- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-249-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39947-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- K. S., ir A
- Nukentėjusysis
- Oliveriui D
- Advokatai
- Emma Domajeva
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 189 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė; pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir paskirta 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams su 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda.
Iš A. N. ir K. S. priteista solidariai 6 600 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam Oliveriui D. S. P.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir A. N., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis nėra apskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. K. S. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, 2018 m. rugpjūčio 19 d., laikotarpiu nuo 8 iki 10 val., (duomenys neskelbtini), esančiame pastate iš A. N. be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų už 900 Eur įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, t. y. 2018 m. rugpjūčio 19 d. apie 5.30 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobtus ir O. D. Sh. P. priklausančius daiktus, bendros 9 600 Eur vertės, t. y. laikrodį ,,Cartier“ 0900.1, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės; auksinį žiedą su pavaizduotais romėniškais simboliais 3 000 Eur vertės; auksinį žiedą imperatoriaus Konstantino laikų, 2 500 Eur vertės; auksinį žiedą su 3 raudonos spalvos pailgais brangakmeniais (granatais), 900 Eur vertės; auksinį žiedą su 2 mėlynos spalvos brangakmeniais (safyrais) 200 Eur vertės. Po to, K. S. realizavo auksinius žiedus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o laikrodžiu ,,Cartier“ 0900.1 naudojosi iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. 16.30 val., kai jį pagal pareikalavimą pateikė policijos pareigūnams.
2. K. S. taip pat nuteistas už tai, jog 2017 metų pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo svetimą, t. y. T. A., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neteisėtai laikė su savimi iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. 16.50 val., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tarnybinėse patalpose, esančiose Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 13, šį svetimą asmens dokumentą K. S. asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį dalyje, kuria nuspręsta jį pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Priteisti iš A. N. apeliantui padarytą 600 Eur turtinę ir moralinę žalą. Visą nukentėjusiajam priteistą žalos atlyginimą priteisti tik iš A. N., kurios veiksmais buvo padarytas nusikaltimas. Taip pat prašo grąžinti 2 180 Eur ir 21 JAV dolerius perduotus saugojimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyriui.
4. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis neturi jokio teisinio pagrindo ir nurodo kitokias, nei apylinkės teismo nustatytas faktines aplinkybes. Teigia, jog 2018 m. rugpjūčio 19 d. apie 10 val. jam paskambino iš matymo pažįstama A. N. ir pasiūlė savo laikrodį „Cartier“, skambučio metu apeliantas važiavo iš sodybos, taigi (duomenys neskelbtini), o tiksliau (duomenys neskelbtini), buvo tik apie 12 valandą. Čia jis susitiko su A. N., kuri nusiėmė nuo rankos minėtą laikrodį, tinkantį tiek vyrui, tiek moteriai ir pasiūlė jį pirkti. Apeliantui paklausus iš kur laikrodis, A. N. paaiškino, jog tai jos laikrodis ir ji nori jį parduoti, o laikrodžio dokumentus ir dėžutę iš namų atveš vėliau. Laikrodis buvo ne naujas, todėl apeliantas iš A. N. įgijo laikrodį sumokėjęs 500-600 Eur.
5. Jis žinojo, kad A. N. tėvai yra verslininkai, gyveno pasiturinčiai, todėl neturėjo abejonių, jog laikrodis tikrai priklausė jai, be to. anksčiau yra matęs A. N. pasipuošusią prabangiais papuošalais. A. N. dar teismo posėdžio metu patvirtino, jog pažadėjo apeliantui atvežti laikrodžio dėžutę ir dokumentus, o tai patvirtina, jog apeliantas negalėjo žinoti ar įtarti, jog laikrodis buvo vogtas. Vėliau A. N. ir jos sugyventinis jam parodė įvairius balto ir geltono metalo gaminius, tačiau šiais gaminiais jis nesidomėjo ir jų apibūdinti negali.
6. Praėjus kelioms dienoms po nurodytų įvykių, adresu (duomenys neskelbtini) atvykę pareigūnai pranešė, jog jis įsigijo laikrodį „Cartier“, kuris galimai yra pavogtas, todėl pats apeliantas savanoriškai atidavė minimą laikrodį pareigūnams. Tačiau vėliau pareigūnas pradėjo jį kaltinti, jog šis įsigijo ir balto ir geltono metalo žiedus. Pareigūnams paaiškino, jog jokių žiedų nepirko, tačiau buvo sulaikytas ir nuvežtas į policijos komisariatą. Nuvykus į policijos komisariatą, pareigūnai jį vertė prisipažinti įgijus balto ir geltono metalo dirbinius, naudojo prieš jį psichologinį smurtą ir grasino uždaryti į areštinę. Tačiau paaiškinus, jog jokių dirbinių apeliantas nepirko, iš jo buvo atimta kuprinė ir piniginė, kuriose buvo 21 JAV doleris, 2 180 Eur ir 3 telefonai. Piniginėje buvo ir jo pažįstamo T. A. vairuotojo pažymėjimas, kurį šis buvo palikęs buvusioje apelianto darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Tik kitą dieną, po sulaikymo tyrėja surašė asmens kratos protokolą, nors šie veiksmai turėjo būti atlikti dar tą pačią dieną, prieš juos atliekant.
7. Apeliantas teigia, jog jam atvykus į areštinę, kriminalinės policijos žvalgybos pareigūnai siūlė jam bendradarbiauti ir teikti operatyvinę informaciją, siūlė teisinę pagalbą, jeigu pripažins padaręs nusikalstamą veiką, taip šie pareigūnai darė psichologinį spaudimą ir vertė prisipažinti padarius nusikalstamą veiką. Tokie pareigūnų veiksmai neturi jokio teisinio pagrindo.
8. Jis turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, paskolą butui, todėl bijodamas policijos tyrėjo ir siekdamas išvengti arešto, parodė, jog iš A. N. įgijo laikrodį ir dar keletą žiedų, nors jokių žiedų nepirko. Teigia, jog jam prisipažinus, policijos tyrėjas nedalyvaujant advokatui, surašė apklausos protokolą ir jis buvo paleistas į laisvę. Jam nebuvo grąžinti sulaikymo metu paimti pinigai, nors šie pinigai, nieko bendro su nusikalstama veika neturi.
9. Iš bylos medžiagos matyti, jog jam pateikti kaltinimai paremti tik A. N. ir jos sugyventinio parodymais, kurie tinka pareigūnams, kadangi šie nesurinko jokių kitų įrodymų. A. N. iš keršto jį apkalba, bandydama išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, bei bando nuslėpti, jog nusikalstamą veiką padarė kartu su savo sugyventiniu.
10. Apeliantas teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai jį įpareigojo atlyginti A. N. nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą. Jokios nusikalstamos veikos jis nepadarė, todėl būtent A. N. turėtų jam atlyginti 600 Eur turtinę žalą, už įsigytą laikrodį, kurį turėjo grąžinti. Atsižvelgiant į tai, turi būti grąžinti iš jo paimti 21 JAV doleris ir 2 180 Eur.
11. Apylinkės teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu, padarius ir BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. Nurodo, jog 2017 m. dirbo Vilniaus lombarde vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), užstatant daiktus pilietis turi pateikti savo asmens dokumentą, tam jog būtų surašytas daikto įkeitimo kvitas. 2017 m. vasarą į minimą lombardą atvyko pažįstamas T. A., kuris užstatė savo telefoną iPhone 6 ir tam pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Surašius užstato kvitą, T. A. skubiai išėjo ir pamiršo vairuotojo pažymėjimą. Dokumentas buvo saugomas seife, tačiau 2017 m. pabaigoje lombardui bankrutavus ir išsikraustant iš patalpų, kadangi pats pažinojo T. A., jo dokumentą paėmė saugoti pas save. Teigia, jog ieškojo T. A., kad galėtų atiduoti dokumentą, tačiau iš jo brolio sužinojo, jog šis atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl toliau laikė dokumentą pas save ir laukė kol T. A. išeis į laisvę. T. A., tik verčiamas pareigūnų surašė pranešimą dėl dokumento dingimo. Taigi, jo veiksmuose jokios tyčios nebuvo, jis tik siekė išsaugoti T. A. dokumentą ir vėliau jam jį grąžinti. Jeigu būtų dokumentą pagrobęs, tai T. A. pareiškimą dėl dokumento vagystės būtų surašęs daug anksčiau, be to pats T. A. teisme parodė, jog vairuotojo pažymėjimą pamiršo lombarde. Teismas neteisingai paskyrė 110 MGL dydžio baudą, kadangi nurodytos nusikalstamos veikos jis nepadarė.
12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
13. Teismo posėdžio metu nuteistojo K. S. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pagal BPK 20 straipsnio taisykles, išsamiai ir nešališkai įvertino surinktų duomenų visumą, palygino ir sugretino visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir nuosprendį grindė tik BPK 20 straipsnio tvarka patvirtintais įrodymais, vertino visus byloje buvusius įrodymus ir motyvuotai pasisakė dėl ko vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo K. S. kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus BK 189 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta bei paskyrė jam teisingą bausmę.
Dėl K. S. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį
15. Apeliaciniame skunde K. S. neigia padaręs BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir nurodo, jog žinojo, kad nuteistosios A. N. tėvai yra verslininkai, gyveno pasiturinčiai, todėl neturėjo abejonių, jog laikrodis, kurį įgijo iš nuteistosios, tikrai priklausė jai, be to ir anksčiau yra matęs A. N. pasipuošusią prabangiais papuošalais. Taip pat apeliantas neigia iš nuteistosios A. N. įgijęs auksinius žiedus ir nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu davė priešingus parodymus tik bijodamas policijos tyrėjo ir siekdamas išvengti arešto.
16. Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas reikalauja nustatyti aiškiai teisės normoje apibrėžtus nusikalstamos veikos požymius: 1) kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį yra gautas nusikalstamu būdu, 2) kaltininkas, prieš įgydamas, naudodamas ar realizuodamas tokį turtą žino, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Taigi, šios nusikalstamos veikos atveju kaltininkas turi suvokti, kad jo įgyjamas, naudojamas ar realizuojamas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, t. y. padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.).
17. Byloje nustatyta, jog nuteistoji A. N. tiek laikrodį ,,Cartier“ 0900.1, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tiek auksinį žiedą su pavaizduotais romėniškais simboliais, auksinį žiedą imperatoriaus Konstantino laikų, auksinį žiedą su 3 raudonos spalvos pailgais brangakmeniais (granatais), auksinį žiedą su 2 mėlynos spalvos brangakmeniais (safyrais), įgijo žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. BK 189 straipsnio dispozicijoje numatyta, jog šios nusikalstamos veikos objektu gali būti tik nusikalstamu būdu gautas turtas, kuriuo nusikaltimą (vagystę, sukčiavimą, kontrabandą, tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų ir kt.) padaręs asmuo neteisėtai disponuoja kaip savu. Nagrinėjamu atveju, A. N. nusikalstamu būdu gauti daiktai yra nusikalstamos veikos dalykas BK 189 straipsnio prasme.
18. Kvalifikuojant veiką pagal BK 189 straipsnį, taip pat būtina nustatyti ir subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius, t. y. asmens įgijusio nusikalstamu būdu gautus daiktus, žinojimą ir suvokimą apie įgyjamų daiktų kilmę. Nors apeliantas neigia žinojęs, kad perkami daiktai gauti nusikalstamu būdu, tačiau byloje nustatytų duomenų visuma, rodo egzistuojant priešingas aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir bylos medžiagos matyti, jog priešingai nei teigia apeliantas, įgydamas nurodytus daiktus iš nuteistosios A. N., pastarasis turėjo abejonių dėl šių daiktų teisėto priklausomumo nuteistajai. Pats apeliantas pirminės apklausos metu parodė, jog parodžius žiedus, bei laikrodį, jis paklausė iš kur nuteistoji juos gavo (t. 2., b. l. 101-102), o tai iš esmės indikuoja apeliantui kilusias abejones ir įtarimą, jog perkami daiktai yra gauti nusikalstamu būdu. Taip pat, nors apeliantas teigia nepažinojęs nuteistosios A. N., tačiau tiek byloje tiek apeliaciniame skunde esantys duomenys iš esmės paneigia tokią apelianto poziciją. Byloje nustatyta, kad nuteistoji A. N. turėjo apelianto mobiliojo ryšio telefono numerį, taip pat teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, apeliantas nurodė, jog jam žinoma, kad nuteistoji A. N. užsiima seksualinių paslaugų teikimu už pinigus, be to nors teigia, kad nuteistąją pažįsta tik iš matymo, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, jog žino nuteistosios tėvus, tai jog jie yra verslininkai, kas taip pat parodo, jog nuteistąją A. N. jis pažįsta daugiau nei vien tik iš matymo. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra abejonių, kad kaltinamasis žinojo apie A. N. asmenybę, jos gyvenimo būdą, todėl nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog K. S. suprato, kad A. N. siūlomi įsigyti daiktai, nepriklauso jai nuosavybes teise ir yra gauti nusikalstamu būdu. Tokios išvados nepaneigia ir tai, jog nuteistoji pažadėjo atnešti laikrodžio ,,Cartier“ 0900.1, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus bei dėžutę, kadangi, kaip jau minėta, akivaizdu, jog A. N. nebūtų galėjusi įsigyti tokio vertingo laikrodžio, be to atkreiptinas dėmesys, jog laikrodis buvo vyriškas, todėl tai, jog nuteistoji perduodama laikrodį nusiėmė jį nuo savo riešo, nepatvirtina, kad laikrodį A. N. galėjo įsigyti teisėtu būdu. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad K. S. yra buvęs policijos pareigūnas, todėl akivaizdu, kad suprato tokio elgesio rizikas.
19. Apeliantas taip pat neigia iš nuteistosios A. N. įgijęs keturis jau minėtų savybių auksinius žiedus. Visgi, apelianto argumentus paneigia byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų duomenų visuma. Pirminės apklausos metu jis nurodė, jog iš nuteistosios nusipirko 2 žiedus, kuriuos vėliau pardavė nepažįstamam asmeniui už 200 Eur, be to tos pačios apklausos metu detaliai apibūdino nuteistosios rodytus žiedus (t. 2., b. l. 101-102), kas paneigia apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, jog parodytais žiedais apeliantas nesidomėjo ir jų apibūdinti negali. Nors vėliau tiek apklausos 2019 m. balandžio 11 d. metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, bei apeliaciniame skunde neigia iš nuteistosios pirkęs minimus žiedus, tačiau byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo nustatyti duomenys rodo esant priešingas aplinkybes. Kaip jau minėta, visų pirma, apelianto duoti parodymai ir nurodomos aplinkybės nėra nuoseklūs, taip pat kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas apeliantas nemotyvavo savo pirminių parodymų pakeitimo priežasties, be to šiuo atveju svarbūs ir liudytojo R. A. ir nuteistosios A. N. parodymai. Kaip nurodo A. N., iš apelianto už parduotus daiktus, laikrodį ir keturis žiedus, ji gavo 900 Eur (t. 2., b. l. 87-89), šią pinigų sumą matęs parodo ir liudytojas R. A. (t.2., b. l. 60-61), be to liudytojas taip pat patvirtina matęs šiuos žiedus iki A. N. susitikimo su apeliantui, tačiau nuteistajai grįžus, ši nurodytų žiedų, bei laikrodžio jau neturėjo.
20. Nors apeliantas nurodo, jog prisipažino nupirkęs žiedus tik dėl to, jog šiam grasino policijos pareigūnai, o nuteistoji ir liudytojas R. A. parodo tokias aplinkybes, siekdami jį apkalbėti, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jų išsamumą, šių apelianto argumentų atžvilgiu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis, jog kaltinamasis davė sau iš dalies nepalankius parodymus dėl daryto neteisėto poveikio ar stresinės situacijos, o liudytojų ir nuteistosios suinteresuotumo duoti melagingus parodymus, nagrinėjamu atveju, nenustatyta.
21. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į byloje nustatytus ir ištirtus įrodymus, teisingai K. S. kaltu, padarius BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl K. S. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį
22. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko laikymu pripažįstamas šių nusikalstamos veikos dalykų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos.
23. Neteisėtas disponavimas dokumentais yra pavojinga veika, nes sudaro prielaidas daryti įvairius kitus nusikaltimus. Dokumentai priklauso tam tikriems juridiniams bei fiziniams asmenims ir paprastai jų laikymo vietą nustato būtent jų turėtojas. Dokumento laikymas laikytinas nusikalstama veika, kai tai yra daroma neturint teisėto pagrindo, t. y. neturint teisėto turėtojo leidimo atlikti tokius veiksmus ir neatliekant jokios funkcijos įgyvendinant jų saugojimo, apskaitos ar naudojimo tvarką. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o tai reiškia, kad nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai kaltininkas įgyja galimybę neteisėtai disponuoti dokumentais. Aplinkybė, kad dokumentų savininkai neturi kaltininkui jokių pretenzijų, nėra reikšminga tokio asmens veiksmų vertinimui.
24. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, jog pas jį rastas T. A. vairuotojo pažymėjimas priklauso jo pažįstamam, kuris dar apeliantui dirbant lombarde pamiršo nurodytą pažymėjimą, o nuo to laiko jis šį pažymėjimą saugojo, bei siekė jį grąžinti savininkui. Taigi, akivaizdu, jog apeliantas iš esmės neginčija fakto, kad jis laikė minimą dokumentą. Tuo pačiu konstatuotina, jog toks kitiems asmenims priklausančių dokumentų laikymas susidariusioje situacijoje negali būti vertinamas kaip teisėtas, kadangi yra akivaizdu, jog pagal dokumentų turinį apeliantas, kaip buvęs policijos pareigūnas, turėjo suprasti ir suprato, kad šiuo dokumentu jokie kiti asmenys, išskyrus tą, kuriam šis dokumentas buvo išduotas, negalėjo disponuoti.
25. Taigi nuteistasis privalėjo imtis priemonių tam, jog šis dokumentas būtų grąžintas tam asmeniui, kuriam jis buvo išduotas arba jį perduoti valstybės institucijoms. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 14 dalyje yra nustatyta, kad asmuo rastą kito piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą turi atiduoti teritorinei policijos įstaigai arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Taigi, šiuo atveju nepavykus tiesiogiai grąžinti T. A. priklausančio dokumento ir neperdavus šio dokumento nurodytoms įstaigoms, apeliantas pasirinko nusikalstamą veikimo būdą, t. y. neteisėtai laikyti T. A. priklausantį vairuotojo pažymėjimą. Be to, vairuotojo pažymėjimas buvo laikomas pakankamai ilgą laikotarpį - nuo 2017 m. vasaros, kaip nurodo pats apeliantas, iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., kuomet dokumentas asmens kratos metu pas jį buvo rastas.
26. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino K. S. padarius BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje.
Dėl civilinio ieškinio
27. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje gali būti nagrinėjamas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą.
28. Nustačius, jog apeliantas pagrįstai nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamu būdu gautų laikrodžio Cartier“ 0900.1, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), auksinio žiedo su pavaizduotais romėniškais simboliais, auksinio žiedo imperatoriaus Konstantino laikų, auksinio žiedo su 3 raudonos spalvos pailgais brangakmeniais (granatais), auksinio žiedą su 2 mėlynos spalvos brangakmeniais (safyrais) įgijimo, atmestini apelianto argumentai dėl nukentėjusiajam padarytos žalos bei proceso išlaidų priteisimo solidariai iš jo ir nuteistosios A. N..
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje dalyje procesinį sprendimą, atsižvelgė į visas civilinių ieškinių teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teismų praktiką dėl solidariosios atsakomybės, kuri gali kilti ir tada, kai žala padaroma skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais su sąlyga, kad jie susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu ir teisės taikymo klaidų nepadarė.
30. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apelianto ir nuteistosios A. N. nusikalstami veiksmai susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu su padaryta žala, nes ne tik nuteistosios A. N. bet ir apelianto neteisėti veiksmai lėmė nukentėjusiajam padarytos žalos atsiradimą. Apeliantas įgijo nukentėjusiajam priklausančius daiktus, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu ir šiuos pardavė nenustatytam asmeniui, tokiu būdu padarydamas neįmanomu jų sugrąžinimą teisėtam savininkui. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiajam padaryta žala priteistina atlyginti solidariai iš nuteistųjų A. N. ir K. S..
31. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.