Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiųjų asmenų D. B., uždarosios akcinės bendrovės „Televisuma ir Ko“ atstovui advokatui Arūnui Justeikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Ž., D. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Televisuma ir Ko“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

6. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad tretieji asmenys R. Ž. ir D. B. 2021 m. spalio 17 d. užpildė eismo įvykio deklaraciją. Joje nurodyta, kad 2021 m. spalio 17 d. 15.40 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kai susidūrė automobiliai BMW 630, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLVO XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš deklaracijos dalyje „Aplinkybės“ atliktų žymėjimų ir įvykio schemos aišku, kad tretieji asmenys deklaravo, jog eismo įvykio metu automobilis VOLVO, kurį vairavo R. Ž., priekine dalimi atsitrenkė į D. B. vairuoto automobilio BMW, važiavusio priešpriešais ir sukusio į kairę, priekinę dalį. Taip pat deklaracijoje pažymėta, kad dėl eismo įvykio kaltas trečiasis asmuo D. B..

7. Įvykio metu automobilis BMW nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui UAB „Televisuma ir Ko“, o automibilis VOLVO – ieškovei I. B.. Trečiojo asmens D. B. vairuoto automobilio BMW valdytojų civilinę atsakomybę eismo įvykio dieną buvo apdraudusi atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalis).

8. Apie įvykį buvo pranešta atsakovei kaip eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui. Atlikusi įvykio tyrimą, atsakovė 2021 m. gruodžio 2 d. raštu pranešė ieškovei, kad priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos. Tokį sprendimą atsakovė motyvavo tuo, kad automobiliai buvo sugadinti ne trečiųjų asmenų D. B. ir R. Ž. nurodomomis, natūraliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis.

9. Ieškinio faktinis pagrindas bei dalykas, taip pat atsakovės atsikirtimų pobūdis patvirtina, kad ginčo esmę sudaro vienas klausimas – ar automobilis VOLVO buvo apgadintas eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 265 straipsnis). Ginčo dėl automobiliui VOLVO padarytų apgadinimų masto, žalos dydžio tarp ieškovės ir atsakovės iš esmės nėra.

Dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju

11. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiamuoju eismo įvykiu laikomas įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

12. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant, ką reikėtų laikyti draudžiamuoju įvykiu pagal TPVCAPDĮ, yra ne kartą nuosekliai konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016, 32 punktas).

13. Taip pat kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką negali kilti, jeigu eismo įvykis yra imituojamas (pavaizduojamas kaip neva buvęs) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017, 26 punktas).

14. Paminėtos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties 27 punkte kasacinis teismas, be kita ko, nurodė, kad tai, ar eismo įvykis buvo imituotas, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į visetą duomenų: kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (ar matomoje, ar nuošalioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes.

15. Šioje byloje reikšmingi ir kasacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties 29 punkte pateikti aiškinimai, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį.

16. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad draudžiamojo įvykio nebuvo, tenka draudikui – atsakovei (CPK 178 straipsnis).

17. Sprendžiant dėl to, ar automobilis VOLVO buvo sugadintas tomis aplinkybėmis, kurias nurodė tretieji asmenys D. B. ir R. Ž., pirmiausia pažymėtina, kad eismo įvykio vieta po įvykio buvo nufotografuota. Į bylą pateiktose nuotraukose užfiksuoti abu ginčo automobiliai, stovintys (duomenys neskelbtini). Vienoje iš nuotraukų užfiksuota, kad į įvykio vietą buvo atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, techninės pagalbos transporto priemonė, iš įvykio vietos išgabenusi automobilį BMW. Taip pat keliose nuotraukose (viena iš jų atvaizduota žemiau) matosi, kad ant kelio dangos mėtėsi automobilių dalių nuolaužos ir šukės, buvo išbėgę automobilio eksploataciniai skysčiai. Šioje vietoje pažymėtina, kad nuotraukose užfiksuota automobilių padėtis, buvusi ne iškart po kontakto, bet vėliau, kai automobilis BMW, pasak trečiojo asmens D. B., policijos pareigūnų prašymu patrauktas pirmyn, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams, judėjusiems (duomenys neskelbtini).

18. Pagrindinis duomenų šaltinis apie tai, kaip įvykis turėjo įvykti, yra trečiųjų asmenų D. B., R. Ž. paaiškinimai. Jie yra suinteresuoti konkrečia teisminio proceso baigtimi, todėl jų paaiškinimai patys savaime negali būti traktuojami kaip besąlygiškai patikimi (CPK 186 straipsnio 3 dalis).

19. Trečiųjų asmenų R. Ž., D. B. paaiškinimai dėl to, kokia kryptimi judėjo, kaip ir kada įvyko eismo įvykis, atitinka tiek eismo įvykio deklaracijos duomenis, tiek nuotraukose užfiksuotas aplinkybes. Tretieji asmenys nuosekliai tiek teismo posėdyje, tiek atsakovės atlikto įvykio tyrimo eigoje įrašytų pokalbių su atsakovės įgaliotais asmenimis metu paaiškino, kad automobilis VOLVO judėjo pagrindiniu keliu, kai priešais – sukdamas į (duomenys neskelbtini), išvažiavo priešinga kryptimi judėjęs automobilis BMW. Trečiasis asmuo R. Ž., vairavęs automobilį VOLVO, paaiškino, kad nesureagavo į trečiojo asmens D. B., vairavusio automobilį BMW, atliktą manevrą. O pastarasis nurodė, kad padarė klaidą dėl neapsižiūrėjimo ir apakintas saulės.

20. Atsakovė neneigė, kad po to, kai gavo pranešimą apie eismo įvykį, bendrovei buvo sudarytos galimybės apžiūrėti abu ginčo automobilius, įvertinti jų apgadinimus, atlikti kitus veiksmus, reikšmingus patikrinti deklaracijoje nurodytus duomenis. Taip pat aišku, kad tretieji asmenys R. Ž., D. B. bendradarbiavo su atsakove, teikė bendrovei informaciją apie įvykio aplinkybes.

21. Apibendrinant tai, kas nurodyta šio sprendimo 17–20 punktuose, išskirtinos tokios esminės tarpinės išvados:

21.1. Trečiųjų asmenų R. Ž. ir D. B. deklaruotas eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu;

21.2. Eismo įvykio vieta buvo nufotografuota, o nuotraukose užfiksuoti ne tik apgadinti automobiliai, tačiau taip pat ant kelio besimėtančios automobilių dalių nuolaužos ir šukės, išbėgę eksploataciniai skysčiai;

21.3. Nuotraukose užfiksuota automobilių padėtis neatitinka padėties galėjusios būti po tarpusavio kontakto, nes automobilis BMW buvo patrauktas iš pradinės padėties;

21.4. Į įvykio vietą neabejotinai buvo atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, o automobilį BMW iš įvykio vietos išgabeno techninės pagalbos automobilis;

21.5. Atsakovei buvo sudarytos galimybės apžiūrėti abu ginčo automobilius, eismo įvykio dalyviai nevengė bendradarbiauti su atsakove.

22. Nustatyti, ar ginčo automobilių sugadinimų atsiradimo aplinkybės, deklaruotos trečiųjų asmenų R. Ž. ir D. B., atitinka objektyvias įvykio sąlygas, buvo atlikti keturi ekspertiniai tyrimai: du iki bylos iškėlimo, o kiti teismo ekspertizės forma. Visų tyrimų pagrindinis tikslas buvo atkurti eismo įvykio aplinkybes, įvertinti, ar transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti deklaruoto įvykio metu.

23. Prieš pereinant prie nurodytų ekspertinių tyrimų rezultatų įrodomosios reikšmės aptarimo, išskirtina, kad, tirdama eismo įvykio aplinkybes, atsakovė rinko duomenis apie tai, kokiu greičiu eismo įvykio dalyviai judėjo. Kaip prieš tai nurodyta, atsakovės atstovo pokalbiai su trečiaisiais asmenimis R. Ž., D. B. buvo įrašyti. Jų metu trečiasis asmuo R. Ž. nurodė, kad prieš kontaktą važiavo 50–60 km/h greičiu. O trečiasis asmuo D. B. viso pokalbio metu teigė, kad tiksliai negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo, bei, primygtinai klausiant atsakovės atstovui, nurodė, kad greitis galėjo būti gal 35 km/h, 45 km/h ar 50 km/h, tačiau tą nurodė tik kaip prielaidą. Taip pat atsakydamas į atsakovės atstovo klausimą, ar judėjimo greitis galėjo būti 10 km/h, D. B. paaiškino, kad nemano, jog galėjo tokiu greičiu judėti, nes įprastai važiuoja greičiau.

24. Pokalbių įrašai patvirtina, kad trečiasis asmuo D. B. nenurodė konkretaus greičio, kuriuo galėjo judėti prieš įvykį, o prielaidą, jog galėjo judėti 10 km/h greičiu atmetė neužtikrintai. Trečiasis asmuo D. B. pokalbio su atsakovės atstovu metu, priešingai nei akcentuoja atsakovė, nepasakė, kokiu tiksliai greičiu judėjo prieš eismo įvykį, o konkretūs greičių dydžiai pirmiausia buvo įvardinti atsakovės atstovo. Teismo posėdyje abu įvykio dalyviai parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir pokalbių su atsakovės atstovu metu. Tai yra, trečiasis asmuo D. B., kad savo judėjimo greičio neatsimena, o trečiasis asmuo R. Ž., kad galėjo važiuoti 50–60 km/h greičiu.

25. Sprendimą trečiųjų asmenų D. B. ir R. Ž. deklaruoto įvykio nelaikyti draudžiamuoju atsakovė motyvavo bendrovės žalų tyrimo eksperto M. S. 2021 m. gruodžio 1 d. ekspertinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, kad automobiliai VOLVO ir BMW buvo sugadinti ne vairuotojų nurodomomis, natūraliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis. Iš pažymos turinio aišku, kad atsakovės ekspertas atliko eismo įvykio modeliavimą programa PC Crash 13.0.

26. 2021 m. gruodžio 1 d. pažymos 4 puslapyje nurodyta, kad tiksliausiai automobilių padėtis, užfiksuotas nuotraukose, atitinka situacija, kai apie 45 km/h greičiu judantis automobilis VOLVO smūgiuoja į kelyje stovinčio ir nedideliu kampu pasisukusio į kairę automobilio BMW priekinę dalį. O pažymos 5 puslapyje išdėstytas vertinimas, kad realiai automobilių patirtų sugadinimų apimtis atitinka apie 10 km/h VOLVO ir apie 25 km/h BMW automobilio prarasto greičio kinetinę energiją, kai įvykiui įvykus vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis automobilių sugadinimai turėtų atitikti apie 21 km/h VOLVO ir apie 51 km/h BMW automobilio prarastą kinetinę energiją. Šioje vietoje akcentuotina, kad atsakovės pažymos 1 puslapyje įvardinta, jog modeliavimą atlikęs asmuo laikė, kad automobilis BMW judėjo 35 km/h, 45 km/h ar 50 km/h greičiu, o automobilis VOLVO judėjo 50–60 km/h greičiu.

29. Teisminio proceso metu, patenkinus atsakovės prašymus, buvo paskirta eismo įvykio ir transporto trasaloginė ekspertizė, taip pat papildoma ekspertizė, kurias pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui.

31. Šioje vietoje pažymėtina, kad nurodytų subjektų atlikti eismo įvykio modeliavimai yra santykiniai, nes eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuotos tikslios automobilių padėtys po susidūrimo, susidūrimo vieta.

32. Taip pat pažymėtina, kad 2022 m. birželio 29 d. ekspertizės akto 1 išvadoje, atsakant į klausimą dėl tikėtino eismo įvykio mechanizmo, nurodyta, kad automobilis VOLVO priekinės dalies kaire puse (kairiu kampu) susidūrė su priešinga kryptimi ir kairiojo posūkio kreive mažesniu greičiu važiavusio automobilio BMW priekinės dalies kaire puse. O akto 4 išvadoje, atsakant į klausimą, ar ginčo automobilių sugadinimai padaryti 2021 m. spalio 17 d. įvykio metu ir yra tarpusavyje suderinami, konstatuota, kad automobilių priekinių dalių sugadinimai tikėtinai buvo padaryti tarpusavio kontakto metu, tačiau nepakanka duomenų nustatyti, ar automobilio BMW variklio dangčio deformacija buvo padaryta dėl atsitrenkimo į automobilį VOLVO.

33. Papildomos ekspertizės 2023 m. vasario 2 d. akto 4 išvadoje, teismo ekspertui įvertinus papildomus duomenis, pakartota analogiška išvada dėl automobilių sugadinimų suderinamumo ir atsiradimo mechanizmo.

34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

35. Išanalizavus teismo ekspertizės aktų išvadas, taip pat 2022 m. spalio 4 d. teismo posėdyje teismo ekspertų pateiktus paaiškinimus, atsakymus į jiems užduotus klausimus, priteitina prie išvados, kad ekspertizių duomenys yra patikimi. Pirma, nėra pagrindo abejoti nei ekspertų kvalifikacija, nei nepriklausomumu. Antra, pirmą ekspertizę atliko du teismo ekspertai. Tai yra, ekspertizės išvados yra paremtos ne vieno, o kelių specialistų tų pačių duomenų vertinimu. Trečia, ekspertizių turinys yra nuoseklus ir neprieštaringas, pagrįstas objektyviais tyrimo metodais. Teismo ekspertai analizavo eismo įvykio deklaracijos duomenis, automobilių ir eismo įvykio nuotraukas, juose fiksuotus apgadinimus, jų pobūdį, atliko jų gretinimą remdamiesi konkrečiais fiziniais dėsniais ir tyrimo metodais. Argumentų, kurie galėtų būti traktuojami kaip pagrįsti, kad ekspertiniai tyrimai atlikti netinkamai, neišsamiai, taikant ydingą metodiką, proceso dalyviai neišsakė. Taigi ekspertizių išvados yra tinkami įrodymai.

36. 2022 m. birželio 29 d. teismo ekspertizės akte pateikta tikėtina išvada dėl eismo įvykio mechanizmo, kuri iš esmės dera su trečiųjų asmenų R. Ž. ir D. B. nurodytomis aplinkybėmis. Tai yra, pagal teismo ekspertų atlikto tyrimo rezultatą, automobiliai turėjo judėti trečiųjų asmenų nurodytomis kryptimis, susidurti tarpusavyje tokiu būdu, kaip nurodė tretieji asmenys. Be to, ekspertai pateikė ir tikėtiną išvadą, kad iš esmės visi automobilių VOLVO ir BMW priekinių dalių sugadinimai galėjo būti padaryti jų tarpusavio kontakto metu. Priešingai nei teigia atsakovė, ekspertai nepateikė vertinimo, kad viena iš automobilio BMW variklio dangčio deformacijų buvo padaryta ne atsitrenkus į automobilį VOLVO, o konstatavo, kad nepakanka duomenų nustatyti tokiai aplinkybei. Papildomos ekspertizės išvadoje išskirta tik tai, kad automobilio BMW galinio dešinio kampo sugadinimai buvo padaryti ne susidūrimo metu su automobiliu VOLVO.

37. Taigi iš Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadų aišku, kad nėra esminių prieštaravimų tarp ekspertų atliktos analizės rezultatų ir trečiųjų asmenų R. Ž., D. B. nurodytų eismo įvykio aplinkybių. Teismo ekspertizių išvadas iš esmės atitinka ir V. M. išvados, išdėstytos UAB „Impulana“ akte. Tai yra, UAB „Impulsana“ akte konstatuota, kad ginčo automobilių priekinių dalių sugadinimai, aprašyti akto 8–10 puslapiuose, yra tarpusavyje suderinami. Nors UAB „Impulsana“ akte nėra pasisakyta dėl teismo ekspertų išskirtos automobilio BMW vienos iš variklio dangčio deformacijų, tačiau tai yra neesminis aspektas, nes teismo ekspertai konkrečios išvados nepateikė dėl duomenų stokos, bet ne nurodė, kad sugadinimas nesuderinamas.

38. Kiek tai susiję su UAB „Impulsana“ akto įrodomąja reikšme, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

39. V. M. yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Dėl to nėra pagrindo abejoti jo kvalifikacija atlikti eismo įvykių tyrimus. UAB „Impulsana“ akte išdėstytos išvados koreliuoja su tyrimo eiga, taikyta metodika. Aplinkybė, kad tyrimą UAB „Impulsana“ atliko pagal ieškovės užsakymą, sudaro pagrindą abejoti tik tyrimą atlikusio asmens nepriklausomumu, o ne savaime pačiu tyrimo turiniu, išvadų pagrįstumu. Tai, kad, kaip akcentuoja atsakovė, atskirose bylose UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvados teismų pripažintos nepagrįstomis ir (ar) atmestos kaip nepatikimos, savaime nereiškia, jog ir šioje byloje pateikta išvada yra ydinga. Juolab, kad teisminio nagrinėjimo metu konkrečių pastabų dėl akto turinio atsakovė neišsakė. Dėl to spręstina, kad, priimant teismo sprendimą, nėra pagrindo nesiremti UAB „Impulsana“ aktu kaip rašytiniu įrodymu.

40. Taigi atskirų tyrimų, atliktų kvalifikuotų specialistų, metu buvo padarytos iš esmės tos pačios išvados, kad tarp automobilių BMW ir VOLVO galėjo būti kontaktas, kurio mechanizmas atitinka vairuotojų nurodytas aplinkybes. Kiek tai susiję su antru ginčo aspektu, t. y. galimais automobilių judėjimo greičiais susidūrimo metu, papildomos teismo ekspertizės akte išdėstyti išsamesni duomenys apie galimą automobilių judėjimo greitį nei UAB „Impulsana“ akte. Tiek papildomos ekspertizės akte, tiek UAB „Impulsana“ akte pateikti iš esmės tokie patys duomenys, kad susidūrimo metu automobilis VOLVO galėjo judėti 55 km/h greičiu, o automobilis BMW – 10 km/h greičiu. Tačiau papildomos ekspertizės akte taip pat išskirta, kad susidūrimo metu automobilis BMW galėjo stovėti.

41. Nurodytų išvadų negalima absoliutinti, jos yra santykinės, nes, kaip pasisakyta šio sprendimo 31 punkte, eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuotos tikslios automobilių padėtys po susidūrimo, susidūrimo vieta. Iš papildomos ekspertizės išvadų, kurias iš dalies pagrindžia ir UAB „Impulsana“ išvados, akivaizdu, kad techniniu požiūriu tikėtina, jog ginčo automobiliai galėjo susidurti automobiliui BMW judant 10 km/h greičiu.

42. Atsakovės žalų tyrimo eksperto M. S. 2021 m. gruodžio 1 d. pažymoje kitokių duomenų, kurie galėtų paneigti teismo ekspertizės ir UAB „Impulsana“ akte pateiktus modeliavimo rezultatus, nenurodyta. Priešingai nei teigia ieškovė, atlikdama eismo įvykio tyrimą, atsakovė turėjo teisę remtis bendrovės įgaliotų asmenų atliktų tyrimų rezultatais (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalis). Šioje konkrečioje situacijoje M. S. parengta pažyma yra reikšminga tik tiek, kad papildomai patvirtina, jog automobilis BMW susidūrimo su automobiliu VOLVO metu galėjo judėti 10 km/h greičiu.

43. Apibendrinant, tai, kas aptarta šio sprendimo 23–42 punktuose, išskirtinos tokios esminės tarpinės išvados:

43.1. Konkretaus judėjimo greičio trečiasis asmuo D. B. nenurodė, tik tvirtai parodė, kad prieš susidūrimą jo vairuotas automobilis judėjo. Trečiasis asmuo taip pat kategoriškai neteigė, kad negalėjo važiuoti 10 km/h greičiu. Atsakovė žalų tyrimo ekspertas M. S. 2021 m. gruodžio 1 d. ekspertinę pažymą parengė iš esmės savo nuožiūra parinkęs trečiojo asmens D. B. kaip subjektyvų išspūdį, reaguojant į atsakovės atstovo nurodytas greičio reikšmes, išsakytas mintis apie galimą judėjimo greitį;

43.2. Tikėtinas techninis eismo įvykio mechanizmas iš esmės atitinka trečiųjų asmenų R. Ž. ir D. B. nurodytas aplinkybes;

43.3. Automobilių VOLVO ir BMW priekinių dalių sugadinimai techniniu požiūriu tikėtinai padaryti jų tarpusavio kontakto metu;

43.4. Techniniu požiūriu tikėtina, kad ginčo automobiliai galėjo susidurti automobiliui BMW judant 10 km/h greičiu arba stovint, o automobiliui VOLVO judant 50 km/h ar 55 km/h greičiu.

44. Prieš pereinant prie šio sprendimo 21 ir 43 punktuose išskirtų išvadų sulyginimo, pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 9 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 19 d. atlikus automobilio BMW oro pagalvių kontrolės modulio duomenų nuskaitymą, nurodyta, jog automobilio oro pagalvių valdymo modulyje nėra duomenų apie jokį patirtą įvykį. Šiame akte, be kita ko, nurodyta, kad automobilio tyrimas atliktas atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 23 d. įvykusį automobilio sugadinimą. Nagrinėjamos bylos teisminio proceso metu Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2023 m. vasario 15 d. nuskaitė ir automobilio VOLVO oro pagalvių valdymo modulio duomenis. Papildomos ekspertizės akte konstatuota, kad modulyje nėra duomenų apie eismo įvykius.

45. Paminėti nuskaitymo veiksmai buvo atlikti praėjus kuriam laikui po ginčo eismo įvykio, jau po to, kai atsakovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Negalima atmesti prielaidos, kad, atliekant automobilių remontą, modulių duomenys galėjo būti ištrinti ar patys moduliai pakeisti (pvz., kad būtų užtikrintas sklandesnis sistemų funkcionavimas). Juolab, kad automobilio VOLVO modulio duomenys nuskaityti po to, kai automobilį ieškovė pardavė kitam asmeniui, o šis atliko automobilio remontą. Vien dėl to modulių nuskaitymo duomenų rezultatai negali būti absoliutinami. Juolab, kad atsakovė, įtardama įvykio klastojimą, turėjo imtis priemonių, jog modulių duomenys būtų nuskaityti kiek įmanoma greičiau.

46. Sulyginus tarpines išvadas, visų pirma, konstatuotina, kad nekyla abejonių, jog eismo įvykis tarp automobilių VOLVO ir BMW įvyko. Tą patvirtina ne tik eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, įvykio vietos nuotraukos, kuriose fiksuoti ne tik automobiliai, bet ir jų apgadinimai, susidūrimo padariniai, ekspertinių tyrimų duomenys. Lietuvos teismo ekspertizės centro aktuose pateiktos išvados pagrindžia, kad tikėtinas techninis eismo įvykio mechanizmas iš esmės atitinka trečiųjų asmenų R. Ž. ir D. B. nurodytas aplinkybes. Tą papildomai patvirtina ir UAB „Impulsana“ akto išvados. Taip pat techniniu požiūriu abiejų ginčo automobilių priekinių dalių sugadinimai iš esmės yra suderinami ir jie turėjo būti padaryti jų tarpusavio kontakto metu, įvykusio trečiųjų asmenų R. Ž. ir D. B. nurodytomis aplinkybėmis. Dėl šio sprendimo 45 punkte nurodytų priežasčių automobilių oro pagalvių valdymo modulių duomenys patys savaime negali paneigti įvykio fakto.

47. Eismo įvykio modeliavimai patvirtina, kad techniniu požiūriu įmanoma, jog automobiliai VOLVO ir BMW galėjo susidurti, kai automobilis BMW judėjo 10 km/h greičiu, o automobilis VOLVO – 50 km/h ar 55 km/h greičiu. Abu įvykio dalyviai patvirtino, kad automobilis BMW prieš susidūrimą judėjo. Prieš tai aptarta, kad trečiasis asmuo D. B., prieš atsakovei priimant sprendimą nemokėti draudimo išmoko, kategoriškai neteigė, jog negalėjo važiuoti 10 km/h greičiu. Nustačius, kad susidūrimas tarp automobilių įvyko, jų apgadinimai tarpusavyje suderinami, neaiškumas dėl automobilio BMW judėjimo greičio pagal šio sprendimo 15 punkte pacituotus kasacinio teismo išaiškinimus, negali būti absoliutinamas ir vertinamas kaip kertinis momentas pripažinti, kad automobiliai kontaktavo tarpusavyje kitomis aplinkybėmis nei nurodė eismo įvykio dalyviai. Ypač atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens R. Ž. nurodytas galimas judėjimo greitis pagal modeliavimo rezultatus yra techniškai tikėtinas.

49. Gindamasi nuo ieškinio, atsakovė nenurodė jokių atsikirtimų, kurie galėtų pagrįsti, kad trečiasis asmuo R. Ž. ar (ir) ieškovė būtų galėję turėti konkretų išreikštą interesą dalyvauti eismo įvykyje. Nenustatyta, kad automobilio VOLVO apgadinimai galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis nei kontakto su automobiliu BMW metu. Atsakovė, atlikusi įvykio tyrimą, taip pat nepateikė duomenų, kad automobilis VOLVO būtų turėjęs kokių nors trūkumų, kurie galėtų būti traktuojami kaip priežastis imituoti eismo įvykį. Atsakovės išskirta aplinkybė, kad trečiasis asmuo R. Ž. anksčiau buvo teistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, negali patvirtinti, jog ginčo situacijoje trečiasis asmuo veikė nesąžiningai ar neteisėtai, taip pat kad jis būtų susijęs su automobilio BMW savininke UAB „Televisuma ir ko“. Įvykio imitavimo fakto savaime negali pagrįsti ir atsakovės įtarimai, kad su UAB „Televisuma ir ko“ susiję asmenys galimai organizuoja ir vykdo eismo įvykių inscenizacijas.

50. Išdėstyti duomenys apie trečiųjų asmenų D. B. ir R. Ž. veiksmus (subjektyvieji požymiai), technines įvykio sąlygas (objektyvieji požymiai) sudaro pagrindą konstatuoti, kad automobilis VOLVO turėjo būti apgadintas dėl automobilio BMW vairuotojo kaltės, kai 2021 m. spalio 17 d. 15.40 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), automobilis BMW judėdamas 10 km/h greičiu, sukdamas į kairę pusę, susidūrė su į priešingą pusę važiavusiu automobiliu VOLVO, judėjusiu 50 km/h ar 55 km/h greičiu. Atsakovė nepagrindė, kad trečiasis asmuo R. Ž. galėjo tyčia dalyvauti įvykyje. Remiantis tuo, kas aptarta ir nustatyta, spręstina, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pripažinti 2021 m. spalio 17 d. eismo įvykį nedraudžiamuoju.

Dėl bylos baigties

51. Konstatavus, kad eismo įvykis yra draudžiamasis, ieškovei iš atsakovės priteisiama 16 825,31 Eur draudimo išmoka. Ieškinyje kaip savarankiškas reikalavimas suformuluotas prašymas pripažinti įvykį draudžiamuoju. Tačiau šis reikalavimas nėra savarankiškas, o yra reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo tenkinimo faktinė prielaida. Dėl to toks reikalavimas atskirai sprendimo rezoliucinėje dalyje neaprašomas.

52. Patenkinus materialųjį teisinį reikalavimą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. Patenkinus ieškinį, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės ir trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Ieškovė pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, kad ji turėjo 5 649,76 Eur dydžio išlaidas: 379 Eur žyminis mokestis, 992,20 Eur už UAB „Impulsana“ akto parengimą; 4 278,56 Eur (164,56 Eur + 242 Eur + 38,72 Eur + 1 326,16 Eur + 696,96 Eur + 19,36 Eur + 96,80 Eur + 72,60 Eur + 53,24 Eur + 183,92 Eur + 338,80 Eur + 701,80 Eur + 48,40 Eur + 295,24 Eur) už teisinę pagalbą (konsultacijos dėl ginčo sprendimo iki kreipimosi į teismą, įrodymų rinkimo, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimą, susipažinimą su bylos medžiaga, atstovavimą teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko apie 4 val.).

55. Pagrįstos yra ne tik ieškovės išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti, bet ir išlaidos, patirtos dėl UAB „Impulsana“ akto parengimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). UAB „Impulsana“ aktu ieškovė rėmėsi kaip vienu iš esminių įrodymų, pagrindžiančiu pareikštus reikalavimus. Priimant sprendimą dėl ginčo esmės, UAB „Impulsana“ akto išvados nebuvo atmestos kaip neturinčios įrodomosios reikšmės. Ieškovė turėjo kreiptis į UAB „Impulsana“, kad galėtų pagrįsti savo poziciją. Dėl to išlaidos už UAB „Impulsana“ tyrimo atlikimą pripažintinos būtinomis.

56. Ieškovės išlaidos teisinei pagalbai formaliai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodytų maksimalių rekomenduojamų priteisti užmokesčio dydžių.

57. Iš pateiktų teisinių paslaugų aprašymų aišku, kad 445,28 Eur ieškovė sumokėjo už teisines paslaugas, kurios suteiktos iki ieškovė kreipėsi į teismą. Kitos 3 833,28 Eur išlaidos patirtos už teisinę pagalbą, suteikiant bylą nagrinėjant teisme, t. y. už ieškinio, dviejų atsiliepimų į prašymus dėl ekspertizės skyrimo, pranešimo dėl duomenų pateikimo, nuomonės dėl posėdžio atidėjimo pateikimo, trijų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko apie 4 val.

58. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

59. Nagrinėjamoje byloje sudėtingi ir (ar) nauji teisės aiškinimo ir (ar) taikymo klausimai nebuvo keliami. Ginčas buvo kilęs iš esmės tik dėl faktinių aplinkybių. Proceso eigoje ieškovės pateiktiems procesiniams dokumentams – įvertinus jų turinį, parengti neturėjo būti reikalingos didelės laiko sąnaudos. Teisinę pagalbą, suteiktą iki ieškovės kreipimosi į teismą, faktiškai apėmė ieškinio parengimas. Posėdžiuose ieškovės interesus atstovavo advokato padėjėjas (Rekomendacijų 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovės išlaidos teisinei pagalbai pagrįstomis pripažintinos ne visai, o 3 000 Eur sumai (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

60. Remiantis tuo, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 4 371,20 Eur (379 Eur + 992,20 Eur + 3 000 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

61. Pagal į bylą pateiktą 2022 m. lapkričio 3 d. sąskaitą ir kasos pajamų orderį trečiasis asmuo D. B. už advokato suteiktą teisinę pagalbą (susipažinimą su byla, atstovavimą teismo posėdžiuose) sumokėjo 800 Eur. Trečiasis asmuo UAB „Televisuma ir ko“ įrodymų, kad turėjo išlaidų, nepateikė.

62. Trečiasis asmuo D. B. procese palaikė ieškovės poziciją ir procese dalyvavo, kad išvengtų savo padėties pablogėjimo, jeigu ieškinys būtų atmestas. Dėl to trečiasis asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiajam asmeniui D. B. (įvertinus jam suteiktos teisinės pagalbos apimtį) iš ieškovės priteisiamas visų jo turėtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas – 800 Eur.

63. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 96,24 Eur. Patenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei I. B. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 16 825,31 Eur (šešiolikos tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt penkių eurų 31 ct) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 371,20 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui D. B. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 96,24 Eur (devyniasdešimt šešių eurų 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.