Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-01-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-2969-862/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-05
Bylos Nr.
e2YT-2969-862/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33467-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rasita Kurakienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. D.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus teritorinė muitinė
Kategorijos
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-2969-862/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33467-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. D. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, Vilniaus teritorinė muitinė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2020-10-26 patvarkymą Nr. S1-55150, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pareiškėjo manymu, neteisėtai nurašytų lėšų iš nedarbo draudimo išmokų. Papildomai pareiškėjas prašė grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas – 1 445,05 EUR.

Pareiškėjas nurodė, kad antstolė Virginija Meškauskienė pareiškėjo atžvilgiu vykdo keturias vykdomąsias bylas – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2020-04-02 iki 2020-09-17 pareiškėjui buvo išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos – 1 445,05 EUR. Antstolei nustačius, kad pareiškėjo sąskaitoje yra laisvai disponuojama suma 1 445,05 EUR, ją nurašė. Pareiškėjo manymu, išieškoti iš išmokėtos nedarbo išmokos nebuvo galima, toks išieškojimas yra laikomas nepagrįstu, neteisėtu bei prieštaraujančiu norminių teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas pažymėjo, kad apie jam išmokėtą nedarbo draudimo išmoko nieko nežinojo. Jis nebuvo informuotas nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apie išmokėtas išmokas, nei apie antstolės atliekamą išieškojimą. Pareiškėjas sužinojo apie vykdomą išieškojimą iš nedarbo draudimo išmokų tik tada, kai gavo Vilniaus teritorinės muitinės 2020-10-02 pranešimą apie galimai nepalankų spendimą. Nurodė, kad pareiškėjas neturėjo prieigos prie banko sąskaitos, į kurią buvo pervedama nedarbo draudimo išmoka, kadangi pareiškėjas nebuvo pasiėmęs nei internetinio banko prisijungimų, nei banko kortelės. Tokiu būdu, pareiškėjas neturėjo jokios realios galimybės žinoti apie pervedamas išmokas į jo sąskaitą, nes ja nesinaudojo. Tik sužinojęs apie nepagrįstai nurašytas lėšas, pareiškėjas informavo apie tai antstolę ir pateikė prašymą šias lėšas grąžinti. Pareiškėjo manymu, antstolės atsisakymas grąžinti lėšas yra neteisėtas, nes pareiškėjas nežinojo apie vykdomą išieškojimą ir neturėjo jokios realios galimybės tai sužinoti (jam nebuvo pranešta, jis neturėjo priėjimo prie savo banko sąskaitos). Pareiškėjas nurodė, kad jam ypatingai svarbi išmoka tiek dėl susidariusios COVID-19 situacijos, tiek dėl to, kad šeimoje auga nepilnametis vaikas, o šeima išgyvena tik iš pareiškėjo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, todėl šeimos finansinė padėtis yra prasta.

Teisme 2020-01-04 gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose papildomai pareiškėjas nurodė, kad neneigia, jog žino apie jo atžvilgiu pradėtą išieškojimą. Pareiškėjo nuomone, antstolė klaidina teismą, nes pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad nežinojo ne apie jo atžvilgiu pradėtą vykdomąjį procesą bei išieškojimo procesą, o tai, kad išieškojimas buvo vykdomas būtent iš nedarbo draudimo išmokų.

Antstolė Virginija Meškauskienė 2020-11-23 patvarkyme Nr. 15-15-21910 išdėstė vykdomosios bylos aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomos keturios vykdomosios bylos - Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė nurodė, kad 2020-10-08 pareiškėjui elektroniniu paštu pateikus pažymą apie asmeniui išmokėtas lėšas, nedelsiant buvo nustatyta 197,93 EUR laisvai disponuojama suma. Pažymėjo, kad sąskaitos išrašas nepridėtas, nurašytų piniginių lėšų kilmės iš pateiktos pažymos nustatyti neįmanoma. Pareiškėjo sąskaitos išrašas iki šios dienos antstolei nėra pateiktas, pareiškėjo skunde prašoma suma neatitinka į antstolės depozitinę sąskaitą nurašytų sumų. Nurodė, kad iš Sodros pateikiamos informacijos viešoje erdvėje, bedarbis, kreipdamasis dėl nedarbo draudimo išmokos, teritorinei darbo biržai pateikia prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką ir nurodyti teisei į nedarbo draudimo išmoką nustatyti ir šiai išmokai mokėti reikalingus duomenis, todėl nėra galimybės asmeniui automatiškai skirti nedarbo draudimo išmokas, šiam nenurodžius duomenų. Antstolės nuomone, pusės metų terminas yra tikrai pakankamai ilgas susigaudyti apie skiriamas pašalpas iš jų išmokėjimą. Iš pareiškėjo išieškota suma buvo pervesta kreditoriui Vilniaus teritorinei muitinei, todėl pareiškėjas prašomos grąžinti sumos neprarado, o sumokėjo dalį esamo įsiskolinimo. Nurodė, kad pareiškėjo lėšos nurašytas pagrįstai ir teisėtai, nes pareiškėjo sąskaitos areštuotos jau ilgą laiką, vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus teritorinės muitinės sprendimus nuo 2015 m. Papildomai pažymėjo, jog iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjas yra gana aktyvus, puikiai susipažinęs su vykdomosiomis bylomis, aktyviai teikia prašymus antstolei, turi vykdomųjų bylų kopijas, naudojasi savo, kaip skolininko teisėmis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą palaikė antstolės poziciją. Nurodė, kad neįtikimas pareiškėjo skundo argumentas apie tai, jog jis atsidaręs asmeninę sąskaitą banke, neturėjo prie jos priėjimo, apie lėšų judėjimą nieko nežinojo, o būdamas darbingas ir jauno amžiaus, su šeima gyvena tik iš sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolė vykdo išieškojimą pagal 2015-10-05 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto, kurio pagrindu iš pareiškėjo priteista 35 457,32 EUR kreditorės Vilniaus teritorinės muitinės naudai (el. v. b. (duomenys neskelbtini), b. l. 3). Taip pat antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)vykdo išieškojimą pagal 2015-12-17 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto, kurio pagrindu iš pareiškėjo priteista 6 427 EUR kreditorei Vilniaus teritorinei muitinei (el. v. b. (duomenys neskelbtini), b. l. 1). Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolė vykdo išieškojimą pagal 2016-04-21 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto, kurio pagrindu iš pareiškėjo priteista 1 158 EUR kreditorės Vilniaus teritorinės muitinės naudai (el. v. b. (duomenys neskelbtini), b. l. 1). Antstolė 2020-02-10, 2020-04-20, 2020-05-07, 2020-06-04, 2020-07-07, 2020-08-05, 2020-09-07, 2020-10-07 priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus, kurių pagrindu išieškota iš pareiškėjo piniginių lėšų – 1 440,05 EUR (el. v. b. (duomenys neskelbtini), b. l. 246-253).

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-02-10 iki 2020-08-31 pareiškėjui išmokėtos nedarbo draudimo išmokos: 2020-04-02 išmokėta 156,83 EUR, 2020-04-16 ir 2020-05-18 išmokėta po 227,40 EUR, 2020-06-17 išmokėta 215,17 EUR, 2020-07-16 ir 2020-08-20 išmokėta po 210,16 EUR, 2020-09-17 išmokėta 197,93 EUR. Iš minėtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos matyti, kad išmokėtos piniginės lėšos yra nedarbo socialinė draudimo išmoka (Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnis, 7 straipsnis, 8 straipsnis).

Pareiškėjas 2020-10-08, 08:21 val., elektroniniu paštu antstolei išsiuntė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie asmeniui (pareiškėjui) išmokėtas išmokas (el. v. b. (duomenys neskelbtini), b. l. 254-255). Antstolė 2020-10-09 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitos, kartu nustatė laisvai disponuojamą sumą – 197,93 EUR (el. v. b. (duomenys neskelbtini), b. l. 257). Antstolės Virginijos Meškauskienės padėjėjo asistentė 2020-10-12 elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad pareiškėjo banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta 197,93 EUR laisvai disponuojama suma. Išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (el. v. b. (duomenys neskelbtini), b. l. 258).

Antstolė teigia, kad iš pareiškėjo 2020-10-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos, neturint pareiškėjo banko sąskaitos išrašo, nebuvo įmanoma nustatyti nurašytų piniginių lėšų kilmės. Nurodo, kad nesinaudojant išmoka laiku, kaupiant sąskaitoje, išmoka praranda savo tikslą ir tampa santaupomis, į kurias galima nukreipti skolų išieškojimą.

Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Nors antstolio teisėti veiksmai vykdant vykdomuosius dokumentus skirti ginti išieškotojo interesams, šie veiksmai negali pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Todėl antstolis, atlikdamas savo funkcijas, be kita ko, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. CPK 738 straipsnis numato, kad iš nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.

Nors antstolė nurodo, kad nebuvo įmanoma nustatyti piniginių lėšų kilmės, kurios buvo nurašytos iš pareiškėjo nuo 2020-02-10 iki 2020-10-07 ir pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antstolė 2020-07-01 užklausė Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro pareiškėjo duomenų, iš kurio išrašo matyti, kad pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius minėtu laikotarpiu nuo 2020-02-10 iki 2020-08-31 pervedė nedarbo socialinio draudimo išmokas (el. v. b. (duomenys neskelbtini), b. l. 256). Be to, 2020-10-08 pareiškėjas pateikė Pareiškėjas 2020-10-08, 08:21 val., elektroniniu paštu antstolei išsiuntė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie asmeniui (pareiškėjui) išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020-02-10 iki 2020-08-31 išmokėtos lėšos yra nedarbo socialinio draudimo išmokos (el. v. b. (duomenys neskelbtini), b. l. 254-255).

Pagal CPK 738 straipsnį, iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog CPK 738 straipsnyje išieškojimo vykdomajame procese ribojimai ir draudimai nustatyti atsižvelgiant į nurodytų pašalpų ir kitų išmokų specialią paskirtį yra absoliutaus pobūdžio, todėl CPK 738 straipsnyje įtvirtintus išieškojimo ribojimus ir draudimus vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi taikyti nepriklausomai nuo skolininko banko sąskaitoje sukauptų lėšų, gautų kaip CPK 738-739 straipsniuose išvardytos pašalpos ir kitos išmokos, kiekio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-07 konsultacija Nr. A3-112, kat. 115; 72.2; Teismų praktika 22).

Nagrinėjamu atveju antstolė iš esmės žinodama, kad pareiškėjas gauna nedarbo socialinę išmoką, žinodama, jog gaunant nedarbo socialinį draudimą yra taikomas ribojimas išieškojimui, antstolė neteisėtai paskirstė šias lėšas suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) Vilniaus teritorinei muitinei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Vykdymo procesas yra griežtai reglamentuotas, todėl antstolė atlikdama vykdymo veiksmus, neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo banko sąskaitoje gautas pinigines lėšas, gautas kaip nedarbo socialinio draudimo išmokas, negalėjo pareiškėjo gautų nedarbo socialinio draudimo išmokų pripažinti jas santaupomis ar daryti kitokias prielaidas.

Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad apie jam išmokėtą nedarbo draudimo išmoką pareiškėjas nieko nežinojo. Pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsiregistravę asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių. Vadinasi, pareiškėjui įsiregistravus į užimtumo tarnybą turėjo būti žinoma apie galimas nedarbo socialinio draudimo išmokas. Sutiktina su antstolės argumentais, kad laikotarpis nuo 2020-04-02 iki 2020-09-17 yra pakankamai ilgas laikot tarpas sužinoti ir išsiaiškinti apie skiriamas išmokas, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nežinojo apie jam išmokėtas nedarbo socialinio draudimo išmokas, yra nepagrįsti.

Dėl kitų šalių išdėstytų argumentų teismas nepasisako, laikydamas, jog jie nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šalių ginčą.

Atsižvelgiant į tai, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo sąskaitose esančias piniginės lėšas, gautas kaip nedarbo socialinio draudimo išmokas, laikyti santaupomis, žinodama, kad negalėjo nukreipti į jas išieškojimą bendra tvarka, antstolės Virginijos Meškauskienės 2020-10-26 patvarkymas S1-55150 naikinamas ir pareiškėjui grąžinamos 1 440,05 EUR antstolės neteisėtai nurašytos lėšos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290, 291, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. D. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės priimtą patvarkymą Nr. S1-55150 priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti antstolę Virginiją Meškauskienę grąžinti pareiškėjui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 440,05 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų ir 5 euro centus).

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė