- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- e2-4516-723/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03516-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- J. C., S. C.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrija „Rasa-2“
- Kategorijos
- 2.1.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. C. ir J. C. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretysis asmuo – sodininkų bendrija „Rasa-2“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai S. C. ir J. C. ieškiniu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. 4170-1806-0183, esančio sodininkų bendrijoje „Rasa-2“, sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus r. sav., kadastro Nr. 4170/1806:183 Pikeliškių k.v., ribas pagal 2017-05-29 UAB „Projektita“ situacijos schemą, kurioje žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11.
1.Ieškinyje nurodė, kad 2002-05-22 sutartimi (registras 10302) ieškovai įsigijo 800 kv. m žemės sklypą, unikalus Nr. 4170-1806-0183, esantį sodininkų bendrijoje „Rasa-2“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kaime, Vilniaus r. sav., žemės sklypo kadastro Nr. 4170/1806:183 Pikeliškių k.v (toliau - Žemės sklypas). Sutarties 7.6 punkte nurodyta, kad Žemės sklypo planas su gretimybėmis pridedamas, tačiau iš tikrųjų, vietoje jo buvo pridėta 1992-06-10 Miesto (rajono) sodininkų bendrijos „Rasa-2“ Riešės apylinkė nario B. R. J. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schema M 1:500 (toliau - Schema). Jos pagrindu Žemės sklypas pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastre. Žemės sklypo kadastro duomenys nebuvo fiksuojami. Kaip vėliau sužinojo ieškovai, Schema neatitinka SB „Rasa-2“ teritorijos Genplano, kurio pakeitimai buvo suderinti, kaip nurodyta Genplane „pagal 1992-06-06 valdybos protokolą Nr. 8“. Sklypų ribų pakeitimus 1992-06-11 suderino Vilniaus rajono landšafto architektė Milčiunienė ir sodo bendrijos pirmininkas. Genplane ieškovams priklausantis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra dviejų dalių, netaisyklingos formos, į jį yra įsiterpęs melioracijos kanalas, kuris neįtrauktas į Žemės sklypo plotą.Tuo tarpu Schemoje sklypo Nr. 183 konfigūracija yra visiškai kitokia, melioracijos kanalas įtrauktas į Žemės sklypo plotą. Ši aplinkybė nebuvo žinoma ieškovams Sutarties sudarymo metu. Sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad Žemės sklype nėra statinių. Iš tikrųjų, pirkimo metu statinys Žemės sklype buvo - buvusio savininko, R. B., pastatytas, apie 40 kv. m sodo namas. Nuo 2002 metų ieškovai naudojasi Žemės sklypu ir nameliu, moka už sklypą mokesčius ir narystės mokestį sodininkų bendrijai. Pradėjus naudotis Žemės sklypu, ieškovai pastebėjo, kad dalis statinio yra už Žemės sklypo ribos, registruotos Nekilnojamojo turto kadastre. 2006-07-08 visuotiniame sodininkų bendrijos „Rasa-2“ narių susirinkime buvo nutarta leisti bendrijos nariams, įstatymų nustatyta tvarka, privatizuoti (nusipirkti iš valstybės arba nuomoti) bendro naudojimo zonoje esančius ir su jų valdomais sklypais besiribojančius žemės sklypelius, papildomai skirti iki 0,4 ha ploto. 2012-05-12 visuotiniame sodininkų bendrijos „Rasa-2“ narių susirinkime buvo nutarta leisti ieškovams privatizuoti iki 4 arų plotą besiribojantį su ieškovams priklausančiu Žemės sklypu, tačiau valstybinės žemės plotų pirkimo procedūros nebuvo baigtos. 2014 metais ieškovai užsakė Žemės sklypo kadastrinius matavimus UAB „GeoNorma“. Atsakovas 2014‑07‑02 raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-629 „Dėl išvados pateikimo“ nurodė, kad „UAB „GeoNorma“ pateiktame žemės sklypo situacijos brėžinyje M 1:500 ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, žymiai pakitusi žemės sklypo konfigūracija ir linijų ilgiai“. 2016-02-03 atsakovas atliko patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48žn-40(14.48.73), kuriuo metu nustatė, kad Žemės sklypo pietinėje pusėje pastatytas sodo pastatas, metalinis garažas, lauko židinys, įrengtas šulinys, malkinė, pirtis. Ieškovai užsakė Žemės sklypo kadastrinius matavimus UAB „Projektita“. Atsakovas 2016-02-12 raštu Nr. 48SD-1442-(14.48.104) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė kadastrinius matavimus parengusiam asmeniui, kad jis turi vadovautis 2014-07-02 raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-629 „Dėl išvados pateikimo“. Atsakovas pažymėjo, kad buvo nagrinėjamas sodininkų bendrijos „Rasa-2“ generalinis planas ir Žemės sklypo 1992-06-10 schema M 1:500. Atsakovas pripažino, kad nėra pagrindo tikslinti Žemės sklypo ribas pagal UAB „Projektita“ pateiktą prašymą dėl Žemės sklypo ribų neatitikimo, atlikus kadastrinius matavimus. Ieškovai mano, kad atsakovas, tikrindamas UAB „Projektita“ parengtą Žemės sklypo schemą turėjo vadovautis Genplanu, nes Schemos sudarymo metu (1992-06-10) galiojo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, kurioje buvo numatyta, kad sodininkų bendrijų nariams ..., parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą (Genplaną), .... Daro išvadą, kad Žemės sklypo forma Schemoje turėjo atitikti Genplane pažymėto Žemės sklypo konfigūraciją, o ne skirtis, kaip yra nagrinėjamu atveju. Yra akivaizdus, esminis prieštaravimas tarp sodininkų bendrijos „Rasa-2“ generaliniame plane pažymėto Žemės sklypo konfigūracijos ir to paties sklypo konfigūracijos Schemoje, kuri buvo pridėta prie Sutarties. Mano, kad yra CK 4.45 straipsnyje nurodyta sąlyga, kad Žemės sklypo ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Vilniaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius informavo, kad sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti melioracijos įrenginiai priklauso sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl šios priežasties mano, kad melioracijos kanalo plotas negali būti įtrauktas į Žemės sklypo plotą, nes šis turtas ieškovams nepriklauso. Sodininkų bendrijos generalinis planas yra aukštesnės teisinės galios dokumentas palyginus su Schema ir būtina juo vadovautis sprendžiant ginčą dėl Žemės sklypo ribų. UAB „Projektita“ parengtoje 2017-05-29 schemoje nurodyta, kad Žemės sklypo ploto ribinė paklaida yra 0,0057 ha, todėl teismui nustačius Žemės sklypo ribas pagal UAB „Projektita“ parengtą situacijos schemą leistina Žemės sklypo ploto paklaida nebus viršyta.
Atsiliepimas
2.A. N. žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Sutarties 7.7. punkte parašyta „Ši sutartis šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią priimta ir pasirašyta.“ teismas I. S. pasirašė, todėl teiginys, kad nebuvo pridėtas planas su gretimybėmis atmestinas. Sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad žemės sklype statinių nėra. 2002‑06-06 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo Vilniaus rajono skyriaus Pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį (registro Nr. 41/38132) 10 punkte nurodyta, kad žemės sklype statinių nėra. UAB „Geonorma“ 2014-06-04 kreipėsi į Atsakovą dėl ginčo žemės sklypo ribų neatitikimo atlikus kadastrinius matavimus. Atsakovas 2014-07-02 raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-674 „Dėl išvados pateikimo“ atsakė UAB „Geonorma“, kad žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/1806:183) pateiktame situacijos brėžinyje M 1:500 ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų ribų, žymiai pakitusi žemės sklypo konfigūracija ir linijų ilgiai ir kad kadastriniai matavimai, ir kadastro duomenų bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik atstačius žemės sklypo ribas remiantis teritorijų planavimo dokumentais, t.y. patikslinus žemės sklypo ribas pagal sodininkų bendrijos „Rasa-2“ sklypo Nr. 183 schemą, taip pat nurodė parengto atsakymo apskundimo tvarką. Atsakymas nebuvo apskųstas. Atsakovas 2016-02-01 dalyvaujant ieškovei S. C. ir S/B „Rasa-2“ valdybos pirmininkei N. V. patikrino ieškovų žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/1806:183) faktinį naudojimą bei 2016-02-03 surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-40-(14.48.93.). Patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypo pietinėje pusėje yra sodo namas, metalinis garažas, lauko židinys, šulinys, malkinė ir pirtis. UAB „Projektita“ 2015-12-18 kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl sklypo ribų neatitikimo, atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atsakovas 2016-02-12 raštu Nr. 48SD-1442-(14.48.104) „Dėl informacijos pateikimo“ išsamiai išnagrinėjo prašymą ir atsakė, kad kadastriniai matavimai kadastro duomenų bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik atstačius šio žemės sklypo ribas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumente suformuotomis ribomis, t.y. pagal žemės sklypo Nr. 183 schemą. Nagrinėjant Vilniaus rajono mokslinio gamybinio tyrimo instituto „Venta“ ir kitų organizacijų kolektyvinio sodo teritorijos organizavimo projektą (Genplanas) matyti, kad žemės sklypų ribų pakeitimai derinti 1992-06-11 ir kad S/B „Rasa-2“ sodo sklypo Nr. 183 schema atitinka Genplane nurodytas sodo žemės sklypo Nr. 183 ribas. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Projektita“ matininkas T. J. 2015-12-18 pateiktame rašte nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/1806:183) pietrytinėje dalyje esantis pastatas buvo pastatytas praėjus keliems metams nuo žemės sklypo skyrimo momento (1992 m). Atsakovas 2017‑04‑24 raštu Nr. 1SD-1352-(11.2) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad iki 1995 m. nedisponuoja ortofografmiais žemėlapiais. Darytina prielaida, kad minėtas sodo namelis ir kiti statiniai pastatyti vėliau. Taip pat nustatyti ir žemės naudojimo tvarkos pažeidimai: statiniai pastatyti už sodo sklypo ribos valstybinėje žemėje. Žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos „Rasa-2“ riba. Pastatyti sodo namas ir kiti statiniai valstybinėje žemėje, už S/B „Rasa-2“ ribos negali būti įteisinti, nustatant kad žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/1806:183) ribos yra pagal 2017-05-29 UAB „Projektita“ pateiktą situacijos schemą.
3.Tretysis asmuo SB „Rasa-2“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ginčo žemės sklypo ribos, nurodytos Bendrijos suplanavimo projekte (Genplane) neatitinka ribų, nurodytų 1992-06-10 Miesto (rajono) sodininkų bendrijos „Rasa-2“ Riešės apylinkė, nario B. R. J. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schemoje M 1:500. Schemoje kanalo K-6 kryptis yra iš dešinės į kairę, kai Genplane ir faktiškai kanalo K-6 kryptis yra iš kairės į dešinę. Bendrija pritaria ieškovų pozicijai, kad teismas, vadovaujantis CK 4.45 str., turėtų nustatyti sklypo ribas. Bendrija įvertinusi UAB „Projektita“ parengtą Žemės klypo situacijos schemą M 1:500 mano, kad ji atitinka Bendrijos suplanavimo projekto (Genplano) sprendinius ir sutinka su šioje schemoje nurodytomis ribomis.
4.Ieškovai S. C. ir J. C. dublike nurodė, kad Žemės sklypas buvo privatizuotas 1993‑12-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, kai galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimas Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, kuris reglamentavo žemės sklypų įsigijimą sodininkų bendrijose. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 1993-07-23 įsakymu Nr. 577 patvirtino šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą lydintį aktą: Žemės sklypų registravimo tvarką miesto (rajono) žemės registre (toliau - Tvarka). Tvarkos 1.5 punkte nurodyta, kad žemės sklypų planus braižo miesto (rajonų) žemėtvarkos tarnybos, arba šių tarnybų užsakymu, pagamina Valstybinis žemėtvarkos institutas. Taigi, Žemės sklypo planas turėjo būti parengtas Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybos arba Valstybinio žemėtvarkos instituto specialistų. Į nagrinėjamą bylą ieškovai pateikė Miesto (rajono) sodininkų bendrijos „Rasa-2“ Riešės apylinkėje nario R. B. sodo sklypo Nr. 183 Schemą, kurią tvirtino sodo bendrijos pirmininkas A. Z.. Kas šią schemą braižė nenurodyta, todėl tikėtina, kad ją braižė pats bendrijos pirmininkas. Akivaizdu, kad schemą parengė asmuo, neturintis reikiamos kvalifikacijos, nes schema prieštarauja sodininkų bendrijos „Rasa-2“ Generaliniam planui. Atsiliepime nurodyta, kad „nagrinėjant Vilniaus rajono mokslinio gamybinio tyrimo instituto „Venta“ ir kitų organizacijų kolektyvinio sodo teritorijos organizavimo projektą (Genplanas) matyti, kad žemės sklypų ribų pakeitimai derinti 1992 m. birželio 11 d. ir kad s/b „Rasa- 2“ sodo sklypo Nr. 183 schema atitinka Genplane nurodytas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas“. Šiuo savo argumentu atsakovas neigia akivaizdų faktą: vizualiai palyginus Žemės sklypo ribas schemoje su Žemės sklypo ribomis, nurodytomis Genplane, matyti, kad šituose dviejuose dokumentuose Žemės sklypo konfigūracija skiriasi iš esmės: schemoje Žemės sklypas parodytas penkiakampis, kanalo plotas įtrauktas į Žemės sklypo plotą, Genplane tas pats Žemės sklypas yra rago formos, kanalo plotas nėra įtrauktas į Žemės sklypo plotą. Mano, kad atsakovas nepaneigė ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių, kad Žemės sklypo ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų, todėl ribas turėtų nustatyti teismas savo sprendimu.
Atsiliepimas
5.A. N. žemės tarnyba prie ŽŪM tripliko neteikė, nes mano, kad atsiliepime išsamiai išdėstytos visos faktinės aplinkybės dėl ieškinyje keliamo reikalavimo.
Žemesnės instancijos teismas
6.Teismo posėdžio metu ieškovė S. C. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pagrindinė problema ta, kad įsigijus sklypą pradėjo daryti kadastrinius matavimus ir niekaip su jais negali „atrišti mazgo“. Visad atsimuša į atsakovo specialistus, kurie atsako, jog sklypo matavimai turi atitikti sklypo matavimų schemą, o ne genplaną. Nemoka brėžinių skaityti, todėl negali paaiškinti, kas blogai schemoje. Kanalo plotas įtrauktas į sklypo plotą, tačiau jis nepriklauso jiems. Pirko su tuo kanalu. Sklypą pirko su grioviu. Gavo visus duomenis apie sklypą. Niekas nevertė pirkti su grioviu. Sklypas juos tenkino. Sklypas buvo 8 arų. Dabar jų namukas išeina už sklypo ribos. Namukas jau buvo pastatytas. Kai pirko, jiems paaiškino, kad dalis to namuko yra sodininkų bendrijos žemėje ir ateityje nebus problemų. Pirkimo sutartyje nėra užfiksuota, kad perka ir namą, nes tas namas neturėjo registracijos dokumentų. Fiksavo tik žemės sklypą. Dar yra pastatyta malkinė, židinukas, šulinys. Jie pastatyti besiribojančioje žemėje. Tai vieno aukšto namas, apie 30 kv.m.
7.Ieškovas J. C. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad griovys yra ne sodininkų, tai ta sąskaita nori išlyginti. Kai pirko matė, kad ten yra griovys. Nupirko. Pirko sklypą iš fizinio asmens. Sklypas priklausė sodininkų bendrijai. Kadangi pirko iš fizinio asmens, tai nupirko su tais išmatavimais. Tuo laikmečiu pirmininkas aiškino, kad bus galima sureguliuoti ploto klausimą griovio sąskaita. Toks ir gaunasi reguliavimas.
8.Ieškovų atstovė adv. N. F. nurodė, kad ieškinys pareikštas pagal CK 4.45 straipsnį. Generalinis planas yra suderintas 1992 metais, jam apdaryti atitinkami pakeitimai. Genplanas yra vienintelis teritorijų planavimo dokumentas byloje. Sklypas Nr. 183 yra netaisyklingos formos ir to sklypo plotą kerta į dvi dalis melioracinis kanalas. Kanalas matomas ir įrankyje Regio, kurį tvarko Registrų centras. Yra faktiškai toje vietoje, kur pavaizduotas genplane. Dėl to ginčo byloje nėra. Ieškovai pateikė savivaldybės atsakymą, kad melioracijos kanalas priklauso sodininkams bendros dalinės nuosavybės teise ir negali būti privati ieškovų nuosavybė. Buvęs savininkas R. B. suderino schemą, pagal kurią sklypas buvo privatizuotas. Schema parengta neprofesionalų, taškai nepažymėti. Kadastro tvarkytojas į registrą įtraukė tokios formos sklypą ir kanalo neišskyrė. Nuo to laiko ir prasidėjo problematiškas sklypo naudojimas. Prašo vadovautis aukštesnę galią turinčiu generaliniu planu ir atkreipti dėmesį, kad kadastriniai matavimai, atlikti Juozapaičio ir pasirašyti jo elektroniniu parašu, pilnai atitinka tą konfigūraciją, kuri yra genplane. Sklypas šiek tiek padidėja leistinos paklaidos ribose. Vietoj registruoto 8 arų, pasidaro 8 arų 56 kv.m. Ji už sodų bendrijos teritorijos neišeina.
Šalies argumentai
9.Atsakovo atstovė M. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovų turimas sodo sklypas ribojasi su sodo bendrijos riba. Statiniai pastatyti už sodo sklypo ribos. Dėl to ir kadastriniai matavimai, kurie pradėti 2014 metais, buvo nederinti. Pagal schemą ir genplaną neatitinka kadastriniai sklypo matavimai. Buvo pas geodezininkus ir lygino, matavo genplaną su schema ir matmenys atitiko. Skyriaus specialistų nuomone schema ir generalinis planas yra identiški. Liudytojas klysta. Genplane kanalas yra įtrauktas į žemės sklypo plotą. Per kanalą ribos nerodomos. Pirko pirminis savininkas ir pirko ieškovai tokį sklypą. Juos tenkino. Schema padaryta tinkamai pagal tuo metu galiojančius reikalavimus. Byloje pateiktas ne kadastrinių matavimų brėžinys, bet situacijos schema, kuri yra nei pasirašyta, nei uždėtas antspaudas, nei derinta su NŽT. NŽT tikrai nederins ir ateityje atlikto kadastrinių matavimų bylos ir plano, jei nebus vadovautasi teritorijų planavimo dokumentu, t.y. genplanu ir žemės sklypo planu. Pagrindinė priežastis, kad neatitinka planui. Statiniai pastatyti už sodo bendrijos ribos.
10.L. R. B. paaiškino, kad buvo žemės sklypo Nr. 183, esančio Purniškių kaime, savininkas. Schema 1992-06-10, bet savininku jis tapo turbūt dar anksčiau. Paskui vyko privatizavimo procesas. Kai įstojo į bendriją, ji jau buvo įsikūrusi, sklypai susiformavę, net kai kurie nameliai pas kaimynus pastatyti. Ką jis pamatė, tai buvo sklypas ir jame melioracijos griovys per sklypo vidury ėjo. Tas melioracijos griovys kaip ir prasidėjo jo sklype ir ėjo greta kito kaimyno pagal jo sodo kraštinę ribą, skiriančią nuo miško, į jo plotą nepateko. Griovys kėlė nepatogumų, bet kai kreipėsi į pirmininką, šis pasakė, jog griovys nėra sodo bendrijos nuosavybė, o tai inžinierinis įrenginys ir jo užkasti negalima. 1992-06-10 Schemos parengimo darbus organizavo bendrija. Parašus rinko pirmininkas. Kai pirmą kartą pamatė brėžinį, pasakė, jog jis yra neteisingas, bet paaiškino jam, kad privatizavimo darbams reikia brėžinių, o juos paruošti sudėtinga, nėra norinčių šį darbą atlikti ir geriau nestabdyti proceso reikalaujant kažką perpiešti, o geriau paskui daryti ką nori privatizavus. Taigi, apie tai, kad brėžinys neteisingas, žinojo pasirašydami. Iki sklypo pardavimo ieškovams neturėjo jokių problemų dėl sklypo naudojimo. Kai sklypą gavo, tai sklypai buvo susiformavę ir ką davę, tą imi. Geriau tai, ką turi, nei nieko. Dabar jis to sklypo nematęs 15 metų. Generaliniame plane viskas teisingai. Sklypo „nupjovimas“ turėjo būti priešingoje pusėje. Supainiota matyt pietūs su šiaure. Sklypas buvo sodo bendrijos kampinis, toliau nebuvo jokių kitų savininkų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl įrodymų byloje
11.Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovai J. C. ir S. C. 2002‑05‑23 sutartimi, notarinio registro Nr. 10302, iš pardavėjų R. B. ir N. B. bendrojon jungtinėn nuosavybėn įsigijo 800 kv.m žemės sklypą, unikalus Nr. 4170-1806-0183, esantį sodininkų bendrijoje „Rasa-2“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus r. sav., žemės sklypo kadastro Nr. 4170/1806:183 Pikeliškių k.v. Sutarties 7.6. punkte numatyta, kad prie sutartis pridedamas žemės sklypo planas su gretimybėmis. Sutarties 7.7. punkte įtvirtina, kad ši sutartis šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią, priimta ir pasirašyta. Sutarties 1.6. punkte nurodyta, kad duomenų apie žemės sklype buvusius statinius nėra. Žemės sklypas 1993‑12-27 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, suteikiant įrašo Nr. 41/38132. Duomenų apie jame įregistruotus pastatus nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo manyti,kad ieškovai nesuprato šios sutarties ir nežinojo ką perką ir su kokiais statiniais ar be.Teismui akivaizdu,kad sklypas akivaizdžiai buvo su melioracijos grioviu,kurio egzistavimą ieškovai matė ir turėjo galimybę jį įvertinti.Taip pat tikėtina,kad ieškovai galėjo ir neįvertinti to,ad jame galimai buvęs pastatas yra už sklypo ribų,tačiau tai yra jų neatsargumas,o ne kitų asmenų kaltė dėl tokios sutarties tokioje situacijoje atsiradimo ir sudarymo.
12.UAB „Geonorma“ 2014-06-04 kreipėsi į atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą dėl ginčo žemės sklypo ribų neatitikimo atlikus kadastrinius matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba 2014‑07_02 atsakyme Nr. 48SD-(14.48.104.)-674 „Dėl išvados pateikimo“ nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/1806:183) pateiktame situacijos brėžinyje M 1:500 ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų ribų, žymiai pakitusi žemės sklypo konfigūracija ir linijų ilgiai, todėl kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik atstačius žemės sklypo ribas remiantis teritorijų planavimo dokumentais, t.y. patikslinus žemės sklypo ribas pagal sodininkų bendrijos „Rasa-2“ sklypo Nr. 183 schemą. Pažymėtina, kad šiame rašte atsakovas ieškovams išaiškino parengto atsakymo apskundimo tvarką ir nėra duomenų, kad ieškovai jį būtų skundę.
13.2015-12-18 tik jau UAB „Projektita“ kreipėsi į atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu dėl ginčo sklypo ribų neatitikimo, atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nacionalinė žemės tarnyba 2016‑02-12 raštiškame atsakyme Nr. 48SD-1442-(14.48.104) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad prašymas dėl ginčo žemės sklypo ribų neatitikimo, atlikus kadastrinius matavimus, Skyriuje jau buvo išnagrinėtas ir skyrius 2014-07-02 parengė minėtą raštą Nr. 48SD-(14.48.104)-6254 „Dėl išvados pateikimo“, kuriame nurodoma, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai kadastro duomenų bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik atstačius šio žemės sklypo ribas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumente suformuotomis ribomis, t.y. pagal žemės sklypo Nr. 183 schemą.
14.Nacionalinės žemės tarnybos specialistai 2016-02-01, dalyvaujant ieškovei S. C. ir sodininkų bendrijos „Rasa-2“ valdybos pirmininkei N. V. patikrino ieškovų žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/1806:183) faktinį naudojimą bei 2016-02-03 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-40-(14.48.93.) nurodė patikrinimo metu nustatę, jog žemės sklypo pietinėje pusėje yra pastatytas sodo pastatas, metalinis garažas, lauko židinys, įrengtas šulinys, malkinė ir pirtis (kartu atlikta situacijos fotofiksacija).Tai rodo,kad ieškovams buvo suprantama,kad jų naudojamas statinys yra valstybinėje žemėje,tačiau vietoj to,kad bandyti įsigyti papildomai valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu,ieškovai bandė kitais būdais pakeisti faktinę situaciją dėl sklypo ribų.
15.Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. specialistas S. H., išnagrinėjęs SB „Rasa-2“ 2017-04-03 prašymą Nr. A34(1)-2049, informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai, tarp jų ir melioracijos įrenginiai, esantys bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
16.Byloje pateikta ištrauka iš VĮ Registrų centras administruojamo portalo Regia.lt, skirto sudaryti patogias sąlygas geografine padėtimi grindžiamų sprendimų priėmimui ir palengvinti informacijos mainus, ištrauka, kurioje matyti Nekilnojamojo turto kadastre pažymėtos ginčo žemės sklypo ribos ir jame esanti melioracijos kanalo dalis.
Dėl ieškinio pagrįstumo
17. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.
Šiuo atveju ginčas yra kildinamas ne dėl sklypų savininkų nesutarimo,bet dėl ieškovų nesutikimo su tuo,kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas sklypo planas-schema Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka sodų bendrijos „Rasa-2“ Genplano schemai,o taip pat,kad ieškovų sklypo schemoje neturi būti įskaitomas melioracijos griovys,nes jis negali būti ieškovų nuosavybė ir todėl naujai teikiamas planas įvertina jų sklypo ribų padidėjimą šio griovio sąskaita.Sklypų ribas derina atsakovas,kuris nesutinka su ieškovo pozicija ir teigia,kad ieškovų sklypo schema atitinka Generalinio plano schemą,t.y. niekas joje nesumaišyta,ir pagrindo padidinti ieškovų sklypo ribas melioracijos griovio atžvilgiu nėra.
18. UAB“Projektita“ pateikta„situacijos schema“ ir joje nubraižytos juoda spalva sklypo ribos iš esmės atitinka 1992-06-10 sklypo Nr.183 schemą.Būtent šią sklypo ribą siūloma panaikinti ir nustatyti naują,kuri pažymėta žalia spalva.
Teismas konstatuoja,kad ieškovai negalėjo įsigyti tokio sklypo su tokiomis ribomis,nes nepagrįstai padidinamas sklypo plotas su UAB“Projektita“ pagalba.Ieškovas neginčija sklypo pirkimo-pardavimo sutarties(sklypas juos tenkino). Argumentai, kad turėjo būti neįskaitomas griovio plotas nepagrįstas jokiais objektyviais teisiniais argumentais ir taip pat negali būti logiškai paaiškinamas,nes sklypo Nr.183 schemoje aiškiai nurodytos sklypo ribos ir jo plotas kartu su grioviu-„800“(kv.metrai,teismo pastaba).Ieškovai įsigijo sklypą su jame esančiu grioviu būtent tokių,o ne kitų išmatavimų.Ieškovų nurodymas ,kad į“jį yra įsiterpęs melioracijos kanalas, kuris neįtrauktas į Žemės sklypo plotą“ tėra tik prielaida,kuris naudinga ieškovuišioje byloje,bet neatitinka realios buvusio sandorio esmės.
Kodėl pateiktos „situacijos schemos“ autorius „apėjo“ griovį būtent konkrečiais naujais ribų taškais tampa aišku,kai įvertini,kad likęs plotas turėtų „apimti“ jau esamus statinius,kurie faktiškai yra už faktinio sklypo ribų valstybinėje žemėje.Todėl toks buvęs pasiūlymas dėl naujų ribų nustatymo tėra bandymas įteisinti naujas padidinto sklypo ribas be papildomo valstybinės žemės pirkimo.Pasikartojant konstatuotina,kad ieškovai,įsigydami savo žemės sklypą,žinojo ką,kur ir už kiek perka.Tai ką nurodo ieškovai ir liudytojas dėl buvusio bendrijos pirmininko pasakymų negali būti laikoma jų suklaidinimu dėl faktinių žemės sklypo ribų, ar po to galimų sprendimo būdų,norint pasididinti sklypo plotą.
19.Teismas teisme palygino esamo generalinio plano(bylos lapas 33) ir sklypo schemos Nr.183,bei „situacijos schemos“ kraštinių sutapimą pagal sklypo išdėstymą,bei atsižvelgiant į ieškovų pateiktą Regia portalo sklypo vaizdą,ir todėl gali konstatuoti,kad sklypas yra penkiakampis,jo orientacija schemoje ir realioje erdvėja yra tokie patys,t.y.kairioji 40 metrų tiesi kraštinė,viršutinė 30 metrų tiesi kraštinė ir pasvira 30 metrų kraštinė yra ten,kur nubraižė UAB “Projektita“.Esamas nesutapimas dėl griovio,kai schemoje jis nurodomas per visą sklypą,o realiai jau neina per visą sklypą,neturi jokios įtakos realiam sklypo išsidėstymui veitovėje(b.l.70).Tai reiškia,kad ieškovai neįrodė,kad „situacijos schemos“,Genplano ir schemos sklypui Nr183 neatitikimas esminis.lemiantis ieškovo naudai galimybę pakeisti sklypo ir plotą, ir ribas.
Teismas dar kartą pažymi,kad Genplano,schemos sklypo konfigūracija yra analogiškos,o ją nori pakeisti ieškovai be realaus teisėto pagrindo ir dar be to turėdami galimybę įsigyti trūkstamą sklypo dalį nuperkant valstybinės žemės,kuri yra sodininkų bendrijos ribose,kai šalia nėra jokio kito žemės savininko,t.y. neesant galimybės pretenduoti tuo pačiu pagrindu į tą patį žemės sklypą kitam asmeniui,išskyrus pačius ieškovus(b.l.70).
20. Ieškovo nurodomos aplinkybės,kad „pradėjus naudotis Žemės sklypu, ieškovai pastebėjo, kad dalis statinio yra už Žemės sklypo ribos, registruotos Nekilnojamojo turto kadastre“ patvirtina priešingą situaciją.Ieškovams buvo žinomi ir prieinami duomenys apie perkamo sklypo ribų registraciją,kas leido įvertinti perspektyvą apie galimas problemas dėl pastatų nebuvimo jų sklypo ribose ilgą laiko tarpą.Tai ką nurodo ieškovai negali būti argumentu tenkinti jų ieškinį.
21.Teismas sutinka su atsakovo argumentais,kad „sutarties 7.7. punkte parašyta „Ši sutartis šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią priimta ir pasirašyta.“,ir todėl negalėjo nesuprasti ką nupirko.
22.Atsakovo atsikirtimas ieškovei,kad „nagrinėjant Vilniaus rajono mokslinio gamybinio tyrimo instituto „Venta“ ir kitų organizacijų kolektyvinio sodo teritorijos organizavimo projektą (Genplanas) matyti, kad žemės sklypų ribų pakeitimai derinti 1992-06-11 ir kad S/B „Rasa-2“ sodo sklypo Nr. 183 schema atitinka Genplane nurodytas sodo žemės sklypo Nr. 183 ribas“ vertinamas,kaip objektyvus ir pagrįstas.
23.Atsakovas pagrįstai konstatavo,kad „..taip pat nustatyti ir žemės naudojimo tvarkos pažeidimai: statiniai pastatyti už sodo sklypo ribos valstybinėje žemėje...Pastatyti sodo namas ir kiti statiniai valstybinėje žemėje, už S/B „Rasa-2“ ribos negali būti įteisinti, nustatant kad žemės sklypo (kadastro Nr. 4170/1806:183) ribos yra pagal 2017-05-29 UAB „Projektita“ pateiktą situacijos schemą.“
24. Ieškovės argumentai,kad „kas šią schemą braižė nenurodyta, todėl tikėtina, kad ją braižė pats bendrijos pirmininkas. Akivaizdu, kad schemą parengė asmuo, neturintis reikiamos kvalifikacijos, nes schema prieštarauja sodininkų bendrijos „Rasa-2“ Generaliniam planui“ vertintini kritiškai,nes schema neprieštarauja Generaliniam pagrindui.Būtent šių schemų ir plano pagrindu liudytojas ir ieškovai įsigijo nuosavybėn sklypą.Kuo neatitinka schema buvusio braižymo reikalavimų ieškovai taip ir nepagrindė.
Dėl įrodinėjimo
25. LR Civilinio proceso kodekso 12 str. nustato, kad civilines bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Analogiška norma įtvirtinta ir Teismų įstatymo 34 straipsnio pirmojoje dalyje, taip pat Lietuvos A. T. praktikoje „<....> civilinės bylos teismuose nagrinėjamos taikantis ginčo šalių rungimosi principo“ (2002 m. birželio 19 d. LAT nutartis, civ.b. Nr.3K-3-878/2002). LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR (duomenys neskelbtini) straipsnis). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (LAT Senato nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga). Lietuvos A. T. taip pat pažymi, kad „Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą (onus probandi), bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios šių pareigų paskirstymo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio <...> faktinį pagrindą“.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas.Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,E. G.“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, L. Ž., V. Ž., bylos Nr. 3K-3-423/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“ v. religinės bendruomenės Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos A. T. praktikoje (Lietuvos A. T. m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. (duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).
Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).
Kiekvienu atveju, pareikšdamas ieškinį, ieškovas pats savarankiškai pasirenka ieškinio pagrindą ir suformuluoja reikalavimą. Teismo pareiga pareikštą reikalavimą išnagrinėti, laikantis ieškinyje nustatytų ribų, t. y. pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus patikrinti jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo faktą. Jeigu ieškovas neįrodo savo reikalavimo arba pasirenka netinkamą savo civilinių teisių gynimo būdą, teismas atmeta ieškinį (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2008).
Atsižvelgiant į išdėstytą ir išanalizavus esamus įrodymus,bei šalių argumentus teismas daro išvadą,kad ieškovai neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, o atsakovai tinkamai įvertino ginčo situaciją ir realiai objektyviai pagrindė ieškinio atmetimo pagrindus((duomenys neskelbtini)178,179,185 str.).Todėl ieškinys netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26.Ieškovai S. C. ir J. C. už pareikštą ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Bylos šalys įrodymų dėl kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų į bylą neteikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185, 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.