Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo kitoje byloje gyvenusi (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį byla nutraukta BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka, skirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas, elgesio apribojimas 12 mėnesių ir įpareigojimas tęsti mokslą;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 750 Lt (217,21 Eur) bauda;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir 20 dienų;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu;

6) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu;

7) Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir 39 dienoms;

8) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 20 val. iki 8 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų areštu;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuosprendžio paskelbimo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (16 nusikalstamų veikų), BK 189 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams su 20 MGL, t. y. 2600 Lt (753,01 Eur), dydžio bauda. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, K. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl A. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo

Byloje surinktais įrodymais nekyla abejonių, kad A. N. padarė bylai reikšmingu laiku ir vietoje vagystę, t. y. pagrobė svetimą turtą. To neneigė pati kaltinamoji viso baudžiamojo proceso metu. Vagystės padarymo faktą taip pat įrodo byloje surinktų įrodymų, kurie išdėstyti pirmiau nuosprendyje, visuma. Kita vertus, A. N. nesutinka su kaltinime nurodytu pagrobtų daiktų kiekiu, t. y. ji teigia, kad pagrobė mažesnį daiktų kiekį, nei nurodyta kaltinime.

Analizuojant A. N. pareikšto kaltinimo turinį, ji kaltinama pagrobusi tokius daiktus:

9) kvepalus ,,Christian Dior Addict“, 150 ml flakonėlyje, 200 Eur vertės;

Kita vertus, A. N. viso baudžiamojo proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 87–89, 94–95), tiek bylą nagrinėjant teisme) pripažino pagrobusi tokį svetimą turtą:

Taigi kaltinamoji baudžiamojo proceso metu pripažino pagrobusi auksinį laikrodį, šešis žiedus, iš kurių penki buvo auksiniai, o vienas sidabrinis, sidabrinę apyrankę, keturis buteliukus kvepalų ir grynųjų pinigų. A. N. baudžiamojo proceso metu nuosekliai neigė pagrobusi kitus daiktus (kitas sidabrines apyrankes ir auksinius auskarus). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių kaltinamoji būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus dėl šios kaltinimo dalies. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog kaltinamoji bylai reikšmingu laiku buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, todėl jai nuolat reikėjo pinigų įsigyti tokioms medžiagoms. Taigi nėra abejonių, kad A. N., pastebėjusi nukentėjusiojo bute kitų vertingų daiktų (aukso dirbinių), būtų paėmusi juos, kad vėliau galėtų realizuoti ir gauti papildomų lėšų. Šiuo atveju teismas abejoja, kad kaltinamoji gana didelį auksinių auskarų kiekį, kuris nurodytas kaltinime, būtų pasilikusi asmeniniam naudojimui. Byloje apklaustas liudytojas R. A., kuris bendravo su A. N. praėjus nedideliam laikui po jos padarytos vagystės, baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad jis nematė, jog kaltinamoji rodytų jam auksinius auskarus ar kitus daiktus, kuriuos neigia pagrobusi kaltinamoji (1 t., 80–81, 2 t., b. l. 60–61, 63). Taigi šio liudytojo parodymai netiesiogiai patvirtina minėtus kaltinamosios parodymus. Tai, kad bylai reikšmingu laiku A. N. ir R. A. draugavo, savaime neleidžia teigti, jog šis liudytojas yra suinteresuotas duoti kaltinamajai palankius parodymus. Be to, reikšminga ir tai, kad tuo metu buvęs jų gana artimas ryšys akivaizdu, kad sudarytų sąlygas A. N. parodyti R. A. ir kitus daiktus, pavyzdžiui, auksinius auskarus ar sidabrines apyrankes, tačiau, kaip minėta, pasak liudytojo, ji neparodė tokių daiktų. Be kita ko, byloje nustatyta, kad R. A. savanoriškai pateikė dalį rastų daiktų (du kvepalų buteliukus, sidabrinę apyrankę ir žiedą) (1 t., b. l. 101, 105), kuriuos pripažino pagrobusi A. N. baudžiamojo proceso metu. Tokia aplinkybė irgi leidžia tikėti kaltinamosios duotais parodymais dėl pagrobtų daiktų kiekio ir jų pobūdžio. Kitas kaltinamasis K. S. baudžiamojo proceso metu irgi nenurodė, kad A. N. siūlė jam pirkti kokius nors kitus daiktus, išskyrus auksinį laikrodį ir žiedus (2 t., b. l. 101–102, 109–110). Šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinamoji, žinodama, jog kaltinamasis superka vertingus daiktus, būtų pasinaudojusi galimybe ne tik siūlyti auksinį laikrodį ar žiedus, bet ir kitus juvelyrinius daiktus, jei būtų juos pagrobusi. Kita vertus, ji nepadarė to.

Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nebuvo rasti daiktai, kuriuos kaltinamoji neigė pagrobusi iš nukentėjusiojo gyvenamosios vietos. Teismas pažymi, kad daiktai, kurių pagrobimo nepripažįsta A. N., iš esmės yra grindžiami tik vienu įrodymų šaltiniu – nukentėjusiojo O. D. Sh. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įskaitant ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kita vertus, BPK 301 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju be nukentėjusiojo parodymų nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamo įvykio dieną jo gyvenamojoje vietoje buvo daiktai, kurių pagrobimą neigia A. N.. Šiuo atveju nepaneigta, kad tokių daiktų apskritai galėjo nebūti bute, kuriame gyveno nukentėjusysis, ar juos galėjo pagrobti kitas asmuo, nei kaltinamoji. Esant visoms aptartoms aplinkybėms ir vadovaujantis principu, kad visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, iš A. N. pareikšto kaltinimo šalintini daiktai, kuriuos kaltinamoji neigė pagrobusi, t. y. 2 senovinės rankų darbo sidabrinės apyrankės, bendros 500 Eur vertės (vienos apyrankės vertė – 250 Eur); auksiniai auskarai su žalios spalvos keramika, 40 Eur vertės; auksiniai auskarai su raudonu koralu, 50 Eur vertės; auksiniai auskarai 500 Eur vertės; auksiniai auskarai su auksiniu burbuliuku, 80 Eur vertės; senoviniai, su pavaizduotais Pietų Amerikos (Bolivijos) ornamentais sparno formos auksiniai auskarai 1000 Eur vertės, nes byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamoji pagrobė minėtus daiktus.

Taip pat svarbu išsiaiškinti dėl byloje įrodytų pagrobtų daiktų vertės. Pagal A. N. pareikštą kaltinimą, auksinis laikrodis ,,Cartier“ 0900.1, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 3000 Eur. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad šis laikrodis yra vertas minėtos pinigų sumos. Pažymėtina, kad tiek abiejų kaltinamųjų parodymais, tiek liudytojo R. A. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad jie manė, jog auksinis laikrodis ,,Cartier“ yra vertingas. Pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad šis daiktas gali būti tokios vertės, kuri nurodyta kaltinime. Byloje nenustatyta, kad auksinis laikrodis ,,Cartier“ buvo sugadintas, netinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl pripažintina, kad šio daikto vertė yra 3000 Eur.

Teismas, atsižvelgęs į visas anksčiau aptartas aplinkybes, pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog A. N., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. rugpjūčio 19 d. apie 5.30 val. būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po bendro alkoholio vartojimo su nukentėjusiuoju O. D. Sh. P. (O. D. Sh. P.), šiam užmigus, pagrobė svetimą turtą: auksinį laikrodį ,,Cartier“ 0900.1, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Eur vertės; auksinį žiedą su pavaizduotais romėniškais simboliais, 3000 Eur vertės; auksinį žiedą imperatoriaus Konstantino laikų, 2500 Eur vertės; auksinį žiedą su 3 raudonos spalvos pailgais brangakmeniais (granatais), 900 Eur vertės; auksinį žiedą su 2 nedideliais mėlynos spalvos brangakmeniais (safyrais), 200 Eur vertės; auksinį žiedą su brangakmeniais: perlais, rubinais ir smaragdais, 200 Eur vertės; sidabrinį žiedą su melsvos spalvos brangakmeniu (turkiu) ir juodos spalvos ornamentais, 100 Eur vertės; grynuosius pinigus – 400 Eur; kvepalų ,,Christian Dior Addict“, 150 ml flakonėlį, 200 Eur vertės; kvepalų ,,Penhaligon’s As Sawira“ 100 ml flakonėlį, 320 Eur vertės; kvepalų ,,Christian Dior Intence“ 100 ml flakonėlį, 140 Eur vertės; sidabrinę rankų darbo apyrankę ,,Toda tribe“, 300 Eur vertės; kvepalų ,,Sanaa Heritage Berbere“ 100 ml flakonėlį, 80 Eur vertės. A. N. taip padarė nukentėjusiajam O. D. Sh. P. bendrą 11 340 Eur turtinę žalą.

Kadangi A. N. pagrobto turto vertė (11 340 Eur) nesiekia 250 MGL dydžio (sudaro 226,80 MGL), todėl kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl K. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje

BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

K. S. kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ne tik dėl auksinio laikrodžio „Cartier“, bet ir dėl auksinių žiedų (auksinio žiedo su pavaizduotais romėniškais simboliais, auksinio žiedo imperatoriaus Konstantino laikų, auksinio žiedo su 3 raudonos spalvos pailgais brangakmeniais (granatais), auksinio žiedo su 2 mėlynos spalvos brangakmeniais (safyrais)) neteisėto įgijimo.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė įgijęs iš A. N. minėtus žiedus. Teismas atmeta tokius K. S. parodymus kaip nepagrįstus. A. N. baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad ji siūlė kaltinamajam nupirkti, o šis ir įsigijo siūlytus auksinius žiedus (2 t., b. l. 87–89, 94–95). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių kaltinamoji būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti K. S.. To nenurodė pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. Jo versiją, kad jam parodyti žiedai buvo menkaverčiai (subraižyti, aplankstyti, su juodomis dėmėmis), todėl neįsigijo jų, paneigia tiek pati kaltinamoji A. N., kuri, abejotina, ar K. S. siūlytų tokio pobūdžio daiktus pirkti, tiek liudytojas R. A., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žiedai buvo reti. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad, remiantis R. A. parodymais, jis po A. N. susitikimo su K. S. nebematė, kad A. N. turėjo auksinių žiedų. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad dalis užfiksuotų žiedų, kurie inkriminuoti kaltinamajam, nėra visiškai nauji, tačiau jie nelaikytini prastos kokybės (1 t., b. l. 84–85, 87–88). Nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nenurodė, kad iš jo pagrobti žiedai buvo nekokybiški ir beverčiai (1 t., b. l. 29–30, 32–37, 38–39, 44–46). Abejotina, ar jis kreiptųsi dėl žalos atlyginimo už pagrobtus beverčius žiedus.

Teismas pažymi, kad K. S. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus nurodydamas, ar jis įsigijo iš A. N. siūlytus žiedus, ar ne. Kaltinamasis pirmosios apklausos metu atliekant ikiteisminį tyrimą teigė, kad jis nupirko du žiedus iš A. N. už 160 Eur, nes buvo nusprendęs juos vėliau parduoti. Po tam tikro laiko prie stoties K. S. susitiko su nepažįstamu asmeniu ir pardavė šiam minėtus žiedus už 200 Eur (2 t., b. l. 101–102). Kita vertus, kaltinamasis vėlesnėje (2019 m. balandžio 11 d.) apklausoje pakeitė parodymus jau teigdamas, kad jis nepirko iš A. N. jokių žiedų. Jis nemotyvavo parodymų pakeitimo priežasties (2 t., b. l. 109–110). K. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad pirmos apklausos metu jam buvo daromas spaudimas pripažinti kaltę, taip pat grasinama priešingu atveju atimti laisvę. Teismas, siekdamas patikrinti tokią K. S. versiją, teisiamojo posėdžio metu apklausė liudytoją E. L., kuris atliko kaltinamojo pirminę apklausą. Šis liudytojas vienareikšmiškai nurodė, kad kaltinamajam nebuvo daromas joks spaudimas, šis pasakojo žinomas aplinkybes savo valia, susipažino su apklausos protokolu ir pasirašė jame. Iš 2018 m. rugpjūčio 22 d. apklausos protokolo turinio matyti, kad K. S. pasirašytinai nurodė, kad jo parodymai surašyti teisingai (2 t., b. l. 101–102). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dėl gerokai didesnio nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo (2 t., b. l. 100), nei jis pripažino kaltę aptariamos apklausos metu. Be to, K. S., iš tiesų patirdamas neteisėtą poveikį iš pareigūnų, galėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis ėmėsi tokių veiksmų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl taip nesielgė. Liudytojas E. L. bylą nagrinėjant teisme paneigė, kad apklausos metu K. S. blogai jautėsi ar turėjo sveikatos problemų. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas atmeta kaltinamojo versiją, kad jis davė sau iš dalies nepalankius parodymus dėl daryto neteisėto spaudimo ar stresinės situacijos. Taigi K. S. nemotyvuotas parodymų pakeitimas baudžiamojo proceso metu leidžia abejoti jų patikimumu, kad kaltinamasis neįsigijo iš A. N. jokių žiedų. Šiame kontekste pabrėžtina, kad liudytojas E. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad K. S. minėjo, jog turi juvelyrinius dirbinius (žiedus), kuriuos gali atnešti. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių minėtas liudytojas būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti K. S.. Tokie liudytojo E. L. parodymai taip pat netiesiogiai patvirtina, kad kaltinamasis įgijo iš A. N. auksinius žiedus.

Taigi teismas daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų, jog K. S. įgijo iš kaltinamosios ne tik auksinį laikrodį „Cartier“, bet ir keturis auksinius žiedus (auksinį žiedą su pavaizduotais romėniškais simboliais, auksinį žiedą imperatoriaus Konstantino laikų, auksinį žiedą su 3 raudonos spalvos pailgais brangakmeniais (granatais), auksinį žiedą su 2 mėlynos spalvos brangakmeniais (safyrais)).

Teismas, aptardamas minėtų daiktų vertes dalyje dėl A. N. pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nustatė, kad laikrodis ,,Cartier“ yra 3000 Eur vertės; auksinis žiedas su pavaizduotais romėniškais simboliais yra 3000 Eur vertės; auksinis žiedas imperatoriaus Konstantino laikų yra 2500 Eur vertės; auksinis žiedas su 3 raudonos spalvos pailgais brangakmeniais (granatais) yra 900 Eur vertės; auksinis žiedas su 2 mėlynos spalvos brangakmeniais (safyrais) yra 200 Eur vertės. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad kaltinamajam buvo žinoma aplinkybė, kad auksinis laikrodis galėjo būti vertas 3000 Eur vertės. K. S. baudžiamojo proceso metu pats pripažino, kad jis žiūrėjo internete, kiek gali būti vertas šis daiktas, ir nustatė, kad 3000 Eur vertė yra galima. Kaip minėta, A. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kai kurie žiedai buvo senesnių laikų, t. y. neatrodė kaip šių dienų vestuviniai, jie – seni žiedai, ant jų buvo antspaudai. Taip pat R. A. rodytus žiedus apibūdino šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu. Taigi nėra abejonių, kad ir pats K. S. suprato, kad jam parduoti žiedai buvo vertingesni nei įprasti (kasdieniai) žiedai dėl savo retumo ir unikalumo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktas auksinio žiedo su pavaizduotais romėniškais simboliais ir auksinio žiedo imperatoriaus Konstantino laikų nuotraukas ir jų sertifikatus (1 t., b. l. 82, 84–88). Kitų K. S. įsigytų žiedų vertės (900 Eur ir 200 Eur) nėra pernelyg didelės ir neproporcingos, todėl laikytinos įrodytomis.

Byloje įrodyta, kad K. S. iki sulaikymo naudojosi auksiniu laikrodžiu „Cartier“. Kita vertus, jis nepateikė įsigytų auksinių žiedų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad jis su savimi, savo gyvenamojoje ar darbo vietoje turi auksinius žiedus, todėl laikytina, kad kaltinamasis realizavo auksinius žiedus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

K. S. versija, kad A. N. galėjo disponuoti nuosavybės teise auksiniu laikrodžiu, atmestina kaip nepagrįsta. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad kaltinamoji kelis kartus atėjo pas jį į lombardą užstatyti daiktų. Jam taip pat žinoma, kad A. N. užsiima seksualinių paslaugų teikimu už pinigus netoli stoties, kur buvo K. S. lombardas. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis žinojo apie A. N. asmenybę. Būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad A. N. daug metų vartojo narkotines medžiagas. Todėl šiuo atveju neįtikėtina, kad K. S. manė, jog perka iš A. N. vertingą daiktą – auksinį laikrodį, manydamas, kad šis priklauso jai nuosavybės teise, nes kaltinamoji tokio daikto apskritai negalėjo įsigyti. Tokia pati išvada darytina taip pat dėl kaltinamojo nusipirktų auksinių žiedų (atsižvelgiant į jų skaičių, ypatumus). Reikšminga ir tai, kad, remiantis A. N. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ji po vagystės padarymo tikslingai skambino K. S. dėl susitikimo ir pasiūlymo pirkti iš jos daiktus. Taigi kaltinamoji turėjo jo mobiliojo ryšio telefono numerį neatsitiktinai, nes žinojo, kad gali K. S. parduoti vertingus daiktus. Be to, A. N. nepateikė jam jokių perkamų daiktų teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog K. S. žinojo, kad jo įsigyti daiktai iš A. N., kuriais vėliau disponavo, gauti nusikalstamu būdu, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad K. S., žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, 2018 m. rugpjūčio 19 d., laikotarpiu nuo 8 iki 10 val., Vilniuje, Geležinkelio g. 6, esančiame pastate iš A. N. be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų už 900 Eur įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą – 2018 m. rugpjūčio 19 d. apie 5.30 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobtus ir O. D. Sh. P. priklausančius daiktus, bendros 9600 Eur vertės, t. y. laikrodį ,,Cartier“ 0900.1, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Eur vertės; auksinį žiedą su pavaizduotais romėniškais simboliais 3000 Eur vertės; auksinį žiedą imperatoriaus Konstantino laikų, 2500 Eur vertės; auksinį žiedą su 3 raudonos spalvos pailgais brangakmeniais (granatais), 900 Eur vertės; auksinį žiedą su 2 mėlynos spalvos brangakmeniais (safyrais) 200 Eur vertės. Po to, K. S. realizavo auksinius žiedus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o laikrodžiu ,,Cartier“ 0900.1 naudojosi iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. 16.30 val., kai jį pagal pareikalavimą pateikė policijos pareigūnams.

Tokie K. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl K. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje

BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė fizinio ar juridinio asmens dokumentą.

K. S. kaltinamas pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį tuo, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė T. A. išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Byloje nustatyta, kad, atlikus K. S. asmens kratą, pas kaltinamąjį rastas kito asmens (T. A.) vardu išduotas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas (1 t., b. l. 160–162, 163–165). Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis turėjo teisę turėti savo žinioje minėtą dokumentą. K. S. argumentas, kad jis laukė, kol T. A. bus paleistas iš pataisos įstaigos, kad galėtų atiduoti vairuotojo pažymėjimą, laikytinas nepagrįstu. Teismas pažymi, kad kaltinamasis, disponuodamas kito asmens vardu išduotu dokumentu ir norėdamas jį grąžinti, galėjo kreiptis į policiją ir atiduoti tokį dokumentą, kad jis būtų perduotas savininkui, juolab jis žinojo, kad tuo metu T. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, t. y. asmeniškai perduoti jam vairuotojo pažymėjimą nebuvo galimybės. Kita vertus, K. S. taip nesielgė. Reikšminga ir tai, kad kaltinamasis yra buvęs policijos pareigūnas, todėl nėra abejonių, jog jam buvo žinoma, kaip reikia elgtis, kad svetimas dokumentas būtų grąžintas savininkui laikantis teisės aktų reikalavimų. Remiantis byloje surinktais įrodymais (T. A. parodymais, iš dalies paties kaltinamojo parodymais, bylos rašytiniais įrodymais), kaltinamasis disponavo aptariamu dokumentu ilgą laiką – nuo 2017 m. pradžios, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. 16.50 val., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tarnybinėse patalpose, esančiose Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 13, šį svetimą asmens dokumentą K. S. asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Toks nepagrįstai ilgas svetimo dokumento laikymas patvirtina, kad kaltinamasis turėjo tyčią turėti jį savo žinioje. Be to, kaip minėta, T. A. vardu išduotas dokumentas buvo rastas asmeniškai pas K. S., o ne paliktas kokioje nors vietoje. Taigi nėra abejonių, kaltinamasis ir suvokė, kad neteisėtai disponuoja svetimu asmens dokumentu.

Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad K. S. 2017 metų pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo svetimą, t. y. T. A., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neteisėtai laikė su savimi iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. 16.50 val., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tarnybinėse patalpose, esančiose Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 13, šį svetimą asmens dokumentą K. S. asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

K. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

K. S. taip pat inkriminuotas T. A. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo neteisėtas įgijimas. Pažymėtina, kad kiekviena iš BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada, kaip, kur K. S. neteisėtai įgijo svetimą dokumentą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Todėl neteisėtas svetimo dokumento įgijimas šalintinas iš K. S. pareikšto kaltinimo. Kita vertus, tai neturi reikšmės kaltinamojo padarytos veikos teisiniam vertinimui pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, o BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. N. ir K. S. bausmę, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkų kaltės formą – A. N. padarė tyčia (tiesiogine tyčia) vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą

nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis); K. S. padarė tyčia (tiesiogine tyčia) dvi baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena pažeista nuosavybė, o kita – valdymo tvarka, susijusi su dokumentais (pirma nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 189 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis), o antra – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 302 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis). A. N. pagrobto svetimo turto vertė artima 250 MGL dydžio sumai, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, tačiau nesiekia jos. K. S. BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika neteisėtai įgytas turtas taip pat gerokai viršija 5 MGL dydžio ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį. A. N. nusikalto iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdama gauti pinigų už pagrobtus daiktus, kad vėliau galėtų įsigyti narkotinių medžiagų. K. S. taip pat padarė BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką iš savanaudiškų paskatų.

A. N. ir K. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. N. pripažino pagrobusi dalį kaltinime nurodytų daiktų, tačiau negalima daryti išvados, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Nagrinėjamu atveju A. N. buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, jų vartojimo skatinama nusikalto. Ankstesnis kaltinamosios teistumų skaičius leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamų veikų darymas yra jos gyvenimo būdas. Kaltinamoji, teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus, taip pat neišreiškė nuoširdaus gailesčio. Be to, negalima pripažinti, kad kaltinamoji padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes ši nusikalstama veika įrodyta ne tik A. N. parodymais, bet ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad byloje nenustatyta A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. N. iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo buvo teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) iš viso dvylika kartų. Po šios nusikalstamos veikos padarymo dėl jos buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai. Ji daugiausia kartų traukta baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamų veikų nuosavybei ar susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis padarymą (4 t., b. l. 172–183). Nusikalstamos veikos padarymo metu A. N. turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Be to, kaltinamoji ne kartą bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjusi (4 t., b. l. 160–166). Ji įrašyta į priklausomybės ligų įskaitą (3 t., b. l. 6). A. N. teisiamojo posėdžio metu pati pripažino, kad ji, būdama laisvėje, oficialiai niekur nedirbo, užsiėmė seksualinio pobūdžio paslaugų teikimu už atlygį, ilgą laiką vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Visa tai patvirtina, kad A. N. padarė naują nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jos nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. N. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausią sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis (1 metai ir 3 mėnesiai) yra mažesnis nei sankcijos vidurkis. Mažinti skirtinos bausmės dydžio nesudaro pagrindo tai, kad kaltinamoji šiuo metu augina mažametį vaiką, ji yra ištekėjusi.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. S. anksčiau vieną kartą teistas (4 t., b. l. 167 – 171), kelis kartus baustas administracine tvarka, daugumą baudų nesumokėjo (4 t., b. l. 157–159). Kaltinamasis nuomojasi būstą, vykdo individualią veiklą (4 t., b. l. 15). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. S. už BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimą, kurio dydis (1 metai) yra šiek tiek mažesnis nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), su BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais įpareigojimais; o už BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskyrus baudą, kurios dydis 110 MGL (5500 Eur), kuris yra šiek tiek didesnis nei minimalus už apysunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Prokuroras baigiamojoje kalboje prašė K. S. už padarytas nusikalstamas veikas skirti arešto bausmes dėl kaltinamojo sunkios finansinės padėties. Teismas pažymi, kad BK 189 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sankcijose be arešto yra kitų alternatyvių bausmių. Vien prokuroro nuomonė apie kaltinamojo sunkią finansinę padėtį nesudaro pagrindo skirti jam nors ir trumpalaikį, bet laisvės atėmimą (areštą), juolab kaltinamasis šiuo metu dirba pagal individualią veiklą. Aptarta K. S. asmenybė nėra tokia pavojinga, kad būtų pagrindas skirti jam arešto bausmę.

A. N. skirtina laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi subendrinta laisvės atėmimo bausme pagal skirtingus nuosprendžius, prie griežčiausios bausmės pridėjus dalį (6 mėnesius) švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalys). Tokia laisvės atėmimo bausmės dalis pridėtina atsižvelgus į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, į kaltinamosios asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes.

Atsižvelgus į A. N. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jai skirtiną laisvės atėmimo bausmę nustatytina atlikti pataisos namuose.

K. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė bendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu su baudos bausme, skirtina pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – aštuoniolikos mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Civilinis ieškinys ir turto konfiskavimas

Šioje byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 11 260 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. dėl daiktų, kurie buvo iš jo pavogti ir negrąžinti (1 t., b. l. 50).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Kaip minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad iš nukentėjusiojo gyvenamosios vietos A. N. pagrobė šiuos daiktus: auksinį laikrodį ,,Cartier“ 0900.1, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Eur vertės; auksinį žiedą su pavaizduotais romėniškais simboliais, 3000 Eur vertės; auksinį žiedą imperatoriaus Konstantino laikų, 2500 Eur vertės; auksinį žiedą su 3 raudonos spalvos pailgais brangakmeniais (granatais), 900 Eur vertės; auksinį žiedą su 2 nedideliais mėlynos spalvos brangakmeniais (safyrais), 200 Eur vertės; auksinį žiedą su brangakmeniais: perlais, rubinais ir smaragdais, 200 Eur vertės; sidabrinį žiedą su melsvos spalvos brangakmeniu (turkiu) ir juodos spalvos ornamentais, 100 Eur vertės; grynuosius pinigus – 400 Eur; kvepalų ,,Christian Dior Addict“, 150 ml flakonėlį, 200 Eur vertės; kvepalų ,,Penhaligon’s As Sawira“ 100 ml flakonėlį, 320 Eur vertės; kvepalų ,,Christian Dior Intence“ 100 ml flakonėlį, 140 Eur vertės; sidabrinę rankų darbo apyrankę ,,Toda tribe“, 300 Eur vertės; kvepalų ,,Sanaa Heritage Berbere“ 100 ml flakonėlį, 80 Eur vertės. A. N. taip padarė nukentėjusiajam O. D. Sh. P. bendrą 11 340 Eur turtinę žalą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pripažino, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamoji pagrobė kitus kaltinime nurodytus daiktus. Todėl dėl jų nėra pagrindo priteisti civilinį ieškinį.

Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad O. D. Sh. P. iš viso patyrė 7540 Eur turtinės žalos. Kita nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis yra nepagrįsta, todėl atmestina.

Byloje įrodyta, kad minėtus daiktus pagrobė A. N.. Kita vertus, dalį jų iš kaltinamosios įsigijo K. S., padarydamas nusikalstamą veiką, nustatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje (auksinį žiedą su pavaizduotais romėniškais simboliais 3000 Eur vertės; auksinį žiedą imperatoriaus Konstantino laikų, 2500 Eur vertės; auksinį žiedą su 3 raudonos spalvos pailgais brangakmeniais (granatais), 900 Eur vertės; auksinį žiedą su 2 mėlynos spalvos brangakmeniais (safyrais) 200 Eur vertės).

Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs ir tai, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 3K-3-518/2006, 3K-3-543/2009, 2K-7-49-788/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamosios A. N. (pagrobusios svetimą turtą) ir K. S. (įgijusio nusikalstamu būdu turtą) veiksmai yra susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu su padaryta žala; jų žala dėl svetimo turto netekties padaryta bendrais veiksmais, todėl užtraukia solidariąją civilinę atsakomybę. Pažymėtina, kad nukentėjusysis patyrė žalos ne tik dėl A. N. padarytos nusikalstamos veikos, bet ir dėl K. S. neteisėtų veiksmų, nes jis, įsigijęs iš A. N. žinomai nusikalstamu būdu gautus auksinius žiedus, vėliau juos realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip apsunkino galimybes nukentėjusiajam susigrąžinti daiktus.

Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, kad, byloje esant visoms deliktinės atsakomybės atsiradimo aplinkybėms, už nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (už auksinių žiedų pagrobimą) turi atsakyti solidariai abu kaltinamieji, t. y. dėl 6600 Eur turtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-495/2019). Dėl likusios turtinės žalos (940 Eur) padarymo A. N. atsako asmeniškai.

Palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą K. S. nuosavybės teise priklausančiam turtui: 21 (dvidešimt vienam) JAV doleriui ir 2180 (dviem tūkstančiams šimtui aštuoniasdešimčiai) Eur, kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir perduoti minėtą turtą turtinei žalai atlyginti pagal nukentėjusiojo civilinį ieškinį.

Prokuroras baigiamojoje kalboje prašė K. S. priklausančius pinigus konfiskuoti. Kita vertus, šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, todėl tikslinga aptariamą turtą nukreipti atlyginti bent dalį civilinio ieškinio. Todėl spręsti kausimą dėl K. S. priklausančių pinigų konfiskavimo nėra teisinio pagrindo.

VI. Kiti klausimai

A. N. šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 147–148). Ši kardomoji priemonė naikintina, nes šiuo metu kaltinamoji atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl minėtos kardomosios priemonės taikymas netikslingas.

K. S. taikomos kardomosios priemonės – namų areštas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (4 t., b. l. 110–112) – paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

A. N. į skirtiną bausmę įskaitytinas jai taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. 20.30 val. iki 2018 m. lapkričio 21 d. (2 t., b. l. 83, 137–139, 147–148), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodytas įskaitytinas laikas (atliktos bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis), taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį atliktos bausmės dalis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaityti K. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. 16.45 val. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. 13.09 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 97, 112), taip pat nuo 2019 m. lapkričio 7 d. 14.40 val. iki 2019 m. lapkričio 8 d. 14.15 val. (viena diena) (4 t., b. l. 98, 109), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 104 MGL (5200 Eur) dydžio.

1) sunaikinti daiktus, t. y. maišelį nuo juvelyrinių dirbinių, 6 daktiloskopines plokšteles su išryškintais rankų pėdsakais, biologinę nuoplovą, cigaretės nuorūką, seilių lyginamuosius pavyzdžius, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. balandžio 18 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS003927);

2) palikti prie bylos medžiagos kompaktinį diską (2019 m. sausio 3 d. daiktų, t. y. mobiliojo ryšio telefonų ir planšetinio kompiuterio apžiūros protokolo priedas) su įrašytomis duomenų išskleidimo ataskaitomis; taip pat kompaktinį diską (2018 m. gruodžio 19 d. daikto, t. y. K. S. priklausančio mobiliojo ryšio telefono ,,Samsung“ apžiūros protokolo priedas) su įrašytomis nuotraukomis.

Priteistinų proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, prie griežčiausios bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius), ir A. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti šioje byloje A. N. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. 20.30 val. iki 2018 m. lapkričio 21 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodytą įskaitytiną laiką (atliktos bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendį ir tuo pačiu nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį), taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį atliktos bausmės dalį.

A. N. bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. gruodžio 30 d.

A. N. šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais:

1) įpareigoti K. S. bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

3) įpareigoti K. S. bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 110 MGL (5500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, K. S. paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams su 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais:

1) įpareigoti K. S. bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

3) įpareigoti K. S. bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaityti K. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. 16.45 val. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. 13.09 val. (dvi dienos), taip pat nuo 2019 m. lapkričio 7 d. 14.40 val. iki 2019 m. lapkričio 8 d. 14.15 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 104 MGL (5200 Eur (penkių tūkstančių ir dviejų šimtų eurų)) dydžio.

Nustatyti 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

K. S. taikomas kardomąsias priemones – namų areštą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo O. D. Sh. P. (O. D. Sh. P.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. dėl 7540 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Iš A. N. ir K. S. priteisti solidariai 6600 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam O. D. Sh. P. Iš A. N. priteisti 940 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam O. D. Sh. P.

Palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą K. S. nuosavybės teise priklausančiam turtui: 21 (dvidešimt vienam) JAV doleriui ir 2180 (dviem tūkstančiams šimtui aštuoniasdešimčiai) Eur, kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir nukreipti minėtą turtą turtinei žalai atlyginti pagal nukentėjusiojo O. D. Sh. P. civilinį ieškinį.

1) sunaikinti daiktus, t. y. maišelį nuo juvelyrinių dirbinių, 6 daktiloskopines plokšteles su išryškintais rankų pėdsakais, biologinę nuoplovą, cigaretės nuorūką, seilių lyginamuosius pavyzdžius, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. balandžio 18 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS003927);

2) palikti prie bylos medžiagos kompaktinį diską (2019 m. sausio 3 d. daiktų, t. y. mobiliojo ryšio telefonų ir planšetinio kompiuterio apžiūros protokolo priedas) su įrašytomis duomenų išskleidimo ataskaitomis; taip pat kompaktinį diską (2018 m. gruodžio 19 d. daikto, t. y. K. S. priklausančio mobiliojo ryšio telefono ,,Samsung“ apžiūros protokolo priedas) su įrašytomis nuotraukomis.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2) Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3) Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4) Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5) Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.