, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtinos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje bei 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji S. R. ikiteisminio tyrtimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 40 099,59 eurų jos naudai, kurį sudaro jos patirta turtinė 99,59 eurų bei neturtinė 40 000 eurų žala (1 t., b. l. 106-113, 114).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajai S. R. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo V. A. veiksmų. Tai reiškia, kad V. A. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo V. A. priteisiant 99,59 (devyniasdešimt devynis eurus 59 eurocentus) nukentėjusiosiosd S. R. naudai.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji S. R. nurodė, kad jai kaltinamojo V. A. kaltais veiksmais padarytas sunkus kūno sužalojimas, t.y. nuo kaltinamojo į ją paleisto dubenėlio, kuris sudužo, jai nustatytas kairės akies sumušimas, dėl kurio ji neteko regėjimo kaire akimi, buvo atlikta akies operacija ir skrtas medikamentinis gydymas. Dėl šio sužalojimo ji kentė didelius skausmus, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nerimą dėl sveikatos būklės, buvo pažeminta jos garbė ir orumas.
Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą laiko, kad dominuojantis kriterijus yra nukentėjusiosios sveikatos būklė, t.y. patirtas fizinis skausmas ir stresas. Šiuo atveju nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį vertinamas ne vien įvykęs faktas, bet ir ateities požiūriu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikaltimo pasekmės yra susijusios su dideliais sveikatos pakenkimais, rimtu sužalojimu, darbingumo netekimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje. Dėl nusikalstamos veikos kilę sunkūs padariniai išliks visam nukentėjusiosios gyvenimui. Sužalojimai iš esmės sukėlė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą, ilgalaikį gydymosi procesą ir tai turės įtakos nukentėjusiosios tolesniam gyvenimui. Sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai padarytas agresyvumu. Šios aplinkybės parodo, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat ir galiojančia teismine praktika, iš kaltinamojo V. A. priteistina 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlygimo nukentėjusiosios S. R. naudai.
Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2453,06 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios S. R. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 133-136, 138).
Bylos duomenimis nustatyta, kad S. R. 2019-06-24 VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje suteikta priėmimo skubios pagalbos paslauga dėl riešo ir plaštakos dauginių žaizdų, nuo 2019-09-27 iki 2019-10-04 gydyta LSMU ligoninės Kauno klinikų suaugusių akių ligų skyriuje dėl akies kiaurinės žaizdos, 2019-10-10 ir 2019-10-17 jai VšĮ Kauno miesto poliklinikoje suteiktos ambulatorinės šeimos gydytojo bei oftalmologo konsultacijos dėl akies kiaurinės žaizdos, 2019-10- 30 LSMU ligoninėje Kauno klinikose suteikta ambulatorinė gydytojo specialisto oftalmologo konsultacija. Iš viso už S. R. gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 2453,06 eurų.
Teismo nuomone, visos šios gydymo įstaigų paslaugos, suteiktos nukentėjusiajai S. R., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nukentėjusiosios patirtomis traumomis, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi.
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam V. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –suėmimas (3 t., b.l. 138-140). Atsižvelgiant į tai, kad gavus šią baudžiammąją bylą Kauno apylinkės teismo kauno rūmuose, V. A. jau pradėjo atlikti jam nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl 2020-03-30 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, buvo nutarta V. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą palikti nepakeistą iki jos termino pabaigos, t.y. iki 2020-04-10, terminui pasibaigus panaikinti.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
1) 4 vnt. skaitmeninių laikmenų (4-DVD ir 1-CD) su nukentėjusiosios S. R. 2019-11-28 papildomos apklausos vaizdo ir garso įrašu (1t., b.l. 69-72);
2) 2 vnt. skaitmeninių laikmenų (DVD) su liudytojo V. K. 2019-11-28 papildomos apklausos vaizdo ir garso įrašu (2t., b.l. 14-16);
3) 1 vnt. skaitmeninė laikmena (DVD) su 2019-12-11 nukentėjusiosios S. R. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašu (1t., b.l. 92-95);
4) 1vnt. skaitmeninė laikmena (DVD) su 2020-02-04 įtariamojo V. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašu (3t., b.l. 110-112);
5) 2 vnt. skaitmeninių laikmenų (CD) su 2019-06-24 GMP kvietimo garso įrašais, pateiktais 2020-01-16 VšĮ Kauno m. GMP stoties raštu Nr. MK-18 (6.9) (1t., b.l. 172)
6) 1 vnt. skaitmeninė laikmena (CD) su 2019-09-26 GMP kvietimo garso įrašu, pateiktu 2019-12-12 VšĮ Kauno m. GMP stoties raštu Nr. MK-287 (6.9) (2t., b.l. 62);
7) 1 vnt. skaitmeninė laikmena (CD) su 2019-06-24 skambučio garso įrašo skaitmenine kopija, pateikta 2020-01-21 BPC Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D (K)-125 (1t., b.l. 181);
8) 1 vnt. skaitmeninė laikmena (CD) su 2019-09-26 skambučio garso įrašo skaitmenine kopija, pateikta 2019-12-17 BPC Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D (K)-2472 (2t., b.l. 70);
9) 1vnt. skaitmeninė laikmena su 2019-12-10 S. R. rentgeno tyrimais, pateikta 2019-12-10 S. R. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2t., b.l. 94), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį :
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams;
pagal BK 135 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.
Paskirtąsias bausmes pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimis, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.
Paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, subendrinti su 2020-03-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams), taip pat su 2020-05-20 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, kuria 2020-03-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu V. A. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-12-02 nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-12-10 nuosprendžiu paskirta galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskyrus galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 2 metams 5 mėnesiams, ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės atlikimo laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti laikotarpį, V. A. sulaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 140 straipsnio tvarka ir suėmus nuo 2020-01-09 iki 2020-04-10, taip pat laikotarpius, aptartus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-03-10 nuosprendyje bei 2020-05-20 Kauno apylinkės teismoi Kauno rūmų nutartyje.
Nukentėjusiosios S. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. A. 99,59 eurus (devyniasdešimt devynis eurus 59 eurocentus) turtinės žalos atlyginimui ir 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios S. R. naudai.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš V. A. 2453,06 eurus (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 06 eurocentus) Valstybinės ligonių kasos naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-
1) 4 vnt. skaitmeninių laikmenų (4-DVD ir 1-CD) su nukentėjusiosios S. R. 2019-11-28 papildomos apklausos vaizdo ir garso įrašu:
2) 2 vnt. skaitmeninių laikmenų (DVD) su liudytojo V. K. 2019-11-28 papildomos apklausos vaizdo ir garso įrašu;
3) 1 vnt. skaitmeninė laikmena (DVD) su 2019-12-11 nukentėjusiosios S. R. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašu;
4) 1vnt. skaitmeninė laikmena (DVD) su 2020-02-04 įtariamojo V. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašu;
5) 2 vnt. skaitmeninių laikmenų (CD) su 2019-06-24 GMP kvietimo garso įrašais, pateiktais 2020-01-16 VšĮ Kauno m. GMP stoties raštu Nr. MK-18 (6.9);
6) 1 vnt. skaitmeninė laikmena (CD) su 2019-09-26 GMP kvietimo garso įrašu, pateiktu 2019-12-12 VšĮ Kauno m. GMP stoties raštu Nr. MK-287 (6.9);
7) 1 vnt. skaitmeninė laikmena (CD) su 2019-06-24 skambučio garso įrašo skaitmenine kopija, pateikta 2020-01-21 BPC Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D (K)-125;
8) 1 vnt. skaitmeninė laikmena (CD) su 2019-09-26 skambučio garso įrašo skaitmenine kopija, pateikta 2019-12-17 BPC Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D (K)-2472;
9) 1vnt. skaitmeninė laikmena su 2019-12-10 S. R. rentgeno tyrimais, pateikta 2019-12-10 S. R. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos), gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.