- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- e2-1453-330/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00303-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- A. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Domdeira“ bankroto byloje (Nr. eB2-271-278/2018),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi UAB „Domdeira“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė L. P.. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi nutarė BUAB „Domdeira“ taikyti supaprastintą bankroto procesą. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtino BUAB „Domdeira“ supaprastinto bankroto trukmę iki 2019 m. vasario 27 d. ir patvirtino įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatą supaprastintam bankroto procesui.BUAB „Domdeira“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas buvusiam įmonės vadovui A. V. paskirti baudą, kadangi jis bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto ir dokumentų. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą patenkino – A. V. paskyrė 500 Eur baudą už įpareigojimo, nustatyto įsitesėjusia Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi, nevykdymą. Pareiškėjas A. V. teismui pateikė prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo A. V. prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo atmetė. Pareiškėjas A. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjui paskirtą baudą panaikinti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties. Teismas konstatavo, kad atskirasis skundas paduotas praleidus proceso įstatyme numatytą terminą, o prašymo šį terminą atnaujinti pareiškėjas nepareiškė. Teismas nurodė nenustatęs, kad terminas atskirajam skundui paduoti būtų praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl sprendė, jog praleistą procesinį terminą atnaujinti teismo iniciatyva nėra pagrindo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nustatė, kad atskirasis skundas galėjo būti pateiktas iki 2018 m. gegužės 2 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą išsiuntė 2018 m. gegužės 4 d., tad terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas nežymiai.Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog pareiškėjas 2018 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti. Duomenys, jog šį prašymą atsisakyta patenkinti, pareiškėjui pateikti tik 2018 m. gegužės 8 d. Šių aplinkybių atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžianti pavaduojanti teisėja galėjo nežinoti. Pareiškėjas neturėjo teikti prašymo atnaujinti terminą, kadangi tuo metu dar nebuvo išspręstas klausimas dėl procesinio termino pratęsimo. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, tikėjosi, kad teisės pateikti atskirąjį skundą nepraras, o pateiktas prašymas bus išspręstas iki termino atskirajam skundui pateikti pabaigos. Per įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti pareiškėjas neturėjo galimybės gauti sprendžiamam klausimui būtinų duomenų. Teismas pareiškėjo prašymą dėl procesinio termino pratęsimo išsprendė 2018 m. balandžio 30 d. teisėjo rezoliucija, kurią 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi pats panaikino. Šia nutartimi teismas taip pat atmetė pareiškėjo anksčiau pateiktą prašymą dėl termino pratęsimo (kuris buvo išspręstas 2018 m. balandžio 30 d. rezoliucija) ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Tokiu būdu teismas procesinio termino pratęsimo ir atnaujinimo klausimus sprendė jau po apskųstosios nutarties priėmimo. Atsakovės BUAB „Domdeira“ bankroto administratorius atsiliepimu prašo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti, apskųstą nutartį palikti nepakeistą arba pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą. Bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą pritarė teismo išvadoms. Nurodė, kad pareiškėjo elgesys įmonės bankroto procese nebuvo teisėtas ir tinkamas. Paaiškino, kad pareiškėjas įmonę prie bankroto privedė tyčia, o visų pareiškėjo procesinių dokumentų teikimas į bankroto bylą grindžiamas konfliktu tarp pareiškėjo ir bankroto administratoriaus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo, tinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai pritaikė ir aiškino aktualias procesinės teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą, paduotą praleidus proceso įstatyme nustatytą nutarties apskundimo terminą. Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus, civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmens procesinė teisė, kaip ir teisė pareikšti atskirąjį skundą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos.Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su teismo nutartimi, kuria atmestas jo prašymas panaikinti teismo paskirtą baudą, ir tokią teismo nutartį skundė, tačiau praleido terminą atskirajam skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė jį (skundą) priimti. Pareiškėjas nesutinka su šia teismo nutartimi. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o jei skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, todėl atskirasis skundas dėl šios nutarties galėjo būti pateiktas per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo pareiškėjui dienos. Įvertinęs aplinkybę, jog teismo nutarties kopija elektroninėmis priemonėmis pareiškėjui buvo išsiųsta 2018 m. balandžio 23 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ji (nutarties kopija) buvo tinkamai įteikta kitą dieną, t. y. 2018 m. balandžio 24 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. galėjo pateikti iki 2018 m. gegužės 2 d. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog atskirasis skundas teismui pateiktas tik 2018 m. gegužės 7 d., ir nurodo jį išsiuntęs 2018 m. gegužės 4 d. Apeliacinis teismas pažymi, jog sprendžiant, ar atskirasis skundas teismui buvo pateiktas įstatyme numatytu terminu, šis pareiškėjo argumentas iš esmės nėra reikšmingas, nes bet kuriuo atveju (skundo pateikimo data laikant tiek teismo, tiek pareiškėjo nurodytas datas) konstatuotina, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus nustatytą nutarties apskundimo terminą. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Kita vertus, CPK numatyta praleisto procesinio termino atnaujinimo galimybė, tačiau tik nustačius, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Šios taisyklės taikomos ir paduodant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, pareiškėjui neprašant termino atnaujinimo ir nenustačius sąlygų šį terminą atnaujinti teismo iniciatyva, pagrįstai pareiškėjo atskirąjį skundą apskųstąja nutartimi atsisakė priimti. Apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog dar nepasibaigus 2018 m. balandžio 20 d. nutarties apskundimo terminui, kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti procesinį terminą atskirajam skundui paduoti. Ši aplinkybė nepaneigia pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog atskirasis skundas pateiktas praleidus terminą, o sąlygų šį terminą atnaujinti nėra. UAB „Domdeira“ bankroto bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo prašymas dėl termino pratęsimo atmestas dar 2018 m. balandžio 30 d. Įmonės bankroto byla tvarkoma elektronine forma, todėl pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucijos turinys (netenkinti prašymo) pareiškėjui buvo pasiekiamas ir neabejotinai žinomas. Šią išvadą apeliacinis teismas daro įvertinęs pareiškėjo (ir jo atstovo) aktyvumą įmonės bankroto procese. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad teisėjos rezoliucijos priėmimo dieną pareiškėjas į bylą teikė ir kitą procesinį dokumentą, byloje netrukus po rezoliucijos priėmimo buvo atliekami kiti su pareiškėjo asmeniu susiję procesiniai veiksmai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinio teismo neįtikina atskirojo skundo argumentai, jog prašymo pratęsti terminą netenkinimo faktas jam (pareiškėjui) esą tapo žinomas jau po apskųstosios (2018 m. gegužės 8 d.) nutarties priėmimo. Apeliacinio teismo vertinimu, formalus procesinių normų pažeidimas, teismui prašymą atmetant ne rašytine nutartimi, o teisėjo rezoliucija (CPK 77 straipsnio 3 dalis), nesudaro pagrindo pritarti pareiškėjo keliamoms versijoms, jog apskųstąja nutartimi atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimti dar neišsprendus anksčiau pateikto prašymo pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti. Nepagrįstu pripažintinas ir pareiškėjo akcentuojamas lūkestis, jog terminas atskirajam skundui paduoti bus pratęstas, kadangi anksčiau šis teismas tokio pobūdžio pareiškėjo prašymus tenkindavęs. Nustačius, kad pareiškėjas atskirąjį skundą padavė praleidęs įstatyme numatytą terminą ir pareiškėjui atskirojo skundo padavimo metu nesuformulavus prašymo šį terminą atnaujinti, spręstina, ar aptariamu atveju egzistavo sąlygos termino atnaujinimo klausimą teismui išspręsti savo iniciatyva. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal CPK 307 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012 ir kt.). Teismui svarstant dėl galimybės atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, turėtų būti konstatuoti konkretūs faktai, kurie galėjo tapti objektyvia kliūtimi paduoti atskirąjį skundą. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios taip pat buvo įvertintos pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl procesinio termino pratęsimo (sprendžiamo klausimo sudėtingumas, duomenų apimtis, atstovo užimtumas kitose bylose), taip pat aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašymo pratęsti procesinį terminą nagrinėjimu, įvertintos ankstesnėje nutarties dalyje, ir pareiškėjo akcentuojamas aiškaus teisinio pagrindo neturintis lūkestis, esą prašymas pratęsti terminą neabejotinai bus patenkintas, nepateisina procesinio termino atskirajam skundui paduoti praleidimo. Kita vertus, pareiškėjas atskirajame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo pastabos, jog atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties nebuvo laiku paduotas, nors, kaip matyti iš jo turinio, buvo parengtas dar 2018 m. balandžio 26 d. Tai leidžia daryti išvadą, kad procesine teise pratęsti ar atnaujinti procesinius terminus pareiškėjas gali piktnaudžiauti. Tokiu atveju aplinkybė, jog procesinis terminas buvo praleistas nežymiai, nėra reikšminga. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nustačius, kad atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties paduotas praleidus procesinį terminą, ir nesant įrodymų, pagrindžiančių svarbias termino praleidimo priežastis, atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti nebuvo pagrindo (CPK 177, 185 straipsniai). Kiti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.Atsakovė BUAB „Domdeira“ prašo priteisti iš pareiškėjo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (CPK 98 straipsnis). Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto dydžio (8.16 punktai), todėl prašymas tenkinamas (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Domdeira“ (j. a. k. 304107942) naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.