Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2350-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-14
Bylos Nr.
1-2350-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31290-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
E. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2350-1100/2020Proceso Nr. 1-01-1-31290-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; (S) 1.2.25.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei,kaltinamajam E. A. (E. A.),galimam laiduotojui K. A. (K. A.),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. A. 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 8.37 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, ties Pilaitės prospektu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Fiat 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija.

E. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. su sese taksi automobiliu nuvažiavo į barą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Įprastai baruose nesilanko, tačiau paskutiniu metu jautėsi prastai, nes skyrėsi su mergina. Iš pradžių kelionei namo bandė išsikviesti taksi, tačiau to padaryti nepavyko, todėl namo ėjo pėsčiomis. Eidamas pakeliui nusprendė važiuoti „CityBee“ automobiliu. Netrukus jį sustabdė policijos pareigūnai. Komisariate nurodė, kad prieš vykstant į barą namuose išgėrė visą butelį alkoholio, tačiau darėsi kokteilius. Bare išgėrė maždaug 2,5 l alaus. Kai sėdo į automobilį, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Planavo važiuoti adresu (duomenys neskelbtini). Pripažįsta nustatytą 1,67 promilių neblaivumo laipsnį. Savo elgesį vertina labai blogai, pats dirba vairuotoju, todėl netoleruoja tokių veiksmų. Alkoholį vartoja per mėnesį du kartus nedideliais kiekiais. Vairuotojo teises turi 8 metus, vairuotoju dirba maždaug 6 m. Anksčiau yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, netinkamą automobilio statymą, paskirtas baudas sumokėjęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiąja patrule. 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 8.27 val. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Birutės g., važiuoja automobilis Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (estiški numeriai), priklausantis „CityBee“.Tą pačią dieną 8.37 val. minėtas automobilis buvo sustabdytas Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, netoli vietos, kur yra išvažiavimas iš Pilaitės prospekto. Policijos pareigūnai su kolega matė vairavimo faktą, nes automobilis buvo stabdomas panaudojant garsinius ir šviesos signalus. Automobilio vairuotojas iš karto pakluso reikalavimui sustoti. Automobilį vairavo E. A., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Jis paaiškino, kad maždaug prieš dvi valandas gėrė alų, bet nekonkretizavo kiekio. Alkotesteriu E. A. tą pačią dieną 8.40 val. buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, o 9.01 val. – 2,01 promilių neblaivumas. E. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Automobilis Fiat buvo perduotas bendrovės „CityBee“ atstovui (b. l. 8).

Liudytojos I. K. 2020 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 6).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. 8.26 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Birutės g., Gulbių g., raudonos spalvos „CityBee“ automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja galimai neblaivus asmuo (b. l. 1).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad, patikrinus alkotesteriu, E. A. 2020 m. rugpjūčio 6 d. 8.41 val. nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 9 val. – 2,01 promilių neblaivumas (b. l. 11).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenų kopijos patvirtina, kad E. A. 2020 m. rugpjūčio 6 d. 8.40 val. buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 9.01 val.– 2,01 promilių neblaivumas (b. l. 12–13).

Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1216473 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. spalio 15 d. (b. l. 14).

Iš automobilio Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninio paso matyti, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 20–21).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Fiat 500, 1.2 Pop, 2019 m., kaina su PVM 9170 Eur (b. 1. 19).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Fiat, valst. Nr. 185 (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore buvo 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino E. A. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu E. A. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes bare vartojo alkoholinius gėrimus. Tai, kad E. A. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, liudytojos I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinis pareiškimas, kuriame policijos pareigūnė patvirtino, kad, sustabdžius automobilį Fiat, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, nerišliai kalbėjo. Šią aplinkybę, be kita ko, įrodo 2020 m. rugpjūčio 6 d. neblaivumo nustatymo aktas; matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. spalio 15 d. (b. l. 14)).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi E. A. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl E. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas K. A. ir kaltinamasis pateikė prašymą atleisti E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

E. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tėvas iš pat pradžių mokė jį kaip taisyklingai gyventi, ko jis nelabai klausėsi. Vėliau kaltinamasis suprato, kad tėvas buvo teisus. Tada tėvas jam tapo geru draugu, mokytoju, laiko jį autoritetu. Kaltinamasis gyvena kartu su tėvu, jam paskambino paleistas iš areštinės. Tėvas reagavo blogai, patyrė stresą, bandė išsiaiškinti neteisėtų veiksmų priežastis. Su tėvu kalbėjo apie įvykį, kurį jis vertina neigiamai. Kaltinamojo santykiai su tėvu šiuo metu yra geri. Kaltinamojo pajamos buvo 1200 Eur per mėnesį, tačiau dabar turės išeiti iš darbo, todėl gaus tik 500 Eur, turės mokėti už mokslą. Ateityje planuoja baigti studijas ir tęsti tėvo vykdomą veiklą.

Galimas laiduotojas K. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turi nedidelę statybinę įmonę, pats yra darbininkas ir direktorius. Įmonėje dirba penkių žmonių komanda. Šeimoje alkoholis netoleruojamas, šventės praeina be alkoholio. Nagrinėjamas įvykis negeras pavyzdys. Administraciniai nusižengimai padaryti yra nepiktybiški. Jeigu kaltinamasis neturės vairuotojo pažymėjimo, neteks darbo. Jis padeda tėvui, jie kartu dirba. Kaltinamasis įstojo mokytis į kolegiją ištęstinės formos studijose, jis žiūri į priekį iš geros pusės, nori tobulėti, bet įvykis apsunkins jo gyvenimą. K. A. nevartoja alkoholio, tačiau pastaruoju metu turėjo daug neigiamų išgyvenimų. K. A. bandė gyventi kartu su drauge, tačiau savaitgaliais visada grįždavo namo. Jų santykiai geri. Daug kalbėjo su sūnumi apie įvykį, vertina neigiamai. Kaltinamasis paskambino tėvui ir atsiprašė už savo elgesį. Mano, kad sūnui yra autoritetas. Kadangi kaltinamasis prarado darbą, eis dirbti į tėvo įmone, todėl nuolat bus šalia, gyvens pas tėvą. K. A. mano, kad galės sūnui daryti teigiamą įtaką, mokys jį valdyti įmonę.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. A. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, E. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti E. A. apibūdinančių duomenų visumą. Jis dirba (b. l. 35), mokosi (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas (b. l. 39), nebaustas administracine tvarka už analogiškų teisės pažeidimų padarymą (jis tris kartus baustas už greičio viršijimą, paskirtas baudas sumokėjęs) (b. l. 37–38). Teismas taip pat atsižvelgia į E. A. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo tėvą K. A., su kuriuo kaltinamasis kartu gyvena, planuoja dirbti jo įmonėje. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad E. A. su tėvu sieja artimi ryšiai. K. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis yra sūnui autoritetas, kaltinamasis padeda jam, klauso patarimų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad K. A. yra įkūręs įmonę, anksčiau neteistas (b. l. 66), du kartus baustas administracine tvarka už nešiukščius KET pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 64–65). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad K. A. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas E. A., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką E. A., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, E. A., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo K. A. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti E. A. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą dviem metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Fiat vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

E. A. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes (K. A. inkriminuotas neblaivumas ne itin daug viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė), bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Taigi E. A. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir trims mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. rugpjūčio 6 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Taigi, E. A. nusikaltimo padarymo metu vairuojamas automobilis Fiat 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, remiantis automobilio techniniu pasu, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, t. y. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20–21). Esant tokioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.

Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymas vidutinė automobilio Fiat 500, 1.2 Pop, 2019 m., kaina Lietuvoje su PVM 9170 Eur (b. 1. 19). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju E. A. vairuojamas automobilis Fiat 500 priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui. Kaltinamasis vairavo automobilį Fiat 500 naudodamasis CityBee teikiamomis trumpalaikės nuomos paslaugomis. Teismas nustatė, kad E. A. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo vairuotoju, mokosi kolegijoje, netekus teisės vairuoti transporto priemones, jo mėnesinės pajamos minimalios. Reikšminga ir tai, kad kaltinamajam inkriminuotas neblaivumas ne itin daug viršijo 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė; E. A. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuteisiamas.

Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (9170 Eur), kaltinamasis patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes.

Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio Fiat 500 vertę atitinkančios visos pinigų sumos (9170 Eur) išieškojimas iš E. A. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes jos kaltinamasis niekaip nepajėgtų įvykdyti, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo E. A. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 4000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

VI. Kiti klausimai

E. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 32). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad E. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš E. A. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. A. (E. A.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo K. A. (K. A.) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti E. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. A. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Fiat 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalies – 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

E. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Išaiškinti E. A. ir K. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti E. A., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis