Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant V. B., dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, kaltinamajam Ž. B., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. 55 T. H. A. W., Airija, dirb. Airijos įmonėje „K. C.“ vyriausiuoju mašininku, praeityje teistas 3 kartus:

1998-03-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

1999-05-10 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 7 m. su turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 43 str., pagal 1999-05-10 Kauno apygardos teismo nuosprendį, paskirta bausmė subendrinta su 1998-02-18 m. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 8 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu.

1998-09-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis LR BK 42 str., pagal 1999-09-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 1999-05-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 8 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. laikotarpiu nuo 2005 metų liepos mėnesio, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku iki 2005 m. lapkričio 4 d., pasinaudodamas nepilnamečių J. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), pažeidžiamumu ir priklausomumu, verbavo jas vykti į užsienį, apgaule žadėdamas legaliai įdarbinti, tačiau turėdamas tikslą jas parduoti į užsienį užsiiminėti prostitucija, J. B. ir D. P. dėl panaudotos apgaulės ir nepatyrimo sutikus vykti, nurodė joms išvykimo tikslu skubiai pasidaryti asmens pasus, sumokėjo pinigus už nuotraukas pasui ir šių pasų skubų padarymą, pažadėjo sutvarkyti tėvų sutikimus joms išvykti į užsienį, o J. B. ir D. P. 2005 m. spalio 18-19 dienomis gavus pasus, nuvežė jas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, kur perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris jas saugojo, kad nepabėgtų ir prižiūrėjo bute. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš šio buto po kelių dienų nuvežė prie Marijampolės geležinkelio stoties, kur pristatė jas ir perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, nurodydamas, kad toliau šis asmuo organizuos jų išvykimą dirbti į užsienį, o šiam nenustatytam asmeniui nuvežus jas į Kauną ir apie savaitę laikant nelaisvėje užrakintas tyrimo metu nenustatytame bute, po ko nuvežus jas į Kalvarijos savivaldybėje esantį tyrimo metu nenustatytą kaimą bei laikant ne mažiau kaip dvi dienas tyrimo metu nenustatytame name, po ko pervežus į tyrimo metu nenustatytą butą Marijampolės mieste ir laikant užrakintas apie savaitę laiko, po ko 2005 m. lapkričio 3 d. tyrimo metu nenustatytam asmeniui padavus nepilnametėms suklastotus jų tėvų sutikimus joms išvykti į užsienį ir nuvežus į Marijampolės autobusų stotį bei įsodinus jas į mikroautobusą vykstantį į Jungtinę Karalystę, nurodant, kad pasitiks jas Londone, tokiu būdu nugabenus jas į Jungtinę Karalystę, kur Londone tyrimo metu nenustatytam asmeniui jas už ne mažiau kaip 3500 svarų už kiekvieną iš jų pardavus tyrimo metu nenustatytiems asmenims užsiiminėti prostitucija. Tokiu būdu Ž. B. bendrais veiksmais su tyrimo metu nenustatytu asmeniu užverbavo du vaikus (dvi nepilnametes merginas) tikslu parduoti, siekdamas, kad jos būtų įtrauktos į prostituciją, o nenustatytas asmuo tęsdamas nusikalstamą veiką gabeno, laikė nelaisvėje ir pardavė du vaikus siekdamas, kad jos būtų įtrauktos į prostituciją.

Tokiais veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 157 str. 2 d.

Kaltinamasis Ž. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 str. 2 d., kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2005 buvo grįžęs iš Švedijos. Su draugu važiavo į miestą, sutiko J. B., užkalbino, pasikeitė telefono numeriais. Kitą dieną su ja susirašė ir susitarė susitikti. Su draugu R. V. nuvažiavo prie traukinių stoties, kur atvažiavo (duomenys neskelbtini) Pabuvo, pakalbėjo ir parvežė ją namo. Po kelių dienų susitarė, kad važiuos į sodą kepti šašlykų. Susirašė su (duomenys neskelbtini) sms žinutėmis, ji sakė, kad ateis su drauge. Nuvažiavus į Paparčio sodus, ten puotavo ir kitą dieną grįžus namo, parvežė jas į miestą. Po to vėl išvažiavo į Švediją, grįžo po mėnesio. Visą tą laiką susirašinėjo su (duomenys neskelbtini) žinutėmis. Kai grįžo iš Švedijos, su (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į motelį, ten praleido naktį, kitą dieną išsiskyrus, jis vėl išvažiavo į Švediją. Kai grįžo sekantį kartą vėl susitiko su (duomenys neskelbtini), susitarė važiuoti kartu į sodą, ji sakė, kad pasiims draugę, o jis draugą. Nuvažiavo prie Lazdijų, su juo buvo R. V.. Buvo tame sode, ten dar buvo draugas užsukęs. Pasikalbėjus su merginom, paaiškėjo, kad jos nesimoko ir nedirba. Tada jis joms pasakė, kad yra toks draugas, kuris minėjo, kad yra darbų Vokietijoje ir Anglijoje, kad gali paskambinti pasikalbėti su juo. (duomenys neskelbtini) sakė, kad gerai, kad ji važiuos, o su ja kartu ir draugė (duomenys neskelbtini). Paskambinus (duomenys neskelbtini), jis pasakė, kad Vokietijoje darbo nėra, o yra Anglijoje. Jos pasakė, kad gerai, kad joms tinka. Klausė ar jos turi pasus, tačiau jos pasakė, kad neturi. Sakė, kad neturi pinigų pasams pasidaryti. Susitarė, kad jos pasikalbės namuose, kad pasiaiškins kokių reikia dokumentų ir eis pasidaryti pasų. Su juo buvo draugas (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko susitiko vėl, nuvežė jas prie komisariato, jos nunešė dokumentus. Kitą dieną važiavo į Kauną į zoologijos sodą. Po kelių dienų jos pasiėmė pasus. Kai atsinešė pasus jis pasižiūrėjo ir pamatė, kad joms po 16 metų. Jos prieš tai buvo sakiusios, kad joms daugiau metų, 17 ar tai 20. Jis pasakė, kad reikės tėvų sutikimo vykstant į užsienį. Jos pasakė, kad pasikalbės su tėvais, kad (duomenys neskelbtini) mama parašys tą sutikimą, o (duomenys neskelbtini) sakė, kad įkalbės mamą. Po kelių dienų vėl važiavo į tą patį motelį, kartu važiavo ir (duomenys neskelbtini). Kitą dieną jis jas parvežė į namus. Visą tą laiką susirašinėjo su (duomenys neskelbtini) žinutėmis. Buvo dar susitikę mieste, važinėjo kartu, jis pasiūlė važiuoti pas draugą D. A.. Nuvažiavo, ten pabuvo, jos liko ten nakvoti. (duomenys neskelbtini) skambino draugui, bet jo nebuvo namuose. Jis išvažiavo namo, nes kitą dieną turėjo išvažiuoti į Švediją. V. A. jam skambino, klausė kur jis randasi, sakė, kad atvažiuos kitas draugas paimti merginų. Atvažiavo, jos persėdo į jo mašiną ir taip išsiskyrė. Jis išvažiavo į Švediją. Po to kelis kartus jam skambino (duomenys neskelbtini), sakė, kad kažkur linksminasi, kad susipyko su (duomenys neskelbtini), kad sutikimo išvykti neturi. Po to ji paskambino ir pasakė, kad jos jau Anglijoje. Ji jam dar ne kartą skambino, pasakojo, kad prisivogė pinigų, prisipirko drabužių, po to sakė, kad jos jau ne ten gyvena. Suprato, kad tai su (duomenys neskelbtini) jau niekas nesusiję. Paskui (duomenys neskelbtini) sakė, kad dirba prostitute, kad turi draugą, kad jai ten gerai. (duomenys neskelbtini) skambino jam ne kartą, sakė, kad (duomenys neskelbtini) kalbėjo su motina, kad motina skelbs jos paiešką. Jis sakė, kad jos parvažiuotų. Sakė, kad nupirks dovanų ir viskas bus gerai. (duomenys neskelbtini) jam skambino ne kartą, bet paskui baigėsi tie skambučiai. Kad joms 16 metų jis sužinojo tik pamatęs jų pasus. Gimtadienio nei vienos iš jų švęsti neteko. Jis sakė, kad gali reikėti tėvų sutikimo, kad išvažiuotų. (duomenys neskelbtini) sakė, kad motina duos sutikimą, o (duomenys neskelbtini) sakė įkalbės motiną. Sodas buvo L. D. tėvų. Jis paprašė jo raktų ir jam davė. (duomenys neskelbtini) buvo minėjusi, kad jos tėvas policininkas. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena netoli jo, rodė namą. Finansinės šeimos padėties jis nežinojo. Apsirengę jos buvo normaliai, daugiau nieko nežino. Jis Švedijoje dirbo, turėjo apribojimus, kad kartą per mėnesį policijoje atsižymėti. Išvykti galėjo laisvai. (duomenys neskelbtini) minėjo, kad mokosi profesinėje mokykloje, o kai jie buvo pas (duomenys neskelbtini) sode ir išėjo kalba apie atlyginimus, jis suprato, kad jos nedirba. Tada jis pasiūlė joms važiuoti dirbti į užsienį. V. A. buvo minėjęs apie darbą Vokietijoje, Anglijoje. Kai paskambino jis pasakė, kad Vokietijoje darbo nėra, o Anglijoje yra. Su (duomenys neskelbtini) jie bendravo, susirašinėjo žinutėmis. Už balius, apsilankymus moteliuose, maistą mokėjo jis. Negali pasakyti ar merginos turėjo su savim pinigų. Už pasų padarymą pinigų davė jis. Jis pats pasiūlė pinigus pasui ir nuotraukoms pasidaryti. Davė ir tiek, nebuvo kalbos, kad reikės grąžinti. Nebuvo susitarimo per kiek laiko reikia pasidaryti pasus. Jis pats su merginomis į komisariatą dėl pasų nėjo. Iš bylos medžiagos žino, kad pasai buvo daryti skubos tvarka. Jis pats neprašė pasų pasidaryti skubiai. Jis domėjosi dėl savo sūnaus, kokių dokumentų reikia norint išvežti nepilnametį į užsienį, todėl žinojo. Jis sutikimų jų tėvų nematė. Tuo metu buvo išvykęs ir nežinojo ar jos gavo sutikimus iš savo tėvų. Kalba buvo, kad kai jos turės tėvų sutikimus, tada išvažiuos. Jos turėjo vykti su lėktuvu, nupirkti bilietus turėjo (duomenys neskelbtini) už savo pinigus. Jis (duomenys neskelbtini) pinigų nedavė, kad nupirktų bilietus. (duomenys neskelbtini) miręs, pasikorė 2007 m. (duomenys neskelbtini) turėjo pažinčių Anglijoje, jis įdarbindavo žmones ten. Prieš išvažiuodamas merginas paliko (duomenys neskelbtini) draugui, kurio vardas lyg ir (duomenys neskelbtini), jis su juo mažai bendravo. (duomenys neskelbtini) tuo metu lyg nebuvo Lietuvoje. 2005 m. jis automobilio neturėjo. (duomenys neskelbtini) važinėjo WV Golf tamsiu, spalvos nežino. Apie tai, kad merginos, kurį laiką gyveno Kaune, jam nieko nėra žinoma. (duomenys neskelbtini) jam skambino, bet apie tai niekada nesakė. Į motelį važiavo pasilinksminti, vartojo alkoholį, narkotinių medžiagų nevartojo. Jis suprato, kad buvimus moteliuose jos slepia nuo tėvų. Apie vienos iš jų tėvo mirtį nieko nežinojo. Apie išžaginimą taip pat nieko nežino, gal ir pasakojo, bet jis neatsimena. Jis pinigų negavo, (duomenys neskelbtini) gaudavo atlygį iš sesers už įdarbinimą. (duomenys neskelbtini) jam pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) telefonu skambino mamai. (duomenys neskelbtini) kažkada sakė paskambinusi, kad jas kažkur išvežė bernai, kad jos nebe ten. Sakė, kad turi draugą albaną, kad ruošiasi atidaryti masažo saloną. Kažkuriuo metu (duomenys neskelbtini) minėjo, kad dirba prostitute. Apie tai, kad jos išvežamos dirbti prostitutėmis jis nepagalvojo. Su (duomenys neskelbtini) susipažino kaip su mergina, ruošėsi draugauti. Su (duomenys neskelbtini) draugavo apie 4-5 mėnesius, kol būdavo Švedijoje, susirašinėjo žinutėmis. Susirašinėjo tik su (duomenys neskelbtini) Jis davė pinigus pasams pasidaryti, nes laikė (duomenys neskelbtini) drauge. Buvo kalbėjęs, kad kai pasibaigs jo atsižymėjimo laikas, atvažiuos ir jis į Angliją. Jis žinojo, kad (duomenys neskelbtini) gauna pinigų už įdarbinimą žmonių. Kas merginas išlaikė kol jos buvo Kaune nežino, atrodo (duomenys neskelbtini) draugas(duomenys neskelbtini) jam buvo minėjęs ankščiau, kad gali įdarbinti Vokietijoje, arba Anglijoje. Jis buvo (duomenys neskelbtini) Jai sakęs, kai ji buvo Lietuvoje, o vėliau ir Anglijoje, kad ir jis atvažiuosiu į Angliją. Paskui ji jam sakė, kad užsiiminėja prostitucija, kad turi draugą. Pinigus davė kaip draugei, nieko negalvodamas. 2006 m. vasario mėn. jam baigėsi atsižymėjimo laikas. Dirbo Švedijoje, prabuvo porą mėnesių Lietuvoje, paskui išvažiavo į Airiją. Į Lietuvą grįžo 2007 metais. Airijoje pradėjo dirbti nuo 2006 metų. Dirbo oficialiai visą tą laiką, toje pačioje įmonėje. Gyveno su šeima. Tėvai gyvena Airijoje nuo 2006 metų, dar prieš jam išvykstant. Kad jo ieško, sužinojo kai atvažiavo policija į darbą, tai buvo 2012 m. iki to laiko jo niekas neieškojo ir jis nieko nežinojo. Su (duomenys neskelbtini) kalbėjo apie tai, klausė ar jis neprisidėjo prie to, kad Jolanta dirba prostitute. Jis sakė, kad nieko apie tai nežino, kad parvežė jas į Marijampolę ir jos dingo. Jokio užmokesčio jis iš jo negavo. Airijoje turi draugę ir du vaikus. Tėvai ir sesuo gyvena Airijoje, Lietuvoje jis neturi ką daryti, todėl ir negrįždavo. Su (duomenys neskelbtini) jis norėjo draugauti. (duomenys neskelbtini) buvo pasakojusi, kad gerdavo su kažkokiais vaikinais, kad rūkė žolę, vartojo kitas narkotines medžiagas, gėrė „ratus“. Nepamena to, kad būtų vežęs (duomenys neskelbtini) prie kapinių. (duomenys neskelbtini) buvo minėjęs, kad jos uždirbs apie 200-300 svarų į savaitę, kad dirbs prie salotų. Sakė, kad gyvens bendrabutyje prie tų salotynų. Tuo metu jis jau turėjo vaiką, vedęs nebuvo. Vaikas buvo pas jo tėvus, pas motiną. Kur yra šiuo metu tas asmuo, kuriam perdavė merginas jis nežino. Jis (duomenys neskelbtini) klausė, jis sakė, kad jis laukė kol jos susitvarkys leidimus, o paskui jos kažkur dingo. (duomenys neskelbtini) sakė, kad jų neįdarbino į salotų fabriką. Vaido pavardės nežino, jis ne jo draugas, buvo jį matęs, bet bendravo jis su V. A.. (duomenys neskelbtini) turėjo WV Golf. Už pasų darymą mokėjo jis. Sutikimų jis merginoms neperdavė, kaip jos nurodo, perdavė (duomenys neskelbtini). Jis neigia, kad verbavo tas mergaites ir pardavė, kad užsiimtų prostitucija. Pasai buvo skirti, kad išvažiuotų į užsienį. Jis su (duomenys neskelbtini) bendravo, rūpinosi ja kaip savo drauge. Jis merginom pasiūlė dėl darbo, sakė, kad gali pakalbėti. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ji važiuotų, paskui sakė, kad su ja važiuos ir (duomenys neskelbtini) . Pasus jis paėmė pasižiūrėti, pasus paskui joms atidavė. Jie buvo su jomis pas (duomenys neskelbtini) , nesakė joms, kad jos mažiau vaikščiotų. Nebuvo taip, kad jis jas rodytų vairuotojui. Jos sakė, kad pasikalbės su tėvais ir pasidarys sutikimus. Jis tų sutikimų nedarė ir to neorganizavo. Jos kalbėjo, kad Lietuvoje mažas atlyginimas, kad jos norėtų išvažiuoti užsidirbti pinigų. (duomenys neskelbtini) jam niekada nepriekaištavo dėl darbo bei išvažiavimo. Jis neneigia to, kad buvo su jomis. Jų parodymuose yra tiesos. (duomenys neskelbtini) gal kada ir pasakojo apie išžaginimą, bet negali pasakyti tiksliai. (duomenys neskelbtini) buvo sakiusi, kad tai ten, tai ten gėrė su kitais. Kas liečia jį, merginų parodymai teisingi. Mano, kad motyvo jį apkalbėti jos neturi. Sutikimus jos turėjo pasidaryti pačios, sakė, kalbės su tėvais ir pasidarys. Jis anksčiau turėjo pravardę „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, jo kaltę patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

Liudytoja D. B. parodė, kad jos dukra J. B. į užsienį išvyko 2005 m. spalio mėnesį, po tėvo mirties praėjus mėnesiui laiko. Su kuo dukra išvyko, ji nežino, sutikimo išvykti į užsienį ji nedavė, tik davė sutikimą pasidaryti pasą. Jos dukra J. B. bėgo iš namų. Prieš išvažiavimą į užsienį, ji apie mėnesį laiko negrįžo į namus. Ji nežinojo pas ką ir su kuo dukra gyveno. 2005 m. rugsėjo mėnesį ji sutiko dukrą mieste, kuri paprašė sekančią dieną ateiti prie policijos, nes dukra nori darytis pasą. Paso padarymui buvo reikalingas jos kaip mamos parašas. Kitą dieną dukra atsiėmė pasą. Dukra už paso padarymą jau buvo sumokėjusi pinigus. Ji pinigų dukros paso darymui nedavė. J. B. jai rodė pasą, matė spalvotą nuotrauką. Išėjus iš migracijos skyriaus, dukra paprašė, kad atneštų vyro mirties liudijimą, nes eis pas notarą dėl sutikimo į užsienį. Ji sakė, kad paskambins dėl susitikimo, bet dukra daugiau neskambino. Su ja pas notarą dėl išvykimo duoti sutikimą nuėjusi nebuvo. Ji buvo skambinusi dukrai dėl paminėjimo vyro mirties metinių spalio 16 galimai 18 val. Ji matė kaip dukra išeidinėjo iš kapų ir sėdo į automobilį, kuriame matė sėdinčius du vyriškius. Daugiau ji dukros nematė, sutikusi nebuvo.

Liudytojas M. B. parodė, kad jis 2005 m. lapkričio mėn. pradžioje vyko į Londoną, Didžiąją Britaniją A. V. mikroautobusu Mercedes B. S.. Kartu vyko dar dvi merginos, kurios atrodė jauno amžiaus, galėjo būti nepilnametės. Iš Kauno m. išvyko apie 7 val. ryte, o Londone buvo sekančios dienos vakare. A. V. į mobilaus ryšio telefoną kažkas paskambino ir susitarė kur gali pasitikti merginas. Jie sustojo prie kažkokios parduotuvės Londone, merginas pasitiko vyras. Vyras priėjęs prie mikroautobuso kalbėjo lietuviškai.

Liudytojas D. A. parodė, kad jis Ž. B. pažįsta nuo seniai, gyveno viename name (duomenys neskelbtini), Marijampolės m. Jam priklausė butas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Ž. B. pravardė buvo „(duomenys neskelbtini)“. Pas jį (D. A.) draugai norėdami išgerti su merginomis dažnai ateidavo į namus. 2005 m. rudenį, pavakare, pas jį atėjo Ž. B. su dviem merginom, viena mergina buvo tamsesnių, kita šviesesnių plaukų. Ž. B. atsinešė išgerti ir valgyt. Jis pats su Ž. B. gėrė degtinę, o ką gėrė merginos neatsimena. Geriant Ž. B. pasakė, kad jis su merginomis liks miegoti, jis sutiko. Ryte Ž. B. kažkur išėjo, jam pasakydamas, kad tuoj grįš, bet grįžo tik vakare. Merginos neminėjo, kad ruošiasi važiuoti į užsienį. Antrąjį vakarą vėl visi kartu gėrė, vėl liko miegoti Ž. B. ir merginos. Kitą dieną Ž. B. su merginomis išėjo 18-19 val. Kaip ir kur Ž. B. buvo susipažinęs su merginomis, jis nežinojo.

Liudytoja L. P. parodė, kad ji 2005-10-20 dirbo notarės pareigose Marijampolės 4-am notarų biure. Ji atsimena, kad šią dieną ji atliko pora notarinių veiksmų ir išvyko. Į darbą grįžo apie 15-16 val. Ji patvirtino, jog nebuvo atlikusi parašų patvirtinimo dėl vaiko išvykimo į užsienį. 2005 m. spalio 20 d. patikrinus notarinius registrus, notarinio veiksmo apie nepilnametės D. P. išvykimą į užsienį jos motinos parašo paliudijimą sutikimo nėra, ji šio notarinio veiksmo neatliko. Ji taip pat neatliko 2005 m. spalio 20 d. parašo tikrumo paliudijimo dėl J. B. sutikimo išvykti į užsienį. Herbinis antspaudas yra saugomas seife, juo pasinaudoti niekas negali. Darant tvirtinamąjį įrašą, įrašomas notarinio veiksmo registro numeris, atitinkantis notarinio registro knygoje nurodytą veiksmo registracijos numerį, dedamas herbinis anspaudas ir po to pasirašoma. Ji pasirašinėdama dokumentus identiškai nepakartoja savo parašo. Tyrėjai parodant sutikimų kopijas R. B. ir V. B. sutikimo tekste jos parašai yra vienodi, bei antspaudas uždėtas taip pat vienodai, sutikimo tekste neįrašyta „vyktų viena savarankiškai“, be to nėra nurodytas registro numeris, jos pavardė įrašyta neteisingai. Iš šių požymių teigia, jog sutikimas yra suklastotas.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad D. P. atpažino asmenį, esantį foto nuotraukoje Nr. 2, t.y. Ž. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (1 tomas, b.l. 132-135).

D. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad D. P. parodė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) m., kur gyveno Ž. B. su tėvais; namą, esantį (duomenys neskelbtini), butą pažymėtą Nr. 8-9, kur jas Ž. B. buvo apgyvendinęs; (duomenys neskelbtini) kur jas buvo apgyvendinęs vyriškis iš Kauno. (1 tomas, b.l. 136-142)

2005-10-17 J. B. prašymas išduoti pasą, kuriame matyti, jog 2005-10-18 Marijampolės migracijos skyriuje J. B. išduotas pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b.l. 144).

2005-10-17 D. P. prašymas išduoti pasą, kuriame matyti, jog 2005-10-19 Marijampolės migracijos skyriuje D. P. išduotas pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b.l. 146).

2006-05-05 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Lazdijų rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiosios specialistės E. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog analizuojant duomenis, kokie asmenys 2005 m. lapkričio 3 d. išvyko į užsienį kartu su LR piliete D. P., nustatyta, kad LR pil. J. B., išvyko į užsienį per Kalvarijos pasienio kontrolės punktą taip pat galimai su suklastotu tėvų sutikimu. Patikrinus archyve esančius sutikimus dėl laikino išvykimo, buvo rastas V. B. ir R. B. 2005-10-20 Marijampolės 4-ame notarų biure išduotas susitikimas dėl nepilnametės dukters J. B. išvykimo į užsienio valstybes. Tikrinant per duomenų bazę J. B. anketinius duomenis, nustatyta, kad pastarosios tėvas yra A. B., kuris miręs 2005-09-16, o motina D. B.. Tokio adreso, kuris nurodytas sutikime, t.y. (duomenys neskelbtini), Marijampolės m. nėra. (1 tomas, b.l. 17)

2006-05-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo pateikti 2005-10-20 V. B. sutikimas dėl laikino išvykimo į užsienį ir 2005-10-20 R. B. sutikimas dėl laikino dukros išvykimo į užsienį (1 tomas, b.l. 18).

2005-10-20 suklastotas R. B. sutikimas dėl laikino išvykimo į užsienį, kuriuo Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarė L. P. tariamai patvirtina R. B. parašo tikrumą (1 tomas, b.l. 19).

2005-10-20 suklastotas V. B. sutikimas dėl laikino išvykimo į užsienį, kuriuo Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarė L. P. tariamai tvirtina V. B. parašo tikrumą (1 tomas, b.l. 20).

2005-10-20 suklastotas S. P. sutikimas dėl laikino išvykimo į užsienį, kuriuo Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarė L. P. tariamai tvirtina S. P. parašo tikrumą (1 tomas b.l. 97).

2005-10-20 suklastotas V. P. sutikimas dėl laikino išvykimo į užsienį, kuriuo Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarė L. P. tariamai tvirtina V. P. parašo tikrumą (1 tomas, b.l. 98).

2006-05-20 dokumento apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti du sutikimai dėl laikino išvykimo į užsienį. Apžiūros metu nustatyta, jog sutikimas surašytas 2005-10-20 dienos data. Prašyme nurodyta sutikimo davėja S. P., sutikimas patvirtintas notaro spaudu ir parašu. Sutikimas surašytas kompiuteriu. Mėlynu rašikliu įrašyta sutikimo davėjos vardas ir pavardė S. P. ir parašas. Notaro spaudas ir parašas atkopijuoti kopijavimo aparatu. Sutikimas surašytas 2005-10-20 dienos data. Prašyme nurodytas sutikimo davėjas V. P.. Sutikimas surašytas kompiuteriu. Mėlynu rašikliu įrašyta sutikimo davėjos vardas ir pavardė V. P. ir parašas. Notaro spaudas ir parašas atkopijuoti kopijavimo aparatu. (1 tomas b.l. 178).

2006-05-19 Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. atsakymas, kuriame nurodyta, jog patikrinus Marijampolės 4-ojo notaro biuro 2005 m. notarinį registrą, 2005 m. spalio 20 d. įrašo apie atliktą notarinį veiksmą dėl R. B. ir V. B. parašų tikrumo paliudijimą sutikime dėl dukters J. B. išvykimo į užsienį, nėra. (1 tomas, b.l. 21).

Pažyma apie transporto priemones, kirtusias Lietuvos Respublikos sieną, kurioje matyti, jog 2005-11-03 10:28 Kalvarijos PKP automobilis Mercedes Benz, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kirto Lietuvos Respublikos sieną, kuriame tarp keleivių buvo J. B. ir D. P., vairuotojas A. V.. (1 tomas, b.l. 40).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamasis Ž. B. pripažino tik tai, kad susipažino su nukentėjusiomis, leido su jomis laiką, kad padėjo padaryti pasus tikslu išvažiuoti dirbti į Angliją. Tačiau neigė, kad tikslas buvo nukentėjusias J. B. ir D. P. parduoti įtraukiant jas į prostituciją, teigė, kad apie jų nepilnametystę sužinojo kai jos pasidarė pasus. Tokią kaltinamojo poziciją teismas vertina kaip gynybą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusios nebuvo apklaustos, kadangi jos gyvena Anglijoje ir atsisakė atvykti į teismą duoti parodymų, o jų atvesdinti ar kitaip pristatyti į teisiamąjį posėdį teismas neturėjo jokių galimybių. Teismas pagarsino ir ištyrė nukentėjusiųjų D. P. ir J. B. duotus parodymus apylinkės teisme apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismas turėjo išspręsti klausimą, ar nukentėjusiųjų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui yra patikimi, ir ar jais galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje yra duota įrodymų sąvoka, jų leistinumas: įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. LR BPK 184 straipsnyje yra nustatyta atvejai, kada liudytojas yra apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir vienas iš tokių atvejų yra nurodyta, kai liudytojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina tai, kad nukentėjusiojo apklausa atliekama tokia pačia tvarka kaip ir liudytojo ( LR BPK 185 str., 283 str.). Teisiamajame posėdyje dėl negalimumo neapklausus nukentėjusiųjų D. P. ir J. B., jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjo, buvo pagarsinti LR BPK 276 str. pagrindu. Kasacinės instancijos teisminėje praktikoje ( 2K-7-48/2009) konstatuota, kad atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina. Šioje nutartyje pabrėžta, kad galimybių apklausti liudytoją pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtvirtinimas BPK nukreiptas parodymų patikimumui užtikrinti, taigi apsaugo įtariamąjį ir kaltinamąjį nuo galimų teisėsaugos pareigūnų piktnaudžiavimų ikiteisminio tyrimo metu. Todėl faktas, kad liudytojas (nukentėjusysis) buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo sustiprina, bet ne sumažina duotų parodymų patikimumą. Taip pat šioje nutartyje yra pabrėžta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos rezultatų negali paneigti ir faktas, kad jeigu apie apklausą nebuvo pranešta įtariamajam ir jų gynėjams ir kad jie šios apklausos metu negalėjo pateikti joms klausimų, kadangi nagrinėjamojoje byloje apklausiant nukentėjusiąsias pas ikiteisminio tyrimo teisėją pranešimai apie įtarimus dar niekam nebuvo įteikti, taigi negalėjo būti pažeista ir BPK 184 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įtariamųjų ir jų gynėjų teisė dalyvauti tokioje apklausoje (2K-7-48/2009). Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų D. P. ir J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, atitinka reikalavimus, kurie įtvirtinti LR BPK 20 straipsnyje ir yra įrodymai.

Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų D. P. ir J. B. parodymų patikimumą, juos vertina visų įrodymų kontekste, ir daro išvadą, kad nukentėjusiųjų parodymai yra teisingi, atitinka objektyvią tiesą. Teismas nukentėjusiųjų parodymais ir kitais ištirtais įrodymais grindžia kaltinamojo Ž. B. kaltę.

Nukentėjusios patvirtino, kad būtent Ž. B. joms pasiūlė vykti užsienį (Vokietiją arba Angliją) dirbti daržovių fabrike, kur jo teigimu gali dirbti ir nepilnamečiai. Šios aplinkybės, kad pasiūlė darbą Anglijoje šioms merginoms teisminio nagrinėjimo metu neneigė ir pats Ž. B., tačiau neigė žinojęs, kad merginos yra nepilnametės ir neigė, kad žinojo ar turėjo tikslą merginas išvežti dirbti į užsienį prostitutėmis. Abi nukentėjusiosios patvirtino, kad Ž. B. žinojo, kad jos yra nepilnametės, apie ką jos pačios jam sakė, kai kalba buvo apie galimą darbą užsienyje ir merginų teigimu, pats Ž. B. joms nurodė, kad reikalingi tokiu atveju tėvų sutikimai, norint išvykti dirbti į užsienį. Be to, minėjo, kad minėtame fabrike gali dirbti ir nepilnamečiai, kas rodo, kad žinojo, kad jos yra nepilnametės. D. P. netgi nurodė, kad buvo sakiusi Ž. B. apie tai, kad tėvai neleis jos išvykti ir sutikimų neduos, tačiau Ž. B. pasakė, kad padarys sutikimus jų išvažiavimui. Be to, Ž. B. žinojo, kad abi merginos neturi išduotų pasų, kas taip pat jam leido suprasti, kad merginos yra nepilnametės. Nukentėjusiosios patvirtino, kad tiek už nuotraukų pasams padarymą, tiek už pačių pasų padarymą sumokėjo Ž. B.. Šią faktinę aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir pats Ž. B.. Nukentėjusios patvirtino taip pat faktinę aplinkybę, kad pasus Ž. B. liepė pasidaryti skubiai – o tai kainuoja brangiau. Bylos medžiaga patvirtina, kad J. B. ir D. P. dėl paso išdavimo kreipėsi į migracijos skyrių 2005-10-17 ir J. B. jau kitą dieną, t.y. 2005-10-18 išduotas pasas, o D. P. dar kitą dieną -2005-10-19. Ši faktinė aplinkybė patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie Ž. B. nurodytą skubų pasų pasidarymą. Pats Ž. B. taip ir negalėjo aiškiai paaiškinti kokiu tikslu ir dėl ko jis mokėjo už merginų pasų padarymą ir kam reikalingas buvo skubus jų padarymas. Jis tik teigė, kad iš draugiškumo. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos pats Ž. B. tuo metu, tai yra spalio 20 d. išvyko į Švediją (nes ten dirbo) ir matyt jam būtinas išvykimas ir sąlygojo reikalavimą merginoms skubiai pasidaryti pasus, kad iki jo išvykimo galėtų merginas perduoti nenustatytam asmeniui išvežimui į užsienį tikslu.

Ž. B. neigia esminę faktinę aplinkybę, kad jis verbavo nukentėjusiąsias verstis prostitucija. Ž. B. teigimu, jis tik padėjo merginoms ieškoti darbo užsienyje salotų (žolelių) fabrike. Nukentėjusiosios ir tikėjo, kad važiuoja dirbti tokio pobūdžio darbo. Ir tas jų tikėjimas akivaizdžiai buvo sąlygotas jauno amžiaus, gyvenimiškos patirties trūkumo. Ta aplinkybė, kad Ž. B. žinojo kokio pobūdžio darbą nukentėjusiosios važiuoja dirbti įrodo tokios aplinkybės: kaip merginoms pasų skubus darymas, sumokėjimas už pasų padarymą, tėvų neinformavimas kur jos vyksta, tėvų sutikimų suklastojimas. Nukentėjusiosios patvirtino, kad Ž. B. buvo joms nurodęs, kad gaus tuos sutikimus ir tokie tėvų sutikimai išvykti į užsienį buvo gauti. Netgi paties Ž. B. vertinant parodymus, iš jų matyti, kad merginų perdavimas vos pažįstamam asmeniui (kurio žino tik vardą, daugiau nieko), kad pastarasis pasirūpintų jų išvežimu į užsienį tariamai legaliam darbui, taip pat rodo, kad ne rūpestis nepilnametėmis nukentėjusiomis buvo jo motyvas padedant įsidarbinti joms Anglijoje. Tačiau bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Ž. B. parodymai šioje dalyje nėra teisingi ir iš tiesų jis asmenį, kuriam perdavė merginas, žinojo, tik nenori jo atskleisti teismui. Šią išvadą sustiprina ta aplinkybė, kad pats Ž. B. teigia, kad darbo ieškojo ir jį surasti jam padėjo jo draugas V. A., kuris šiuo metu yra miręs. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos (sienų kirtimai) V. A. tuo metu buvo ne Lietuvoje, kas leidžia daryti išvadą, kad su šiuo asmeniu organizuoti merginų išvykimo jis negalėjo, ir per V. A. perduoti šias merginas nenustatytam asmeniui negalėjo. Teismas nustatė tai, kad Ž. B. negalėjo nurodyti nei konkrečių darbo sąlygų, nei atlyginimo, nei konkrečios darbo vietos kur merginos turėjo dirbti.

Netikėti nukentėjusiųjų J. B. ir D. P. parodymais nėra pagrindo, kadangi jokių duomenų dėl ko jos galėtų apkalbėti Ž. B. teismas nenustatė. Net ir pats Ž. B. teigia, kad jokių pykčių ar konfliktų su merginomis nebuvo, jos jokių pretenzijų jam vėliau nereiškė.

Be to, nukentėjusiųjų J. B. ir D. P. parodymus atitinka ir kitos bylos aplinkybes, juos patvirtina kitų liudytojų (A., D., V., B.) parodymai. Savo parodymus nukentėjusiosios patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamos kokiuose soduose, moteliuose ar pas kokius draugus butuose jos buvo kartu su Ž. B.. Nukentėjusiųjų parodymų pagrindu minėtos vietos ir liudytojai buvo nustatyti.

Be to, abi nukentėjusiosios atpažino Ž. B. kaip asmenį apie kurį davė parodymus, tačiau tos aplinkybės, kad pažįsta merginas ir su jomis leido laiką neneigė ir pats Ž. B..

Teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad Ž. B. parodymai nebuvo nuoseklūs, pradžioje jis tvirtino, kad tuo metu dirbo Švedijoje ir apie merginų įdarbinimą nieko nežinojo. Tik susipažinus jo gynėjai su dalimi tyrimo medžiagos (nukentėjusiųjų parodymais, sprendžiant skundą dėl suėmimo) jis tvirtino, kad rūpinosi merginų įdarbinimu, tačiau salotų fabrike, o ne verstis prostitucija.

Byloje yra ir kiti duomenys, įrodantys faktines bylos aplinkybes: tai 2005-10-20 suklastoti tėvų sutikimai, pažyma apie transporto priemones, kirtusias Lietuvos Respublikos sieną, kurioje matyti, jog 2005-11-03 10:28 Kalvarijos PKP automobilis Mercedes Benz, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kirto Lietuvos Respublikos sieną, kuriame tarp keleivių buvo J. B. ir D. P., vairuotojas A. V.. Pažyma apie Ž. B. Lietuvos Respublikos sienos kirtimą, kurioje matyti, jog 2005-10-04 10:24 Ž. B. grįžo į Lietuvos Respubliką kirsdamas LR sieną Malkų įlankos tarptautiniame PKP, išvyko iš LR kirsdamas sieną tame pačiame PKP 2005-10-20 17:49. Pažyma apie V. A. Lietuvos Respublikos sienos kirtimą, kurioje matyti, jog 2005-08-03 16:06 V. A. išvyko iš Lietuvos Respublikos Kauno oro uosto PKP, atvyko į LR 2005-12-19 02:47 kirsdamas Kalvarijos tarptautinį PKP.

Teismas daro išvadą, kad Ž. B. užverbavo nukentėjusiąsias, pasinaudodamas J. B. ir D. P. socialiniu pažeidžiamumu ir priklausomumu. Šią aplinkybę įrodo, tai kad abi nepilnametės tuo metu gyveno nepasiturinčiose šeimose, bėgo iš namų, nelankė mokyklos, dėl ko tėvai turėjo aiškintis vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. J. B. nurodė, kad 2005 m. rugsėjo mėn. po tėvo mirties, jos šeimą išvijo iš nuomoto namo ir ji su mama bei seserimi apsigyveno pas tetą. Tuo pasinaudojo Ž. B., suprasdamas, kad merginos, pabėgusios iš namų, neturi kur gyventi, iš ko pragyventi, mokėjo už apgyvendinimus viešbučiuose, linksmindavosi su jomis, po balių pasirūpindavo ir nakvyne pas draugus, suteikė materialinę pagalbą (maistas, gėrimai, pramogos). Teismas daro išvadą, kad toks laisvalaikio leidimas su nepilnametėmis, už kurias viską mokėdavo, ir jas linksmino, nukentėjusioms suformavo visišką pasitikėjimą Ž. B.. Tuomet Ž. B. pasiūlė darbą Anglijoje dirbti salotų fabrike. Nukentėjusios nepilnametės dėl savo socialinės brandos tuo patikėjo. Teismas nustatė, kad sutikimų išvykti į užsienį nei vienai iš nukentėjusiųjų niekas iš tėvų nedavė. Byloje esantys sutikimai buvo suklastoti, pas juose nurodytą notarę nebuvo tvirtinti. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad nukentėjusios buvo vežamos dirbti ne į salotų fabriką, bet verstis prostitucija. Nukentėjusioji D. P. patvirtino, kad Ž. B. puikiai suprato ir žinojo, kad tokie sutikimai bus padaryti juos suklastojant, nes kitokio būdo be tėvų realaus sutikimo ir parašų, jų gauti nėra galimybės. Nukentėjusiųjų tėvai apie jų išvykimą sužinojo tik jau joms esant užsienyje, kas rodo, kad šių nepilnamečių nukentėjusiųjų išvykimas į užsienį tariamai legaliam darbui buvo nuslėptas nuo jų tėvų ir apie jų buvimą užsienyje tėvai sužinojo, tik gerokai vėliau, jau joms išvykus. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusios buvo užverbuotos ir išvežtos į užsienį dirbti prostitutėmis pasinaudojant nepilnamečių socialinės brandos stoka, pažeidžiamumu, įgavus pasitikėjimą, bei apgaule, jas įtikinant, kad dirbs salotų fabrike.

Nukentėjusios D. P. ir J. B. patvirtino esminę faktinę aplinkybę, kad jos Anglijoje buvo parduotos albanams po 3500 svarų už kiekvieną dirbti prostitutėmis. Susiklosčius palankiai aplinkybėms ir dėl pirkėjų neapdairumo, nukentėjusioms pavyko pabėgti ir taip išvengė įtraukimo į prostituciją. Teismas nenustatė jokių duomenų, kurie leistų paneigti nukentėjusiųjų patvirtintą šią esminę faktinę aplinkybę - jų pardavimą.

Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas Ž. B. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal LR BK 157 str. 2 d. tinkamai. Kaltinamasis Ž. B. užverbavo nukentėjusiąsias nepilnametes (du vaikus). Tikslas buvo jas parduoti įtraukiant į prostituciją. Jis nusikalstamą veiką vykdė bendrais veiksmais su nenustatytu asmeniu. Vaiko sąvoką sudaro amžius iki 18 metų. Pardavimo faktą patvirtino nukentėjusiosios.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis Ž. B. charakterizuojamas patenkinamai, buvo dirbantis užsienyje, teistas. Jis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą realią laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.

Teismas, nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas nesukėlė pasekmių, kadangi nukentėjusios sužinojusios apie jų pardavimą prostitucijai, jos pabėgo. Taip pat į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau kaip aštuoneri metai. Į tai, kad kaltinamasis per tą laiką nepadarė kitų nusikaltimų, dirbo, turi šeimą ir nepilnametį vaiką. Todėl jam skiriama sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje yra pareikštas nukentėjusios D. P. civilinis ieškinys 20 000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys tenkintinas dalinai.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsda­mas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teis­mas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiš­kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, ir tai vertybei padaroma skirtingo dydžio žala, - neturtinė žala patiriama individualiai, tai, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką. Pažymėtina tai, kad, siekiant užtikrinti nuketėjusiosios patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą, pažeistos vertybės pobūdis, specifika, kaip objektyvus kriterijus, pripažintinas vienu iš esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų, į kurį atsižvelgiant nustatomi teisės pažeidimo sukelti neigiami neturtinio pobūdžio padariniai nukentėjusiam asmeniui. Tačiau, teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcijai reikalaujant ne tik užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą bei proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą. Kadangi kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį, neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti turi reikšmės visos – tiek susijusios su pažeistų teisių ir teisių pažeidimo pobūdžiu, tiek leidžiančios įvertinti konkrečią nukentėjusiojo, taip pat žalą padariusio asmens situaciją ir taip individualizuoti piniginės kompensacijos dydžio parinkimą – bylos aplinkybės. Dėl to, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginamos vertybės pobūdį ir specifiką, būtina įvertinti kriterijų visumą, t. y. vadovautis tiek įstatyme nustatytais, tiek teismų praktikoje suformuotais bei taikomais vertinamaisiais kriterijais, sudarančiais pagrindą nustatyti didesnį ar mažesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, taip pat atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Teismas nustatė, kad nukentėjusioji pasitikėjimo įtakoje ir panaudojus apgaulę buvo išvežta į Angliją ir parduota verstis prostitucija. Tačiau, jai pavyko pabėgti, ir į priverstinę prostituciją nebuvo įtraukta. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad sužinojusi apie pardavimą verstis prostitucija, ji patyrusi šoką. Teismas sutinka su nukentėjusios tokiu teiginiu. Tačiau, nukentėjusiajai pabėgus, jai pavyko išvengti daug sunkesnių dvasinių ir fizinių sukrėtimų, kuriuos būtų sukėlę priverstinė prostitucija. Teismas daro išvadą, kad sužinojimas apie jos pardavimą jai sukėlė trumpalaikį šoką, kuris greitai praėjo ir nesukėlė didelių dvasinių sukrėtimų iš išgyvenimų. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusios pareikštas ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra aiškiai per didelis. Priteistina 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Pagal susiklosčiusią teisminę praktiką ekstradicijos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, kai įtariamasis pasislepia nuo ikiteisminio tyrimo pažeisdamas paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, ir ekstradicijos būdu grąžinamas į Lietuvą. Tai yra, turi būti priežastinis ryšys tarp įtariamojo veiksmų ir ekstradicijos išlaidų. Šioje byloje nusikalstama veika padaryta 2006 metais. Kaltinamasis Ž. B. į užsienį dirbti išvyko legaliai 2006 m. pabaigoje. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007 metais ( t.1, b.l.1). Kaltinamojo Ž. B. paieška paskelbta 2008-11-19 (t.3, b.l.4). Taigi, nėra priežastinio ryšio tarp Ž. B. veiksmų (jo išvykimui nebuvo jokių apribojimų) ir ekstradicijos išlaidų. Tokiu atveju ekstradicijos išlaidas prisiima Valstybė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 303 str., str.

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 str. 2 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu penkeriems metams.

LR BK 64 straipsnio pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo1999 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi: prie šiuo nuosprendžiu paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės dalinai pridėti neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę paskirti penkerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-04-04.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2013m. gegužės 16d. iki 2014m. balandžio 04d.

Priteisti iš Ž. B. nukentėjusiajai D. P. penkis tūkstančius litų neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.