Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. ir Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Danos Rutkauskaitės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams; pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą, ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, subendrinta su 2020 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams), taip pat su 2020 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, kuria 2020 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu V. A. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskyrus galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 5 mėnesiams, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaitytas laikotarpis, V. A. sulaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio tvarka ir suėmus nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. balandžio 10 d., taip pat laikotarpiai, aptarti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 10 d. nuosprendyje bei 2020 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartyje.

Nukentėjusiosios S. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš V. A. priteista 99,59 Eur (devyniasdešimt devyni eurai 59 euro centai) turtinės žalos atlyginimui ir 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios S. R. naudai.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. A. priteista 2453,06 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt trys eurai 6 euro centai) Valstybinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. birželio mėn. 24 d. apie 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su S. R. metu, tyčia vieną kartą rankos kumščiu smogė jai į veidą kairės akies srityje, po ko ne mažiau kaip tris kartus stumdamas spintelės stalčių prispaudė nukentėjusiajai dešinės plaštakos pirštus, tuo padarydamas muštines žaizdas dešinės plaštakos II-IV pirštų srityse, muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, taip mušdamas ir smurtaudamas padarė S. R. nežymų sveikatos sutrikdymą;

1.2. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su S. R. metu tyčia smogdamas kumščiais S. R. į galvą bei krūtinės ląstą ne mažiau dviejų kartų, padarė jai dešinės ląstos pusės III-V ir kairės krūtinės ląstos pusės V-VI šonkaulių lūžius su daline konsolidacija, tuo sukeldamas nukentėjusiajai S. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui;

1.3. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 17 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su S. R. metu, tyčia metė pastarajai į veidą keramikinį dubenėlį ir indui nuo smūgio sudužus, padarė jai pjautinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, nosies šaknyje, odos nubrozdinimus kaktoje, kiauryminę kairės akies obuolio ragenos ir odenos žaizdą su rainelės stiklakūnio iškritimu, kraujo išsiliejimu į priekinę kairės akies kamerą, dėl ko dėl akies traumos, sukėlusios aklumą ir su tuo susijusio didelės dalies - daugiau kaip 30 procentų bendro pastovaus darbingumo praradimo, padarė nukentėjusiajai S. R. sunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios V. A. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į visumą aplinkybių, apibūdinančių V. A. padarytus nusikaltimus, jo asmenybę, turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad asmuo anksčiau jau ne kartą teistas už tyčinius smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikaltimus, į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis ir toliau pažeidinėja įstatymus bei daro nusikalstamas veikas, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, už visus padarytus nusikaltimus skirtina griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Apeliaciniuose skunduose nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta bausme. Nuteistojo V. A. vertinimu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, o prokurorės tvirtinimu, nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos teisingos bausmės, tačiau nepagrįstai taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bendrinant nuteistajam keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistojo V. A. apeliacinio skundo

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad V. A., smurtaudamas S. R. atžvilgiu, 2019 m. birželio mėn. 24 d. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą; laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą, o 2019 m. rugsėjo 26 d. padarė nukentėjusiajai S. R. sunkų sveikatos sutrikdymą. Kad nuteistasis padarė šias nusikalstamas veikas, patvirtina jo paties parodymai, taip pat išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, liudytojų V. Š., V. K., D. B., I. G., R. U., R. P. parodymai, specialistų išvados bei teismo medicinos specialistės paaiškinimai, specialistų išvados, skambučių Bendrajam pagalbos centrui stenogramos ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai.

10.1. Nukentėjusioji viso proceso metu tvirtino, kad po Joninių vykusio konflikto metu V. A. kumščiu trenkė jai į akį, o kai ji pribėgusi prie spintelės atidarė stalčių, norėdama iš ten ką nors pasiimti savigynai, V. A. stalčiumi jai tris kartus privėrė pirštus. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytoja D. B., kuri konflikto metu buvo nusikaltimo vietoje ir viską matė. Į įvykio vietą pagal gautą pranešimą atvykęs policijos pareigūnas liudytojas R. P. nurodė, kad buvo gautas moters pranešimas, kad ją sumušė sugyventinis. Atvykus į įvykio vietą ant moters veido pastebėjo sužalojimą, be to jos plaštaka kraujavo, buvo sužaloti pirštai. Moteris pradžioje teigė nukritusi, o paskui prisipažino, kad įvyko konfliktas su pažįstamu Vytu ir jis ją sužalojo. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas R. U.. Kad matė mėlynę ant nukentėjusiosios veido ir sužalotus pirštus, nurodė ir liudytoja V. Š.. Pastaroji nurodė, jog S. R. jai sakė, kad pirštus stalčiumi sužalojo V. A.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G270/2020(02) nurodyta, kad S. R. konstatuota muštinės žaizdos dešinės plaštakos I -IV pirštų srityse, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku – 2019 m. birželio 24 d. Muštinės žaizdos dešinės plaštakos II-IV pirštų srityse galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. Muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke galėjo būti padaryta suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Muštinės žaizdos dešinės plaštakos II-IV pirštų srityse galėjo būti padarytos prispaudžiant stalčiumi dešinės plaštakos pirštus. Muštinės žaizdos dešinės plaštakos II-IV pirštų srityse galėjo būti padarytos vieno trauminio poveikio pasėkoje, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Pats nuteistasis tikino dėl praėjusio laiko ir girtumo nepamenantis visų įvykio aplinkybių, tačiau teisme pripažino, kad nurodytu laiku ir aplinkybėmis galėjo padaryti S. R. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad V. A. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

10.5. Apeliaciniame skunde dėstomos abejonės specialisto išvadų teisingumu, tačiau teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti medicininius tyrimus atlikusios specialistės kompetencija, jos taikytomis tyrimo metodikomis, atliktų tyrimų patikimumu, pateiktų specialisto išvadų teisingumu. Nors specialistė iš tiesų pateikė tikėtiną išvadą dėl sužalojimų padarymo laikų ir aplinkybių, tačiau ši išvada neprieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams. Vien subjektyvus nesutikimas su tyrimų rezultatais nesudaro pagrindo abejoti specialistės išvadų teisingumu. Be to, nustatant sužalojimų nukentėjusiajai padarymo laiką, liudytojų, nukentėjusiosios bei nuteistojo parodymai teismo buvo įvertinti kartu su specialistų išvadomis, taigi specialistų išvados nebuvo vienintelis įrodymas nustatant šią aplinkybę. Tad nuteistojo argumentai dėl specialisto išvadų nepatikimumo laikytini nepagrįstais.

10.6. Nors nuteistasis prašo peržiūrėti liudytojos I. G. parodymus, tačiau, kaip ir minėta, kokias nuteistajam palankias aplinkybes jie turėtų patvirtinti, taip ir neaišku, priešingai, šios liudytojos parodymai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas prieš ją vartojo fizinio smurto aplinkybes. Minėta liudytoja paaiškino, kad nuteistasis ir jos akivaizdoje yra grasinęs S. R. duoti į galvą. Nors jai matant nesmurtavo, tačiau nukentėjusioji jai sakė, kad dėl to, jog ji nelikdavo pas V. A., o grįždavo pas mamą, jis ne kartą ją yra sumušęs. Taip pat ši liudytoja patvirtino, kad matė S. R. sumuštą ir 2019 m. vasarą bei rugsėjo mėnesį. S. R. jai pasakojo apie tai, kad V. A. daužė jai į šonus, dėl ko, kaip vėliau nustatyta, buvo sulaužyti šonkauliai, paleidęs dubenėlį, sužalojo akį. Tad priešingai nei teigia apeliantas, šios liudytojos parodymai, tik patvirtina, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. O tai, kad S. R. kartu su nuteistuoju nuolat vartodavo alkoholinius gėrimus, dėl ko vėliau tarp jų kildavo konfliktai, nepateisino smurto prieš nukentėjusiąją naudojimo.

11. Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl jam paskirtos bausmės griežtumo, visų pirma, pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

12. Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai nustatoma, jog paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju daryti išvadą, jog V. A. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, nėra pagrindo.

13. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tris baigtus nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių, vienas apysunkių, kitas sunkių nusikaltimų kategorijai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neteisingai nurodė, jog vienas, t. y., BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kadangi pagal BK 11 straipsnio 3 dalį tai yra nesunkus nusikaltimas, tačiau įvertinus visas kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, spręstina, jog šis netikslumas esminės reikšmės bausmės rūšiai ir dydžiui neturi. Teismas taip pat atsižvelgė į V. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikaltimus bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir būdamas recidyvistu. Vertindamas asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. A. anksčiau eilę kartų teistas ir ne kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes. Pastebėtina, kad nors jo daromuose nusikaltimuose dominuoja turtinio pobūdžio nusikaltimai, tačiau jis yra teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už trijų smurtinių nusikaltimų prieš tą patį asmenį (savo draugę) įvykdymą, padaryti nusikaltimai pagal savo pasekmes sunkėja. Be to, jis eilę kartų baustas už įvairių administracinių nusižengimų padarymą. Šie duomenys rodo, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio, asocialaus elgesio, sąlygoti besaikio alkoholio vartojimo. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Pastebėtina, kad V. A. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnamečiu ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. A. už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, kadangi švelnesnėmis su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Tuo tarpu BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir teismas pagrįstai ją paskyrė. Pastebėtina, kad teismas, nežiūrint to, kad nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pastarajam už padarytus nusikaltimus paskyrė sankcijų vidurkiams lygias bausmes, todėl nėra pagrindo šias bausmes laikyti aiškiai per griežtomis ar neadekvačiomis priemonėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Be to, ir bendrindamas paskirtas bausmes parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, o šią subendrintą bausmę su bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, bendrino iš dalies sudėdamas.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad bendrindamas bausmes teismas nebuvo nuoseklus. Bendrindamas V. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu (padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 11 straipsnį). O pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę bendrino iš dalies sudėdamas, nors BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas taip pat priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.

16. Teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad pavojingumu labai skiriasi skirtingos nusikalstamų veikų rūšys, t. y. nusikaltimai nuo baudžiamųjų nusižengimų, o nusikaltimai vieni nuo kitų labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas. Tačiau sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, 2A-7-3-489/2019, 2K-7-71-458/2020).

17. Nuteistojo V. A. padaryti nusikaltimai, kaip ir minėta, iš tiesų priskiriami skirtingoms kategorijoms per vieną pagal BK 11 straipsnį, t. y. BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkiems (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikaltimai – nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytus nusikaltimus, nustatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje bei BK 140 straipsnio 1 dalyje, laikyti labai besiskiriančiais pagal pavojingumą nėra pagrindo. Nusikaltimai skirtingu metu toje pačioje vietoje panašiomis aplinkybėmis (išgertuvių metu sukonfliktavus) padaryti prieš tą patį asmenį, kilo iš esmės panašūs padariniai – buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Todėl nėra pagrindo manyti, kad V. A. padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumą labai skiriasi. Todėl teismas nepagrįstai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes bendrino apėmimo būdu, tačiau nesant dėl to prokurorės apeliacinio skundo, šios klaidos apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, kadangi taip būtų pabloginta nuteistojo teisinė padėtis. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, taip pat nėra pagrindo, už visus nusikaltimus V. A. paskirtų bausmių bendrinti apėmimo būdu.

18. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo V. A. už atskirtus nusikaltimus paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškios per griežtos, kaip ir nepergriežta už šiuos nusikaltimus paskirta subendrinta laisvės atėmimo 6 metams bausmė. Dėl to nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo ir švelninti jam paskirtą bausmę.

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo

19. Apeliaciniu skundu prokurorė, visų pirma, prašo panaikinti BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą nagrinėjamoje byloje, kadangi byla nebuvo nagrinėjama nei pagreitinto proceso tvarka, nei atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiame nuosprendyje sprendimas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas nemotyvuotas.

20. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Pabrėžtina, jog BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija atskiroms tos pačios kategorijos asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, esant BK 64¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, vienu trečdaliu sumažinti bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-303/2015, Nr. 2K-238-699/2017, Nr. 2K-264-697/2017).

21. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi, sutrumpintas įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi, sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teismo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai. Net gi įrodymų tyrimo galimybės sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka numatymas kaltinamajame akte nėra imperatyvi sąlyga tokiam bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-303/2015, Nr. 2K-264-697/2017, Nr. 2K-140-511/2018).

22. Bylą nagrinėjant teisme, V. A. nurodė, kad prisipažįsta padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau išsamių paaiškinimų neteikė. Buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu nuteistasis vis keisdavo savo poziciją dėl jam pareikštų įtarimų, duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino. Esant tokioms aplinkybėms, net ir teisme jam pareiškus, kad viską pripažįsta, tačiau išsamiai neaiškinant nusikaltimų padarymo aplinkybių, tam, kad byloje neliktų neaiškumų ir abejonių, buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą. Pastebėtina, kad ir prokurorė nesutiko su sutrumpinti įrodymų tyrimu. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo tenkinama ne tik BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga dėl prokuroro ir gynėjo sutikimo, bylos aplinkybės, kaip to reikalaujama pagal minėtą įstatymo nuostatą, taip pat nebuvo visiškai aiškios. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad posėdžio metu klausimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo buvo keliamas, prokurorui nesutikus taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo, buvo apklausti nukentėjusioji S. R., dalis liudytojų, paskelbta bylos medžiaga. Taigi pirmosios instancijos teisme procesas vyko bendra, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas nebuvo pagrindo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, panaikinant BK 64¹ straipsnio taikymą.

Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo

23. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Šis argumentas pagrįstas.

24. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis V. A. įvykdė 2019 m. birželio 24 d. - 2019 m. rugsėjo 26 d. laikotarpyje, t. y. iki jo atžvilgiu priimtų 2019 m. gruodžio 2 d., 2019 m. gruodžio 3 d., 2019 m. gruodžio 10 d., 2019 m. gruodžio 27 d. ir 2020 m. kovo 10 d. apkaltinamųjų nuosprendžių, todėl subendrinta galutinė bausmė jam turėjo būti skiriama vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi šiuo baudžiamuoju įstatymu, tačiau jį pritaikė netinkamai. Nuteistajam V. A. 2019 m. gruodžio 2 d., 2019 m. gruodžio 3 d., 2019 m. gruodžio 10 d., 2019 m. gruodžio 27 d. ir 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės jau buvo subendrintos ankstesniais teismų sprendimais: 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 3 d. ir 2019 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o pastaroji bausmė 2020 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo subendrinta su 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Būtent su šia 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir turėjo būti subendrintos skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę bendrino tiek su 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tiek su 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi paskirta galutine 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nors 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi jau buvo subendrinta su kitomis nesubendrintomis bausmėmis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas du kartus subendrino tą pačią bausmę. Be to, teismas nepagrįstai į bausmės atlikimo laiką nusprendė įskaityti laiką, aptartą 2020 m. kovo 10 d. nuosprendyje, kadangi šis laikotarpis į bausmės atlikimo laiką taip pat įskaitytas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi. Dėl to panaikintina Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio dalis dėl keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo ir į bausmės atlimimo laiką įskaitytinų laikotarpių. atliktos bausmės dalies pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 10 d. nuosprendį įskaitymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Danos Rutkauskaitės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. A. atžvilgiu taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams), taip pat su 2020 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, kuria 2020 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu V. A. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskyrus galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 5 mėnesiams, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ir į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpiai, aptarti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 10 d. nuosprendyje.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis (2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo) ir galutinę subendrintą bausmę V. A. skirti 6 (šešerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius, nurodytus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.