Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-10-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-12555-819/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-02
Bylos Nr.
e2YT-12555-819/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07689-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Pareiškėjas
O. S.
Kategorijos
  • 3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-12555-819/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07689-2024-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.2
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateiktu pareiškimu šioje byloje prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos prosenelė V. B. (iki santuokos – P.), dar žinoma kaip V. P., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pareiškėja pareiškime nurodo, jog ji Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2013 m. pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jai atkūrimo, vadovaudamasi aplinkybe, kad jos prosenelė V. B. (B.) (iki santuokos – P.), taip pat žinoma kaip V. P., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas, įvertinęs pateiktą prašymą bei dokumentus, pateikė 2014 m. liepos 1 d. raštą „Dėl prašymo“ Nr. (15/3-3)10K-29416, kuriame nurodė, kad Pilietybės reikalų skyriui pateikti dokumentai patvirtina V. P. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę. Kartu buvo prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius V. P. vardo keitimą iš V. (kaip nurodyta pateiktame gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini)) į V. (kaip nurodyta pateiktame santuokos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodo pasikreipusi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl duomenų apie V. (V.) P. pateikimo, iš kurio gavo 2022 m. rugsėjo 20 d. pažymą apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vyskupijos kurijos archyviniame fonde (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios gimimų metrikos knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta N. ir O. iki santuokos P. P. duktė vardu V., gimusi (duomenys neskelbtini) kaime. 2022 m. spalio 6 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktoje pažymoje dėl santuokos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Lietuvos TSR miestų ir valsčių civilinės būklės aktų įstaigų archyviniame fonde (duomenys neskelbtini) valsčiaus santuokos aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė P. B. ir V. P., N. duktė ((duomenys neskelbtini), tautybė – (duomenys neskelbtini)), pavardės po santuokos sudarymo – B. ir B. Vadovaujantis buto ūkio lapu Nr. 582, (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno (duomenys neskelbtini) šeima, kurios sudėtis: N. P. bei O. P. (tėvai), vaikai: P. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei dar 3 vaikai – Z., R., I., taip pat N. anyta K. Visi šeimos nariai – (duomenys neskelbtini). Papildomai buvo pateiktas pensinis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. B. N., kuriame nurodyta jos gimimo data – (duomenys neskelbtini). Iš 1949 metų laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad 1949 m. rugpjūčio 27 d. į Bostoną, JAV, atvyko N. P. (laikraščio 8 pl.), (duomenys neskelbtini) laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ patalpintas nekrologas kariuomenės kūrėjo N. P., mirusio (duomenys neskelbtini) mieste, JAV, atminimui, nurodant jo šeimos narius jo mirties dienai, tarp kurių duktė V. (laikraščio 5 psl.).

Pareiškėja paaiškina, nors jai ir nepavyko gauti dokumento apie jos prosenelės vardo iš V. į V. keitimą (galimai, tuo metu tokie dokumentai nebuvo išduodami išvis, nes Lietuvos valstybės istorijos archyvas tokio dokumento neturi) arba kito dokumento, tiesiogiai patvirtinančio, kad V. P. yra V. P. (po santuokos – B. (-ienė), tačiau aukščiau pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų loginė analizė patvirtina, kad V. B. yra N. P. dukra V. (V.), nes V. ir V. turėjo vienodą (mergautinę) pavardę – P., jos abi buvo lietuvės, jų gimimo data ta pati (duomenys neskelbtini), V. tėvavardis – N., o santuokos sudarymo vieta - (duomenys neskelbtini), t. y. ten kur, vadovaujantis ūkio lapo duomenimis, su šeima gyveno V. P. Pareiškėja nurodo, jog Migracijos departamentui šių dokumentų nepakako, todėl buvo pareikalauta pateikti papildomus dokumentus, tiesiogiai patvirtinančius tai, kad V. pasikeitė vardą į V. Pareiškėjos atstovė surašė paaiškinimą Migracijos departamentui, o pareiškėja pateikė dar papildomų duomenų, kuriuos jai pavyko gauti – V. B. gyvenamosios vietos kortelę, kurioje nurodyta, kad ji yra lietuvė, gimė (duomenys neskelbtini). Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, bei jos prašymą išduoti pasą, kuriame nurodyta jos gimimo data – (duomenys neskelbtini), gimimo vieta – Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) kaimas, bei kas dar svarbu – jos tėvai t. y. N. P. bei O. (A.), taip pat nurodyta jos tautybė – lietuvė.

Pareiškėja nurodo, kad Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 1 d. priėmė sprendimą Nr. 24S112230 (toliau – Sprendimas), kuriuo konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos prosenelė V. B. ir V. P. yra tie patys asmenys, bei, kad pareiškėjos prosenelė V. B. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė. Sprendime nurodoma, kad 2024 m. sausio 29 d. Migracijos departamentas gavo atsakymą Nr. R4-367 iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, kuriame nurodyta, kad dokumentų, patvirtinančių, kad N. P., O. P. P. ir V. P., g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės, pagal pateiktus duomenis, archyve saugomuose fonduose nerasta. 2024 m. balandžio 22 d. Migracijos departamentas gavo (duomenys neskelbtini) administracijos civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus atsakymą Nr.(16.37.E)-SD3-065 į Migracijos departamento 2024 m. sausio 24 d. siųstą paklausimą, kuriame pateikti P. B. ir V. P. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos įrašo Nr. 16 duomenys: sutuoktuvių akto įraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė B. P., S. (duomenys neskelbtini) tautybės, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ir B. (iki santuokos P.) V., N. d., lietuvių tautybės (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Anot pareiškėjos, Migracijos departamentas konstatavo, jog pateikti dokumentai patvirtina, kad V. P., kurios tėvas N. P., buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Tačiau pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad V. P., kuri iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir pareiškėjos prosenelė V. B. (iki santuokos P.) yra tas pats asmuo.

Nesutikdama su tuo, pareiškėja prašo įvertinti tai, kad:

1) V. P. yra N. ir O. P. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, kas matyti iš jos gimimo liudijimo bei LVIA pažymos apie gimimą;

2) N. ir O. P. gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dienai turėjo 4 vaikus – Z., R., I. ir V. (trumpinys nuo V.), gimusią (duomenys neskelbtini), kas nurodyta buto ūkio lape;

3) N. P. mirties dienai (duomenys neskelbtini) JAV, į kurias išvyko iš Lietuvos, jis kitų vaikų neturėjo (nurodyta viena iš dukrų – V., t. y. V.), taigi lietuvė V. P. yra V. P. – N. ir O. P. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenusi (duomenys neskelbtini);

4) V. P. tėvas – N. P., jos tėvavardis vėlesniuose dokumentuose - „N.“, o mergautinė pavardė dokumentuose nurodyta P., santuokos liudijime nurodoma, kad ištekėjo būdama (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) metais (tad jos gimimo metai - (duomenys neskelbtini)), ji buvo lietuvė;

5) Lietuvos istorijos archyvo pažymoje nurodoma, kad V. P. yra N. dukra, lietuvė, sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), t. y. ten, kur, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) surašymo duomenimis, gyveno N. ir O. P. su vaikais, bei po santuokos pasirinko pavardę B.;

6) pensiniame pažymėjime nurodyta V. N. B. gimimo data – (duomenys neskelbtini), sutampanti su V. gimimo data;

7) V. B. gyvenamosios vietos kortelėje nurodyta, kad ji yra lietuvė, gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) kaime;

8) V. B. prašyme išduoti pasą nurodyta jos gimimo data – (duomenys neskelbtini), gimimo vieta – Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) kaimas, jos tautybė – lietuvė bei jos tėvai, t. y. N. P. bei O. P.;

9) sutuoktuvių akto įraše Nr. 16 nurodoma, kad V. B. mergautinė pavardė buvo P., tėvavardis – N., ji buvo lietuvė, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, santuokos sudarymo vieta – (duomenys neskelbtini);

10) pareiškėja tarp savo prosenelės daiktų rado nuotrauką, kurioje nurodyta „mielajai sesutei nuo R. ir L.“, kai vadovaujantis aukščiau nurodytais duomenimis, R. P. buvo būtent V. ir, atitinkamai, V., P. brolis.

Pareiškėjos teigimu, šių pateiktų duomenų sisteminė loginė analizė leidžia daryti išvadą, kad V. P., gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) kaime N. ir O. P. šeimoje (jos tėvai), būdama lietuvė, ištekėjo (duomenys neskelbtini), kur gyveno su šeima, ir po santuokos pasiėmė pavardę B., yra V. (V.) P. Pareiškėja akcentuoja, jog visiškai sutampa tokie duomenys kaip: 1) mergautinė pavardė – P., 2) gimimo data – (duomenys neskelbtini), 3) tautybė - lietuvė, 4) gimimo vieta - Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) kaimas, 5) santuokos vieta sutampa su gyvenimo tuo metu vieta – (duomenys neskelbtini), 6) tėvai – N. bei O. P. (buvo nurodyta rusų kalba), 7) abiejų brolis – R. Vienintelis nesutampantis duomuo yra vardas, nors vardas V. yra labai panašus į V., tad santuokos sudarymo etape jis tikėtina tiesiog buvo pakeistas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo teismo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 2024 m. gegužės 1 d. sprendimu Nr. 24S112230 suinteresuotas asmuo konstatavo, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis, todėl yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatytas pagrindas minėtas aplinkybes nustatyti teisme.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėja siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonė. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176-185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad pareiškėjos O. S. (mergautinė pavardė A.), gimusios (duomenys neskelbtini), mama yra O. A. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) pažymos apie santuokos sudarymą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad O. A. (mergautinė pavardė Š.), gimusios (duomenys neskelbtini), mama buvo S. B. Iš (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mama buvo V. B. N., o tėvas P. B. S. Iš TSRS Vidaus reikalų Liaudies komisariato Civilinės būklės aktų skyriaus sudaryto (duomenys neskelbtini) sutuoktinių akto įrašo Nr. 16, Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. spalio 6 d. pažymos apie santuoką Nr. (P1-5965)P2-10849 duomenų nustatyta, kad P. B., S. sūnus, ir B. V., N. duktė, tautybė – lietuvė, susituokė būdami atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų. Iš V. B. (duomenys neskelbtini) prašymo išduoti pasą, pensininko pažymėjimo duomenų nustatyta, kad V. B. yra (duomenys neskelbtini) gimimo, jos gimimo vieta (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) rajonas, Lietuvos TSR, jos tėvai P. N., P. A. S., tautybė - lietuvė. Iš 2023 m. gegužės 30 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie santuoką Nr. P2-6117-(8.14 Mr) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyskupijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė N. P., J. sūnus ((duomenys neskelbtini) metų), ir O. P., S. dukra ((duomenys neskelbtini) metų). Iš 2023 m. gruodžio 19 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos Nr. P2-13827-(8.14 Mr) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) metropolijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios mirties metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) metų amžiaus O. P., S. duktė, paliko vyrą N., sūnus R., Z. ir dukterį V. Iš 2022 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie gimimą Nr. (P1-5964)P2-10185 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyskupijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta N. ir O. iki santuokos P. P. duktė vardu V., gimusi (duomenys neskelbtini) kaime. Iš 2023 m. gruodžio 20 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie santuoką Nr. P2-13937-(8.14 Mr) duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyskupijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė N. P., J. sūnus ((duomenys neskelbtini) metų našlys), ir O. G., iki santuokos P., J. duktė ((duomenys neskelbtini) metų našlė). Iš Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniose esančio (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojo P. N. buto ūkio lapo duomenų nustatyta, kad jame įrašyti N. P., gim. (duomenys neskelbtini) vls., (duomenys neskelbtini) aps., - šeimos galva, O. P., gim. (duomenys neskelbtini) miest., - žmona, V. P., gim. (duomenys neskelbtini) vls., (duomenys neskelbtini) aps., - duktė, kita.

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas, ištyręs šiuos pareiškėjos pateiktus, taip pat kitus dokumentus, konstatavo, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad V. P., kurios tėvas N. P. buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau surinktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad V. P., kuri 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir pareiškėjos prosenelė V. B. (iki santuokos P.) yra tas pats asmuo. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad „nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos prosenelė V. B. ir V. P. yra tie patys asmenys, todėl nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė, taip pat nėra pakankamai patvirtinančių dokumentų, kad pareiškėjos prosenelė V. B. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė“.

Taigi, nors pareiškėja pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos prosenelė V. B. (iki santuokos P.), dar žinoma kaip V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, šiuo pareiškimu pareiškėja siekia teismine tvarka nustatyti, kad Migracijos departamento Sprendime minima V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusi Lietuvos Respublikos pilietybę, ko Migracijos departamentas neginčija, teigia tam esant pateikta pakankamai įrodymų, ir yra pareiškėjos prosenelė V. B. (iki santuokos P.).

Vertindamas byloje surinktus įrodymus šiuo aspektu, teismas konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visumos pakanka nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Tokią išvadą teismas daro įvertindamas tai, kad pareiškėjos prosenelės V. B., kurios mergautinė pavardė P., prašyme išduoti pasą esantys duomenys apie jos gimimo datą – (duomenys neskelbtini), gimimo vietą - (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) r., jos tėvus – P. (P.) N., P. (P., P.) A. (O.), iš esmės sutampa su byloje esančiais duomenimis apie V. P., gimusią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) apskr., kurios tėvai buvo P. N. ir O. P. Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) apskr., kuris V. B. santuokos akto įraše nurodytas jos gyvenamąja vieta santuokos sudarymo metu (duomenys neskelbtini), gyveno dar vienas moteriškos lyties asmuo, kurio duomenys – mergautinė pavardė P., gimimo data (duomenys neskelbtini), gimimo vieta (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) apskr., tėvų vardai ir pavardės N. ir O. P., sutapo. Priešingai, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 2023 m. kovo 22 d. raštu Nr. R4-1186 pateikdamas Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio generalinės srities gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniose esančio (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojo P. N. buto-ūkio lapo kopiją, kartu nurodė, kad daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad V. (V., V.) P. (P.), N. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje bei dokumentų apie jos turėtą arba iki 1940 m. birželio 15 d. netektą Lietuvos Respublikos pilietybę pagal pareiškėjos pateiktus archyve saugomuose fonduose nerasta.

Taigi, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, juose fiksuotų esminių duomenų sutapimą (neprieštaravimą) tarpusavyje, teismui nekyla abejonių, kad šiuose dokumentuose kalbama apie tą patį asmenį – pareiškėjos prosenelę V. B., kurios mergautinė pavardė P., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri taip pat žinoma kaip V. P. Atsižvelgdamas į tai bei įvertindamas tai, kad suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjos pateiktų dokumentų pakanka konstatuoti, kad V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos prosenelė V. B. (iki santuokos P.), dar žinoma kaip V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos O. S., gimusios (duomenys neskelbtini), prosenelė V. B. (iki santuokos P.), dar žinoma kaip V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir