Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei, dalyvaujant ieškovui M. M., jo atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Martynui Vilčinskui, nedalyvaujant atsakovui V. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš byloje surinktų įrodymų bei baudžiamosios bylos Nr. 1-2439-668/2014 nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-2439-668/2014 priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo atsakovas šioje byloje V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d., būdamas darbdaviu - V. Š. IĮ savininku ir vadovu, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui M. M.. Atsakovas, organizuodamas darbą įmonėje nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės, tuo tikslu neorganizavo rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo, darbuotojų mokymo, 2012 m. birželio mėn. nelegaliai įdarbino nukentėjusįjį M. M., jo neinstruktavęs, neapmokęs, neatestavęs bet kokių darbų atlikimui - darbui aukštyje, darbui ant žirklinių keltuvų, ardymo darbų atlikimui ir t.t., neaprūpino M. M. asmeninėmis apsaugos priemonėmis - darbo rūbais, avalyne, darbo pirštinėmis, apsauginiu šalmu ir saugos diržais, dėl ko įmonei pagal rangos sutartį Nr. 2012/09/03 su užsakovu UAB „Sanitex“, UAB „Baltic Logistic Solutions“, logistikos sandėliuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atliekant lubų panelių ardymo darbus, 2012 m. spalio 11 d. apie 11 val., nelegalaus darbo metu, M. M. 4 metrų aukštyje nuo žirklinio keltuvo užlipo ant lubų perdangos ir bandė plėšti lubų kampą veikiant savo svoriu, tačiau lubų perdangai neatlaikius M. M. svorio, jis kartu su plokšte nukrito iš 4 metrų aukščio ant betoninių grindų ir patyrė juosmeninio II slankstelio kompresinį skeveldrinį su stuburo smegenų kanalo stenoze bei kairio lanko, dešinio klubikaulio sparno, dešinės gūžduobės, dešinio gaktikaulio apatinės šakos, kairio blauzdikaulio intrasąnarinį skeveldrinį, dešinio šokikaulio skeveldrinį lūžius, dešinio kulnakaulio išnirimą, kas komplikavosi traumine juosmens ASIA-C mielopatija, dėl ko buvo ilgalaikė dubens organų disfunkcija bei išsivystė kojų paraparezė, t.y. M. M. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. V. Š. paskirta bausmė – 27 MGL dydžio, tai yra 3510 litų bauda; paskirta bausmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta, jog paskirta galutinė bausmė – 18 MGL dydžio, tai yra 2340 litų bauda. Teismas baudžiamajame įsakyme nurodė, jog V. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas darbdaviu, tai yra V. Š. individualios įmonės savininku ir vadovu, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas M. M.. 2012-10-11 dieną UAB „Baltic Logistic Solution“ sandėliuose dirbo jo individualios įmonės darbuotojai, kartu su jais dirbo ir M. M., kuris nors ir dirbo įmonėje, bet joje įdarbintas nebuvo, tiesiog nesuspėjęs jo įdarbinti įstatymo numatyta tvarka ir atlyginimo už jo padarytą darbą dar jam išmokėjęs nebuvo, nesuspėjo. Įmonėje M. M. dirbo su jo sutikimu. Dėl darbo santykių su M. M. buvo susitarę, tačiau jo nebuvo savo įmonėje įdarbinęs. Nukentėjusiojo M. M. atsiprašė, su juo susitaikė, dėl jam padarytos žalos atlyginimo 2014-07-28 pasirašė susitarimą, kad 15000 litų turtinę ir neturtinę žalą M. M. atlygins per pusę metų, M. M. jam pretenzijų neturi. Baudžiamojoje byloje civilinis nukentėjusiojo ieškinys nebuvo pareikštas (baudžiamoji byla Nr. 1-2439-668/2014, 2 t., 148 b.l.).

Duomenys apie ieškovo sveikatos būklę- neįgaliojo pažymėjimai Nr. 0862018, Nr. 0811844 patvirtina, kad M. M. laikotarpiu nuo 2013-02-22 iki 2014-08-18 buvo darbingas 30 procentų, pagal Neįgaliojo pažymėjimą Nr. 0906032 nuo 2014-06-18 iki 2016-06-17 jam nustatytas 40 procentų darbingumas. Iš VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės ligos istorijos Nr. 500016/2014 epikrizės matyti, kad ieškovas buvo hospitalizuotas 2014-10-08, išrašytas 2015-06-19. Iš šio išrašo matyti, kad praėjus dviems metams po patirtos traumos juda savarankiškai, nedidelius atstumus įveikia be pagalbinių priemonių, tolimesnius atstumus įveikia alkūninių ramentų pagalba arba vaikštynės pagalba, dubens organų funkcijos kontrolė dalinai sutrikusi, po pirminių operacijų pooperacinė eiga buvo komplikuota urinoinfekcijos, kairės kojos giliųjų venų uždegimo. Reabilitacijos eigoje buvo taikomas įvairus gydymas, taip pat ir 18 pavadinimų vaistais. Konsultuotas psichologo, kuris nustatė, kad ieškovo psichosocialinė adaptacija apsunkinta, vidutinio sunkumo depresiškumas, aukštas asmenybinis nerimo lygis, vidutinio lygio situacinis nerimas, vieną kartą per savaitę rekomenduojamos konsultacijos, relaksacijos mokymas. Po reabilitacijos išlieka skausmai nugaroje, kojose.

Pagal 2015-04-10 VSDFV pažymą Nr. 10.20-1672 apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad ieškovui šiuo metu kas mėnesį išmokama 161,99 Eur netekto darbingumo pensija bei 9,50 Eur transporto išlaidų kompensacija.

Atsakovas V. Š. ir ieškovas M. M. 2014-07-28 sudarė Susitarimą dėl žalos atlyginimo (toliau-Susitarimas). Šalys susitarė, kad nukentėjusysis sutinka, kad jam būtų atlyginta 15000 Lt žala per šešis mėnesius nuo šio susitarimo pasirašymo dienos (1 str. 2 p., 2 str. 1 p., 3 p., 4 p.). 1 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad nukentėjusysis pripažįsta, kad šios sumos sumokėjimas sutartyje nustatyta tvarka reiškia visišką žalos atlyginimą dėl kurios ateityje nereikš.

Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų, M. M. 2012-10-17 pakvitavimo 8400 Lt sumai bei pakvitavimo be datos 1400 Lt sumai nustatyta, kad iki 2014-07-28 Susitarimo sudarymo atsakovas ieškovui sumokėjo 9800 Lt. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ši suma įskaitytina į 2014-07-28 Susitarimu nustatytą 15000 Lt sumą.

Iš ieškovo M. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) operacijų ataskaitų matyti, kad atsakovas ieškovui 2014-12-01 pervedė 3000 Lt, 2014-12-29 – 1400 Lt, 2015-01-30 – 290 Eur, iš viso 5401 Lt. Atsakovo teigimu, jis apsiriko ir ieškovui pervedė 201 Lt daugiau, nes šia suma yra viršijama bendra Susitarime numatyta 15000 Lt suma. Ieškovo manymu, aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo šią sumą patvirtina, kad iki susitarimo sumokėtos sumos neturi būti įskaičiuojamos į susitartą 15000 Lt sumą, todėl atsakovas ir pervedė šią sumą.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.). Aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014; 3K-3-18-378/2015).

Atsakovo teigimu, šalių Susitarimu buvo susitarta dėl visos 2012-10-11 V. Š. nusikalstama veika M. M. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, dėl šio įvykio jis patyrė žymiai didesnę žalą, todėl įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas jam atlygino dalį gydymo išlaidų – 9800 Lt- iki šio susitarimo sudarymo, sutiko sudaryti šį atsakovo pasiūlytą susitarimą dėl dar 15000 Lt žalos atlyginimo ir susitaikyti su juo baudžiamajame procese, idant atsakovas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar jam paskirta švelnesnė, negu numatyta įstatyme bausmė. Tai, kad bendri šalių ketinimai, atspindintys tikrąją šalių valią buvo atlyginti 15000 Lt, o ne 5200 Lt sumą, patvirtina ir ieškovo nurodyta aplinkybė dėl susitarimu numatytos sumos sumokėjimo ne iš karto, o per ilgesnį šešių mėnesių laikotarpį, nors atsakovas pageidavo, kad sumokėti būtų galima per devynis mėnesius. Šią aplinkybę patvirtina ir Susitarimo 3 straipsnio 1 punkto gramatinis tekstas, kad 15000 Lt suma (o ne likusi nesumokėta 5200 Lt suma) pervedama į nukentėjusiojo sąskaitą per šešis mėnesius nuo susitarimo sudarymo. Atsižvelgtina ir į sutarties sudarymo aplinkybes, nes tuo metu baudžiamojoje byloje buvo baigiamas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo nusikalstamos veikos, todėl šis susitarimas buvo sudarytas atsakovo iniciatyva, jam siekiant susitaikyti su nukentėjusiuoju bei tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės ar pasiekti švelnesnės bausmės.

Sutarties esmė ir tikslas buvo atlyginti ieškovui nusikalstama veika padarytą žalą. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Aukščiau aptarti įrodymai apie ieškovo sveikatos būklę patvirtina, kad po sužalojimo jo sveikata žymiai pablogėjo ir praėjus daugiau kaip trims metams po sužalojimo, ieškovo darbingumas atsistatė tik iš dalies, o sveikatos būklė neleidžia tikėtis visiško jo pasveikimo, dėl patirtų sužalojimų jis nuolat kenčia skausmą, diagnozuotas vidutinio sunkumo depresiškumas, neteko didesnės dalies darbingumo, dėl ko buvo priverstas imtis kito mažiau apmokamo darbo, kas leidžia konstatuoti ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Nors šioje byloje nagrinėjami sutartinės civilinės atsakomybės klausimai, teismo nuomone ginčo teisingam išsprendimui tikslinga vadovautis žemiau nurodyta kasacinio teismo praktika. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015 išanalizavęs ir apibendrinęs kasacinio teismo praktiką 2003-2013 m. laikotarpiu baudžiamosiose ir civilinėse bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai nusikalstama veika buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusių asmenų sveikata (kaip ir nagrinėjamos bylos atveju), nurodė, kad nukentėjusiesiems buvo priteista nuo 30000 Lt iki 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti, konstatavo, kad vertinant sužalojimo pasekmių pobūdį, kai ieškovas iki šiol nėra išgijęs, jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, diagnozuota epilepsija, priteisdamas 30000 Lt kompensaciją teismas bylos aplinkybes nepakankamai individualizavo ir parinko neadekvatų tęstinių pasekmių atžvilgiu pažeistos teisės gynimo mechanizmą (atlyginimo dydį), todėl padidino jį iki 10000 Eur. Mažiausia aptartose bylose 30000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti buvo priteista atsižvelgiant į sužalojimo pasekmes dėl atviro kairio blauzdikaulio lūžio, dėl kurio buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-1147/2008). Nagrinėjamoje byloje šalys pačios susitarimu nustatė atlygintinos žalos dydį, todėl įvertinus tai, kad Susitarimas apima ne tik neturtinę, bet ir turtinę žalą, teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, akivaizdu, jog 15000 Lt suma yra dvigubai mažesnė už minimalią teismų priteisiamą sumą vien tik neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas iki Susitarimo sudarymo sumokėjo ieškovui gydymo išlaidoms 9800 Lt, ši suma kartu su Susitarime numatyta kartu sudaro 24800 Lt, ir taip pat yra mažesnė už nustatomą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo teismų praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kad susitarimo esmė buvo atlyginti visą nusikalstama veika ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, teismo nuomone, vadovautis atsakovo pozicija, kad turėtų būti įskaityta iki susitarimo sumokėta 9800 Lt suma, prieštarautų šio susitarimo esmei ir tikslui bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Įvertinus šias aplinkybes bei susitarimo sąlygas vertintina, kad šalių valia dėl esminės sutarties sąlygos- sutarties dalyko- 15000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kuri turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo Susitarimo sudarymo, buvo suderinta. Atsakovas po Susitarimo sudarymo pirmąją įmoką ieškovui sumokėjo tik praėjus 5 mėnesiams. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis turi būti pakankamai rimta ir sunki finansinė našta skolininkui, tačiau ji negali būti tokia, kad jį sužlugdytų finansiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2008). Nors byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas nelegaliai įdarbino M. M., t.y. turėjo iš nelegalaus darbo pajamų, kurios neatsispindi jo oficialiai nurodomose pajamose, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti sunkios atsakovo turtinės padėties, dėl ko jis negalėjo laiku įvykdyti susitarimo. Atsižvelgiant ir į tai, kad Susitarimas sudarytas atsakovo pageidavimu ir jo pasiūlytomis sąlygomis, negalima teigti, kad jame numatyto dydžio sumos sumokėjimas per 6 mėnesių laikotarpį buvo pernelyg sunki finansinė našta atsakovui.

Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį (CK 6.193 str. 2 d.). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad sistemiškai analizuojant sutartį, kiekvienas žodis, frazė turi tam tikrą prasmę ir reikšmę, nes šalys be reikalo jų paprastai nevartoja. Susitarimo 1 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad nukentėjusysis sutinka, kad jam būtų atlyginta šio susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje numatyto dydžio žala ir pripažįsta, kad šios sumos sumokėjimas sutartyje nustatyta tvarka reiškia visišką žalos atlyginimą dėl kurios ateityje nereikš jokių pretenzijų. Susitarimo 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nukentėjusiajam įvykio metu <...> yra padaryta žala, kuri sudaro 15000 Lt. Atsakovo teigimu, šalys susitarė, kad 15000 Lt yra visa ieškovui padaryta turtinė ir neturtinė žala. Vertinant Susitarimo sudarymo aplinkybes, bei sistemiškai aiškinant susitarimą, atsižvelgtina į tai, kad buvo susitarta 15000 Lt sumą sumokėti per 6 mėn., jis buvo sudarytas atsakovo pageidavimu, jį rengė atsakovo atstovas advokato padėjėjas, todėl iškilus ginčui dėl sutarties sąlygų, kai dėl jų abejojama, sąlygos aiškinamos pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str.). Tai, kad sutartyje nėra užsiminta, jog atsakovas jau yra sumokėjęs dalį sumos, vertintina, jog ši suma neturi būti įskaitoma, be to, kaip jau buvo minėta, lingvistiškai aiškinant susitarimo 3 straipsnio 1 punkte nurodytą sąlygą, negalima padaryti išvados, kad kokią nors kitą sumą, o ne 15000 Lt, per šešis mėnesius nuo Susitarimo pasirašymo dienos kaltininkas perveda į nukentėjusiojo sąskaitą.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš byloje surinktų įrodymų nustačius, kad atsakovas su ieškovu pagal susitarimą atsiskaitė tik iš dalies, įrodymų, kad su ieškovu pilnai atsiskaitė, nepateikė, todėl likusi nesumokėta 2779,97 Eur suma ieškovui priteistina iš atsakovo (CPK 178 str, CK 6.256 str. 2 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato 5 procentų metinių palūkanų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku su ieškovu neatsiskaitė, ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nenustato pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 93 str. 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų taisyklių. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) II skyriaus 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojus 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymui „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, II skyriaus 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2014 m. ketvirtą ketvirtį buvo 714,5 Eur.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog teisė atstovauti ieškovui buvo suteikta advokatei Renatai Vilčiauskienei. Ieškinys buvo parengtas 2015-04-10, todėl pagal rekomendacijas maksimali kaina už jo parengimą 1786,25 Eur. Už teismo įsakymo parengimą taikomas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarime Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtintas MMA, kuriame numatyta, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1035 litai (300 Eur), t.y. maksimali priteistina suma už advokato paslaugas parengiant teismo įsakymą yra 150 Eur. Ieškovo atstovė dalyvavo 2015-08-27 parengiamajame ir 2015-10-05 teismo posėdžiuose. Ieškovo patirtos 360 Eur išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios sumos, todėl šios išlaidos, pagrįstos byloje esančiais įrodymais, priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.,178 str.).

Valstybei iš atsakovo priteistinas 83,40 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 3 p. pagrindu, bei 1,74 Eur pašto išlaidos, iš viso 85 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p.;.; 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str.. 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 2779,97 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 97 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2779,97 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.