Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajai Ū. S., jos gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei, atstovui pagal įstatymą K. B.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei, civilinei atsakovei E. S.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ū. S., (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji Ū. S., 2023 m. birželio 9 d., apie 22.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdama nepilnametė, tarpusavio kivirčo metu, tyčia, durdama vieną kartą buitinės paskirties peiliu į pilvą A. B., padarė jam vieną kiauryminį durtinį- pjautinį pilvo sienos sužalojimą su taukinės pažeidimu ir hemoperitoneumu kairėje, dėl ko sunkiai sutrikdė A. B. sveikatą.

Kaltinamoji Ū. S. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2023 m. birželio 9 d. Buvo apie 22 val. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) , A. B. namuose. Ji buvo pas jį, jie susipyko ir jis trenkė jai į ausį. Jai skaudėjo, nuo smūgio iškrito auskarai. Ji tada iš streso jam įdūrė į pilvą gindamasi, nes bijojo dėl savo sveikatos. Iš karto pareigūnams nurodė neteisingas aplinkybes, nes buvo labai išsigandusi. Viską neigė, nes išsigando. Kai ji jam įdūrė, B. stovėjo priešais ją. Jis matė, kad turi peilį. Sakė jam, kad durs. Konfliktas prasidėjo kambaryje, paskui perėjo į koridorių. Peilis buvo virtuvėje ant stalo, jį sugriebė iš streso. Santykių dabar su juo nepalaiko. Po įvykio buvo nuvažiavusi į ligoninę ir jo atsiprašė. Jos pajamos yra apie 130 Eur per mėnesį. Dabar gydosi priklausomybės ligų centre, gailisi dėl įvykio, vėliau nori tęsti mokslą, jau susisiekė su mokykla, planuoja keisti gyvenamą aplinką. Įvykio metu gyveno pas mamą, tėvai gyvena atskirai.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

2023-06-09 aplinkraštyje ROIK 0123000329415 nurodyta, kad 22.11 val. gautas S. B. pranešimas telefonu apie tai, kad dabar pranešėjai paskambino sūnus A. B., (duomenys neskelbtini) m., pasakė, kad jį padūrė peiliu ir padėjo ragelį, stipriai kraujuoja, iš kur nenurodė (1 t., b. l. 6-8).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad atvykstama prie (duomenys neskelbtini), matomas penkių aukštų, dviejų laiptinių daugiabutis namas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Prieinama prie II laiptinės, ten apžiūrimos laiptinės prieigos, ieškoma aštrių daiktų, prie laiptinės matomi tik du dideli akmenys, aplinkui jokių raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nerandama. Einama į pirmą laiptinę, į (duomenys neskelbtini) butą. Laiptinėje taip pat jokių raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nerandama. Prieinama prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, jos yra šarvuotos, rudos spalvos. Įeinama į vidų, koridoriuje dešinėje pusėje matoma prieškambario spinta, o ant grindų matomos raudonos spalvos taškinės dėmės, panašios į kraują. Einama į kambarį, jame dešinėje pusėje matoma ištiesta sofa— lova, ant jos matomi netvarkingai sudėti rūbai, lovos gale ant grindų matomi netvarkingai sudėti į krūvą rūbai, prie lovos yra patiestas kilimas, ant jo matomos raudonos spalvos taškinės dėmės, panašios į kraują. Toliau stovi spinta, rūbų džiovyklė su rūbais. Nuo durų dešinėje pusėje stovi viengulė lova, ant jos yra sudėti įvairūs rūbai. Toliau einama į vonios kambarį, jis yra tvarkingas, jokių raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nerandama. Toliau einama į virtuvę. Dešinėje pusėje stovi šaldytuvas, stalas, ant jo stovi mikrobangų krosnelė, indai. Prie stalo stovi kėdė, po kėde matomas mėlynos spalvos telefono dėkliukas. Kairėje pusėje stovi virtuvinės spintelės, dujinė viryklė. Dujinės viryklės dešinėje, ant spintelės matomas virtuvinis peilis. Jis yra metalinis, ant jo geležtės matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Peilio ašmenų ilgis yra 20,5 cm, peilio rankena taip pat yra metalinė, juodos spalvos, jos ilgis 13 cm. Ant grindų matomos raudonos spalvos taškinės dėmės, panašios į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu paimamas peilis, kuris supakuojamas į voką (1 t., b. l. 23-25, 26-39).

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-06-09, vakare, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo kartu su savo drauge Ū. S.. Tarp jų įvyko nedidelis žodinis konfliktas. Tikslių aplinkybių neatsimena. Jis tą vakarą labai blogai jautėsi, buvo silpna. Kaip jam atsirado pilve durtinė žaizda, jis nepamena. Jei yra kaltinama Ū. S. dėl jo sužalojimo, nori pasakyti, kad pareiškimo nerašys ir pretenzijų jai neturi. Nori, kad bet koks tyrimas, kuris yra pradėtas dėl jo sužalojimo, būtų nutrauktas (1 t., b. l. 49-50).

Papildomai apklaustas A. B. parodė, kad nori patikslinti savo parodymus. Teigė, kad gyvena su savo mama S. B.. Butas yra vieno kambario, nuosavybės teise priklauso jo mamai. Šiuo adresu gyvena senai. Ū. S. pažįsta, anksčiau jie artimai bendravo apie pusę metų laiko. Ji atvažinėdavo į svečius, likdavo nakvoti, tačiau kartu bendro ūkio nevedė. 2023-06-07, vakarop, prieš tai susiskambinę, susirašę telefonu, susitarė su Ū. susitikti. Teigė, kad atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ją pasiimti ir jie kartu grįžo pas jį į namus. Žino, kad Ū. nepilnametė. Tuo metu jo mama gyveno kitur. 2023-06-09, vakare, apie 21.30 val. nuėjo namuose į dušą, o kai iš jo išėjo, pamatė, kad Ū., sėdėdama kambaryje ant lovos, su kažkuo bendravo telefonu, t. y. susirašinėjo. Priėjęs paėmė iš jos rankų telefoną ir pamatė, kad susirašinėjimo žinutėse Ū. įvardina jį kaip savo buvusį vaikiną. Klausė jos, kodėl taip rašo. Ū. S. atsakė, kad jautėsi vieniša, atstumta, nors iki jam nueinant praustis į dušą jokio konflikto nebuvo, jie nesipyko. Tuo metu jis buvo iki pusės nuogas, mūvėjo šortus. Tada jie pradėjo aiškintis tarpusavio santykius, susistumdė, jis susinervinęs vieną kartą delnu sudavė jai į veidą, į dešinę pusę. Sudavė tikrai nestipriai, be to ir ji nestipriai trinktelėjo jam į veidą. Konfliktas vyko kambaryje, jie ginčijosi, ji nepaaiškino su kuo susirašinėjo. Po to Ū. nieko nesakiusi nuėjo į virtuvę ir tuoj pat grįžo į kambarį, rankoje atsinešdama virtuvėje buvusį didelį skirtą mėsai pjaustyti, buitinį peilį. Ką ji sakė tuo metu, neprisimena, jis netikėjo, kad ji gali jam ką nors padaryti. Stovėdama priešais jį, maždaug ištiestos rankos atstumu, Ū. vieną kartą užsimojusi dūrė jam rankoje turėtu peiliu į pilvą, į kairę pusę, pilvo dalyje ties apatiniu šonkauliu. Jis negalėjo patikėti, kad ji įdūrė, bet netrukus pamatė, kad šlampa nuo kraujo jo šortai, pradėjo darytis silpna. Jis nuėjo iš kambario į virtuvę ir atsisėdo ant kėdės. Ū. iš pradžių buvo kambaryje, bet netrukus atėjo į virtuvę. Nematė kur ji padėjo peilį, kuriuo sužalojo. Jautėsi blogai, silpo, pradėjo skaudėti galvą, kraujas nenustojo bėgti, jis laikė ranka prispaudęs kraujuojančią žaizdą, paprašė Ū. iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet ji atsakė, kad nekvies. Tada jis iš savo telefono paskambino mamai ir paprašė, kad ji iškviestų medikus, nes jį padūrė. Kas tai padarė, mamai nesakė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Kadangi nenorėjo, kad Ū. turėtų kokių nors problemų, tai pareigūnams pasakė, kad nukrito eidamas namo kieme, nors ir suprato, kad sakė netiesą. Dėl tos pačios priežasties, norėdamas apsaugoti Ū., jos neįvardino ir pirmos apklausos metu. Buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten operuojamas, nes buvo pažeista riebalinė žarna. Ligoninėje gulėjo penkias dienas. Šiuo metu netęsia gydymo. Grįžęs iš ligoninės, pirkosi vaistus, tačiau kvitų nėra išsaugojęs. Jam išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį šioje byloje, šiuo metu nėra apsisprendęs, ar jį reikš. Nesupranta kodėl Ū. dūrė jam peiliu, tvirtina, kad savo elgesiu nekėlė tokios grėsmės, kad jai reikėtų nuo jo gintis tokiu būdu. Tai buvo tiesiog ginčas, kurį išspręsti galėjo ir be muštynių, o juo labiau- tokių sužalojimų. Konflikto su Ū. metu jis pats jokio peilio neturėjo, jai negrasino, tiesiog bandė išsiaiškinti, kas negerai jų santykiuose, dėl ko įvardino jį kaip buvusį vaikiną. Po įvykio Ū. aplankė jį ligoninėje, tačiau neatsiprašė. Teigė, kad neatleidžia Ū. S. dėl sužalojimo, kadangi pats nesudarė jai jokio pagrindo imtis peilio ir taip spręsti konflikto. Šiuo metu neturi Ū. telefono numerio, nes jį ištrynė, su ja nebendrauja (1 t., b. l. 51-53).

Liudytoja S. B. parodė, kad A. B. yra jos sūnus. Jis draugavo su mergaite Ū. S., kuri yra nepilnametė ir gyvena, kiek jai žinoma, (duomenys neskelbtini), kartais pas jį atvažiuodavo. 2023-06-09 vakare pati buvo su vaikais pgyvendinimo namuose. Apie 22.00 val. jau gulėjo lovoje, kai paskambino sūnus A. ir pasakė: "mama, kviesk greitąją, nes esu pripjautas". Tada ji nubėgo pas budėtoją, nes buvo labai išsigandusi, klausė kokiu numeriu skambinti ir prašyti pagalbos. Sulaukusi patarimo paskambino 112. Teigė, kad į namus, adresu (duomenys neskelbtini)., tą vakarą nevažiavo, nes negalėjo palikti vaikų. 2023-06-10 aplankė A. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, po operacijos. A. papasakojo, kad tą vakarą, t. y. 2023-06-09, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), užgriuvo ant peilio, daugiau nieko neaiškino ir prašė daugiau apie tai neklausinėti (1 t., b. l. 75-78).

Liudytojas R. B. parodė, kad A. B. pažįsta, jis yra jo sugyventinės S. B. sūnus. S. šiuo metu gyvena moterų krizių centre, adresu (duomenys neskelbtini), su keturiais jų bendrais vaikais, nes kol kas neturi tinkamų sąlygų gyventi kartu. 2023-06-09, apie 22.00 val., verkdama paskambino S. ir paprašė jo nuvažiuoti pas A., nes jis skambino ir pasakė, kad yra perdurtas. Atvykęs bute rado medikus ir policijos pareigūnus. Matė, kad bute ant grindų buvo panašių į kraują dėmių, ant virtuvės stalo matė kraujuotą peilį. Bute taip pat buvo A. draugė - nepilnametė Ū. (Ū. S.). Ji elgėsi ramiai, pareigūnai kažko jos klausinėjo. Pats paklausė A. kas atsitiko, į tai jis atsakė, kad eidamas kieme nuvirto ir ant kažko susižalojo. Suprato, kad A. nenori įvardyti, kaip iš tiesų buvo, ir kad jį greičiausiai peiliu sužalojo draugė. Išėjus policijos pareigūnams ir medikams išsivežus A., Ū. liko bute ir su kažkuo susirašinėjo telefonu. Parodė, kad pyko ant jos, todėl paprašė išeiti. Ū. S. nereagavo į jo prašymus, todėl paėmė ją už rankų ir, nuvedęs prie durų, išstūmė į laiptinę. Prieš Ū. smurto nenaudojo (1 t., b. l. 81-84).

Liudytoja E. S. parodė, kad dukra Ū. gyvena su ja. Turėjo anksčiau problemų dėl Ū. elgesio, žino, kad ji vartoja narkotikus. Jai žinoma, kad Ū. draugavo su A. B.. Jie draugavo, mušdavosi, kaip supranta, dėl pavydo. Jie pavydėdavo vienas kito, todėl ir konfliktuodavo. Ū. ne kartą skundėsi, kad A. buvo ją sumušęs, bet ikiteisminiai tyrimai nebuvo atliekami, nes žymių mačiusi nėra. Jie mušdavosi abudu, taip kad kalti dėl muštynių būdavo abudu. Ū. praktiškai pas A. gyvendavo, nors bendro ūkio nevedė. 2023-06-09 Ū. buvo pas A., ji bendravo su Ū. telefonu, klausė, ar viskas gerai, ji atsakė, kad su A. nesipyksta. Tai buvo dienos metu, kiek buvo valandų - nežino. Tą pačią dieną vėlai vakare jai paskambino jos mama R. S. ir pasakė, kad su ja nori pakalbėti policijos pareigūnai, kurie atvežė pas ją Ū.. Pareigūnai jos paklausė, ar gali Ū. palikti pas jos mamą, ji sutiko. Pareigūnai sakė, kad įvyko kažkoks konfliktas tarp Ū. ir A.. Praėjus kažkiek laiko, lyg apie vidurnaktį, jai per "Mesendžerį" pradėjo rašinėti A., kuris jai parašė, kad jį sužalojo Ū., kad jis randasi ligoninėje. Tada paskambino jam per "Mesendžerį", kur jis save užvadinęs "(duomenys neskelbtini)", ir A. B. pasakė, kad jį veža į operacinę, dar paklausė jo, kad turbūt mušėsi su Ū., A. tai paneigė. A. pasakė, kad jį padūrė Ū., bet pats to nepasakė policijai. Kai sekančią dieną po įvykio bendravo su Ū. telefonu, iš jos sužinojo, kad tarp jos ir A. buvo konfliktas dėl to, kad A. pamatė ją susirašinėjant su draugu. Konflikto metu, kaip jai sakė Ū., A. sudaužė jos telefoną, Ū. sakė, kad jie apsistumdė, kad A. jai sudavė delnu į veidą, tampė už plaukų, trenkė ją į žemę. Dėl to, kad A. Ū. sukėlė fizinį skausmą, ji pranešė pareiškimu po kelių dienų policijai, kai atvyko su Ū. į policiją apklausai. Šiuo metu dėl sukelto Ū. fizinio skausmo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini). Pamena, kad praėjus kelioms dienoms, kai jau buvo parašytas pareiškimas policijoje, A. jai rašė per "Mesendžerį", siūlydamas atpirkti Ū. telefoną, rašė, kad ją myli, o po to pats tas žinutes ištrynė. Ū. lankėsi pas psichiatrą, gali būti, kad yra ir narkologo įskaitoje. Susirašinėjimo su A. žinučių nenori pateikti, nes yra ir asmeninių dalykų (1 t., b. l. 86-88).

Liudytoja A. M.- E. parodė, kad 2023-06-09 dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką su vyr. patruliu A. M.. Apie 22.00 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra padurtas vaikinas, kuris kraujuoja. Nuvykus nurodytu adresu, bute rastas blaivus A. B., kuriam kraujavo iš pilvo srityje esančios žaizdos. Taip pat bute buvo blaivi nepilnametė Ū. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Nei įeidami į butą, nei būdami bute tazerių išsitraukę nebuvo, kadangi nebuvo gauta duomenų, kad sužalotą asmenį užpuolęs asmuo yra įvykio vietoje. Įėjus į butą, bute buvę asmenys nuo jų laikėsi per atitinkamą atstumą, jokios grėsmės jie nejautė, bute buvę asmenys buvo ramūs. Paklausus A. B., kas atsitiko, jis nurodė, kad griuvo lauke prie savo namo, t. y. (duomenys neskelbtini) ir į kažką susižalojo, ant ko griuvo ir kurioje konkrečiai vietoje, nurodyti nesugebėjo. Paklausus, ar įvykio metu buvo kas nors namuose, A. B. teigė, kad namuose nieko nebuvo, jis buvo vienas. Bute buvusi nepilnametė Ū. S. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra atvažiavusi į svečius pas savo močiutę ir neseniai atėjo pas A., su kuriuo pažįstama apie pusę metų. Ū. elgėsi ramiai, nebuvo išsigandusi, neverkė, ant jos nebuvo jokių matomų sužalojimų, mergina niekuo nesiskundė, sakė ką tik atėjusi ir radusi sužalotą A.. Patikrinus bute buvusių asmenų blaivumą, nustatyta, kad ir A., ir Ū. buvo blaivūs. Netrukus atvyko medikai ir suteikė A. B. pirmąją medicinos pagalbą. Girdėjo, kaip A. medikams patvirtino tas pačias susižalojimo aplinkybes, kaip ir jiems. Jai paklausus A., kodėl nei laiptinėje, nei prie laiptinės nėra kraujo, A. paaiškino, kad kai susižalojo, laikydamas ranka prispaudęs kraujuojančią žaizdą, greitai parbėgo namo. Jai paklausus, ką jis buvo apsirengęs, tikslu paimti krauju suteptus rūbus, jis nurodė, kad buvo be maikės ir be marškinėlių. Nors toks jo pasakymas sukėlė įtarimų, tuo metu nebuvo galimybės aiškintis tikslias įvykio aplinkybes, nes medikai skubėjo vežti A. į ligoninę. A. jiems girdint sakė, kad Ū. liktų bute. Kai jie paklausė, ar tikrai Ū. gali likti jo bute, A. tai patvirtino. Tuo metu atėjo vyriškis, kaip sužinojo, A. patėvis R. B.. Jis pradėjo rėkti, kad jie vėl prisidirbo, varė Ū. iš A. buto. R. pasakė, kad apie A. sužalojimą sužinojo iš savo žmonos ar sugyventinės, kuri liepė jam ateiti ir pasižiūrėti, kas atsitiko. Parodė, kad sekė A. iš paskos, kol jis ėjo iki medikų automobilio, ir prašė, kad jis parodytų, kur griuvo, tačiau jis tik nurodė, kad už namo kampo, konkrečios vietos nenurodė. Tada nuėjo į A. nurodytą vietą, tačiau jokių daiktų, ant kurių būtų galėjęs kristi ir susižaloti A. B., nerado, taip pat nebuvo rasta jokių kraujo dėmių namo teritorijoje. Atidžiai apžiūrėję A. nurodytą vietą, grįžo atgal ir laiptinėje rado Ū., kuri pasakė, kad atėjęs A. patėvis ją iš buto išvijo. Sutiktas A. patėvis R. jau buvo užrakinęs butą, jie liepė jam atrakinti butą, kad galėtų atidžiau apžiūrėti butą. R. juos įleidus į butą, jie atidžiau apžiūrėjo. Butas buvo tiesiog netvarkingas, kambaryje buvo išmėtyti rūbai, lova buvo sujaukta, tačiau grumtynių pėdsakų, t. y. sudaužytų daiktų, išpeštų plaukų nepastebėjo. Ū. buvo apsirengusi tvarkingai, jos rūbai nebuvo suplėšyti, nebuvo ištepti krauju, plaukai nesuvelti, tvarkingai sušukuoti, palaidi. Nuėjus į virtuvę, A. rado ant spintelės prie kriauklės buitinės paskirties peilį su kraujo žymėm ant geležtės, o virtuvėje prie dujinės ant grindų matėsi kraujo dėmės, padarė įvykio vietos apžiūrą ne tik lauke, bet ir bute, įvykio vietos apžiūros metu išėmė peilį. Radus peilį, suprato, kad įvykio vieta yra galimai butas, o ne kaip nurodė A., todėl, siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes, skambino į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kad pakalbėti su A., tačiau gavo informaciją, kad A. operuojamas ir su juo pakalbėti artimiausiu metu nebus galimybės. Tada, įtarus, kad A. galėjo sužaloti Ū., jie apie tai jos klausė, tačiau ji viską neigė. Ji nebuvo išsigandusi, ramiai atsakinėjo į klausimus. Kadangi ji buvo nepilnametė, todėl vežė ją pas močiutę, kuri iš pradžių nenorėjo jos priimti, sakė, kad Ū. nebūna pas ją, o būna pas draugą (duomenys neskelbtini). Tada bendravo telefonu su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialiste, kuri leido palikti Ū. pas močiutę, tačiau nurodė informuoti jos mamą. Palikę Ū. pas jos močiutę namuose, tęsė tarnybą. Vėliau sužinojo, kad 2023-06-12 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. smurto Ū. atžvilgiu anksčiau nurodytą įvykio dieną, t. y. 2023-06-09 (1 t., b. l. 93-96).

Liudytoja B. O. parodė, kad pažįsta kaimyną A. B.. Daug kartų matė jo draugę (Ū. S.), kuri lankydavosi pas jį namuose. Būdavo tokių atvejų, kai išeidavo su kokiais nors reikalais iš namų į laiptinę ir girdėdavo sklindantį triukšmą iš A. buto, girdėdavo, kad konfliktai vykdavo tarp A. ir kartu su juo gyvenusios merginos. Matydavo, kad ji yra jauno amžiaus, ne kartą buvo pagalvojusi, kad vaikas, o jau gyvena kartu su jaunuoliu. Jos vardo nežinojo, kol nepasakė policijos pareigūnai, kad ji buvo vardu Ū.. Prisimena, kad 2023 m. birželio mėnesį, dienos metu, gal apie 14 val., gal vėliau, būdama savo bute išgirdo triukšmą ir tada pradarė savo buto duris. Pamatė anksčiau minėtą merginą (Ū. S.), kuri spardė A. buto duris, keikėsi. Paklausė merginos kodėl spardo duris, į tai ji pradėjo keiktis, išvadino visokiais žodžiais. Parodė, kad nebūna triukšmo iš A. buto, kurie dažnai būdavo, kai A. gyveno bei susitikinėjo su minėta mergina (1 t., b. l. 102-104).

2023-07-24 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte Nr. 41D(K)-577 "Dėl informacijos pateikimo" nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2023-06-09 22 val. 09 min. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) , o 22 val. 11 min., - iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pateiktos skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos (1 t., b. l. 108).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti iš BPC gauti garso įrašai. Apžiūrimi elektroniniu paštu gauti aplankai, kurių pavadinimai: "2023_06_09_22-09-01_37063083837.mp3", "2023_06_09_22-11-36_37063225633.mp3". Atidarius aplanką "2023_06_09_22-09-01_37063083837.mp3", girdisi garso įrašas, kuriame užfiksuotas moters prašymas greitosios pagalbos iš pilvo kraujuojančiam (duomenys neskelbtini) metų vyrui, gyv. (duomenys neskelbtini). moteris nurodo, kad vyras yra kitame name, jis paskambino, kad ji iškviestų jam pagalbą. Atidarius aplanką "2023_06_09_22-11-36_37063225633.mp3", girdisi pokalbis apie moters, prisistačiusios S. B., dėl greitosios pagalbos kveitimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jos (duomenys neskelbtini) m. sūnus A. B., nes jis buvo padurtas peiliu. Pateikti garso aplankai perkelti į kompaktinį diską ir pridėti prie protokolo (1 t., b. l. 109-112).

2023-07-31 ir 2023-08-31 VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties raštuose "Dėl informacijos pateikimo" nurodyta, kad 2023-06-09, apie 22 val. 13 min., Kauno m. GMPS buvo registruotas kvietimas, adresu (duomenys neskelbtini)., pacientui A. B.. Pateiktos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ir skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2023-06-09, 22.13 val., gautas GMP kvietimas pacientui A. B., adresu (duomenys neskelbtini). Atvykimo laikas 22.26 val., transportavimo laikas 22.44 val., pristatymo į ligoninę laikas 22.55 val. Kvietimo priežastis: vyras sąmoningas, kvėpuoja, durtinis sužeidimas, žaizda centrinėje kūno srityje, užpuolikas yra tame pačiame pastate, kvietėjas S. B.. Kvietimo rezultatas: kairėje pusėje, nuo bambos į kairę, galimai durtinė žaizda apie 5-6 cm ilgio lygiais kraštais. Pilvo siena neįtempta, vidinis kraujavimas neįtariamas. Apie įvykį pacientas pasakoti nenori, teigia, jog griuvo kieme. Sužalojimo pobūdis ir aplinkybės neaiškios (1 t., b. l. 116, 119, 120-121).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti iš GMP gauti garso įrašai. Elektroniniu paštu gauto aplankai: "1686338282.651556.mp3", "1686338131.681818.mp3". Atidarius aplanką "1686338282.651556.mp3", girdisi moters ir greitosios pagalbos darbuotojos pokalbis apie sūnui kviečiamą greitąją medicinos pagalbą, duodami nurodymai pacientui. Atidarius aplanką "1686338131.681818.mp3", girdisi greitosios pagalbos darbuotojų pokalbis apie kviečiamą kompleksinę pagalbą, adresu (duomenys neskelbtini), ketvirtas aukštas. Gauti aplankai perkelti į kompaktinį diską ir pridėti prie protokolo (1 t., b. l. 122-124).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1272/2023(02) nurodyta, kad A. B. konstatuotas durtinis-pjautinis pilvo sienos sužalojimas su taukinės pažeidimu ir hemoperitoneumu, dėl ko tiriamajam buvo atlikta laparotomijos operacija. Sužalojimas padarytas aštriu duriančių— pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kurio savybių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Konstatuotas sužalojimas padarytas keliasdešimties minučių— kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų. Remiantis "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.9. punktu, A. B. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį fizinį skausmą individualiai ir tai yra subjektyvus pojūtis (2 t., b. l. 13-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1152/2023(02) nurodyta, kad Ū. S. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės rankos žaste. Sužalojimas padarytas kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėtina rankų pirštais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti prieš daugiau nei 18 val. iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Remiantis "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, Ū. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį fizinį skausmą individualiai ir tai yra subjektyvus pojūtis (2 t., b. l. 17-18).

2023-09-29 specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad į klausimą, ar gali būti sukeltas fizinis skausmas, suduodant delnu į veidą, nepaliekant išoriškai matomų sužalojimų, atsakyta, kad bet koks fizinis kontaktas sukelia didesnį ar mažesnį skausmą, tik skausmo stiprumo pojūtis kiekvienam žmogui individualus ir įtakojamas konkrečios situacijos. Ne kiekvienas fizinis poveikis sukelia sužalojimą, tame tarpe, ir matomą. Atsakydamas į klausimą ar krentant ant grindų, kitam asmeniui pastūmus, ant kūno gali nesusidaryti sužalojimų, nurodė, kad nesutrikdytos sąmonės asmuo, griūdamas natūraliai pasiduoda savisaugos instinktams ir atsiremia galūnėmis į kietą paviršių— šiuo atveju į grindis, saugodamas liemenį bei galvą, o kontaktiniais paviršiais įprastai tampa delnai, riešų sritys, dilbiai ir keliai. Jei kontakto plote neatsiranda žalojantys riboto paviršiaus pašaliniai objektai, tai plokštumos nesužeidžia. Žemo ūgio ir nedidelės kūno masės žmonės griuvimo traumas patiria daug rečiau nei aukšto ūgio ir stambaus kūno sudėjimo. Dėl išvardintų aplinkybių gali nesusidaryti matomų sužalojimų. Atsakydamas į klausimą ar patyrus durtinį— pjautinį pilvo sienos sužalojimą su taukinės pažeidimu ir hemoperitoneumu, asmuo gali likti sąmoningas ir fiziškai aktyvus, judėti, stumti, gintis ir pan., nurodė, kad pagal asmeniui (A. B.— 2023-06-23 specialisto išvada Nr. G1272/2023(02)) nustatytą nurodytą aukščiau sužalojimą jis galėjo būti fiziškai aktyvus, judėti, valdyti rankas ir kojas reikšmingą laiko tarpą, skaičiuotiną net valandomis (2 t., b. l. 20-22).

Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1. Tirti pateiktas peilis yra buitinės paskirties virtuvinis peilis ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų yra nepriskiriamas. 2. Tirti pateiktas peilis pagamintas pramoniniu būdu (2 t., b. l. 37-39).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 104MS-96/2023 nurodyta, kad, siekiant objektyviai įvertinti Ū. S. psichikos būseną, individualius psichologinius ypatumus, lėmusius jos elgesį nusikalstamos veikos metu, jos sugebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, pavedant ją atlikti VTPT Teismo vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus ekspertams (2 t., b. l. 45).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-15/2024 nurodyta, kad:

1) objektyvių duomenų, kad Ū. S. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu 2023-06-09 būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra;

2) Ū. S. jai inkriminuojamos veikos darymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti;

3) Ū. S. šiuo metu nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje;

4) šiuo metu Ū. S. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti;

5) Ū. S. nėra pavojinga visuomenei;

6) Ū. S. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių;

7) šiuo metu Ū. S. diagnozuojami šie psichikos sutrikimai: socializuoto elgesio surikimas (F91.2), psichikos ir elgesio surikimai vartojant kelias psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas (F 19.2).;

8) Ū. S. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų suprasti, įsiminti bei praėjus kuriam laikui konkrečių faktinių įvykių iš asmeninės patirties aplinkybių jai nenustatyta, t. y. duoti parodymų nagrinėjamoje byloje;

9) padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), padidintas įtaigumas Ū. S. nenustatyti. Nustatyta, kad Ū. S. būdingos individualios psichologinės ypatybės byloje nagrinėjamo įvykio metu neturėjo esminės įtakos jos elgesiui ir nesutrikdė jos gebėjimo teisingai suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo veiklą;

10) Ū. S. gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, duoti parodymus bei stoti prieš teismą (2 t., b. l. 74-83).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso alkotesterio Nr. ARKB0373 panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje nurodyta, kad 2023-06-09, 22.26 val., A. B. ir, 22.29 val., Ū. S. nustatyta 0,00 promilės (2 t., b. l. 184-185).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Kaltinamosios parodymuose nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiojo su­ža­lo­ji­mą yra nuoseklios, logiškos ir iš esmės ati­tin­ka nukentėjusiojo pa­ro­dy­mus, specialisto išvadą ir visus kitus aukščiau ap­rašytus įrodymus, todėl teismas nemato prie­žas­čių abejoti kaltinamosios parodymų tei­sin­gumu. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas sprendžia, kad jų visuma patvirtina kaltinamosios kaltę sunkiai sutrikdžius A. B. sveikatą kal­tinime nurodytomis aplinkybėmis.

Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atve­ju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dės­ningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netie­sio­gi­ne tyčia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).

BK 135 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis – kaltė gali pa­si­reikš­ti tik tyčia – tiesiogine arba netie­sio­gi­ne (BK 15 str.). Tiek nukentėjusysis, tiek kal­ti­na­moji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad konfliktas tarp jų įvy­ko neti­kė­tai. Kaltinamoji nukentėjusiajam įdūrė peiliu po kilusio konflikto. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų turėjusi išanks­tinį tikslą sunkiai su­ža­lo­ti nukentėjusįjį. Teismas spren­džia, kad nuro­dy­to­mis ap­linkybėmis kal­tinamosios tyčia smogti nu­ken­tėjusiajam kilo staiga, konflikto metu. Įver­ti­nęs byloje ištirtų įro­dymų bei nustatytų ap­lin­ky­bių visumą teismas sprendžia, kad kal­ti­na­moji, bū­da­ma pa­kal­ti­na­ma, nors ir nepilnametė, neturinti pa­kan­­ka­mos gyvenimo patirties, staiga ki­lu­sio buitinio kon­flikto metu smog­dama nukentėjusiajam peiliu į pa­vo­jingą sveikatai sritį, negalėjo ne­su­prasti, jog tokie jo veiks­mai pa­vo­jingi kito asmens sveikatai, nu­matė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nuken­tė­ju­sio­jo sveikatos sutrikdymą, ir jų siekė. Ją tenkino bet kokio sunkumo nu­ken­tėjusiojo sveikatos su­trik­dymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius. Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamosios prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jos kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvados, apžiūros protokolai. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad Ū. S., 2023 m. birželio 9 d., apie 22.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio kivirčo metu, tyčia, durdama vieną kartą buitinės paskirties peiliu į pilvą A. B., padarė jam vieną kiauryminį durtinį- pjautinį pilvo sienos sužalojimą su taukinės pažeidimu ir hemoperitoneumu kairėje, dėl ko sunkiai sutrikdė A. B. sveikatą. Kaltinamosios veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamoji, smurtaudama prieš nukentėjusįjį (įdurdama vieną kartą peiliu į pilvą), suvokė, kad taip veikdama gali nukentėjusįjį sužaloti. Kaltinamosios atlikti veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu akivaizdžiai buvo pavojingi gyvybei. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamosios smurtinių veiksmų, kilo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Kaltinamosios veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1-2 dalys).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji Ū. S. padarė vieną nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, nusikaltimu Ū. S. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Nors nukentėjusiajam Ū. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau tai buvo padaryta duriant peiliu tik vieną kartą, duomenų apie liekamuosius reiškinius A. B. sveikatai byloje nėra. Nusikalstamą veiką Ū. S. padarė būdama 17 metų amžiaus, pats konfliktas kilo ne kaltinamosios iniciatyva, ji tik nusikalstamai sureagavo į nukentėjusiojo elgesį prieš ją. Kaltinamoji nėra linkusi smurtauti, gydosi priklausomybių ligas. 2023 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu A. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2023 m. birželio 9 d. apie 22.00 val. tyčia vieną kartą delnu sudavė Ū. S. į dešinį skruostą, taip sukėlė Ū. S. fizinį skausmą (1 t., b. l. 141-142), todėl teismas pripažįsta, jog veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai.

Kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu yra nepilnametė (jai 17 metų) ir teisiama pirmą kartą (2 t., b. l. 94), bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 98-100), šiuo metu niekur nesimoko, nedirba, gydosi priklausomybių ligas, (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodyta, jog mokinė buvo išbraukta iš mokinių sąrašo dėl mokyklos keitimo. Mokinės mokymosi rezultatai buvo nepatenkinami, praleidinėjo pamokas (2 t., b. l. 124), Vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama ne itin teigiamai (2 t., b. l. 127), kaltinamosios šeimai dėl jos delikventinio elgesio, galimos priklausomybės alkoholiui ir psichoaktyviosioms medžiagoms nuo 2018-10-02 teikiamos socialinės paslaugos (2 t., b. l. 164), Ū. S. buvo nustatyta laikina rūpyba ir rūpintoju paskirtas Vaikų gerovės centras „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 182). 2024-02-06 priklausomybės ligų reabilitacijos centro "(duomenys neskelbtini)" rašte Nr. SD.1-466 nurodyta, kad Ū. S. nuo 2024-01-10 dalyvauja VšĮ "(duomenys neskelbtini)" socialinės-psichologinės reabilitacijos programoje nuo priklausomybės ligų ir pateikiama jos charakteristika, kurioje nurodoma, kad Ū. S. gerai sutaria su darbuotojais ir bendruomenės nariais, yra draugiška, aktyvi, noriai įsitraukia į veiklas, atsakingai vartoja paskirtus medikamentus, nekonfliktuoja ir laikosi taisyklių (2 t., b. l. 72). 2023-08-02 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno m. VTAS raštu Nr. 2SD-5430 pateikė Ū. S. individualaus vertinimo pažymą ir Vaiko situacijos vertinimo anketų kopijas (2 t., b. l. 131-162, 164- 176).

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018). Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis teisiama pirmą kartą, jos atžvilgiu nėra pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, nors bausta administracine tvarka už smulkius nusižengimus, baudos sumokėtos, kas rodo, jog ji nėra linkusi pažeisti teisės aktų reikalavimų, neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų. Šiuo metu Ū. S. nedirba, nesimoko, bet gydosi reabilitacijos centre priklausomybių ligas, kaltinamosios teigimu, ji pasiryžusi tęsti mokslus ir keisti savo gyvenimo būdą. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, pretenzijų kaltinamajai neturi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, savo neteisėtą poelgį vertina kritiškai, labai gailisi padariusį nusikaltimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą Ū. S. straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia svarstyti klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio švelnesnės bausmės skyrimą, taikymo (BK 54 straipsnio 3 dalis). BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-7-371/2011, 2K-382/2012, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusios kaltinamosios asmenybę, kurios gali būti laikomos išimtinėmis ir kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pažymėtina tai, kad šis smurtas buvo panaudotas po nukentėjusiojo panaudoto smurto prieš kaltinamąją. Spendžiant dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis pasveiko. Svarbi aplinkybė ir nukentėjusiojo išsakyta pozicija, kad jis kaltinamajai pretenzijų neturi. Byloje esantys kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys, nėra išimtinai teigiami, tačiau leidžia daryti išvadą, kad Ū. S. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio bei, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, jog šiuo atveju padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis nei galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas patvirtina tai, kad prieš nukentėjusįjį panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – A. B. buvo sužalotas kaltinamajai netiesiogine tyčia duriant vieną kartą peiliu, specialisto vertinimu kiauryminis durtinis – pjautinis pilvo sienos sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo patirtas sužalojimas nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių jo sveikatai.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika laikytina labiau atsitiktinio pobūdžio, jos nusikalstamas elgesys nebuvo nulemtas iš anksto susiformavusių nuostatų nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Byloje nustatyti duomenys neabejotinai pagrindžia, kad kaltinamoji nėra tiek pavojinga, jog būtų galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant jai sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad kaltinamajai paskirta net ir minimali BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes iš esmės užtikrintų tik kaltinamosios nubaudimą. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės nors ir nepašalina kaltinamosios padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jos kaltės, tačiau leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant Ū. S. švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas maksimalus, t. y. dveji metai (BK 48 straipsnis), paskiriant įpareigojimus. Kadangi Ū. S. yra nepilnametė, teisiama pirmą kartą, gydosi reabilitacijos centre, teismo vertinimu ją tikslinga vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei BK 48 straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktais uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju A. B. ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajai pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju intensyvios priežiūros skyrimas nėra tikslingas, o teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui ir bausmės paskirties įgyvendinimą užtikrins jai skirtini įpareigojimai. Čia pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu Ū. S. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai gali būti pakeista griežtesne bausme, t. y. areštu.

Dėl civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. B. gydymo išlaidų – 857,75 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 63-66). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateiktas šias išlaidas pagrindžiantis gydymo paslaugų apskaitos išrašas.

Kaltinamoji Ū. S. parodė, kad su ieškiniu sutinka, gauna apie 130 eurų per mėnesį pajamų, įvykio metu gyveno su mama. Civilinė atsakovė E. S. parodė, kad su Ū. tėčiu nebendrauja, buvo priteistas iš jo išlaikymas vaikui. E. S. sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Dėl kaltinamosios Ū. S. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas – 857,75 Eur. Taigi matyti, kad turtinė žala susidarė dėl nukentėjusiajam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Tarp kaltinamosios padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamosios veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamosios Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 857,75 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

Kadangi kaltinamoji yra nepilnametė, jai neturint turto ar pajamų, žala priteistina ne tik iš kaltinamosios, bet subsidiariai ir iš civilinės atsakovės E. S., kuri yra Ū. S. atstovė pagal įstatymą – motina (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-449/2022). Iš kaltinamosios motinos išieškojimą vykdyti iki Ū. S. pilnametystės.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo. Jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 24), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Voką su peiliu (paimtu 2023-06-10 įvykio vietos apžiūros, atliktos (duomenys neskelbtini), metu) - priedas prie 2023-09-22 specialisto išvados Nr. IBPS-V-2584395-23, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

2. Voką su daktiloskopine kortele (su A. B. rankų atspaudais, paimtais 2023-07-07 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu) – priedas prie 2023-09-20 specialisto išvados Nr. IBPS-V-2554726-23, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

3. Voką su biologinių pėdsakų nuoplova nuo peilio (paimto 2023-06-10 įvykio vietos apžiūros, atliktos (duomenys neskelbtini), metu) rankenos – priedas prie 2023-09-20 specialisto išvados Nr. IBPS-V-2554726-23, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

4. Voką su biologinių pėdsakų nuoplova nuo peilio (paimto 2023-06-10 įvykio vietos apžiūros, atliktos (duomenys neskelbtini), metu) ašmenų – priedas prie 2023-09-20 specialisto išvados Nr. IBPS-V-2554726-23, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

5. Voką su dviem daktiloskopinėmis kortelėmis (su Ū. S. rankų atspaudais, paimtais 2023-09-18 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu) – priedas prie 2023-09-20 specialisto išvados Nr. IBPS-V-2554726-23, 1 vnt.; nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

6. Voką su biologiniais A. B. DNR seilių pavyzdžiais, paimtais 2023-07-07 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, 1 vnt.; nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

7. DVD su įrašais - priedas prie 2024-04-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo; 4 vnt.; nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

8. DVD su vaizdo ir garso įrašu – priedas prie 2023-07-14 įtariamosios Ū. S. apklausos protokolo, 1 vnt.; nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

9. DVD su vaizdo ir garso įrašu - priedas prie 2024-04-29 įtariamosios Ū. S. apklausos protokolo, 1 vnt.; nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

10. DVD su pareigūnų kūno kameros įrašais 2023-06-09 įvykio vietoje, 1 vnt.; nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

11. DVD su GMP garso įrašais - priedas prie 2023-09-12 kitų objektų apžiūros protokolo, 1 vnt.; nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

12. DVD su BPC garso įrašais - priedas prie 2023-09-03-2023-09-07 kitų objektų apžiūros protokolo, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ū. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jai laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ū. S. nustatyti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Ū. S. įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei BK 48 straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktais uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju A. B. ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš kaltinamosios Ū. S., 857,75 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 75 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaltinamajai neturint pakankamai turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, 857,75 Eur žalos atlyginimą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai subsidiariai išieškoti iš Ū. S. atstovės pagal įstatymą motinos E. S.. Iš kaltinamosios motinos išieškojimą vykdyti iki Ū. S. pilnametystės.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su peiliu, voką su daktiloskopine kortele, voką su biologinių pėdsakų nuoplova nuo peilio, voką su biologinių pėdsakų nuoplova nuo peilio ašmenų, voką su dviem daktiloskopinėmis kortelėmis, voką su biologiniais A. B. DNR seilių pavyzdžiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. DVD su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.