Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Kristinai Blinstrubienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kretingoje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba UAB „B.“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. R. kaltinamas tuo, kad vengė išlaikyti vaiką, o būtent: P. R., turėdamas pareigą pagal 2016 m. spalio 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnametės dukters E. R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį po 175 Eur, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatytą tvarka, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių savo nepilnamečio vaiko išlaikymui nesumokėjo 12058,80 Eur ir tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. R. kaltu prisipažino nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad maždaug prieš 12 metų susipažino su D. M.. Susituokę nebuvo, tik bendrai gyveno. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. R.. Praėjus maždaug 4 metams po E. gimimo jis su D. M. išsiskyrė ir kartu nebegyveno. Dukra E. liko gyventi su D. Jis liko gyventi pas tėvus Kretingoje. Jiems išsiskyrus D. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo dukrai E. Teismo posėdyje jis nedalyvavo. Ar vėliau gavo teismo sprendimą neprisimena, tačiau žinojo, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. kiekvieną mėnesį dukters E. išlaikymui jam reikia mokėti 175 Eur, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatytą tvarką, tačiau šių pinigų kas mėnesį nemokėjo. Gal 5 ar 6 kartus, tiksliai neprisimena, D. į rankas buvo įdavęs grynaisiais po 175 Eur. Tai buvo pačioje pradžioje, kai jam buvo priteista mokėti išlaikymą, tačiau tikslios datos, kada tai buvo neprisimena. Vėliau daug laiko nedirbo ir neturėjo iš kur mokėti E. išlaikymo. Kodėl nesiregistravo užimtumo tarnyboje negali pasakyti. Darbo bandė ieškotis pats savarankiškai, tačiau darbo būdavo mažai ir nepavykdavo užsidirbti, todėl ir negalėjo sumokėti vaiko išlaikymo. Sutinka, kad per įtarime nurodytą laikotarpį galėjo susidaryti 12058,80 Eur įsiskolinimas. Šiuo metu taip pat ieškosi darbo. Planuoja išvykti dirbti į Norvegiją. Tikisi, kad išvykus pavyks užsidirbti ir iki metų galo grąžinti visą susikaupusią skolą D. Šiuo metu įmokėti dalį sumos, ar grąžinti visus pinigus neturi galimybės. Esant galimybei norėtų susitarti su D. dėl skolos grąžinimo iki šių metų pabaigos ir pabaigti ikiteisminį tyrimą susitaikius. Jei su D. susitarti nepavyks sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam įstatyme numatytą bausmę. Labai gailisi dėl to, kad nemokėjo išlaikymo E., sutinka, kad dėjo per mažai pastangų, kad įsidarbintų ir galėtų kiekvieną mėnesį mokėti išlaikymą, tačiau, kaip minėjo, šiuo metu planuoja išvykti į Norvegiją ir gavęs atlygį nori sumokėti visą susikaupusį įsiskolinimą. Su dukra E. jis bendrauja, su ja susitinka, susiskambina, susirašo. Su dukra sutaria gerai (b. l. 163–164).

Kadangi kaltinamasis P. R. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamosios gynėjas ir prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. R. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Iš liudytojos D. M. parodymų matyti, kad su P. R. susituokusi nebuvo, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. R.. 2015 metas išsiskyrė. 2016 metų spalio 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismas priteisė P. R. mokėti kiekvieną mėnesį 175 Eur dukros išlaikymui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės. P. alimentų niekada nėra mokėjęs. Porą kartų yra davęs po 50 Eur prieš rugsėjo pirmąją jai grynais, tačiau alimentų niekada nemokėjo. Įsiskolinimas jo yra šių metų vasario 1 d. 11272,80 Eur. Antstolis yra paskaičiavęs, kad nuo vasario 1 d. jis turi jai mokėti po 262 Eur. Ji su P. nebendrauja ir apie jį nieko nežino, su dukra jis bendrauja labai mažai, jos auklėjimu nesirūpina. Oficialiai jis niekur nedirba, kiek žino gyvena pas tėvus. Kiek žino jokio turto neturi. Mano, kad jis vengia tyčia mokėti išlaikymą, yra apie tai su juo kalbėjusi, yra prašiusi bent nupirkti dukrai rūbų, avalynės, tačiau jis pareikšdavo, kad neturi pinigų (b. l. 46).

Iš 2023 m. gegužės 26 d. įsipareigojimo matyti, kad P. R. įsipareigojo iki 2023 m. gruodžio 31 d. atlyginti D. M. 12058,80 Eur, kurie susikaupė dėl pagal 2016 m. spalio 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą nustatytu laiku nemokėtų lėšų nepilnametės dukters išlaikymui (b. l. 175).

Iš 2023 m. vasario 9 d. pareiškimo nustatyta, kad į policiją kreipėsi D. M. pareikšdama, kad nuo 2016 m. negauna iš vaiko tėvo jokio išlaikymo, skirto vaiko poreikiams tenkinti, nei pinigine išraiška, nei daiktais būtinais vaikui (rūbai, higienos priemonės ir kt.). P. R., piktybiškai nemoka alimentų, yra ją užblokavęs per visus susisiekimo kanalus. Žino, kad šiuo metu jis dirba Norvegijoje. Turi teismo nutartį dėl alimentų priteisimo, taip pat raštą iš antstolio dėl skolos dydžio, susidariusio iki 2023 m. vasario 1 d. (b. l. 68-69).

Iš 2016 m. spalio 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo nustatyta, kad P. R. yra priteista mokėti išlaikymą savo nepilnametei dukrai E. R., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 175,00 Eur, išlaikymą priteisiant nuo 2016 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 72-74).

Iš 2023 m. balandžio 21 d. antstolio Jono Petriko rašto Nr. S-23-172-22846 nustatyta, kad nuo 2023 m. vasario 1 d. skolininkas P. R. kas mėnesį dukters E. R. išlaikymui turi mokėti ne mažiau kaip po 262,00 Eur (suindeksuota suma). Vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/01440, užvestoje 2017 m. spalio 31 d., pagal Kretingos rajono apylinkes teismo 2016 m. lapkričio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-604-325/2016, alimentų įsiskolinimas 2023 m. balandžio 30 d. yra 12058,80 Eur (b. l. 81).

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad duomenų apie P. R. nustatytą darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius nėra (b. l. 86).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos duomenų nustatyta, kad P. R. teikė pajamų deklaracijas ir deklaravo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas: už 2016 m. – 1592,30 Eur, už 2017 m. – 4425,17 Eur, už 2018 m. – 0 Eur. P. R. už 2019 – 2021 m. neteikė pajamų deklaracijų ir nedeklaravo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų, bei kitų pajamų. Tretieji asmenys teikė duomenis apie P. R. gautas: už 2019 m. su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas 1881,8 Eur, už 2021 m. ne individualios veiklos atliekų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn išmokas 115,79 Eur (b. l. 90-91).

Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klientų aptarnavimo ir paslaugų valdymo skyriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad P. R. laikotarpiu 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 105).

Iš 2023 m. gegužės 11 d. Sodros išrašo nustatyta, kad P. R. dirbo nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. birželio 23 d., taip pat dirbo nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (b. l. 137–139).

Iš 2023 m. gegužės 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų nustatyta, kad P. R. buvo išmokėta: 2017 m. balandžio 26 d. 42,64 Eur; 2017 m. gegužės 29 d. 63,20 Eur ir 2017 m. birželio 28 d. 56,11 Eur (b. l. 108).

Iš 2023 m. birželio 30 d. Sodros duomenų išrašo nustatyta, kad P. R. nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spali 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neatskaičius mokesčių jam buvo paskaičiuotas 943,8 Eur išmoka (b. l. 115–124).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikti duomenų nustatyta, kad P. R. laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo (b. l. 96).

Iš 2023 m. gegužės 29 d. VĮ „Registrų centro“ išrašo nustatyta, kad P. R. neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 130).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis P. R., turėdamas pareigą pagal 2016 m. spalio 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnametės dukters E. R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį po 175 Eur, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatytą tvarka, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių savo nepilnamečio vaiko išlaikymui nesumokėjo 12058,80 Eur ir tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui.

Kaltinamojo P. R. kaltę patvirtina jo paties parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, 2023 m. vasario 9 d. D. M. pareiškimas, liudytojos D. M. parodymai (b. l. 46), 2023 m. gegužės 26 d. P. R. įsipareigojimas (b. l. 175), 2016 m. spalio 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas (b. l. 72–74), 2023-04-21 antstolio pateikti duomenys (b. l. 81), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikti duomenys (b. l. 90-91), paties P. R. prisipažinimas kaltu bei kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamojo P. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo P. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 164 straipsnį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis P. R. vengė išlaikyti vaiką. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog turi pareigą išlaikyti vaiką, tačiau to nedarė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų (neveikimo) ir susidariusio išlaikymo įsiskolinimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų (neveikimo) susidarė 12058,80 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. R., jo gynėjas bei kaip liudytoja apklausta A. R. pateikė prašymus atleisti P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant A. R. (b. l. 178–181).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamasis P. R. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas (b. l. 104–105). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. P. R. pradėjo dirbti ir tai suponuoja, kad jis įsipareigojimą sumokėti įsiskolinimą įvykdys, taip pat, kad naujų nusikalstamų veikų jis nedarys.

Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad P. R. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Taip pat, kaip minėta pirmiau, P. R. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, o ir įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-239-648/2020 ir kt.).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautas A. R. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu A. R. sutiko laiduoti už sūnų kaltinamąjį P. R.. Jos nuomone, ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi neteista, administracine tvarka nebausta. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta A. R. nurodė, kad kaltinamojo padarytą veiką vertina neigiamai, tačiau viską įmanoma pakoreguoti. Paaiškino, kad kaltinamasis gyvena su ja, ji sudaro sąlygas bendrauti su dukra, ją pasiimti, susitikti, skatina sūnų bendrauti ir stiprinti tarpusavio santykį su dukra. Su kaltinamuoju sieja glaudus ir artimas ryšys. Paaiškino, kad gaunamos pajamos minimalios, todėl prašo nustatyti laidavimo terminą be užstato.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. R., nėra teista. Baudžiamojoje byloje nėra A. R. neigiamai charakterizuojančių duomenų, darbovietės charakterizuojama teigiamai.

Įvertinęs laiduotoją A. R. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamojo bei jos motinos paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į A. R. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad A. R. yra kaltinamajam P. R. artimas žmogus ir nėra kitų asmenų, kurie galėtų laiduoti už ją, taip pat į tai, kad A. R. niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymą, jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jos sūnus daugiau įstatymų nepažeis, jo požiūrį į P. R. padarytą nusikalstamą veiką (įvykį vertina neigiamai), bei tai, kad ji sutiko padėti savo šeimos nariui, su kuriuo sieja glaudus ryšys, teismas turi pagrindą manyti, kad A. R. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 164 straipsnyje nurodytą nusikaltimą pagal laiduotojo A. R. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininką ir laiduotoją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad A. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog sutinka laiduoti be laidavimo, dėl sunkios turtinės padėties. Teismo posėdžio metu nurodė, kad vienintelis jos pajamų šaltinis yra darbo užmokestis, santaupų neturi, todėl finansiškai neturėtų galimybės sumokėti užstato. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu užstato nustatytas sukeltų sunkias pasekmes laiduotojai, todėl skiriamas laidavimas be užstato.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, P. R. asmenybę, laiduotojos A. R. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė P. R. (BPK 40 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla P. R. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

P. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 171––173).

Civilinio ieškinio ar kitų išlaidų, kurias būtų galima pripažinti proceso išlaidomis, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. R., padariusį nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. R., gim. 1966-09-25, laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti dviejų metų laiduotojo A. R. laidavimo terminą be užstato.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti P. R., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Kretingos rūmus.