Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-380-180/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-29
Bylos Nr.: e2A-380-180/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00869-2015-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Romualda Janovičienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas: A. Plytnykienės
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Dalisima“

Kategorijos

2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos

Civilinė byla Nr. e2A-380-180/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00869-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 29d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Plytnykienės firmos „Aukso gija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016m. spalio 19d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2750-392/2016 pagal ieškovės A. Plytnykienės firmos „Aukso gija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dalisima“ dėl nuostolių ir avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. Plytnykienės firma „Aukso gija“ prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dalisima“ 15 885,75 Eur nuostolių dėl UAB „Panorama LT“ sumokėto nuomos ir rinkodaros mokesčio, 1 838,05 Eur nuostolių, patirtų dėlsumokėtų atlyginimų darbuotojams ir mokesčių, 1 471,85 Eur avansą. Taip pat prašė nutraukti sutartį dėl baldų gamybos ir montavimo ir taikyti restituciją: grąžinti atsakovei pagamintus baldus: Ekspo sieną 1, Ekspo siena 2, prekystalį, vitriną su stikliniais stovais, kasą, 2 vienetus didelių kubų, 3 vienetus mažų kubų;priteisti jai (ieškovei)122 000 Lt (35 333,64 Eur), sumokėtų už baldus,1 118,88 Eur turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos antstoliams, atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė teigė, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. ji sudarė su UAB „Panorama LT“ sutartį dėl komercinių patalpų nuomos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis), kurios 4.3 punkte buvo numatyta, kadveiklą nuomojamose komercinėse patalpose ji (ieškovė)privalo pradėti vykdyti ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 1 d.Siekdama įvykdyti nuomos sutarties sąlygas, 2013 m. lapkričio pradžioje žodžiu susitarė su atsakove UAB „Dalisima“, kad ji pagamins ir perduos ieškovei iki 2013 m. gruodžio 1 d. 11 vienetų baldų: Eksposieną 1 už 59 040 Lt; Ekspo sieną 2 už 38 705 Lt,4 vienetus didelių kubų (1700x1370x500) už 19 580 Lt;3 vienetus mažų kubų (1350x1140x500) už 13 125 Lt;prekystalį ant stiklo kojų už 17 950 Lt;kasą (LMDP + stiklas, be „Crystalano“) už 4 950 Lt. Ieškovė teigė, kad, nors atsakovė pripažįsta, kad darbų atlikimo terminas buvo 2013 m. gruodžio 17 d., kuri nurodyta Baldų pirkimo – pardavimo sutarties projekte, tačiau ši sutartis nebuvo šalių pasirašyta, nors šalys ją vykdė. Dėl baldų projektavimo tarp ieškovės ir atsakovės 2013m. spalio 18 d. buvo sudaryta atskira Baldų projektavimo sutartis, kurioje šalys susitarė, kad atsakovė turi padaryti baldų projektą iki 2013 m. spalio 29 d., o ieškovė atitinkamai turi sumokėti atsakovei už jį 5 082 Lt su PVM. Nors ieškovė po baldų projektavimo sutarties pasirašymo sumokėjo atsakovei visą baldų projektavimo kainą, tačiau baldų techninis projektas ieškovei nebuvo pateiktas. Ieškovė nurodo, kad atsakovės pateikti baldų brėžinių eskizai, nėra ir negali būti laikomi baldų projektu, dėl kurio šalys buvo sutarusios, nes juose nėra visos baldų įrangos brėžinių su esminiais paskaičiavimais: tvirtinimo apkrova, tvirtinimo detalėmis, apšvietimo schemomis ir t.t. Atsakovės atsiųsti brėžinių eskizai buvo pirminis ir negalutinis sutarties objektas, kuriam ieškovės direktorė turėjo pastabų, juos reikėjo taisyti, nes neatitiko ieškovės pateikto architektės G. K. vizualinio projekto, pagal kurį buvo pageidauta parengti baldų projektą ir gaminti baldus.Pataisytų, pagal ieškovės pageidavimus parengtų baldų brėžinių – baldų projekto, ji (ieškovė) negavo. Be to, atsiųsti eskizai buvo tik dėl baldų stiklinių konstrukcijų, o ne dėl visų baldų.Baldai buvo gaminami nesant su ieškove suderinto baldų projekto. Dėl to turi būti grąžinta už negautą ir nekokybišką paslaugą (baldų projektą) sumokėti pinigai – 5 082 Lt (147,85 Eur).Ieškovė teigė, kad baldų pagaminimo terminas buvo pats svarbiausias veiksnys, lėmęs atsakovės pasirinkimą. Su atsakove žodžiu buvo sutarta, kad reikalingi parduotuvei baldai bus suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti iki 2013 m. gruodžio 1 d., tačiau baldai nurodytu laiku nebuvo pagaminti ir sumontuoti. Nors atsakovė nesutinka, kad darbus turėjo užbaigti iki 2013 m. gruodžio 1 d. ir teigia, kad darbus ji turėjo baigti iki 2013 m. gruodžio 17 d., tačiau galutinai atsakovė baldų montavimo darbus baigė tik 2014 m. vasario 4 d. Baldų perdavimo – priėmimo aktas nepasirašytas iki šiol dėl baldų defektų.Ieškovė teigia, kad nuolat bendradarbiavo su atsakove, ragino ją kuo skubiau atlikti darbus, ką įrodo šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, sutiko sumokėti 60 000 Lt už nepagamintus baldus, kad darbai būtų atlikti kuo greičiau, tačiau atsakovė vengė bendrauti, susirašinėti, neatsakinėjo į skambučius. Ji (ieškovė) nesiėmė priemonių nutraukti sutartį, o priešingai, atliko mokėjimus už baldus, kurių nebuvo gavusi, siekė išsaugoti sutartį, gerus verslo santykius. Atsakovės elgesys neatitiko sąžiningos šalies elgesio: ji nepagrįstai stabdė darbų vykdymą, nebendradarbiavo su ja (ieškove), savo neveikimą motyvavo sąžiningai šaliai netoleruotinu elgesiu (pagamintus baldus laikė savo sandėliuose ir sąmoningai jų nevežė montuoti į ieškovės parduotuvę, nors ieškovė 2013m. gruodžio 11 d. atsakovei pervedė 60 000 Lt baldų montavimui užbaigti ir objektui perduoti. Už baldus buvo sumokėjusi visą sumą -120 000 Lt):2013 m. lapkričio 7 d. buvo sumokėta 40 000 Lt, 2013m. lapkričio 24d. – 20 000 Lt ir 2013m. gruodžio 11d.– 60 000 Lt, nors neturėjo nei baldų projekto, nežinojo, ar pagaminti baldai bus tokie, kokių ji tikėjosi.Dėl to, kad atsakovė neperdavė baldų iki sutartos datos, t. y. nei iki 2013 m. gruodžio 1 d., nei iki 2013 m. gruodžio 17 d., kaip kad teigia atsakovė, ji (ieškovė) objektyviai negalėjo atidaryti parduotuvės prekybos centre „Panorama“ ir pradėti veiklos, dėl ko patyrė nuostolių. Dėl atsakovės kaltės nepradėjus veiklos 2013 m. gruodžio 1 d. pagal su UAB „Panorama LT“ pasirašytą nuomos sutartį, ieškovei buvo taikytos sankcijos. Dėl laiku nepradėtos veiklos pritaikytos sankcijos suma už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 18d. iki 2014 m. sausio 31 d. – 54 850,35 Lt (15 885,75 Eur). Kadangi nuomos mokestis bei padidintas nuomos mokestis yra jos (ieškovės) nuostoliai, atsiradę dėl atsakovės neveikimo – darbų vėlavimo, jie priteistini iš atsakovės. Darbui parduotuvėje prekybos centre „Panorama“ buvo priimti darbuotojai, 2013 m. gruodžio mėnesį sudarytos darbo sutartys, mokamas darbo užmokestis už 2013 m. gruodžio ir 2014 m. sausio mėnesius, tačiau dėl atsakovės kaltės nevykdant veiklos, išlaidas– 1 838,05 Eur, darbuotojamsieškovė priskyrė prie nuostolių, kuriuos ji prašo priteisti iš atsakovės.Ieškovė teigia, kad atsakovės pagaminti ir perduoti ieškovei baldai buvo nekokybiški. Jų trūkumai neištaisyti. Baldų trūkumus ir jų blogą kokybę 2014 m. sausio 2 d. įvertino architektė G. K., kurios defektų ir trūkumų įvertinimą ieškovė pateikė atsakovei 2014 m. sausio 3 d. elektroniniu laišku.Reikalavo pašalinti defektus tiek elektroniniais laiškais, tiek ir 2014 m. rugsėjo 16 d. bei 2015 m. sausio 6 d. pranešimais – reikalavimais. Taip pat atsakovės pagamintų baldų trūkumai buvo nustatyti ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu, 2013 m. gruodžio 23 d., 2014 m. birželio 18 d. ir 2015 m. sausio 9 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose bei teismo paskirtos ekspertizės įmonės VšĮ „Furnitest“ Baldų ekspertizės akte Nr. 2.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016m. spalio 19d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas, remdamasis bylos duomenimis sprendė, kad nors šalys ir nepasirašė abejų sudarytų sutarčių, tačiau jas sudarė ir vykdė visas jose aptartas sąlygas. Ieškovė ginčija sutartyje nurodytą jos įvykdymo terminą, tačiau nesant ginčo dėl kitų sutartyse nurodytų sąlygų – darbų apimties, kainų, teismas priėjo išvados, kad byloje nėra įrodyta, jog sutartį atsakovė turėjo įvykdyti iki 2013 m. gruodžio 1d. Vien ieškovės elektroniniuose laiškuose išreikšti pageidavimai, kad baldai būtų pagaminti ir sumontuoti iki 2013 m. gruodžio 1 d., teismo vertinimu,nelaikytini pakankamais įrodymais, kad buvo susitarta dėl ieškovės nurodytos datos. Sutarties priede Nr. 1, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis, nurodyta, kad galutinė baldų sumontavimo diena –2013 m. gruodžio 17 d. Byloje yra pateikti du Baldų projekto aplankalai, iš kurių vienas šalių suderintas ir pasirašytas 2014 m. sausio 30 d. Suderintame aplankale yra pateiktos kelios baldų architektūrinio sprendimo versijos, atskirų vitrininių kubų brėžiniai, medžiagų specifikacijos ir aprašymai. Kitame aplanke papildomai pateikta minėtų brėžinių detalizacija ir metalinių stovų brėžiniai, ant kurių montuojami ir tvirtinami prie sienos stiklo kubai. Sutartyje nurodyta klaidinanti ir praktiškai neįgyvendinama baldų sumontavimo data, kadangi projektas, pagal kurį turi būti gaminami baldai, šalių suderintas tik po 1,5-o mėnesio nuo sutarties dienos. Teismas sprendė, kad pati ieškovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų prieš atsakovę.2013 m. lapkričio 7d.ieškovei sumokėjus atsakovei 40 000 Lt dydžio avansą, kitą baldų gamybos kainos dalį pagal Baldų pirkimo – pardavimo sutarties priedą Nr. 1 ieškovė turėjo sumokėti atsakovei 2013m. lapkričio19d. (40000 Lt), dar vieną dalį sumokėti 2013m. lapkričio 29d. (50 000 Lt), bei dar vieną dalį – 2013 m. gruodžio 5d. (50 000 Lt). Taigi nuo 2013m. lapkričio 19 d.iki 2013 m. gruodžio 5 d.ieškovė atsakovei turėjo sumokėti 140 000 Lt dydžio baldų kainos dalį, tačiau sumokėjo tik 20 000 Lt. 2013m. gruodžio 11d. atsakovė iš ieškovės gavo 60000 Lt dydžio mokėjimą. Tačiau net ir atlikusi šį mokėjimą ieškovė pagal sutartį dar buvo atsakovei nesumokėjusi 60000 Lt dydžio sumos. Ieškovei ir toliau nemokant, atsakovė 2013m. gruodžio 18 d. sumontavo ne visus ieškovei pristatytus baldus, o taip pat dalies pagamintų baldų neperdavė. Be to ieškovės užsakytų baldų gamybos ir montavimo procesas vyko lėtai, nes ieškovė nuolat reiškė naujus savo pageidavimus dėl baldų gamybos, keitė užsakytų baldų kiekius. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, patvirtina ieškovės direktorės A. Plytnykienės prierašai ant atsakovės parengtų baldų gamybos brėžinių, iš kurių matyti, kad kai kurie pakeitimai ieškovės buvo inicijuoti beveik po mėnesio, t.y. jau po to, kai atsakovė buvo pradėjusi gaminti baldus, t. y. 2013 m. gruodžio 5 d.Teismo vertinimu Baldų pirkimo – pardavimo sutarties priedo Nr. 1 2.3 punkte nekalbama vien tik apie 40 000 Lt dydžio avansinį mokėjimą, kurį ieškovė turėjo atlikti iki 2013 m. lapkričio 8d. Iki galutinio baldų sumontavimo ir perdavimo – priėmimo akto pasirašymo momento ieškovė turėjo sumokėti atsakovei dar tris tarpinius mokėjimus bendrai 140 000 Lt sumai. Kadangi šie mokėjimai turėjo būti atlikti iki baldų perdavimo ieškovei momento, todėl jie visi, teismo įsitikinimu, laikytini avansinėmis įmokomis, kurių atžvilgiu taikytinas šalių sudarytos Sutarties priedo Nr. 1 2.3 punkto nuostatos.Antstolio D. Š. 2014 m. sausio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad 2013 m. gruodžio 13 d. prekybos centre „Panorama“ esančiose parduotuvės „Aukso gija“ patalpose buvo sumontuotų baldų ir vyko baldų montavimo procesas. Iš to paties antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad tas pats baldų montavimo procesas šiose patalpose vyko ir 2013 m. gruodžio 17 d. Antstolis 2013 m. gruodžio 18 d. atvykęs į ieškovės nuomojamas patalpas užfiksavo jose esančius jau sumontuotus baldus. Šios aplinkybės paneigia ieškinio argumentus, kad baldai nebuvo pagaminti ir nebuvo pradėti montuoti 2013 m. gruodžio 13 d.Remdamasis CK 6.58 straipsnio 3 dalimi teismas sprendė, kad atsakovė, negavusi sutartyje numatytų mokėjimų, pagrįstai sustabdė baldų gamybos ir montavimo darbus bei priėmė sprendimą išgabenti ieškovei jau pristatytus baldus atgal į savo sandėlį, nors vėliau, ieškovei dalinai atsiskaičius, grąžino juos į ieškovės parduotuvę. Dėl to atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovei 15 885,75 Eur nuostolių dėl UAB „Panorama LT“ sumokėto nuomos ir rinkodaros mokesčio bei 1 838,05 Eur nuostolių dėl patirtų išlaidų darbuotojų atlyginimų ir dėl darbuotojų sumokėtų mokesčių, atsiradusių dėl vėlavimo atidaryti parduotuvę.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad baldų projektas yra parengtas ir yra byloje. Pateikti du baldų projekto aplankalai, vienas iš jų šalių suderintas ir pasirašytas 2014 m. sausio 30 d. Suderintame aplankale yra pateiktos kelios baldų architektūrinio sprendimo versijos, atskirų vitrininių kubų brėžiniai, medžiagų specifikacijos ir aprašymai. Kitame aplanke papildomai pateikta minėtų brėžiniųdetalizacija ir metalinių stovų brėžiniai, ant kurių montuojami ir tvirtinami prie sienos stiklo kubai. Dėl baldų projekto detalumo ir apimties šalys nesitarė. To nereglamentuoja ir teisės aktai. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1 471,85 Eur, kuriuos ji avansu buvo sumokėjusi atsakovei už atsakovės turėtą parengti baldų projektą, netenkintinas.Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad baldai turi trūkumų, tačiau aplinkybė, kad atsakovė pagamino ieškovės užsakytus baldus, kuriuos pastaroji beveik trejus metus naudoja savo ūkinėje – komercinėje veikloje pagal jų funkcinę paskirtį, įrodo tai, kad ieškovei atsakovės pagamintų baldų trūkumai nėra esminiai. Iš VšĮ „Furnitest“ parengto Ekspertizės akto Nr. 2 negalima konkrečiai nustatyti, kieno veiksmai lėmė nustatytus baldų trūkumus. Be to iš Ekspertizės akto matyti, kad absoliuti dauguma defektų, taip pat susiję su saugos reikalavimais, yra taisytini, todėl teismo vertinimu nutraukti sutartį ir taikyti restituciją nėra pakankamo pagrindo. Sprendžiant šį klausimą teismas atsižvelgė į tai, kad sutarta baldų kaina yra 185533,50 Lt, ieškovė sumokėjo 122 000 Lt ir nėra sumokėjusi net 63555,50 Lt. Atsakovė neprimokėtos kainos sumos nereikalauja ir sutinka, kad ji būtų panaudota baldų trūkumams pašalinti, todėl, teismo įsitikinimu,63 555,50 Lt daugiau nei pakanka pagrindiniams trūkumams, taip pat ir susijusiems su sauga, pašalinti. Ekspertas į klausimą dėl baldų trūkumų šalinimo išlaidų vertės, atsakymo nepateikė.Kadangi ieškovė užsakė pagaminti išskirtinius, tik specifinei siauros srities prekybos veiklai tinkančius baldus, teismas šalių santykius kvalifikavo rangos teisiniais santykiais, todėl,remdamasis CK 6.666 straipsniu, sprendė, kad nors šalys nepasirašė baldų perdavimo akto, nėra ginčo, kad baldai buvo pradėti eksploatuoti ne vėliau nei 2014 m. vasario 4d. Priėmusi eksploatuoti baldus, ieškovės direktorė 2014 m. kovo 17 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriame informavo ją apie sumontuotos įrangos trūkumą. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems iš atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.Nagrinėjamu atveju vienerių metų ieškinio senaties termino skaičiavimas teismo vertinimu prasidėjo 2014 m. kovo 25d., ir terminas ieškiniui dėl baldų trūkumų pareikšti vėliausiai pasibaigė 2015 m. kovo 25 d., t.y. dar iki ieškinio teisme pareiškimo 2015 m. balandžio 24d. Aplinkybių, kad ieškinio senatis buvo sustabdyta, ar nutrūkusi teismas nenustatė ir priėjo išvados, kad ši ieškinio dalis atmestina ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovė A. Plytnykienės firma „Aukso gija“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016m. spalio 19d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas,aiškindamas šalių nepasirašytą Baldų pirkimo – pardavimo sutartį, savo sprendimą grindė sutarties projektu, nors turėjo vertinti ir aiškinti šalių elgesį, jų veiksmus bei tikrąją šalių valią vykdant sutartį (CPK 185 str. 1 d.). Šalys galutinai nesusitarė dėl esminių Baldų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų: darbų atlikimo termino ir kainos, dėl ko sutartis nebuvo pasirašyta.Teismas nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, kad darbų atlikimo terminas 2013 m. gruodžio 1 d., nes ginčo tarp šalių dėl šio termino ar 2013 m. gruodžio 17 d. galutinio termino nebuvo. Teismui nustačius, kad darbų užbaigimo data – 2013 m. gruodžio 1 d., buvo neįvertintas atsakovės turtinių įsipareigojimų vykdymas bei kaltė dėl ieškovės patirtų nuostolių atsakovei neįvykdžius sutarties iki 2013 m. gruodžio 17 d. 2013 m. gruodžio 17 d. terminas yra sutartinių pareigų įvykdymo pabaiga, todėl teismas turėjo spręsti, dėl kurios šalies veiksmų darbai nebuvo užbaigti per nustatytą terminą.Būtent 2013 m. gruodžio 10 d. atsakovės prašymas sumokėti likusius 60 000 Lt objekto užbaigimui laikytinas kaip šalių galutinis susitarimas dėl kainos, nes ieškovei sumokėjus 120 000 Lt objektas turėjo būti užbaigiamas ir perduodamas ieškovei. Teismo argumentas, kad 60 000 Lt laikytinas avansu yra neteisingas, nes šį mokėjimą šalys siejo su visišku sutarties įvykdymu. Duomenų, kad atsakovė ragino ieškovę sumokėti, o pastaroji būtų nesumokėjusi, byloje nėra, todėl ieškovės kaltės nebuvo ir ji tinkamai vykdė savo įsipareigojimus. Taigi 2013 m. gruodžio 11 d. ieškovei sumokėjus 60 000 Lt objektui užbaigti, 120 000 Lt suma yra galutinė kaina už pagamintus baldus, kuriuos atsakovė turėjo užbaigti 2013 m. gruodžio 17 d. Jei šalys tarpinius mokėjimus būtų laikiusios avansiniais, tai atsakovė nebūtų pradėjusi baldų gamybos. Šalių elgesys visiškai paneigia teismo išvadą ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė baldus gamino ir sutartinius įsipareigojimus vykdė, ir tarpinius mokėjimus nelaikė avansiniais.Sąlygų, nustatančių, jog atsakovė gali nukelti darbų atlikimo terminus tiek, kiek vėluojama sumokėti vėlesnius mokėjimus, nebuvo. Atsakovės veiksmai, kuriais ji sustabdė darbų atlikimą, motyvuodama mokėjimo termino praleidimu, neatitinka nei šalių susitarimo, nei valios, nei sutarties projekto, todėl negali būti laikytini pagrįstais, teisėtais, sąžiningais ir teisingais. Sutarties kaina bei tikroji šalių valia dėl galutinės baldų kainos turėjo būti teismo aiškinama ir vertinama kartu su visais sutarties vykdymo metu šalių pasirašytais dokumentais: atsakovės 2014 m. vasario 14 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 4757 dėl 125 000 Lt sumos, ieškovės sumokėta 120 000 Lt suma už baldus, 2014 m. sausio 23 d. pervesta 2000 Lt už baldų montavimo darbus, 2014 m. balandžio 4 d. ieškovės pasiūlytu susitarimu dėl galutinės 122 000 Lt sumos už baldų gamybą ir montavimą, šalių veiksmai, kai ieškovei teikiant pretenzijas atsakovei dėl konkrečių darbų trūkumų, atsakovė nemotyvavo atsisakymo taisyti defektus dėl skolos. Teismo išvada dėl 185 553,50 Lt baldų kainos prieštarauja tikrajam šalių susitarimui, tikrajai šalių valiai bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Ieškovė nereiškė jokių naujų pageidavimų dėl baldų gamybos, o reikalavo, kad atsakovė darbus atliktų tiksliai pagal architektės G. K. eskizą, kurį ieškovė buvo pateikusi atsakovei prieš darbų pradžią. Šios pastabos buvo susijusios su trūkumų šalinimu būtent dėl netinkamo baldų projektavimo, bet ne su papildomais ir naujais reikalavimais. Atsakovės pateiktas baldų projektas buvo pateiktas pavėluotai, t. y. 2014 m. sausio 30 d. ir yra su Ekspertizės išvadoje nustatytomis projektavimo – konstrukcijos klaidomis, kurios sąlygojo baldų defektus. Teismas turėjo taikyti CK 6.652 straipsnio 4 dalį ir pripažinti ieškovės teisę atsisakyti priimti darbą bei reikalauti pavėluotą ir nekokybišką darbą sumokėtos sumos grąžinimo.Nagrinėjamu atveju nebuvo nei vienos aplinkybės dėl ieškovės priešpriešinių pareigų nevykdymo, dėl ko atsakovei nebuvo jokio juridinio pagrindo darbus sustabdyti.2014 m. kovo 17 d. ieškovės pranešimas atsakovei, kuriuo remiantis teismas grindė savo sprendimą dėl ieškinio senaties, yra dėl prekybinės įrangos perdavimo ir perdavimo – priėmimo akto pasirašymo, o ne reikalavimas pašalinti konkrečius darbų defektus. Nei pranešimo pavadinimas, nei jo turinys negali būti laikytinas pretenzija dėl darbų kokybės, nes nėra nurodyti defektai, nėra pareikštas reikalavimas juos pašalinti, nenurodytas defektų pašalinimo terminas. Ieškovės pretenzijos – reikalavimai pašalinti defektus bei jų pašalinimo terminai buvo 2014 m. rugsėjo 16 d., 2015 m. sausio 6 d. ir 2015 m. kovo 27 d. Pagal paskutinę (2015 m. kovo 27 d.) ieškovės pretenziją pateiktą per garantinį dviejų metų laikotarpį, ieškinio senaties terminas baigėsi 2016 m. kovo 27 d., taigi ieškovė nepraleido įstatymo nustatyto terminio ieškiniui pateikti, nes ieškovės ieškinys teisme gautas 2015 m. balandžio 24 d. Teismas, konstatavęs, kad 63 555,50 Lt suma yra pakankama baldų trūkumams pašalinti, pripažįsta faktą, kad baldai buvo pagaminti su defektais, kurie buvo sąlygoti atsakovės kaltų veiksmų, tačiau visiškai nesprendė nuostolių atlyginimo klausimo.Teismo išvada, kad iš Ekspertizės akto negalima konkrečiai nustatyti, kieno veiksmai lėmė nustatytų baldų trūkumus, prieštarauja teismo paskirtos ekspertizės išvadai, kurioje nustatyti ne tik baldų trūkumai, iš kurių esminiai – saugos reikalavimų pažeidimai, bet nustatytos ir jų atsiradimo priežastys – projektavimo – konstravimo klaidos bei gamybos defektai, už kurių atsiradimą neabejotinai atsakinga būtent atsakovė.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Dalisima“ prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismassavo sprendime, vertindamas šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymą, pagrįstai rėmėsi 2013 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku ieškovei atsiųstos Baldų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatų aiškinimu, nes ji atspindėjo tikrąją šalių valią.Nesant šalių susitarimo dėl tarpinių Sutarties pagrindu atsakovės atliekamų darbų etapų perdavimo ieškovei, šalys negalėjo susitarti ir dėl tarpinių darbų, sietinų su tam tikrų baldų gamybos stadijų pasiekimu, apmokėjimo. Dėl šios priežasties, priešingai nei teigia ieškovė, visi iki Baldų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ieškovės atsakovei pagal Sutartį įvykdyti mokėjimai laikytini avansiniais, o ne tarpiniais mokėjimais.Visus mokėjimus atsakovei ieškovė turėjo vykdyti pagal šalių sudarytą Sutartį ir jos priede nustatytais terminais. Dėl šios priežasties ieškovei nevykdant savo įsipareigojimų ir vėluojant Sutarties priede Nr. 1 nurodytomis datomis sumokėti atsakovei numatyto dydžio avansinę įmoką, atsakovė ne prašė, o reikalavo, kad ieškovė įvykdytų prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.Neginčijamas faktas, kad 2013 m. lapkričio 6d. šalių konkliudentiniais veiksmais sudarytoje Sutartyje numatyta baldų kaina buvo 185 553,50 Lt. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kad iki baldų perdavimo ieškovei momento 2014 m. sausio 29d. šalys būtų susitarusios pakeisti aukščiau nurodytą kainą į mažesnę. Aplinkybę, jog šalių sutarta baldų gamybos ir montavimo darbų kaina buvo 185 553,50 Lt patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad būtent minėtai sumai atsakovė 2014 m. vasario 14d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4757. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių sutarta baldų kaina buvo 185 53,50 Lt, iš kurios ieškovė yra sumokėjusi 122 000 Lt, o nuo likusios dalies sumokėjimo atsakovė yra atsisakiusi, sutikdama, jog ji būtų panaudota baldų trūkumams pašalinti, visiškai atitinką tiek faktiškai susiklosčiusią situaciją, tiek ir byloje esančius rašytinius įrodymus.Byloje esantys atsakovės parengti trumposios ir ilgosios sienos vitrinų brėžiniai, kuriuose aiškiai matyti baldų gamybos pakeitimai, kuriuos savo ranka atliko ieškovės direktorė A. Plytnykienė 2014 m. gruodžio 5d., t.y. praėjus beveik mėnesiui po baldų gamybos pradžios. Nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės dėstomais argumentais, jog minėti ieškovės direktorės ranka daryti prierašai nėra laikytini naujais ieškovės pageidavimais, nes jais yra keičiami pirminiai G. K. atsiųstuose eskizuose nurodyti baldų sprendiniai. Šios aplinkybės patvirtina teismo sprendimo išvadas, kad pati ieškovė, nuolat keisdama atsakovės jau parengtus baldų gamybos brėžinius, tokiais savo veiksmais lėtino jų gamybos ir montavimo procesą.Atsakovė faktiškai buvo pasinaudojusi Baldų pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo sustabdymo teise ir apie tai ieškovei buvo žinoma. Todėl pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai sprendė, jog atsakovei teisėtai pasinaudojus sutartinių įsipareigojimų sustabdymo teise dėl priešpriešinių ieškovės įsipareigojimų nevykdymo, atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovei dėl vėlavimo atidaryti parduotuvę atsiradusių nuostolių. Ieškovė jau nuo 2014 m. sausio 3 d. reiškė atsakovei įvairias pretenzijas dėl jos gaminamos ir montuojamos įrangos trūkumų, reikalaudama juos pašalinti. Akivaizdu, kad atsakovei per ieškovės 2014 m. kovo 17 d. pranešime nustatytą terminą nesiėmus jokių veiksmų ir nepateikus atsakymo į ieškovės pranešimą dėl baldų trūkumų, pastaroji apie savo teisių pažeidimą turėjo suprasti vėliausiai 2014 m. kovo 25 d., todėl ieškinį dėl atsakovės pagamintų baldų trūkumų teismui turėjo pareikšti iki 2015 m. kovo 25 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė ieškinį teismui dėl baldų trūkumų pareiškė praleidusi CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.Kaip teisingai nurodyta Vilniaus apygardos teismo sprendime, ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo ne vėliau kaip 2014 m. kovo 25 d., pasibaigus 2014 m. kovo 17 d. atsakovei siųstame pranešime nurodytam terminui. Dėl šios priežasties būtent nuo šio momento turi būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio dėl baldų trūkumų pareiškimo terminas. Vėlesni ieškovės atsakovei siųsti pranešimai dėl baldų trūkumų nepratęsė šio ieškinio senaties termino ir nesudarė pagrindo jo skaičiuoti iš naujo, nes tokiu atveju būtų pažeistos imperatyviosios ieškinio senaties skaičiavimo taisyklės (CK 1.130 str.).Nėra jokio pagrindo teigti, kad už 2014 m. rugsėjo 16 d. pranešime nurodytus trūkumus, t. y. išlūžusias spyneles, kiaurymes tarp durelių ir pakrypusias dureles yra atsakinga atsakovė, nes byloje nėra įrodyta, kad minimame ieškovės pranešime nurodyti trūkumai atsirado dėl atsakovės netinkamai pagamintų baldų. Tas pats pasakytina ir apie 2015 m. sausio 7 d. pranešime minimą sieninės vitrinos durelių sudužimo atvejį. 2015 m. birželio 27 d. pranešimas dėl naujo gedimo ilgosios sienos prekybinėje įrangoje buvo pareikštas pasibaigus Baldų pirkimo – pardavimo sutarties 5.1 punkte nurodytam baldų kokybės garantiniam terminui, todėl atsakovė neprivalėjo šių trūkumų šalinti. 2014 m. balandžio 4 d. tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas, kurio pagrindu šalys sutarė taikiai išspręsti susidariusią situaciją ir užbaigti tarp šalių kilusius ginčus dėl baldų gamybos ir montavimo darbų. Vadovaujantis minėto susitarimo 3 punktu ieškovė įsipareigojo ateityje nereikšti atsakovei pretenzijų dėl baldų kokybės, o atsakovė įsipareigojo sumažinti baldų kainą iki 122 000 Lt, t. y. nereikalauti 63 555,50 Lt dydžio dalies kainos sumokėjimo. Kadangi pasirašius minėtą susitarimą, ieškovės teisės jau yra apgintos sumažinus ieškovės nupirktų baldų kainą (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.), todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad teismas apgintų jos teises dar kartą ir atsakovės atžvilgiu taikytų alternatyvų teisių gynimo būdą – Sutarties nutraukimą ir restitucijos taikymą (CK 6.665 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.).Ieškovė apeliaciniame skunde teismui teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ginčo šalių nepasirašyta 2013 m. lapkričio 5 d. Baldų pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone, teismas, aiškindamas nepasirašytą sutartį, turėjo vertinti ir aiškinti šalių elgesį, jų veiksmus bei tikrąją šalių valią vykdant sutartį. Atsakovės nuomone, nors šalys nurodytos sutarties ir nepasirašė, tačiau ji buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais.CK6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 str.). CK6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK6.167str. 1 d.). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK1.71str. 1 d.). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK1.73, 1.74str.), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK1.72str. 1 d.). Sandoris taip pat gali būti sudaromas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius (CK 1.76 str. 2 d.).CK1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).Byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 5 d. Baldų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) atsakovė elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei 2016 m. lapkričio 6 d. 2016 m. sausio 8 d. teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė patvirtino, kad aptariamą Sutartį ieškovė atsisakė pasirašyti, nes sutarties priede Nr. 1 numatyta galutinė baldų sumontavimo diena – 2013 m. gruodžio 17 d., skyrėsi nuo žodžiu sutarto galutinio termino, t. y. 2013 m. gruodžio 1 d. Nepaisant nurodytos aplinkybės, ieškovė jau kitą dieną po Baldų pirkimo – pardavimo sutarties gavimo, t. y. 2017 m. lapkričio 7 d. sumokėjo atsakovei 40 000 Lt avansą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nustatyta aplinkybė įrodo, kad ieškovė buvo susipažinusi su Sutarties sąlygomis ir joms pritarė, mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodė, kad moka būtent pagal Sutartį Nr. D/AG/13/11/05. 2013 m. lapkričio 7 d. elektroninis laiškas pavadinimu „brėžinių įvertinimas“ įrodo, kad atsakovė taip pat pradėjo vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, nes Sutarties 1.3 punkte buvo numatyta Baldų projektą esant neatskiriama šios Sutarties dalimi. Tokie ieškovės atlikti veiksmai leidžia prieiti išvados, kad ji patvirtino visasSutarties sąlygas kaip jai tinkamas. Taigi nagrinėjamu atveju šalys atliko derybinius veiksmus, aptarė Sutarties sąlygas, darbų apimtį ir nors Sutarties nepasirašė – abi šalys aktyviais veiksmais pradėjo ją vykdyti. Ieškovė per Sutartyje nurodytą terminą atlikdama avansinį mokėjimą ir leisdama atsakovei pradėti vykdyti darbus,akceptavo sutarties sąlygas ir pradėjo iš esmės vykdyti jaielektoriniu paštu atsiųstą Sutartį Nr. D/AG/13/11/05. Šių aptartų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad šalių susitarimas buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius (CK 1.76 str. 2 d.) bei šalių konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 2 d.). Tarp šalių šios Sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovės (apeliantės) argumentai, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Sutartimi sulygtų darbų atlikimo terminas buvo 2013 m. gruodžio 1 d., yra neteisingi. Priešingai ne teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vien ieškovės elektroniniuose laiškuose išreikšti pageidavimai, jog baldai būtų pagaminti ir sumontuoti iki 2013 m. gruodžio 1 d., nelaikytinai pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais buvus susitarimą dėl ieškovės nurodytos datos.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK12str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK178str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų konstatuoti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, dėl galutinės šalių sutartos baldų kainos – 185 553,50 Lt, yra nepagrįsta, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų iniciavusi Sutarties pakeitimą, kuriame būtų pakeista Sutarties kaina. Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pirkėja (ieškovė) įsipareigoja sumokėti gamintojai (atsakovei) baldų kainą – 185 553,50 Lt (kaina su PVM). Sutarties priede Nr. 1 numatyti apmokėjimo už baldus formos ir terminai. 2013 m. lapkričio 7 d. ieškovei sumokėjus avansą, ji įsipareigojo 2013 m. lapkričio 19 d. sumokėti 40 000 Lt, 2013 m. lapkričio 29 d. – 50 000 Lt, 2013 m. gruodžio 5 d. – 50 000 Lt, o likusią sumą – 5 553,50 Lt per tris dienas nuo baldų pristatymo ir sumontavimo, Baldų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo bei priėmimo – perdavimo metu nustatytų defektų pašalinimo. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovė teigė, kad tikroji kaina už baldų pagaminimą ir montavimą yra 125 000 Lt, kuri yra nurodyta atsakovės 2014 m. vasario 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija DLF Nr. 4757. Tačiau ieškovė nurodydama, kad kaina buvo sumažinta iki 125 000 Lt, kartu teismo posėdžio metu teigė, kad nei į bylą pačios pateiktas 2014 m. sausio 21 d. Susitarimas, kuriame nurodyta 125 000 Lt kaina (5 p.), nei 2014 m. balandžio 4 d. Susitarimas, kuriame nurodyta 122 000 Lt Sutarties kaina (3 p.), kurią ieškovė nurodo ir apeliaciniame skunde, yra negaliojantys, nes šalių nepasirašyti. Apeliaciniame skunde teismui ieškovė savo nuomonę dėl 2014 m. balandžio 4 d. Susitarimo iš dalies pakeitė, teigdama, kad Sutarties kaina bei tikroji šalių valia dėl galutinės baldų kainos turėjo būti teismo aiškinama ir vertinama atsižvelgiant ir į 2014 m. balandžio 4 d. Susitarimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokiu būdu ieškovė pati prieštarauja savo teiginiui dėl galutinės 122 000 Lt Sutarties kainos. Be to, byloje esanti ir kita atsakovės ieškovei pateikta 2014 m. vasario 14 d. PVM sąskaita faktūra Serija DLF Nr. 4757, kurioje nurodyta pirminė Sutartyje nurodyta 185 553,50 Lt suma. Priežastis, kodėl atsakovės PVM sąskaita faktūra Serija DLF Nr. 4757 buvo pateikta du kartus, tačiau su skirtingomis sumomis, paaiškina ieškovės 2014 m. vasario 17 d. pranešimas atsakovei. Minėtame pranešime ieškovė nurodė, kad sąskaitoje nurodyta 185 553,50 Lt suma neatitinka sutartos/ir apmokėtos/ pinigų sumos. Taigi ieškovė galutinę Sutarties kainą sieja su faktiškai jos apmokėta, o ne Sutartyje nustatyta pinigų suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant jokių įrodymų apie 2013 m. lapkričio 5 d. Baldų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų keitimą, ieškovės prieštaringus argumentus dėl Sutarties kainos keitimo ir 2014 m. balandžio 4 d. Susitarimo, laiko, kad ieškovė neįrodė esant kitokią nei 185 553,50 Eur Sutarties kainą. Minėta, kad pagal 2013 m. lapkričio 5 d. Baldų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 1 ieškovė įsipareigojo per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. sumokėti atsakovei 140 000 Lt sumą dalimis. Tačiau byloje esantys mokėjimo pavedimai patvirtina, kad ieškovė 2013 m. lapkričio 24 d. sumokėjo atsakovei 20 000 Lt sumą, o praėjus nurodytam laikotarpiui 2013 m. gruodžio 11 d. sumokėjo 60 000 Lt sumą bei 2014 m. sausio 23 d. 2 000 Lt. Nurodytos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pati ieškovė nesilaikė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Apeliaciniame skunde teismui ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad visi mokėjimai atsakovei buvo atliekami tą pačią dieną ar kitą dieną po pareikalavimo. Tokie ieškovės argumentai tik patvirtina aplinkybes dėl jos Sutartyje numatyto mokėjimų grafiko nesilaikymo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl ieškovė privalėjo laikytis Sutartyje nustatyto mokėjimų grafiko, o ne mokėti pagal atsakovės pareikalavimą. Nustatytos apeliacinės instancijos teismo aplinkybės įrodo, kad ieškovei pažeidus savo įsipareigojimus, atsakovė teisėtai ir pagrįstai, negavusi tarpinio mokėjimo iš ieškovės, sustabdė savo įsipareigojimų vykdymą. Byloje esantis 2013 m. gruodžio 11 d. ieškovės elektroninis laiškas atsakovei, kuriame pastaroji teiraujasi atsakovės, kada bus atnaujinti darbai, jei ieškovė sumokės jai 60 000 Lt sumą, tik patvirtina, kad ieškovė savo įsipareigojimų ieškovei nevykdė laiku, o atsakovė jau vykdė Sutartį. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip rangos teisinius santykius. Ginčo byloje dėl to nėra. CK 6.661 straipsnio 1 dalyje numatyta rangovo teisė nepradėti darbų arba pradėtus darbus sustabdyti, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys. Ši nustatyta rangovo teisė sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje nurodytų savo priešpriešinių pareigų, pagal teisines pasekmes yra tapati sutarties vykdymo sustabdymui. Priešpriešinių pareigų rangos sutartiniuose teisiniuose santykiuose neįvykdymo atveju taikytinos teisinės pasekmės, nustatytos CK 6.661 straipsnyje, kurios yra bendrųjų sutartinių prievolių vykdymo pažeidimo teisinių pasekmių (CK 6.207 str. 2 d.) specialioji išraiška. Dėl to specialiosios nuostatos dėl rangovo teisių gynimo būdų, kai užsakovas nevykdo savo priešpriešinių pareigų, taikytinos pirmiausia(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d.-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009). Atsakovė, turėjusi teisę gauti sulygtą Sutarties kainos dalį, vykdydama tarp šalių sudarytos Sutarties pagrindu sulygtus baldų gaminimo darbus, tačiau negavusi tinkamo prievolių įvykdymo, tolesnį sutarties vykdymą teisėtai sustabdė CK 6.661 straipsnyje nustatytu pagrindu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokiu būdu atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovei dėl vėlavimo atidaryti parduotuvę atsiradusių nuostolių.Apeliaciniame skunde teismui ieškovė teigė, kad atsakovė nei iki 2013 m. gruodžio 1 d., nei iki 2013 m. gruodžio 17 d. baldų nepagamino ir ieškovei nepristatė. Tačiau byloje esantis 2014 m. sausio 3 d. antstolio D. Š. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 178-14-02 patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 13d.prekybos centre „Panorama“ esančiose parduotuvės „Aukso gija“ patalpose vyko baldų montavimo procesas, tas pats baldų montavimo procesas šiose patalpose vyko ir 2013 m. gruodžio 17 d. Taip pat atvykęs į ieškovės nuomojamas patalpas 2013 m. gruodžio 18 d. antstolis užfiksavo jose esančius jau sumontuotus baldus. Šios aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, kad baldai nebuvo pagaminti ir nebuvo pradėti montuoti iki Sutartyje numatytos 2013 m. gruodžio 17 d.Byloje esanti 2013 m. spalio 18 d. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad atsakovė įsipareigojo ieškovei iki 2013 m. spalio 29 d. pateikti Baldų projektą (2 d.). Nors šalys nurodytos Sutarties ir nepasirašė, tačiau ginčo, kad šią Sutartį laikė galiojančia ir vykdytina, byloje nėra. Ieškovė apeliaciniame skunde teismui pasisakydama dėl Baldų projekto, teigė, kad nereiškė jokių naujų pageidavimų dėl baldų gamybos, o reikalavo, kad atsakovė darbus atliktų tiksliai pagal architektės G. K. projektą. Nors teismas sutinka su ieškove, kad ji buvo teisi reikalaudama tinkamai parengti baldų projektą ir reikšdama dėl jo pastabas, ką ir patvirtina byloje esantys 2013 m. lapkričio 22 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2013 m. gruodžio 4 d. ieškovės elektroniniai laiškai atsakovei, tačiau 2015 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje ieškovė teigė, kad atsakovė pagamino tai, ką šalys suderino. Nurodytą aplinkybę įrodo ir į bylą pateiktas Baldų projektas su ieškovės prierašu, patvirtinančiu, kad dokumentus, su pateiktais brėžinių eskizais ji gavo 2014 m. sausio 30 d. Iš bylos duomenų matyti, kadBaldų projekto derinimo proceso metu ieškovė keitė savo pradinius reikalavimus, taigi pati nukrypo nuo architektės G. K. projekto. Minėtame Baldų projekte esantys ieškovės prierašai patvirtina, kad, skirtingai nei teigia ieškovė, kad ji tik reiškė pretenzijas, jog baldų projektas neatitinka G. K. projekto, iš tiesų ieškovėkartu teikė ir naujus pageidavimus, pvz., pareiškė abejones dėl stalo, pageidavo grakštesnės stalo formos, nors baldo projektas buvo akivaizdžiai parengtas pagal architektės projektą. Be to, praėjus beveik mėnesiui po baldų gamybos pradžios, 2014 m. gruodžio 5 d. ieškovė pakeitė trumposios sienos vitrinos durelių varstymo kryptis ir tokiu būdu taip pati nukrypo nuo architektės vizualinio projekto.Nustatytos faktinės aplinkybes leidžia teigti, kad nors galutinis Baldų projektas su visais, suderintais su ieškove (apeliante) brėžiniais jai buvo įteiktas 2014 m. sausio 30 d., visi projekte esantys brėžiniai su ieškove buvo suderinti, jai žinomi, jos pasirašyti, o vėlesni Baldų projekte esančių brėžinių keitimai lėmė tai, kad atsakovė objektyviai negalėjo galutinio Baldų projekto pateikti ieškovei Sutartyje numatyta 2013 m. spalio 29 d. data. Be to, nors ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijama Baldų projektą, padarė priešingą nei 2016 m. rugsėjo 10 d. Ekspertizės akte Nr. 2 išvadą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2016 m. rugsėjo 10 d. Ekspertizės akte nėra jokių išvadų dėl nekokybiško Baldų projekto. Taigi apeliantėsargumentai yra nepagrįsti.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai kvalifikavęs ginčo santykius kaip rangos teisinius santykiais, neteisingai taikė ir aiškino ieškinio senatį. CK 6.666 straipsnyjenustatyta, kad, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus. Užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. Jeigu sutartis nustato trumpesnį nei dvejų metų garantinį terminą, o trūkumus užsakovas nustatė jau pasibaigus garantiniam terminui, bet nepraėjus dvejiems metams nuo darbų rezultato perdavimo momento, rangovas atsako už šiuos trūkumus, jei užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas. Šalių sudarytoje 2015 m. lapkričio 5 d. Baldų pirkimo – perdavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) šalys numatė, kad gamintojas suteikia baldams dvylikos mėnesių kokybės garantijos terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo baldų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nors šalys nepasirašė Baldų priėmimo – perdavimoakto, tačiau patvirtino, kad baldai buvo faktiškai perduoti ir pradėti ieškovės eksploatuoti ne vėliau nei 2014 m. vasario 4 d. Pareikšti reikalavimą (pretenziją) dėl daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimu metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-354/2012). Taigi ieškovė turėjo teisę pareikšti reikalavimus atsakovei dėl pagamintų baldų trūkumų iki 2015 m. vasario 4 d. (CK 6.666 str. 3 d.), o atsakovė turėjo pareigą juos šalinti neatlygintinai.CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad priėmusi eksploatuoti baldus, ieškovė 2014 m. kovo 17 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriame informavo ją apie sumontuotos įrangos broką. Minėtame elektroniniame laiške ieškovė prašė atsakovės informuoti iki 2014 m. kovo 20 d. dėl prekybinės įrangos pridavimo laiko, nurodyti dieną ir valandą bei nurodė, kad atsakovei yra žinoma, kad sumontuota įranga brokuota ir tik dalinai tinka eksploatuoti pagal paskirtį. Apeliantė teigia, kad šis pranešimas negali būti laikomas pretenzija dėl baldų kokybės trūkumų ir mano, kad tikrosiomis pretenzijomis laikytinos 2014 m. rugsėjo 16 d., 2015 m. sausio 6 d. ir 2015 m. kovo 27 d. pranešimai – reikalavimai, kuriuose nurodyti baldų trūkumai, reikalavimas juos pašalinti bei terminas jų pašalinimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad 2014 m. kovo 17 d. pranešimas savo turiniu yra nekonkretus, jame nėra nurodyti jokie baldų kokybės trūkumai, nepareikštas reikalavimas juos pašalinti bei nenustatytas trūkumų pašalinimo terminas, todėl šis pranešimas negali būti laikomas pretenzija dėl darbų kokybės. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmąją pretenzija dėl baldų kokybės trūkumų yra laikytinas 2014 m. rugsėjo 16 d. pranešimas – reikalavimas dėl išlūžusių spynelių, kiaurymių tarp durelių, pakrypusių durelių sureguliavimo, kuriuo reikalaujama nurodytus defektus pašalinti iki 2014 m. rugsėjo 20 d. Todėl vienerių metų terminas ieškiniui pateikti baigėsi 2015 m. rugsėjo 16 d. Kadangi ieškovė ieškinį teismui pateikė 2015 m. gegužės 24 d., t. y. iki ieškinio senaties termino pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl darbų rezultato trūkumų pareiškimo yra klaidinga.Apeliantėteigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jos reikalavimo šioje byloje taikyti restituciją: grąžinti atsakovei pagamintus baldus ir priteisti ieškovės naudai 122 000 Lt sumą, kuri buvo sumokėta už baldus, pažeidė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Patikslintame ieškinyje teismui ieškovė savo pažeistas teises ginė remdamasi CK 6.665 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad rangovui sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalinus arba jeigu trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.Ar trūkumai esminiai ir nepašalinami, nustatytina kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis viešosios įstaigos „Furnitest“ atliktos ekspertizės išvadomis, sprendė, kad atsakovės pagaminti baldai turi trūkumų, tačiau dauguma defektų neesminiai ir taisytini ir priėjo išvados, kad nėra pakankamo pagrindo nutraukti sutartį ir taikyti restituciją. Taikant CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl sutarties nutraukimo tuo pagrindu, kad gamintojas per protingą laiką nepašalina trūkumų, turi būti įvertintas trūkumų pobūdis, jų visuma ir apimtis (ar tai yra viso darbo, ar jo dalies, ar tam tikro darbų etapo trūkumai), ar nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra protingas, ar sutartį pažeidusi šalis ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti, ar trūkumų pašalinimas priklauso tik nuo jos, ar ir nuo kitos šalies veiksmų, ar abi šalys laiku ir tinkamai vykdė visas savo sutartines pareigas. Nustačius, kad užsakovas nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar juos vykdė netinkamai arba pažeisdamas vykdymo terminus, o taip pat jeigu yra kitų svarbių aplinkybių, teismui būtų pagrindas netaikyti CK 6.665 straipsnio 3 dalies ir nenutraukti sutarties dėl to, jog dalies darbų trūkumai nepašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2012).Minėtame viešosios įstaigos „Furnitest“ atliktos Ekspertizės akteNr. 2 yra nustatyta, kad atsakovės pagaminti baldai esantys ieškovės nuomojamose patalpose prekybos centre „Panorama“ turi defektų (baldų paviršiuose esantys defektai, turintys įtakos baldų naudojimui, estetinio pobūdžio defektai bei saugos reikalavimų pažeidimai). Esminiais laikytini saugos reikalavimų pažeidimai, kurių priežastys projektavimo-konstravimo klaidos ir gamybos defektai. Dauguma defektų taisytini. Kadangi baldai naudojami jau seniai, ekspertai priėjo išvados, kad kai kurie defektai (baldų jungčių atsipalaidavimas, durelių lankstų klibėjimas, judantys spynelių apvadai, pažeisti stiklai, stiklinių durelių spynelių apsunkintas rakinimas dėl įstatytų signalizacijos mygtukų spynelėse) galėjo atsirasti ir eksploatavimo metu. Byloje nėra įrodymų, kad bent dalį defektų atsakovė būtų ištaisiusi, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovė neįrodė, kad nustatyti trūkumai tiek trukdo ieškovei pagamintais baldais toliau naudotis ūkinėje – komercinėje veikloje, kad juos būtina grąžinti atsakovei. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik tuo atveju, jei ieškovė įrodytų negalėjimą tęsti savo veiklos dėl pagamintų baldų broko. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir logiškai sprendė, kad, esant Sutarties kainai 185 533,50 Lt, o ieškovei sumokėjus 122 000 Lt, likusi nesumokėta 63 555,50 Lt suma, kurios atsakovė nereikalauja sumokėti šalių abipusio2014 m. balandžio 4 d. susitarimo pagrindu, yra daugiau nei pakankama pagrindiniams trūkumams, taip pat ir susijusiems su sauga, pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimų tenkinimas šiuo atveju reikštų pakartotinę jos teisių apsaugą, dėl ko atsakovė patirtų neproporcingus nuostolius. Be to, atsižvelgiant į aplinkybę, kad baldai ieškovei buvo gaminami pagal individualų projektą, atsakovės negalėtų būti pritaikomi kitose erdvėse ir tai pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų, todėl restitucijos taikymas šiuo atveju reikštų nepagrįstą atsakovės padėties pablogėjimą (CK 6.145 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas apeliantėsargumentus, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė baldų defektų pašalinimo klausimo pripažįsta nepagrįstais.Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti ginčui nėra reikšmingi. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teismeCPK93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės atsakovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jos (atsakovė) patirtos apeliacinės instancijos teisme.Iš teismui pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymo) matyti, kad atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 815 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymuNr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyta, kad atsakovės prašoma 1 815 Eur suma už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (817,60 Eur (mėnesinis bruto darbo užmokestis už 2017 m. I ketv.) x 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p.) = 1 062,88 Eur), todėl galutinė priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir atsakovei iš apeliantės priteisina1 062,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 19d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dalisima“(j. a. k. 125688274) iš ieškovės A. Plytnykienės firmos „Aukso gija“ (j. a. k. 134093044) 1 062,88 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt du eurus aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, atsakovės patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėRomualda JanovičienėNijolė Piškinaitė