Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl jo atžvilgiu priimto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresn. tyrėjo R. Bacevičiaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 50-ANR_N-1008-2024, administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23221960224), pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Panevėžio apskrities VPK ANBN skyrius arba Institucija) vyresniojo tyrėjo Ričardo Bacevičiaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-1008-2024, administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23221960224) (toliau – Nutarimas) A. K. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta 220 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2023 m. spalio 21 d., 07 val. 53 min., Rokiškio r., kelio Radiškis – Anykščiai - Rokiškis 73 km. vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį vietoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109, „šalutinis kelias iš dešinės“, kur pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus lenkti draudžiama. Protokole nurodoma, kad šiais savo veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET) 140.1 punkto reikalavimus.

2. A. K., nesutikdamas su paskirta nuobauda, pateikė skundą, kuriame prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą, t. y. perkvalifikuoti veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą skirti mažesnę baudą bei neskirti neprivalomos skirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimo arba taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirti trumpesniam terminui nei imperatyviai numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas minimalus terminas. Neįžvelgus pagrindų perkvalifikuoti veiką, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę baudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atimti trumpesniam laikui nei paskyrė Institucija bei imperatyviai numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje terminas.

2.1 Skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Institucijos nutarimu paskirta bauda ir administracinio poveikio priemone. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, formaliai įvertino situaciją, ko pasėkoje, pareigūnui, nagrinėjusiam administracinio nusižengimo bylą, nesigilinant, buvo priimtas nepagrįstas nutarimas.

2.2 Nurodo, kad neturėdamas lūkesčių, kad Institucija galėtų taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei administracinio nusižengimo protokole nurodytą (arba jos visai neskirti), neteikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir savo argumentus dėl įvykio situacijos teikia teismui.

2.3 Pareiškėjas neneigia, kad 2023 m. spalio 21 d., 07 val. 53 min. vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu (duomenys neskelbtini), kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 73 km. Pareiškėjas įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą vietoje, kurioje lenkti buvo leidžiama, esant kelio ženklinimui, leidžiančiam įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, kaip skundžiamame nutarime nurodė Institucija, manevrą pradėjęs pakankamai atstumo iki sankryžos, manevrą užbaigė už sankryžos. Pareiškėjas, įsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjo lenkti priekyje važiavusią transporto priemonę (iš kurio darytas vaizdo įrašas). Prieš pradėdamas lenkimą, pareiškėjas nematė įspėjamojo kelio ženklo (ir negalėjo matyti, nes jį užstojo lenkiamas automobilis). Kadangi, aplenkus automobilį, pareiškėjas pastebėjo priešais aplenktą automobilį važiuojantį kitą automobilį bei įvertinęs tai, kad, grįžus į savo eismo juostą, jo vairuojamas automobilis galėtų priversti staiga stabdyti iš paskos važiuojantį (aplenktą) automobilį, kuris, beje, didino greitį, kad galėtų filmuoti pareiškėjo vairuojamą automobilį, o priešpriešinėje eismo juostoje kitų automobilių nėra, aplenkė transporto priemonę ir grįžo į savo eismo juostą, t. y. užbaigė lenkimo manevrą už sankryžos su šalutiniu keliu. Lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimas nesukėlė jokio pavojaus ar grėsmės aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui, priešpriešinėje juostoje nebuvo kitų automobilių, juo labiau, pareiškėjo veiksmuose nebuvo tyčios. Aplenkus automobilį, tęsti lenkimą pareiškėjui buvo būtinasis reikalingumas (ANK 16 straipsnio 1 dalis), kad nepriverstų aplenkto automobilio vairuotojo staigiai stabdyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio (iš kurio darytas vaizdo įrašas) vairuotojas vietoj to, kad etiškai posūkio signalu perspėtų apie galimai daromą KET pažeidimą (pareiškėjui atliekant lenkimo manevrą kelio ženklas nebuvo matomas), arba, jeigu tai buvo Institucijos pareigūnas - prevenciškai perspėtų (posūkio signalu), didino greitį, provokuojant padaryti nusižengimą, suvokdamas, kad užbaigti lenkimo manevro iki sankryžos, aplenkiamam automobiliui padidinus greitį, pareiškėjas neturės galimybės.

2.4 ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra išaiškinta, kad pavojingos situacijos sukėlimas - tai kitų eismo dalyvių privertimas staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Institucijos pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina, kad kas nors iš eismo dalyvių dėl pareiškėjo įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą būtų priverstas staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Priešpriešinėje eismo juostoje ir sankryžoje su šalutiniu keliu kitų transporto priemonių nebuvo. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo veiksmais būtų sukelta pavojinga situacija byloje nėra, todėl pareiškėjo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, nes neįrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas pareiškėjas vairavo pavojingai. Pareiškėjas, įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą galėjo kirsti kelio ženklinimo liniją ir pažeisti KET reikalavimus, tačiau lenkdamas transporto priemones nesukėlė pavojingos situacijos, dėl ko, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas jo veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą neskirti neprivalomos skirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimo arba taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirti trumpesniam terminui nei imperatyviai numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas minimalus terminas.

2.5 Pareiškėjas prašo nurodytas aplinkybes pripažinti išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas yra dirbantis, vykdo (duomenys neskelbtini). Darbo vieta yra Vilniuje, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) kitos gyvenamosios vietos neturi. Specialioji teisėjam reikalinga vykti į darbo vietą Vilniuje, darbinėms funkcijoms atlikti ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas yra vienišas, kitų asmenų, kurie galėtų jį vežioti nėra. Pareiškėjas dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini), kur gyvena garbaus amžiaus mama J. K. (96 m.). J. K. gyvena viena, yra ligota, jai nustatyti specialūs poreikiai, todėl būtina sūnaus pagalba, nes kitų šeimos narių, giminaičių, galinčių padėti, nėra. Pats pareiškėjas yra pensijinio amžiaus, serga širdies ligomis (yra patyręs 4 širdies infarktus), todėl, kadangi jo gyvenamoji vieta yra vienkiemyje, nuo pagrindinio kelio nutolusi 3 km, pasireiškus sveikatos problemoms, pats automobiliu vyksta į gydymo įstaigą, nes dėl privažiavimo, kuris yra sąlygojamas oro sąlygų (pavasarį - vasarą dėl lietaus kelias tampa nepravažiuojamas) greitosios medicinos pagalbos atvykimas iš Rokiškio miesto užtruktų pernelyg ilgai (atvykimas trunka mažiausiai 1 valandą). Be to, iki artimiausio miesto - 30 km atstumas. Teisės vairuoti atėmimas itin neigiamai paveiktų pareiškėjo gyvenimą: pareiškėjas negalėtų vykdyti darbinės veiklos, lankyti mamos, tai keltų pavojų jo paties sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio administracinis nusižengimas pareiškėjui inkriminuojamas pirmą kartą. Pareiškėjas prašo teismo atsižvelgti į nurodytų aplinkybių ir duomenų visumą ir skirti mažesnę baudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

3. Panevėžio apskrities VPK ANBN skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 7) nurodė, kad su A. K. skunde išdėstytais reikalavimais perkvalifikuoti jo padarytą neteisėtą veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į 417 straipsnio 3 dalį, arba taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sušvelninti pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą, nesutinka. Mano, skundžiamas 2024 m. vasario 9 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

3.1 Nurodoma, kad ANK 420 straipsnio 1 dalis, kuris buvo inkriminuotas A. K., įtvirtinta administracinė atsakomybė vairuotojams už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingos situacijos sukėlimą (t. y. privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), tai pat tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojant vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų (lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti), nėra numatyta būtinybė įrodinėti papildomą kvalifikuojantį požymį (pavojingos situacijos sukėlimą). Kaip matyti iš prie administracinio nusižengimo bylos pridėto vaizdo įrašo, fotonuotraukų, A. K. aplenkė ta pačia kryptimi judėjusią transporto priemonę važiuodamas per sankryžą pagrindiniu keliu, pažymėtu kelio ženklu Nr. 109 („Šalutinis kelias iš dešinės“). Taigi, A. K. vykdė lenkimo manevrą vietoje, kurioje pagal KET 140.1 p. buvo draudžiama lenkti, todėl jo padaryta neteisėta veika buvo teisingai kvalifikuota ir neturėtų būti perkvalifikuojama.

3.2 Sprendžiant dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės švelninimo, svarbu atsižvelgti į tai, jog A. K. paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant aptariamo administracinio nusižengimo, už įvairius KET pažeidimus, tarp kurių dominavo nustatyto maksimalaus greičio vairuojant transporto priemonę viršijimo atvejai, buvo baustas baudomis 48 kartus. Tai neigiamai charakterizuoja asmenį bei rodo, kad pastarojo piliečio vykdomi KET pažeidimai nėra atsitiktiniai, o vien tik skiriama bauda, kaip administracinės atsakomybės priemonė, A. K. priešingo teisei elgesio nepaveikė ir nepaveiks. Įstatyme nustatyta administracinės nuobaudos paskirtis būtų pasiekta palikus galioti ir įvykdžius apskųstą ne teismo tvarka priimtą nutarimą.

4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. nurodė, kad pripažįsta, kad yra formaliai padarytas administracinis nusižengimas. Paaiškino, kad to ženklo, kurį jis pažeidė, veikimo principo jis net nežinojo. Jis objektyviai nematė važiuodamas nei horizontaliojo, nei vertikaliojo kelio ženklinimo. To ženklo jis nematė, nes automobilis, kurį jis lenkė, buvo didesnis. Buvo įsitikinęs, kad lenkia 1-ą automobilį, o iš tikrųjų lenkė du automobilius. Nematė priekyje dar 1-o automobilio. Jei būtų aplenkęs tik vieną automobilį, būtų po to užkirtęs kelią tam automobiliui ir sukėlęs avarinę situaciją ar nepatogumų. Kadangi nebuvo kliūties iš priekio, buvo laisvas kelias, jis tęsė lenkimą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pripažįsta, kad kelio ženklą galėjo pastebėti. Tuo keliu jis važiuoja labai dažnai. Jis neturėjo tiesioginės tyčios, nusižengimą padarė esant netiesioginiai tyčiai, buvo būtinasis reikalingumas. Jis turi sveikatos problemų, dėl ko pats turi vykti į sveikatos priežiūros įstaigą. Be to, vienas ūkininkauja, turi 96 metų amžiau mamą, kurią turi prižiūrėti, nes jai nustatyti specialieji poreikiai.

5. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Pareiškėjas nesutinka su priimtu Nutarimu argumentuodamas tuo, kad jo veiksmais (lenkiant transporto priemones) nebuvo sukelta pavojinga situacija, todėl jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, nes neįrodyta, kad jis vairavo pavojingai. Pareiškėjas teigia, kad įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą galėjo kirsti kelio ženklinimo liniją ir pažeisti KET reikalavimus, tačiau lenkdamas transporto priemones nesukėlė pavojingos situacijos, dėl ko, jo nuomone, yra pagrindas jo veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis.

8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

9. Pažymėtina, kad minėtoje teisės normoje nurodyti alternatyvūs veiksmai, iš kurių už kiekvieno padarymą kyla atsakomybė pagal nurodytą straipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-27-574/2024).

10. Kaip matyti iš Nutarimo, A. K. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. spalio 21 d., 07 val. 53 min., Rokiškio r., kelio Radiškis – Anykščiai - Rokiškis 73 km. vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį vietoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109, „šalutinis kelias iš dešinės“, kur pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus lenkti draudžiama, tokiais veiksmais pažeisdamas KET 140.1 punkto reikalavimą.

11. Taigi, pareiškėjas yra nubaustas už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, o ne už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

12. KET 140.1 punkte nurodoma, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

13. Pagal Kelių eismo taisykles, Kelio ženklas Nr. 109 - „Šalutinis kelias iš dešinės“.

14. Kaip matyti iš minėto punkto, kuris inkriminuotas pareiškėjui, turinio, minėtame punkte, be kita ko, nustatytas draudimas lenkti, sankryžose, pažymėtose kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“.

15. Minėtame punkte įtvirtinta taisyklė nenumato jokių išimčių, jog, transporto priemonės vairuotojui nusprendus, kad lenkti kitą transporto priemonę yra saugu, ar, kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva, tokioje vietoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, lenkti nedraudžiama. Kaip minėta, taisyklėse įtvirtintas imperatyvus draudimas, kuris niekaip kitaip negali būti aiškinamas.

16. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nepadarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, kurie apibūdinami kaip pavojingas vairavimas (pavojingos situacijos sukėlimas), t. y. jis teigia, kad Institucijos pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina, kad kas nors iš eismo dalyvių dėl jo įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą būtų priverstas staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Neįrodyta, kad pareiškėjas vairavo pavojingai, jis lenkdamas transporto priemones nesukėlė pavojingos situacijos.

17. Tačiau, kaip matyti iš minėto straipsnio, minėti veiksmai yra alternatyvios veikos, iš kurių už kiekvieną kyla administracinė atsakomybė. Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, pareiškėjo nurodomi veiksmai - pavojingos situacijos sukėlimas, jam nebuvo inkriminuoti ir už tokių veiksmų padarymą jis nėra nubaustas.

18. Kaip minėta, A. K. yra nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį, lenkė kitą transporto priemonę kelių ruože, pažymėtame ženklu Nr. 109 „šalutinis kelias iš dešinės“.

19. Vienas iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų – lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti pats savaime jau yra pavojingas ir jokių papildomų aplinkybių, t. y., nei pavojingos situacijos sukėlimo, nei aplinkybių, kad kiti eismo dalyviai būtų priversti staigiai keisti judėjimo kryptį, greitį ar imtis kitokių veiksmų, savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, nereikalauja.

20. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo (Nr. FILE230921-075328F), aiškiai matyti, kad A. K. vairuodamas automobilį, „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas daug greičiau nei kitos transporto priemonės (automobilis, iš kurio filmuojama važiuoja 73 km/h), išvažiuoja į priešpriešinės krypties eismo juostą, lenkia transporto priemonę, iš kurios filmuojamas vaizdas (vaizdo įrašo 00:00:05 - 00:00:06 s.) ir nesugrįždamas į savo krypties eismo juostą, lenkia kitą transporto priemonę, kuri artėja prie dešinėje pusėje esančio kelio sankirtos, kai prieš sankirtą yra pastatytas kelio ženklas Nr. 109. Iš minėto vaizdo įrašo bei byloje esančių nuotraukų (Nr.: (duomenys neskelbtini) 1; (duomenys neskelbtini) 2, kelio ženklas Nr.109; (duomenys neskelbtini) 3, lenkimas; (duomenys neskelbtini) 249 lenkimas sankryžoje) matyti, kad lenkimo manevrą A. K. atliko už kelio ženklo Nr. 109 ir antrą automobilį lenkti užbaigė už sankryžos (vaizdo įrašo 00:00:07 - 00:00:17 s.).

21. Pareiškėjas teigia, kad prieš pradėdamas lenkimą, nematė įspėjamojo kelio ženklo Nr. 109 ir negalėjo matyti, nes jį užstojo lenkiamas automobilis. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo (Nr. FILE230921-075328F), bei iš nuotraukų Nr.: (duomenys neskelbtini) 1; (duomenys neskelbtini) 2, kelio ženklas Nr.109; (duomenys neskelbtini) 3, lenkimas; (duomenys neskelbtini) 249 lenkimas sankryžoje) matosi, kad įvykio metu važiavimo sąlygos ir matomumas buvo geras, šviesus paros metas, kelio danga sausa. Kelio ženklai ir kelio ženklinimo linijos aiškiai matosi.

22. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. K. atliko būtent lenkimo manevrą, turėdamas tikslą aplenkti priešais jį važiuojančią transporto priemonę (iš kurios buvo daromas vaizdo įrašas). Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog lenkimo manevras buvo pradėtas pakankamai atstumo iki sankryžos, o užbaigtas už sankryžos. Lenkdamas pirmą automobilį, pareiškėjas turėjo aiškiai matyti kelio ženklą Nr. 109 „šalutinis kelias iš dešinės“ ir turėjo galimybę aplenkęs šią transporto priemonę grįžti į savo eismo juostą dar iki sankryžos, tačiau to nepadarė ir tęsdamas lenkimo manevrą, aplenkė dar vieną priekyje važiavusį automobilį, šį lenkimo manevrą atlikdamas draudžiamojoje vietoje - sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu, Nr. 109. Be to, atkreiptinas dėmesys ir A. K. paaiškinimus, kad jis šiuo keliu važinėja labai dažnai, todėl iš to darytina išvada, kad jam taip pat turėjo būti pakankamai gerai būti žinomas šio kelio išdėstymas, jo reljefas bei kelio ženklinimas, todėl prieš darydamas lenkimo manevrą taip pat galėjo numatyti, kad artėjama prie nereguliuojamos sankryžos, kur lenkimas yra draudžiamas.

23. Kaip minėta, pareiškėjas prašo jo veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

24. Nors savo esme ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų dispozicijos turi tam tikrų panašumų, tačiau, priešingai nei mano pareiškėjas, nagrinėjamos bylos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visuma atitinka būtent ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

25. Pareiškėjo nusižengimo esmė, nagrinėjamu atveju, buvo ne draudimo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET, bet draudimo lenkti nesilaikymas. Taigi nėra teisinio pagrindo veiką perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes šiame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas neatitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryto nusižengimo esmės (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-27-574/2024).

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. K. veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytą alternatyvią veiką – lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, todėl perkvalifikuoti jo veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į 417 straipsnio 3 dalį nėra jokio teisinio pagrindo.

27. Pareiškėjas taip pat argumentuoja, kad aplenkus pirmąjį automobilį, tęsti lenkimą jam buvo būtinasis reikalingumas (ANK 16 str. 1 d.), kad nepriverstų aplenkto automobilio vairuotojo staigiai stabdyti.

28. ANK 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos būtinojo reikalingumo sąlygos, kuomet administracinį nusižengimą padaręs asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybės, t. y.:

1) pavojus gresia pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams;

2) pavojus turi būti realus ir akivaizdus;

3) gresiantį pavojų galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, vertybėms, trečiajam asmeniui;

4) padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji.

29. Visgi, iš byloje esančių duomenų (vaizdo įrašo Nr. FILE230921-075328F) matyti, kad A. K. atlikti KET pažeidimai buvo padaryti tuo metu, kai nei pačiam pareiškėjui, nei kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams dėl pareiškėjo veiksmų negrėsė joks pavojus.

30. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad jei pareiškėjas aplenkęs automobilį, iš kurio buvo daromas vaizdo įrašas, būtų iškart grįžęs į savo eismo juostą, jis būtų privertęs aplenkto automobilio vairuotoją staigiai stabdyti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjui aplenkus pirmąjį automobilį, yra pakankamas saugus atstumas iki kito automobilio, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas aplenkęs vieną automobilį galėjo saugiai grįžti į savo eismo juostą, tuo nesukeldamas jokio pavojaus ar žalos aplenktajam automobiliui.

31. Be to, teismo vertinimu, laikytinas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, kad jis nematė priekyje lenkiamo automobilyje esančio dar vieno automobilio. Iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių matyti, kad lenkiamas pirmasis automobilis, iš kurio buvo daromas vaizdo įrašas, buvo lengvasis automobilis, tai yra automobilis, kuris yra nedidelių gabaritų ir akivaizdžiai neribojantis priekyje esančio matomumo. Vaizdo įraše užfiksuota, kad A. K. aplenkus automobilius yra aiškiai matomas tiek priekyje važiuojantis automobilis, tiek pareiškėjo nutolstantis automobilis. Iš to seka, kad analogiškoje situacijoje esantis pats pareiškėjas būdamas atidus turėjo pastebėti ne tik priekyje jo važiuojantį automobilį, tačiau šio automobilio priekyje esantį dar vieną automobilį ir tokiu atveju priėmęs sprendimą lenkti iš karto du automobilius turėjo ypač atidžiai įvertinti, kad priekyje yra pakankamai ilgas ir saugus kelio ruožas, kuriame yra galimybė saugiai aplenkti du automobilius nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

32. Remiantis aptartomis aplinkybės, teismas daro išvadą, kad A. K. veiksmai nusižengimo metu neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų.

33. Skunde A. K. prašo neįžvelgus pagrindų perkvalifikuoti veiką, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę baudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atimti trumpesniam laikui nei paskyrė Institucija bei imperatyviai numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje terminas.

34. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

35. ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgus vien tik į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus, jam tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-600-327/2017).

36. Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad A. K. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta straipsnio sankcijoje numatyta didesnė nei vidurkio dydžio bauda – 220 Eur bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, t. y. minimaliam laikotarpiui.

37. Pareiškėjas skundu prašo skirti jam švelnesnę nuobaudą, motyvuodamas tuo, kad teisė vairuoti jam yra būtina vykdant darbines funkcijas, kadangi jis vykdo (duomenys neskelbtini), jo darbo vieta yra Vilniuje, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) kitos gyvenamosios vietos neturi. Be to, jis dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo garbaus amžiaus mama J. K., kuri yra ligota, jai nustatyti specialūs poreikiai, todėl būtina pareiškėjo pagalba, nes kitų šeimos narių, giminaičių, galinčių padėti, nėra.

38. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-212-383/2018).

39. Pažymėtina, jog pareiškėjas iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant jo tiesiogines darbines funkcijas, t. y. užsiimant (duomenys neskelbtini) veikla, vykstant į savo darbo vietą Vilniuje iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Be to žinojo, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti sveikatos problemų turinčia jo motina, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų pareiškėją nuo nusižengimo darymo.

40. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra niekuo išskirtinės, tai įprastinė situacija, kad žmogui nuvykti ir parvykti į darbą dažnai reikalinga transporto priemonė. Tai, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones, asmuo susiduria su sunkumais vien dėl to, kad negali pats vairuoti transporto priemonės, taip pat yra natūrali, neigiama nuobaudos taikymo pasekmė.

41. Tai, kad pareiškėjas yra pensijinio amžiaus, serga širdies ligomis, o jo gyvenamoji vieta yra vienkiemyje, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės, būtina vertinti visus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, jo asmenybę.

42. Kaip matyti iš paties pareiškėjo paaiškinimų, požiūrio į padarytą administracinį nusižengimą, asmuo bando pateisinti savo veiksmus, teigdamas, jog jo atliktas lenkimas nesukėlė jokio pavojaus ar grėsmės aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui, priešpriešinėje juostoje nebuvo kitų automobilių, jo veiksmuose nebuvo tyčios, tačiau, kaip numato KET, lenkti besąlygiškai draudžiama sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 109, t. y. šis draudimas nepriklauso nuo asmens manymo, kad jis lenkimo manevrą atlieka saugiai.

43. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad tokio pobūdžio administracinis nusižengimas jam inkriminuojamas pirmą kartą.

44. Pažymėtina, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. K. 5 metų laikotarpyje daugybę kartų (48 kartus) buvo baustas už įvairių administracinių nusižengimų padarymą. Absoliučiai didžiąją dalį jo nusižengimų sudaro Kelių eismo taisyklių pažeidimai - daugiausiai už greičio viršijimą, už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu, už vairavimą transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

45. Minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis. Nors paskirtas baudas pareiškėjas sumokėjo, tačiau ir toliau daro administracinius nusižengimus. Net po šioje byloje nagrinėjamo nusižengimo padarymo, pareiškėjas 2023 m. lapkričio 16 d. vėl pažeidė KET – vairavo automobilį ir dešiniąja ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu, jam paskirta bauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, be to, 2023 m. gruodžio 22 d. viršijo leistiną greitį ir buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį.

46. Tokia administracinių nusižengimų gausa pareiškėją charakterizuoja neigiamai, kaip piktybiškai KET reikalavimų nepaisantį pažeidėją, ir leidžia spręsti, kad praeityje A. K. skirtos nuobaudos pakankamos įtakos neturėjo bei nelėmė pastarojo apsisprendimo būti pareigingesniu vairuotoju. Todėl, vertinant tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad švelninti pareiškėjui skirtą administracinio poveikio priemonę nėra jokio pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir skundo argumentai, kad pareiškėjas nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Kaip jau minėta, A. K. jau ne kartą baustas už KET pažeidimus, o aptariamo šiurkštaus KET pažeidimo padarymas neabejotinai parodo, kad jo daromi pažeidimai sunkėja, todėl manyti, kad neskyrus specialiosios teisės atėmimo bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, nėra pagrindo (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-107-334/2023).

47. Suprantama, kad negalėjimas pačiam vairuoti, taip pat papildomi dėl nusižengimo padarymo atsirandantys įpareigojimai, suvaržymai, pareiškėjui sukelia nepatogumus ir sunkumus, tačiau visi jie yra laikytini natūralia paties asmens padaryto nusižengimo pasekme. Be to, pats teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra neterminuotas – pasibaigus nustatytam laikui apeliantas turės galimybę šią teisę susigrąžinti įstatyme nustatyta tvarka.

48. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimas neatitiktų nei ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principų, nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

49. Aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad A. K. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, yra ne per griežta (minimali), adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją dar labiau švelninti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra pateikta ir nebuvo nustatyta. Nusižengimą pareiškėjas padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam terminui – 3 mėnesiams, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

50. Iš Nutarime esančių duomenų matyti, kad pareigūnas, prieš priimdamas Nutarimą, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančių duomenų visumą. Pareigūnas įvertino pareiškėjo asmenybę, aplinkybes, kad pareiškėjas praeityje buvo daug kartų baustas už KET pažeidimus, kas neigiamai charakterizuoja asmenį.

51. Tačiau skiriant administracinę nuobaudą Nutarime nurodyta, kad A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina, kad priimant Nutarimą buvo neįvertinta tai, kad pareiškėjas yra sulaukęs 65 metų amžiaus (nusižengimo padarymo metu jam buvo 68 metai (gimęs 1954 m. lapkričio 15 d.), todėl ši aplinkybė turėjo būti pripažinta kaip lengvinanti jo atsakomybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

52. Vis dėl to, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju ir taip skirta administracinio poveikio priemonė minimaliam laikotarpiui – 3 mėnesiams.

53. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad Institucijos paskirta A. K. administracinio poveikio priemonė būtų per griežta ar neproporcinga pareiškėjui už jo padaryto nusižengimo padarymą.

54. Tačiau, kaip jau minėta, A. K. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta straipsnio sankcijoje numatyta didesnė nei vidurkio dydžio bauda – 220 Eur.

55. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-600-327/2017). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

56. Pareiškėjui paskirta bauda, teismo vertinimu, pareigūno nebuvo tinkamai individualizuota, kadangi nebuvo atsižvelgta į tai, kad A. K. atžvilgiu yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

57. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir aukščiau išdėstytas aplinkybes (pareiškėjo asmenybę, tai, kad jis itin daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į padaryto nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant A. K. artimą vidurkiui baudą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pateiktas skundas tenkintinas iš dalies ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Ričardo Bacevičiaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 50-ANR_N-1008-2024 keistinas dalyje dėl nuobaudos – baudos skyrimo, A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 220 Eur bauda mažintina iki 200 Eur (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

59. Likusioje dalyje Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Ričardo Bacevičiaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-1008-2024, administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23221960224) dalyje dėl nuobaudos – baudos skyrimo, A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 220,00 Eur baudą sumažinti iki 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct).

Likusioje dalyje Nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.