Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J. , a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 220 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:

G. J. , pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, 27 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios numato, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos“ (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) viršininko įsakymu „Dėl atidedamo gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo termino“ nustatyta, kad nuolatinių Lietuvos gyventojų 2019 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijos turi būti pateiktos ir pajamų mokestis sumokėtas iki 2020 m. liepos 1 d.), laikotarpiu nuo 2019 m. liepos iki 2020 m. birželio 17 d. Klaipėdoje tyčia, siekdamas išvengti sumokėti 1 746 770,29 Eur gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl jam priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, akcijų pardavimo pagal 2019 m. liepos 31 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį už 9 000 000,00 Eur, už akcijas jis į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, gavo 2019-10-18 5 730 406,53 Eur ir 2019-10-18 2 574 530,47 Eur piniginių įplaukų ir pagal 2019-10-17 skolos perkėlimo ir reikalavimo įskaitymo sutartį įskaitė akcijų pirkėjų prievolę sumokėti jam už akcijas 695 063,00 Eur (479 593,47 Eur + 215 469,53 Eur), įrašė į savo 2019 metų Pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311) žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, t. y. laukelyje „Turto pajamos – Finansinių priemonių perleidimo nuosavybėn, išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos, kurioms (jų daliai) taikoma mokesčio lengvata (11)“ nurodė 9 000 000,00 Eur mažesnę pajamų sumą, laukelyje „Įsigijimo ir pardavimo išlaidų suma“ nurodė 233 867,01 Eur mažesnę išlaidų sumą (16 652,00 Eur – įstatinio kapitalo ir jo didinimo išlaidos, 217 215,01 Eur – akcijų įsigijimo 2014-06-30 išlaidos) ir 1 746 770,29 Eur mažesnę (1 746 825,30 – 55,01) mokėtino į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio sumą ir 2020-06-17 elektroniniu būdu pateikė šią deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir siekdamas išvengti 899 .999,77 Eur mokesčių, G. J. 2022-04-21 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintą 2019 metų Pajamų mokesčio deklaraciją, kurios laukelyje „Turto pajamos – Finansinių priemonių perleidimo nuosavybėn, išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos, kurioms (jų daliai) taikoma mokesčio lengvata (11)“ deklaravo 9 000 000,00 Eur pajamų, tačiau laukelyje „Įsigijimo ir pardavimo išlaidų suma“ tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie išlaidas – deklaravo 4 500 007,50 Eur didesnę turto įsigijimo kainai priskiriamų išlaidų sumą ir dėl to 899 999,77 Eur (1 746 825,30 – 846 825,53) mažesnę mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sumą.

Kaltinamasis G. J. dėl pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad neturėjo tikslo išvengti mokesčių ar tyčia į 2019 m. Pajamų mokesčio deklaraciją įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie jo gautas pajamas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) akcijų pardavimą. Bendrovė buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) jam būnant santuokoje su J. J. Vedybinės sutarties su sutuoktine nebuvo sudarę, todėl iki 2019-07-19 Bendrovės akcijos priklausė jiems abiem bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2019 m. vasarą prasidėjo derybos dėl Bendrovės akcijų pardavimo su potencialiais pirkėjais, buvo parengta Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Jis nuo pat Bendrovės įkūrimo užėmė direktoriaus pareigas ir užsiėmė verslo valdymu. Sutuoktinė niekada nedalyvavo Bendrovės verslo vystymo, valdymo veiklose, nepriiminėjo reikšmingų visai Bendrovei sprendimų. Ji dirbo Bendrovėje transporto vadybininke ir vykdė siauras funkcijas, susijusias su transporto priemonių naudojimu veikloje. Vykstant deryboms sutuoktinė suprato, kad, nepaisant skirtingų vaidmenų Bendrovėje, jiems sutartyje yra numatyti vienodi pardavėjo įsipareigojimai. Siekdama suprasti ir įvertinti visas dėl sutarties sudarymo galinčias kilti teises ir pareigas, taip pat kitas prievoles, galinčias atsirasti jai pagal įstatymus, ji kreipėsi į teisininkus, norėdama viską išaiškinti. Teisininkai jai išaiškino, kad pagrindinis kriterijus, vertinant sutuoktinės riziką dėl galimos pareigos atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius, yra tai, kad pagal sutartį pardavėjo atsakomybė yra neribota ir sutarties pagrindu sutuoktinei gali kilti didesnė sutartinė atsakomybė nei iš sutarties gauta nauda (gautos pajamos iš akcijų pardavimo). Teisininkai taip pat nurodė, kaip gali būti valdomos su sandoriu susijusios rizikos, t. y. tęsti derybas ir siekti susitarti su akcijų pirkėju dėl palankesnių sąlygų; samdyti išorinius konsultantus, kurie jos užsakymu atliktų detalų rizikų auditą; nesutikti parduoti akcijų; perleisti rizikas sutuoktiniui (t. y. G. J.), dovanojant akcijas ar perleidžiant kitais šalių sutartais būdais. Gavusi tokį advokatų išaiškinimą, sutuoktinė analizavo visas rizikos valdymo priemones. Įvertinusi minėtus variantus ir vengdama prisiimti rizikas, susijusias su Bendrovės akcijų pardavimu, sutuoktinė priėmė sprendimą pasidalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas Bendrovės akcijas ir po pasidalijimo jai asmeninės nuosavybės teise atitekusias Bendrovės akcijas padovanoti jam. Šie veiksmai 2019-07-19 buvo įforminti Klaipėdos miesto 2-ajame notaro biure, sudarant sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį ir akcijų dovanojimo sutartį. Notarinėje sutartyje dovanojamų akcijų vertė nurodyta atsižvelgiant į šių akcijų tikrąją rinkos kainą dovanojimo dieną. Po šių veiksmų, turėdamas 100 procentų Bendrovės akcijų, jis baigė akcijų pirkimo–pardavimo procedūras, t. y. pardavė Bendrovės akcijas pasirašydamas 2019-07-31 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir 2019-07-31 sutartis) ir atlikdamas kitus su pardavimu susijusius veiksmus. Sutartyje numatytą kainą į savo banko sąskaitą gavo 2019-10-18. Jam 2019 m. ir 2020 m. pradžioje teko dalyvauti ne vienose derybose dėl sandorių sudarymo, todėl įplaukos į jo banko sąskaitas nėra retas reiškinys, nes kai kurie sandoriai buvo užbaigti, įvykdyti. Jo deklaracijoje yra ne vienas įrašas apie gautas pajamas, be to, teisės aktų nustatytais atvejais pajamos yra netgi apmokestinamos vertinant jas bendrai, o ne konkretų vieną sandorį. Todėl per klaidą nepastebėjo, kad liko neįrašyti duomenys apie 2019-07-31 sandorio metu gautas pajamas, be to, šis sandoris buvo sudarytas 2019-07-31, o pajamų deklaravimas vyko tik po metų – 2020 m. birželį. Jis nėra profesionalus mokesčių teisės specialistas, todėl pasiklydęs tarp visų mokestinių išaiškinimų dėl skirtingų sandorių per neapsižiūrėjimą neįtraukė duomenų apie 2019-07-31 sutarties pagrindu gautas pajamas. Kadangi įstatymai numato galimybę tam tikrą laiką tikslinti deklaracijas, jis, pasikonsultavęs su mokesčių teisės specialistais dėl pateiktos deklaracijos, 2019-07-31 sutarties pagrindu gautų pajamų ir mokesčių apskaičiavimo, 2022-04-21 patikslino 2019 m. Gyventojų pajamų mokesčių deklaracijos duomenis ir 2022-04-21 sumokėjo visus priklausančius mokesčius. Ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė 2022-04-21 patikslintą 2019 m. Gyventojų pajamų mokesčių deklaraciją ir 2022-04-21 lėšų pervedimo nurodymą, pagrindžiantį, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pervesta 846 825,53 Eur pajamų mokesčio suma. Be to, apskaičiavus VMI mokėtinus delspinigius – 43 638,19 Eur, juos nedelsdamas sumokėjo, mokėjimo įrodymą taip pat pateikė. Šiuo metu valstybei yra sumokėti visi aptariami mokesčiai ir delspinigiai, todėl žala valstybės biudžetui nėra padaryta. Jis niekada neturėjo jokio tikslo išvengti mokesčių, tyčia į deklaraciją įrašydamas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas. Sutinka, kad nesiėmė visų reikiamų priemonių, jog laiku ir tinkamai išsiaiškintų visus šiuos mokestinius niuansus, tačiau tikrai neturėjo tyčios ir tikslo vengti mokesčių. Pabrėžia, kad visi sandoriai buvo atlikti rašytine forma, dalis jų pas notarą, be to, gauti pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą, o ne perduoti grynaisiais. Todėl gautų pajamų suma niekada nebuvo slepiama, o visi pinigai gauti teisėtu būdu pagal realius sandorius. Jis į 2019 m. deklaraciją nebuvo įrašęs jokių neteisingų duomenų apie savo pajamas, tiesiog dėl savo nepakankamo rūpestingumo nebuvo joje laiku nurodęs visų 2019 m. pajamų, t. y. gautų pagal 2019-07-31 sutartį, tačiau, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, ėmėsi veiksmų ištaisyti neatitikimus ir sumokėjo apskaičiuotus trūkstamus mokesčius, t. y. 846 825,53 Eur. Tai, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai, patvirtina ir tai, jog jis nebuvo gavęs jokių paklausimų iš VMI apie netinkamai užpildytą deklaraciją, kadangi, gavęs tokį raštą, būtu nedelsdamas sureagavęs. Mano, kad valstybinės institucijos iš pradžių turėtų atkreipti piliečių dėmesį į galbūt netinkamai užpildytus dokumentus, o tik jiems piktybiškai nereaguojant kreiptis į teisėsaugos institucijas. Tačiau šiuo atveju klaidai ištaisyti buvo pasirinktos griežčiausios – baudžiamosios teisės – priemonės, o ne bendradarbiavimo principas, nors jis nėra piktybinis pažeidėjas. 2022-06-10 ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai buvo pateikti išsamūs duomenys ir dokumentai, patvirtinantys 4 733 874,51 Eur išlaidų, kurios buvo deklaruotos jo 2022-04-21 VMI pateiktoje patikslintoje 2019 metų Pajamų mokesčio deklaracijoje laukelyje „Įsigijimo ir pardavimo išlaidų suma“, pagrįstumą. Nesutinka su liudytojos Ž. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis tyčia nedeklaravo pagal 2019-07-31 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį gautų pajamų, o ji nuo pat pradžių žinojo apie šias aplinkybes. Jis sutinka ir galisi, kad nesiėmė reikiamų priemonių laiku ir tinkamai išsiaiškinti mokesčių mokėjimo niuansus, todėl ir nebuvo laiku pateikta 2019 metų Pajamų mokesčio deklaracijos dalis „Turto pajamos – Finansinių priemonių perleidimo nuosavybėn, išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos, kurioms (jų daliai) taikoma mokesčio lengvata (11)“, t. y. nenurodytos iš 2019-07-31 sutarties gautos pajamos. Kadangi nėra profesionalus mokestinės teisinės bazės specialistas, todėl, spręsdamas mokestinius klausimus, konsultuojasi su buhalteriais, mokesčių teisės specialistais, tai darė ir 2020-06-17 pateikdamas 2019 m. Pajamų mokesčio deklaraciją. Jam būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcijas pardavė 2019-07-31 sutartimi, direktoriumi ir akcininku, Bendrovės buhalteriją tvarkė buhalterė Ž. G. Ji ne tik buvo atsakinga už Bendrovės buhalterinę apskaitą, bet ir patardavo jam, padėdavo pateikti pajamų mokesčio deklaracijas, kitus su mokesčiais ir finansais susijusius dokumentus. 2020 m. Ž. G. jam taip pat padėjo užpildyti ir pateikti VMI 2019 m. Pajamų mokesčio deklaraciją. Jie kartu su Ž. G. prisijungė prie VMI deklaravimo sistemos ir Ž. G., peržiūrėjusi jo Pajamų mokesčio deklaracijos formą, nurodė, kad joje nėra reikiamo langelio, kur įvedamos pajamos, gautos iš užsienio subjektų, nes 2019-07-31 sutartimi Bendrovės akcijos buvo parduotos ne Lietuvoje registruotiems juridiniams asmenims. Jos nuomone, informaciją VMI turėjo pateikti akcijų pirkėjai, nes tai galėjo būti susiję su tam tikrais mokestiniais klausimais jų rezidavimo vietoje (užsienio valstybėje), po to VMI atnaujintų duomenis. Ž. G. patarė jam palaukti, kol pati VMI apskaičiuos mokėtinus mokesčius ir atskiru pranešimu apie tai informuos. Jam tai tuo metu nepasirodė neįprasta, nes teisės aktai leidžia tikslinti deklaracijos duomenis. Pagrindo abejoti ilgametės Bendrovės buhalterės patarimais tuo metu jis neturėjo, bet pripažįsta, kad privalėjo atidžiau peržiūrėti duomenis, aktyviau domėtis, kodėl VMI nėra apskaičiavusi mokėtinų mokesčių už iš akcijų pardavimo gautas pajamas, ir pats parodyti iniciatyvą. Tačiau visi sandoriai buvo atlikti rašytine forma, dalis jų ir pas notarą, be to, gauti pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą, o ne perduoti grynaisiais, nepagalvojo, kad tokie jo veiksmai gali būti prilyginti gautų pajamų nuslėpimui, maskavimui ar privalomų mokesčių vengimui. Patikintas Ž. G. patarimais buvo ramus, kad VMI apskaičiuos mokėtinus mokesčius, susisieks su juo, jei būtų nustatytas netinkamas deklaracijos užpildymas, tačiau tokio rašto ar paklausimo iš VMI nebuvo gavęs. Be to, dar 2020 m. pradžioje pats kreipėsi į VMI su paklausimu, ar nuo parduotų akcijų dalies, kurias jam padovanojo jo sutuoktinė J. J., yra privaloma mokėti gyventojų pajamų mokestį, kartu VMI informuodamas ir apie Bendrovės akcijų pardavimą. Šie duomenys patvirtina, kad jis jokios informacijos nuo VMI neslėpė ir neturėjo tikslo nuslėpti, taip pat kad VMI jau nuo 2020 m. pradžios žinojo apie jo parduotas Bendrovės akcijas ir gautas pajamas. Tai, kad privalės sumokėti mokesčius, žinojo, manė, kad tai yra tik laiko ir tarpinstitucinio susižinojimo, informacijos atnaujinimo klausimas. Jei apie šiuos visus deklaravimo, mokesčių apskaičiavimo niuansus ir klaidinančius Ž. G. patarimus būtų žinojęs anksčiau, būtu anksčiau inicijavęs duomenų patikslinimą, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą. Tą, beje, įrodo ir tai, kad mokestinės nepriemokos neneigė nuo pat to momento, kai sužinojo apie prievolę 2019 m. pajamų deklaracijoje deklaruoti už Bendrovės akcijų pardavimą gautas pajamas ir sumokėti privalomus mokesčius, ir dar 2022-04-21 patikslino 2019 m. Pajamų mokesčio deklaraciją, sumokėjo VMI 846 825,53 Eur pajamų mokesčio ir pačios VMI apskaičiuotus delspinigius – 43 638,19 Eur. Patikslinus minėtą deklaraciją, VMI jokių klaidų nenustatė, deklaraciją priėmė, jai abejonių dėl mokėtinų mokesčių ir jų pagrindimo nekilo. Taigi, pirminės 2019 m. deklaracijos nebuvo laiku papildęs visomis 2019 m. pajamomis, t. y. gautomis iš 2019-07-31 sutarties, tačiau pats dar 2020 m. pradžioje ir pranešė VMI apie parduotas akcijas, o, kaip matyti iš ikiteisminiam tyrimui pateiktų duomenų ir dokumentų, sužinojęs apie prievolę, nedelsiant ėmėsi veiksmų ištaisyti neatitikimus ir sumokėjo apskaičiuotus trūkstamus mokesčius ir delspinigius, t. y. valstybei iš viso jau yra sumokėjęs 890 463,72 Eur. Tą padarė ne siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o supratęs savo padarytus pažeidimus ir netinkamą, nesavalaikį duomenų pateikimą.

Liudytoja Ž. G. parodė, kad apie 10 metų dirbo ne vienoje G. J. vadovaujamoje bendrovėje vyr. buhaltere, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet šiuo metu nedirba. Ji kiekvienais metais padėdavo jam deklaruoti pajamas, buvo neteisingai deklaruotos pajamos, gautos iš akcijų pardavimo, kadangi deklaravimo sistemoje automatiškai formuojama deklaracija iš trečiųjų asmenų pateiktų duomenų, o deklaruojant 2019 metų pajamas, trečiųjų asmenų nebuvo įkelta informacija apie akcijų pardavimą. Būna, kad tretieji asmenys patikslina duomenis, todėl deklaravimo metu į deklaraciją nepatenka tam tikra informacija. Jie matydami, kad nėra įkelta tokia informacija, tikėjosi deklaraciją patikslinti, kai bus pateikti visi duomenys. Apie akcijų pardavimą ji žinojo, tačiau gautos pinigų sumos tiksliai nežino. G. J. teikė paklausimų VMI dėl dovanojimo sandorio apmokestinimo, dėl tų pačių parduotų akcijų apmokestinimo, kiek jai žinoma, laukė iš VMI atsakymo, kaip teisingai deklaruoti pajamas. Jis nedeklaravo, nes manė, kad informacija turėjo būti įkelta į sistemą trečiųjų asmenų. Paprastai tretieji asmenys, juridiniai asmenys išmokėdami tam tikras pinigų sumas, tai deklaruoja VMI, tuo pagrindu VMI suformuoja preliminarias deklaracijas, jas peržiūrėję fiziniai asmenys pateikia VMI. Reikėjo tik peržiūrėti deklaracijoje suformuotus duomenis ir patvirtinti. Fiziniai asmenys nerašo duomenų deklaracijose, tačiau kai yra gaunamos pajamos iš juridinių asmenų, juridiniams asmenims yra prievolė pateikti informaciją Mokesčių inspekcijai ir tų duomenų pagrindu Mokesčių inspekcija suformuoja preliminarias deklaracijas. Patys taip pat gali įrašyti duomenis deklaracijoje, yra tokia funkcija, reikia deklaruoti teisingas, tikslias pajamas. Ji nežino, kodėl deklaruodamas pajamas G. J. neįrašė visų pajamų, jam galėjo kilti klausimų dėl pinigų sumos, kurią turi įrašyti, ar dėl apmokestinamų pajamų dydžio. Jos darbo metu problemų su deklaracijomis nebuvo. Negali pasakyti, kada buvo deklaruotos pajamos, nes po to išėjo iš darbo. Jai tekdavo darbuotojams, savo giminėms, pažįstamiems padėti pildyti deklaracijas. Mokesčių inspekcija rekomenduoja pildyti deklaracijas, kai po kovo 1 d. yra pateikti trečiųjų asmenų duomenys. Tretiesiems asmenims yra prievolė pateikti informaciją iki vasario 15 d., bet pasitaiko, kai tretieji asmenys tikslina duomenis. Asmenys privalo pateikti informaciją, turi atitikti deklaruojamos sumos. Tarp juridinių asmenų įvykusių sandorių nėra prievolės deklaruoti, tokia prievolė yra nustatyta esant sandoriams tarp fizinio ir juridinio asmens. Užsienio bendrovė, jei yra PVM mokėtoja, yra PVM sistemoje Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos šalių mokesčių inspekcijos bendrauja tarpusavyje, bendradarbiauja, keičiasi informacija ir taip sutikrinama informacija. Ji padėjo G. J. pildyti deklaraciją kolegiškai, tai nebuvo vyr. buhalterio funkcija. Reikėjo pateikti deklaraciją, jis kreipėsi pagalbos. Pildant deklaraciją, reikia eiti po žingsnį, yra klausimai, į kuriuos reikia atsakyti. Užsienio bendrovė neprivalo pildyti deklaracijų, bet neprisimena, kad G. J. apie tai būtų paminėjusi. Galėjo tarpusavyje diskutuoti apie tai, kodėl šios informacijos nėra deklaracijoje, kad duomenys yra nepateikti, nes jie dar yra tikslinami. Jai buvo žinoma, kad akcijos buvo parduotos užsienio įmonei Nyderlanduose. Dėl akcijų pardavimo deklaracijoje yra skiltis apie turto perleidimą, toliau yra grafos, langeliai, kurių pavadinimų ji tikrai mintinai dabar negalėtų išvardinti. Ji pati buvo surašiusi savo tokius parodymus, bet galėjo netiksliai parašyti formuluotes apie elektroninio deklaravimo sistemą. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jos parodymus užrašė netiksliai, teiginio dėl tyčios ji tikrai nesakė, tai yra tyrėjos išsireiškimas, taip užrašė tyrėja. Tuo metu į apklausą ji buvo atvežta po kratos namuose, patyrė stresą, tikrai galėjo nelabai atidžiai perskaityti užrašytus parodymus. Norėdama patikslinti pirminės apklausos metu užrašytus parodymus dėl tyčios, ji pateikė raštu surašytus savo parodymus. Ji savo kalboje retai vartoja žodį „tyčia“, gal tik su vaikais kalbėdama. Praktikoje juridiniai asmenys dažnai tikslina pajamų deklaracijas. Ji G. J. padėdavo pildyti deklaracijas, viskas buvo deklaruojama teisingai, sąžiningai, laiku. G. J. tikėjosi, jog tretieji asmenys ateityje papildys duomenis, apie tai ji su G. J. kalbėjo. Po deklaracijos užpildymo ir pateikimo tuo klausimu jie daugiau nebendravo. 2021 metais ji su G. J. turėjo finansinių nesutarimų, buvo civilinių bylų. Ji užsieniečių įmonėje nematė, bet deklaruodama informaciją Registrų centrui apie akcininkų pasikeitimą sužinojo, kad įmonė parduota Nyderlandų bendrovei. Užsienio įmonė neprivalo pateikti duomenų, bet akcijų pardavimo sandoris buvo formintas per Lietuvos įmonę, bet dabar negali pasakyti, per kokią įmonę ar finansų maklerį.

Liudytoja J. P. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities VMI aptarnavimo specialiste, tiesiogiai aptarnauja klientus. Su šiuo mokesčių mokėtoju nei tiesiogiai, nei el. būdu jai neteko bendrauti. Ji buvo iškviesta į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (toliau – FNTT) ir apklausta dėl „Vedlio“ programos pildant metinę pajamų deklaraciją. Ji gali paaiškinti, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurių prievolė deklaruoti metines pajamas yra numatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 27 str., privalo pateikti metinę pajamų mokesčių deklaraciją. Vienas iš šio straipsnio punktų numato, kad deklaracijas pildo gyventojai, gavę pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybės turtą, remdamiesi metinės pajamų deklaracijos pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklėmis, kurios patvirtintos VMI prie FM viršininko 2019-12-12 įsakymu BA-93. Pagal GPMĮ 27 str. 4 punkto nuostatas, deklaracijas mokesčio administratoriui pateikti privalo nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gavę neapmokestinamųjų pajamų pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką, priskiriamų B klasės pajamomis. Programa „Vedlys“ dėl metinių pajamų deklaracijų prasidėjo nuo 2019 metų ir pildant „Vedlio“ principu yra atsakinėjama į klausimus. Pajamos iš kito turto deklaruojamos D dalyje. Metinę pajamų deklaraciją mokesčių mokėtojas privalo pateikti ir mokesčius sumokėti už praėjusius metus iki kitų metų gegužės 2 d. Nuolatinis Lietuvos gyventojas teikia deklaraciją už praeitus metus. Už 2023 metus turi pateikti iki 2024 m. gegužės 2 d., tai yra privaloma. Remiantis mokesčio administravimo įsakymo 40 str., laiku ir tiksliai vykdydamas mokestinę prievolę, asmuo turėjo pateikti metinę pajamų deklaraciją iki 2020 m. gegužės 2 d. Deklaracijos tikslinamos už 5 metus, išskyrus nekilnojamojo turto ir individualios veiklos deklaracijas, kurios tikslinamos už 3 metus, visos kitos deklaracijos yra pildomos, tikslinamos už 5 metus. Pirmiausiai mokesčių mokėtojas turi tiksliai atnaujinti savo kontaktinius duomenis, nurodyti savo tikslų adresą, adresą korespondencijai, el. paštą ir telefoną. Nesant tų duomenų, yra skyriai, kurie dirba su tokiomis deklaracijomis, ieško šių mokesčių mokėtojų. Konkrečiai yra skyrius, kuris dirba su užsienio mokesčio mokėtojais, ji tuo klausimu negali nieko tiksliai atsakyti. Reikia VMI pateikti raštišką paklausimą, kad būtų atsakymas. Visi Lietuvos subjektai metams pasibaigus iki vasario 15 d. privalo pateikti duomenis apie sandorius, niekam nėra išimčių, prievolę visi privalo vykdyti. „Vedlio“ programoje deklaracijoje D dalyje, pasirinkus punktą „Finansinių priemonių pardavimas, akcijų, kito turto pardavimas“, užpildyti jokių problemų nėra. Yra supaprastinta deklaracija, kur labai aiškiai išdėstytos pajamos ir žemiau eilutėje nurodytos išlaidos. Pats mokesčių mokėtojas pildo deklaraciją, laisvai gali nurodyti gautą pajamų sumą ir išlaidų sumą. Viskas labai aiškiai ir tiksliai išdėstyta. Užsienio įmonė neprivalo teikti deklaracijų. Pats mokesčių mokėtojas šias pajamas privalo deklaruoti. Nuolatinis Lietuvos mokesčių mokėtojas pats pildo deklaracija, ją pildant pagal „Vedlio“ programą, nebuvo deklaracijos, kurioje nebūtų kažkokio priedo, nebūtų suformuota deklaracija. VMI turi užtikrinti, kad deklaracija būtų patogi mokesčių mokėtojui, jis pats turi žinoti, ką reikia įrašyti. „Vedlys“ veikia nuo 2019 metų gruodžio 12 d., būdavo klausimų dėl individualios veiklos, dėl nekilnojamojo turto pardavimo deklaravimo, nes deklaruojama kitaip. VMI yra atskiras skyrius, kuris gali pateikti, kiek yra deklarantų. Ji padeda žmonėms pildyti deklaracijas, tai yra jos darbas. Jei žmogus gavo pranešimą ir nesupranta, bet kokiu klausimu jam padeda. Deklaracijų yra įvairių, jų yra pakankamai daug. VMI yra atskiras departamentas, kuris gali tiksliai atsakyti, kiek žmonės taiso ir pildo deklaracijų, ji to negali pasakyti. 2020 metais karantino metu buvo pratęstas deklaravimo terminas iki liepos 1 d., be to, buvo atleisti nuo delspinigių mokėjimo. Užsienio skyrius tikrai bendradarbiauja, apsikeičia informacija, iš Europos Sąjungas yra gaunama informacija, jei mokesčių mokėtojas dirba Vokietijoje, visada gauna informaciją. Deklaraciją galima tikslinti arba pildyti iš naujo, tą galima padaryti per 5 metus. VMI yra atskiri departamentai, kurie atlieka tam tikrus veiksmus, ji negali atsakyti už kito departamento darbą, be to, yra nepriemokų skyrius. Nuolatinis Lietuvos gyventojas pats privalo pateikti metinę pajamų deklaraciją ir deklaruoti gautas pajamas, už tai jis yra atsakingas. Pats mokesčių mokėtojas, gavęs pajamų, turi jas deklaruoti, už tai jis yra atsakingas.

Liudytoja J. J. parodė, kad 2019 metais vyras pradėjo kalbėti apie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą. Atnešė pasirašyti preliminariąją sutartį dėl akcijų pardavimo, ją pasirašė. Po 2 mėnesių jau galutinai nusprendė parduoti savo įmonę, kurioje jis buvo pagrindinis steigėjas, ir jos akcijas. Vyras atnešė pasirašyti pagrindinę akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, tai vyko vasarą. Sutartis buvo nemažos apimties, sudėtinga, viskas buvo aprašyta, bet pagrindinis punktas numatė daug neribotos atsakomybės sutuoktinei. Ji tuo metu laukėsi, neužilgo turėjo gimti vaikas ir ji nelabai norėjo visame tame dalyvauti. Ji nedalyvavo įmonės steigime, įmonės kūrime, todėl pagalvojo, kad nenori kažko spręsti, prisiimti atsakomybės po įmonės pardavimo, nes ilgą laiką būtų turėjusi atsakyti savo turtu. Tada kreipėsi į ekspertus, nepriklausomus advokatus, kad padėtų apsispręsti, kaip pasielgti, kad nereikėtų jai toliau tame dalyvauti. Buvo priimtas sprendimas pasidalinti akcijas ir jai savo akcijų dalį padovanoti vyrui, kad nereikėtų toliau dalyvauti, nes tam neturėjo laiko. Jie pasidalino akcijas, padovanojo savo akcijų dalį vyrui ir vyras pardavė įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo iki vaiko gimimo (iki 2019 metų) transporto vadybininke. Buvo santuokoje, bet tiksliai negali pasakyti, kelintais metais, kai buvo įkurta įmonė, neatsimena. Ji turi aukštąjį išsilavinimą, specialybė buhalterija ir vadyba. Baigti mokslus yra vienas dalykas, o pildyti deklaracijas yra kitas dalykas. Ji vyrui pasakė, kad kreipsis į teisininkus, nes prieš daug metų, kai vyras statė namus, gavo iš žmonių pretenzijų, nors ji nestatė, nedirbo, bet abu gavo pretenzijų. Vyro sprendimas buvo parduoti įmonę, buvo dideli pinigai, didelė atsakomybė. Sutartyje buvo nurodyta 9 milijonų akcijų vertė. Ji savo pusę akcijų vyrui padovanojo, o toliau vyras dirbo. Buvo preliminarioji sutartis, surašyta ant kelių lapų, bet tada dar buvo klausimas, parduoti ar neparduoti įmonę, buvo viskas neaišku. Ji nelabai gilinosi, kam buvo parduotos akcijos, neklausinėjo, nes ką tik buvo gimęs vaikas. Norėjo, kad jai nekiltų jokios rizikos, kad nedalyvautų.

Liudytojas G. B. parodė, kad dirba notaru, G. J. buvo jo klientas, kreipėsi į jo biurą dėl akcijų dovanojimo ir pasidalijimo sutarties patvirtinimo. Abi sutartys buvo pasirašytos 2019 m. liepos 19 d., pirmiausia buvo pasirašyta akcijų pasidalijimo tarp sutuoktinių sutartis, nes klientai tik to pageidavo. G. J. ir jo sutuoktinės akcijos buvo bendroji jungtinė nuosavybė, priklausė bendrosios nuosavybės teise, pagal Civilinį kodeksą, jei yra bendroji jungtinė nuosavybė, tai turto dalys nėra išreikštos, yra preziumuojama, kad jos yra lygios. Klientai pageidavo konkrečiai nustatyti, kam ir kiek priklauso akcijų kaip asmeninė nuosavybė. Toks buvo pageidavimas dėl akcijų pasidalijimo. Civilinė atsakomybė yra reglamentuota Civiliniame kodekse. Jei yra prievolės, kurios turi būti padengiamos iš to turto, atsakomybė niekur nedingsta ir dovanojimo atveju, skolos, apie kurias žinoma sandorio metu, taip pat nedingsta. Tuo atveju, jei skolų atsiranda po sutarties sudarymo, sutuoktinis nėra už jas atsakingas. Sutarties visa esmė ir teisinės pasekmės yra paaiškinamos dovanojimo sutartyje, ką reiškia kiekvienam sutuoktiniui. Jei yra bendroji jungtinė nuosavybė, tai pagal Civilinio kodekso 4 knygos 703 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad tos dalys yra lygios. Tačiau sutartimi sutuoktiniai gali nuspręsti, kokios konkrečios yra dalys. Sutartys gali turėti kelių sutarčių elementų, galima sujungti į vieną sutartį, bet teisinė prasmė ir logika nesikeis, gali būti pavadinta turto pasidalijimo ir kartu dovanojimo sutartis. Teisinė prasmė, teisinė reikšmė išlieka, ar bus dvi atskiros sutartys, ar vienas dokumentas, kuriame bus sudėti dviejų sutarčių elementai. Akcijų vertę nurodė pačios šalys, dėl akcijų vertės jie konsultavosi su specialistais, kurie galėjo padėti nustatyti akcijų vertę ir pateikė akcijų vertę, nurodytą sandoriuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra nematerialiosios. Teisės aktais ir Vyriausybės nutarimu reglamentuota, kaip išreiškiamos akcijos, kurios būna nematerialiosios ar materialiosios. Materialiosios akcijos yra išspausdinamos, išleidžiamos pačiomis akcijomis arba sertifikatais. Nematerialiosios akcijos pažymimos vertybinių popierių sąskaitoje ir tokiu būdu apskaitomos. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą pats įmonės vadovas apie įvykusį notarinį sandorį ir perleistas akcijas turi visų pirmą pažymėti Vertybinių popierių sąskaitoje ir kreiptis į Registrų centrą, pateikti duomenis, kad yra pasikeitę akcininkai ir akcijų kiekis. Pats notaras duomenų bazėje tų akcijų neatvaizduoja, tik paprašo pateikti tą informaciją iš Vertybinių popierių sąskaitos. Šiuo atvejų Vertybinių popierių sąskaitos išrašai buvo pateikti. Sutartyje yra pažymėta, kad pateiktas Vertybinių popierių sąskaitos numeris, apskaitos tvarkytoja buvo UAB finansų maklerių įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Materialiosios akcijos yra išreikštos kitokia forma, popieriniu pavidalu, išspausdinama akcija arba sertifikatas. Nematerialioji akcija atvaizduojama Vertybinių popierių sąskaitoje, neruošiant popierinio akcijos dokumento. Jei materialioji akcija yra perleidžiama, tada pateikiama pati išspausdinta akcija arba akcijų sertifikatas, kuris liudija, kad akcija yra materialioji. Materialiąsias akcijas įgijęs asmuo arba šalys kreipiasi į įmonės vadovą, yra pildomas akcininkų žurnalas, kuriame yra atvaizduojamos akcijos, jeigu pats įmonės vadovas nėra nusamdęs akcijų tvarkytojo. Pas notarą nėra užpildomas akcininkų žurnalas, to notaras neturi daryti, nes teisės aktai aiškiai reglamentuoja, kad žurnalą pildo įmonės vadovas ar vadovo paskirtas asmuo, kuris atsakingas už akcijų apskaitą. Įvykus tokioms akcijų operacijoms, įmonės vadovas kreipiasi į Registrų centrą su pranešimu apie pasikeitusius duomenis ir akcijų kiekį, apie pačius akcininkus. Prieš sutarčių pasirašymą vyko pasiruošimas, konsultacijos, teko bendrauti su advokate, nes sandoris buvo rimtas. Susirašinėjo su advokate J. Ž., aiškinosi, kokie yra kliento lūkesčiai. Notaro pareiga yra išsiaiškinti tikrąją kliento valią, ko siekia, kokie lūkesčiai, kokie tikslai. Advokatė atsakė į tai laišku, kad sutuoktinės lūkesčiai yra neprisiimti su verslu susijusios rizikos, nes verslas buvo susijęs su galimais verslo sprendimais, kurie gali būti pelningi, bet gali būti ir nuostolingi. Bendravo su klientu tuo klausimu. Sandorio metu buvo kalba apie visų akcijų dovanojimą, po to buvo nuspręsta dovanoti pusę akcijų. Buvo paruoštas sutarties tekstas ir pagal šį ruošinį sudaryta sutartis. Buvo keliamas klausimas dėl sutarties apibrėžtumo, dėl akcijų dalių nustatymo, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės. Diskusijos metu sutuoktiniai aiškiai pasisakė, kokios yra jų akcijų dalys, taip atsirado turto pasidalijimo sutartis. Vyko teisinė diskusija dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuri neturėjo dalių, ir buvo nuspręsta, kad reikia akcijų dalių nustatymo sutarties. Diskusija vyko keliais aspektais: ar sutuoktiniai tarp savęs gali iškelti klausimą, kokios buvo dalys, ar dalys lygios, ar nelygios; kitas aspektas – tretieji asmenys, dėl verslo rizikos gali atsirasti pretenzijų ar prievolių, kurios gali būti nukreipiamos į sutuoktinius, kokiomis proporcijomis tai gali būti padaryta. Tais aspektais buvo kalbėta ir nuspręsta sudaryti būtent tokią sutartį. Advokatė atkreipė dėmesį į tą neapibrėžtumą, kuris buvo pradiniame projekte. Paruošiamas ruošinys, o po to vyksta pokalbis, diskusija, ko šalys nori. Buvo paruoštas ruošinys, jis buvo tik juodraštis, toliau vyko diskusija, buvo pildoma, taisoma sutartis. Akcijų vertė sutartyje turi būti nurodyta tikra, bet vertę ne notaras turi nurodyti, o pačios šalys. Šalys turi nurodyti, kokia yra akcijų vertė. Šiuo atveju klientai, pateikdami akcijų vertę, rėmėsi konsultacijomis su specialistais ar vertintojais. Sutartyje buvo nurodyta šalių pateikta akcijų vertė. Privalu nuodyti tikrą, teisingą, atitinkančią rinkos sąlygas vertę. Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme parašyta, kad reali vertė yra kaina, už kurią gali būti parduodamas turtas rinkoje. Jei reali yra tokia kaina, tai ir vertė yra reali. Jei perleidžiama 25 procentai akcijų nuo 14 000 eurų, šalys privalo pas notarą sudaryti akcijų (tiek materialiųjų, tiek nematerialiųjų) perleidimo sutartį. Jei akcijos yra apskaitomos pagal Vertybinių popierių finansinių maklerių įstatymą, tada netaikomos tokios taisyklės, akcijos parduodamos biržoje, notaras nedalyvauja. Tie sandoriai vykdomi per finansinių maklerių įstaigas, vertė neturi reikšmės, yra kitaip reglamentuotas jų perdavimas.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad 2019 m. buvo advokato padėjėja, teikė teisines paslaugas civilinės įmonių teisės srityje, tuo metu konsultavo klientą G. J. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sandorio. Gali paaiškinti aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sandoriu. Bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavėju G. J., atstovavo jo interesams, sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Ji buvau pardavėjo atstovė, pirkėjas turėjo nemažą teisininkų komandą. Atstovavo teisiniais klausimais, derino sutartį, jos pasirašymą ir sandorio uždarymą, buvo įvairių sąlygų, kurių reikalavo pirkėjas. 2019 m. pavasarį G. J. kreipėsi dėl akcijų pirkimo–pardavimo sandorio ir prasidėjo bendravimas. Iš pradžių pasakė, kad turi akcijų pirkėją, nurodė pirkėjo atstovą, kokios esminės sandorio sąlygos. Pirkėjas turėjo nemažai teisininkų, jie patys pateikė sutarties projektą, jis buvo tikrai didelis. Prieš tai buvo pasirašyta 2019-05-17 akcijų pirkimo opciono sutartis tarp G. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo. Kiek pamena, opciono sutartį paruošė pirkėjo atstovai, ji teikė pastabas dėl sutarties. Pirkėjas buvo Lietuvos įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Opcionas tai yra sandoris, kuriuo įsipareigojama parduoti akcijas, opcionas yra pareiga pagal pareikalavimą parduoti akcijas, tai buvo sandorio esmė. Tai buvo standartinė praktika, susitarė ir žinojo, kad vėliau teiks pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Opciono sutarties nutraukimas yra natūrali ir standartinė civilinės sutarties derinimo pasekmė, nes joje buvo įsipareigota dėl būsimo sandorio. Derinant sutartį buvo labai nemažų pasikeitimų iš pirkėjo pusės, vėliau pirkėjas nurodė, kad atsirado kitų užsienio įmonių, be to, pasikeitimų buvo iš abiejų šalių. Pagrindinis sandoris buvo sudarytas kaip natūrali pasekmė visų šių pasikeitimų, kadangi šalys bendradarbiauja ir jokių ginčų nebuvo, opciono sutartį nutraukė, nes buvo neaktuali. Dėl akcijų pasidalijimo ir dovanojimo ji bendravo su notaru. Ji derino visą sutarties ir šalių pasikeitimą, atstovavo derybose dėl sutarties sąlygų, dalyvavo, kai buvo numatomas sutarties pasirašymas. Kiek pamena, klientas nurodė, kad jo sutuoktinė nebenori pasirašyti opciono sutarties. Ji pradėjo dėlioti teisinį planą, kaip reikia elgtis, kai atsisako pasirašyti sutuoktinė, nes artėjo sandorio sudarymas. Ji turėjo skubiai spręsti tą situaciją, greitai susisiekė su jai žinomu Klaipėdos notaru. Jai buvo suprantama, kad sutuoktinė atsisakė pasirašyti dėl toje sutartyje numatytų galimų rizikų. J. J. tiesiogiai ji nekonsultavo, nes nebuvo jos atstovė, daugiau bendravo su G. J. Visais atvejais šalių susitarimu nustatoma sandorio vertė. Kadangi ji atstovavo akcijų pardavėjui, žinojo, kad akcijas parduoda rinkos verte. Po akcijų pasidalijimo ir dovanojimo vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimas pirkėjui. Jai reikėjo ieškoti galutinio naudos gavėjo, išsiaiškinti apie įmonę, jos mokumą. Kadangi nusprendė sudaryti sandorį, vadinasi, viskas buvo gerai. Ji pamena, kad buvo kalba dėl materialiųjų akcijų pakeitimo į nematerialiąsias, kadangi pirkėjui atstovavo didelė patyrusi teisininkų komanda, jie sakė, kad jos turi būti pakeistos. Iš pradžių tai nebuvo labai akcentuojama, o kai ji bendravo su notaru ir derino sandorį, jis prašė atsiųsti akcijų sertifikatus. Tada ji prisiminė, kad vienas iš reikalavimų buvo pakeisti akcijas iš materialiųjų į nematerialiąsias, ir tai nebuvo įvykdyta. Ji skambino pirkėjo atstovams dėl keitimo. Materialiųjų akcijų pardavimas sukelia didelę administracinę naštą, pagal Bendrovių įstatymą reikia sudaryti sertifikatus, juos atspausdinti, jai sunku pasakyti, kaip tai yra daroma, neturėjo tokio kliento. Akcijų pakeitimas yra standartinis veiksmas, palengvina teisininko darbą. Akcijų keitimas buvo daromas pirkėjo iniciatyva. Ji su pirkėjais bendravo, derino sandorį, po to labai greitai padarė akcijų pakeitimą. Pirkėjų atstovai buvo tie patys teisininkai, jie pasakė, kad pasikeitė akcijų pirkėjas. Dėl to nebuvo ginčo tarp šalių, opciono sutartis buvo sudaryta ir nutraukta, o po to 2019-07-31 buvo pasirašyta sutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo. Akcijų pakeitimas buvo pirkėjo reikalavimas, tai standartinė praktika, nes palengvėja administracinė našta, yra užsienio įmonė, visus dokumentus reikia versti, eiti pas notarą, prisideda notaro įkainiai. Pakeitus akcijas iš materialiųjų į nematerialiąsias papildomų rizikų neatsiranda, nes akcijas tvarko Lietuvos banko prižiūrimos įmonės, „(duomenys neskelbtini)“, jie turi licenciją, profesionaliai dirba. Toks buvo pirkėjo reikalavimas, privaloma sąlyga ir natūrali praktika. Akcijas pirko užsienio įmonės, joms atstovavo tie patys fiziniai asmenys, niekas nepasikeitė, sutarties derinimas vyko su ta pačia komanda ta pačia apimtimi. Pamačius, kad žmona nepasirašo sutarties, buvo natūrali praktika, ji kiekvienam savo klientui pataria kuo greičiau atskirti turtą, jei tai nėra jo verslo dalis. Notaras atsiuntė šabloninį dovanojimo sutarties variantą, po to jie kalbėjosi telefonu, reikėjo pasiaiškinti. Su notaru kilo diskusija, nes jai tokie sandoriai yra kasdienybė, kilo klausimas, kodėl dovanojamos visos akcijos, nors sutuoktinių dalys nėra atidalytos, jos gali būti įvairios ir sutuoktinė turi tik savo dalį. Čia nėra tikslas išvengti skolų, yra sutuoktinės nenoras dalyvauti akcijų verslo srityje. Su notaru diskutavo apie tai, kad turi būti dovanojamos ne visos akcijos, o jų pusė. Ji iš praktikos žinojo, kad notaras to gali nepastebėti, todėl kėlė tokią diskusiją. Tokia yra bendra teisinė logika, paremta Civilinio kodekso nuostatomis, ji tai akcentavo ir notaras sutiko, kad taip turi būti. Teisinė diskusija baigėsi, nuspręsta, kad tai yra teisiniu požiūriu tinkamas sprendimas. Ji nenorėjo, kad būtų dirbtinai padvigubinta kaina, žinojo, kad vėliau bus akcijų pardavimas, nebuvo pagrindo dvigubinti kainos, nes pusė akcijų bus dovanojama. Apie tokią riziką ji kalbėjo, leido sandorį įvykdyti objektyviai, kad nuo jo liktų mokesčio bazė. Žmona pusę akcijų padovanojo savo vyrui. Ji notarui sakė, kad yra įvairių variantų, ji savo praktikoje taiko kelis variantus, vienas iš būdų yra akcijų dovanojimas arba viso turto atskyrimas, bet tai užima daugiau laiko. Buvo nustatyta reali akcijų vertė – 9 milijonus padalino per pusę.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad buvo įsigytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, sandorį jis pasirašė kaip vienas iš direktorių. Jis atstovavo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, buvo vienas iš jos direktorių. Kadangi pasirašant sandorį reikalingi dviejų direktorių parašai, kaip vienas iš direktorių pasirašė tą sandorį, pagal kurį jo atstovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 31 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų iš G. J. Šita sutartis buvo pasirašyta 2019 m. liepos 31 d., o sandoris buvo užbaigtas įvykdžius visas sąlygas 2019 m. spalio 17 d. ir buvo pervesti pinigai. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pervedė apie 2,5 mln. eurų už 31 proc. akcijų. Sandoris atitiko jų vykdomą strategiją investuoti į atsinaujinančią energetiką, todėl įsigijo įmonės, kuri užsiima atsinaujinančiu kuru, energetika, gamyba, akcijas. Tuo metu buvo ir dabar yra tokio kuro paklausa, todėl domina tokios įmonės, dėl to ir įsigijo tas akcijas. Dėl mokesčių esant tokiems sandoriams yra įprasta praktika, pirkėjas susimoka savo mokesčius, pardavėjas susimoka savo mokesčius, tai yra bendra praktika, taip buvo ir šiuo atveju. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kita bendrovė, kuri 2019 m. turėjo 50 proc. kitos bendrovės akcijų, tai yra „(duomenys neskelbtini)“, bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė, ir jis kaip direktorius vadovavo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams susitarus nebetęsia aktyvios veiklos. Dėl opciono sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali pasakyti, kad tuo metu bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė investicinę veiklą, buvo priimta „(duomenys neskelbtini)“ strategija šias akcijas įsigyti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo didelė šilumos gamintoja iš atsinaujinančių šaltinių, tai yra biokuro, todėl nusprendė įsigyti kurą iš atsinaujinančių šaltinių gaminančią įmonę. Tuo metu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pasikeitė vadovai ir jie priėmė strategiją daugiau į šį regioną neinvestuoti ir geriau parduoti. Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė opciono sutartį, norėdama įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tačiau jos negalėjo įgyvendinti, nes neturėjo pakankamai lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to sutartį nutraukė ir perėmė teisę įsigyti įmonės akcijas įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuriai jis atstovavo, ir tas akcijas įsigijo. Dėl opciono sutarties yra standartinis susitarimas, opciono sutartys yra sudaromos, kai šalys turi teisę, bet ne prievolę įsigyti akcijas. Gavusios tokią teisę, ieško, kaip tokius sandorius finansuoti, tai yra įprasta verslo praktika. Tai nebuvo privalomas susitarimas įvykdyti, todėl kaip investuojanti bendrovė stengėsi įsigyti teises, tada nustatoma, ar ta įmonė yra vertinga, ir sandoris sudaromas tada, kai įsitikinama, kad toks sandoris turi investicinę vertę ir prasmę. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo 2019 m. gegužės 17 d. pasirašant opciono sutartį – dirbo komanda, jis yra vadovas. Su atstovu nebuvo susitikęs, jis tik pasirašė sutartį, kurią pasirašė J. J. ir G. J. Dėl inicijavimo sudaryti opciono sutartį mano, kad jie ieško tokių investicinių objektų, todėl galėjo būti iniciatoriai, bet nebūna taip, kad vienas iniciatorius, nes vyko pokalbiai, susitikimai su ponu J. Po to gavę pirminę informaciją sutarė pradėti įsigijimo sandorį, pasirašant sutartį, tam, kad darbas išsiaiškinant, kokia yra galutinė tos įmonės vertė, nenueitų veltui. Nes jei jie atliktų darbą, rinkos tyrimą, išsiaiškintų akcijų vertę, o įmonę parduotų kitam, tai jų darbas būtų veltui. Dabar negalima pasakyti, kas inicijavo, žmonės pradėjo tą pokalbį, bet tai buvo jų iniciatyva, nes tai yra jų strategija. Sutartyje parašyta, kad opciono sutartis nutraukiama šalių susitarimu ir sutariama, kad pardavėjas grąžins sumą, kurią pirkėjas sumokėjo. Tai, ką jie buvo sumokėję, grąžino jiems, nes kita įmonė (taip pat jų įmonė) sudarė įsigijimo sutartį, tai taip pat normali praktika. Dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 31 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandorio deklaravimo Lietuvos mokesčių administratoriui negali pasakyti, nes yra direktorius, administracija yra Olandijoje, nežino, kokius jie atliko veiksmus, bet yra įsitikinęs, kad atliko tuos veiksmus, kurie priklauso pagal tos šalies teisę, nes tai yra aukštos reputacijos įmonės. Kokie ten reikalavimai, jis negali pakomentuoti, nėra specialistas. Už akcijas sumokėjo 2,54 mln. eurų, gavėjas turėjo būti G. J. Visais atvejais opciono ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje akcijos buvo nematerialiosios, materialiųjų jis nėra matęs. Akcininkų knyga yra pats svarbiausias dokumentas. Akcininkų knyga buvo perduota kažkokiam tvarkytojui, galėjo būti perduota FNTT darbuotojui. Kai pasirašė opciono sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo nematerialiosios, Lietuvoje materialiųjų akcijų nežino, jų esmės nesupranta. Tai nebuvo jo pirmasis akcijų pirkimo sandoris. Tuos sandorius jie deklaruoja taip, kaip numato įstatymai, yra didelė komanda, teisininkai, finansiniai patarėjai, nėra buvę nė vieno atvejo, kad pasielgtų ne pagal įstatymą. Sandoriai yra vieši, yra visa sistema veiksmų, kuriuos reikia atlikti, įskaitant ir pranešimą. Jie vykdo plačią investicinę veiklą ir privalo deklaruoti viską, kaip priklauso. Įmonės direktorius R. buvo atvažiavęs į Lietuvą, jis yra direktorius Olandijoje, visi valdybos posėdžiai vyksta Olandijoje, greičiausiai, jis nebuvo susitikęs su J. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ sprendimus dėl sandorių priima įmonės „(duomenys neskelbtini)“ valdyba. Valdybos posėdžiai privalomai vyksta 4–6 kartus Olandijoje. Valdyba priėmė sprendimą įsigyti akcijas, pateikė pasiūlymą, jis pateikė pasiūlymą tą sandorį įvykdyti, buvo pagrindimas, analizė, patikrinimo medžiaga, tai yra sandorio procesas, bet jis buvo priimtas Olandijoje valdybos posėdžio metu. Derybas dėl sandorio vedė komanda, valdyba priėmė sprendimą. Komanda, kuri vedė derybas, susidarė įvairiais etapais, dalyvavo iš pradžių, kai planavo įsigyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, paskui dalyvavo Lietuvos atstovai, daugiausiai lietuviai. Pasikeitus pirkėjui, iš esmės nepasikeitė derybose dalyvaujančių asmenų ratas. Su J. J. susitikęs nebuvo. Kai buvo pasirašyta opciono sutartis ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, vertė nepasikeitė. Jie patys, kaip pirkėjai, rūpinosi, kad būtų nustatyta sąlygas atitinkanti akcijų vertė, nori nupirkti kuo pigiau, o kainą sustato derybose. Jis neatsimena, kada dėl tokio tipo sandorių vykdymo pasikeitė reikalavimai, bet anksčiau buvo galima padaryti įrašą knygoje, dabar turi būti pas akcijų tvarkytoją. Kaip šis sandoris buvo sudarytas, jis neatsimena, bet jis galėjo vykti per tarpininką arba notarą. Kiekvienas tvarkytojas turi savo kainą, jie ieško visada geriausio, kad būtų normali kaina, ir tvarkoma, kaip numato įstatymas.

Iš 2022-03-29 duomenų apie pateiktas deklaracijas ir 2020-06-17 pateiktos G. J. 2019 metų Pajamų mokesčių deklaracijos matyti, kad 2020-06-17 pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai G. J. 2019 metų Pajamų mokesčių deklaracijoje laukelyje „Pajamų rūšies kodas: Dividendai (26)“ deklaruota 2 000 000,00 Eur gautų dividendų ir su jais susijęs išskaičiuotinas 300 000,00 Eur gyventojų pajamų mokestis, tačiau laukelyje „Turto pajamos – Finansinių priemonių perleidimo nuosavybėn, išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos, kurioms (jų daliai) taikoma mokesčio lengvata (11)“ pajamos ir išlaidos nedeklaruotos, mokėtina už 2019 metus pajamų mokesčio suma – 55,01 Eur (4 t., b. l. 72–73, 74–78).

Iš 2022-05-19 duomenų apie pateiktas deklaracijas ir 2022-04-21 pateiktos 2019 metų G. J. patikslintos Pajamų mokesčių deklaracijos matyti, kad 2022-04-21 pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintoje G. J. 2019 metų Pajamų mokesčių deklaracijoje laukelyje „Turto pajamos – Finansinių priemonių perleidimo nuosavybėn, išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos, kurioms (jų daliai) taikoma mokesčio lengvata (11)“ deklaruota 9 000 000,00 Eur pajamų suma, 4 733 874,51 Eur įsigijimo ir pardavimo išlaidų suma, mokėtina pajamų mokesčio suma už 2019 metus – 846 825,53 Eur (4 t., b. l. 79, 80–84).

2022-05-31 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. RD-2734 nurodyta, kad teikia G. J. prie 2019 m. Pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM311) Elektroninio deklaravimo informacinėje sistemoje pateikto priedo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo apmokestinamųjų pajamų skaičiavimo kopiją. Informuoja, kad daugiau priedų prie 2019 m. Pajamų mokesčio deklaracijos, pateiktos 2022-04-21, nebuvo pridėta. Pateiktame priede nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo apmokestinamųjų pajamų skaičiavimas. Pardavimo kaina sutartyje – 9 000 000,00 eurų. Įsigijimo kainos elementai: sutuoktinės dovana – 4 500 007,50. Akcijų įsigijimas 2014-06-30 – 217 215,01 Lt, 750 000 Lt, visas sandoris –1 500 000 Lt. Įstatinis kapitalas – 16 652,00. Apmokestinama 4 266 125,49 (4 t., b. l. 97–98).

Iš 2022-06-02 reikalavimo Nr. IBPS-S-298374-22 matyti, kad iš G. J. pareikalauta pateikti dokumentus, patvirtinančius 4. 733 874,51 Eur išlaidų, kurios buvo deklaruotos G. J. 2022-04-21 pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintoje 2019 metų Pajamų mokesčio deklaracijoje laukelyje „Įsigijimo ir pardavimo išlaidų suma“ (5 t., b. l. 114–115).

Iš advokato Mindaugo Bliuvo 2022-06-10 atsakymo į 2022-06-02 reikalavimą, pateikto G. J. vardu ir interesais, matyti, kad, atsakant į reikalavimą, pateikti dokumentai ir duomenys dėl 4 733 874,51 Eur išlaidų, kurios buvo deklaruotos G. J. 2022-04-21 VMI pateiktoje patikslintoje 2019 metų Pajamų mokesčio deklaracijoje laukelyje „Įsigijimo ir pardavimo išlaidų suma“ (5 t., b. l. 117–193).

1) 2019-05-17 akcijų pirkimo opciono sutartis sudaryta tarp pardavėjų G. J. ir J. J. ir pirkėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal ją Pardavėjas suteikia Pirkėjui pirkimo opcioną įsigyti 2 300 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 28,96 Eur, tai sudaro 100 proc. visų išleistų bendrovės akcijų. Pirkėjas turi teisę pasinaudoti Opcionu pateikdamas rašytinį pranešimą Pardavėjui dėl pasinaudojimo Opcionu ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 30 d. Opciono akcijų pirkimo kaina yra lygi 11 000 000 Eur. Pirkimo kaina apima bet kokį Bendrovės valdomą turtą (įskaitant (bet neapsiribojant) miško žemės sklypus ir kitą nekilnojamąjį turtą, kitą ilgalaikį turtą, gautinas sumas ir kitą trumpalaikį turtą, taip pat Bendrovės mokėtinas sumas) ir yra nustatyta, atsižvelgiant į Sutarties 2.4 punkte nurodytus susitarimus dėl numatomo Bendrovės / jos dukterinės bendrovės turto pardavimo (Šalys susitaria, kad Pardavėjas turi pareigą iš Bendrovės ir (ar) jos dukterinės bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti Sutarties 1 priede nurodytus miško žemės sklypus už kainą, numatytą šiame priede). Pirkimo kaina mažinama Pardavėjui po šios sutarties sudarymo išmokėta dividendų suma ir bet kokiais mokėjimais Pardavėjui ir (ar) su juo susijusiems asmenims, išskyrus darbo užmokesčio ar kitus su darbo santykiais susijusius mokėjimus Pardavėjui ir (ar) su juo susijusiems asmenims, kurie po šios sutarties sudarymo negali būti didinami Bendrovės ir Pardavėjo sutarimu. Pagal 2.2 punktą, „Pirkimo kaina yra galutinė ir negali būti keičiama kitaip, nei Šalių susitarimu. Į pirkimo kainą yra įskaičiuoti visi pagal taikytinus teisės aktus Pardavėjo privalomi sumokėti mokesčiai bei Pardavėjo banko taikomi mokesčiai“. Pirkimo kainos dalį, sudarančią 50 000 Eur, Pirkėjas sumoka į Pardavėjo banko sąskaitą per 1 darbo dieną nuo Sutarties pasirašymo dienos (1 t., b. l. 169–176).

2) 2019-07-19 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis sudaryta Klaipėdos miesto 2-ajame notaro biure notaro G. B., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. J. ir J. J., pagal ją dalijamas turtas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 2 300 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų vienetų. Bendrovės 66 608,00 Eur įstatinis kapitalas padalintas į 2 300 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur. Šalių susitarimu vienos akcijos vertė yra 3 913,05 Eur. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į akcijas patvirtina šie dokumentai: 1) (duomenys neskelbtini) steigimo aktas; 2) 2019-07-16 vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kurį išdavė VP apskaitos tvarkytoja UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini); 3) 2009-12-31 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 002. G. J. atitenka ir jam priklausys asmeninės nuosavybės teise: 1 150 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė yra 28,96 Eur, šalių susitarimu vienos akcijos vertė yra 3 913,05 Eur, šalių susitarimu bendra akcijų vertė yra 4 500 007,50 Eur. J. J. atitenka ir jai priklausys asmeninės nuosavybės teise: 1 150 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė yra 28,96 Eur, šalių susitarimu vienos akcijos vertė yra 3 913,05 Eur, šalių susitarimu bendra akcijų vertė yra 4 500 007,50 Eur (1 t., b. l. 185–188).

3) 2019-07-19 akcijų dovanojimo sutartis, sudaryta Klaipėdos miesto 2-ajame notaro biure notaro G. B., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), tarp dovanotojos J. J. ir apdovanotojo G. J., pagal ją Dovanotojas neatlygintinai perduoda (dovanoja) Apdovanotajam, o Apdovanotasis asmeninės nuosavybės teise įgyja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 1 150 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Visos Bendrovės išleistos akcijos yra nematerialiosios ir jos pažymimos įrašais akcininko asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko VP apskaitos tvarkytoja UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini). Bendrovės 66 608,00 Eur įstatinis kapitalas padalintas į 2 300 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur. Šalių susitarimu vienos akcijos vertė yra 3 913,05 Eur. Dovanojamos akcijos įvertintos Šalių susitarimu 4 500 007,50 Eur. Nuosavybės teisė į akcijas Apdovanotajam pereina nuo Sutarties pasirašymo ir akcijų perleidimo užfiksavimo Šalių vertybinių popierių sąskaitose (1 t., b. l. 181–184).

4) 2019 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp pardavėjo G. J. ir pirkėjo Nr. 1 „G. B. V.“, pirkėjo Nr. 2 „(duomenys neskelbtini) B. V.“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 300 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kas sudaro 100 proc. visų išleistų Bendrovės akcijų, pardavimo; Pirkėjas Nr. 1 ketina pirkti 69 proc. parduodamų akcijų, t. y. 1 587 vnt., Pirkėjas Nr. 2 ketina pirkti 31 proc. parduodamų akcijų, t. y. 713 vnt.; parduodamų akcijų pardavimo kaina yra lygi 11 000 000,00 Eur, minus bet kokie bendrovių išmokėjimai Pardavėjui ar su juo susijusiems asmenims po 2019 m. kovo 31 d., išskyrus darbo užmokesčio ar kitus su darbo santykiais susijusius mokėjimus tiek, kiek jie nebuvo padidinti po 2019 m. kovo 31 d.; aiškumo tikslais, jeigu nebus kitų išmokėjimų Pardavėjui ar su juo susijusiems asmenims, sandorio užbaigimo dieną Pirkėjas sumokės: 11 000 000 – 2 000 000 (dividendai) – 695 049 (Miškų kainos įskaitymas) = 8 304 951 Eur. Pagal sutarties 4.5 punktą, „Visos pagal šią Sutartį Pirkėjo mokėtinos sumos yra nurodytos kaip brutto sumos ir į jas yra įskaičiuoti visi pagal taikytinus teisės aktus Pardavėjo privalomi sumokėti Mokesčiai bei Pardavėjo banko taikomi mokesčiai“ (2 t., b. l. 1–36).

5) 2019-07-31 susitarimas dėl akcijų pirkimo opciono sutarties nutraukimo tarp pardavėjo G. J. ir pirkėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2019-05-17 sudarytos Akcijų pirkimo opciono sutarties, pagal kurią Pardavėjas suteikė Pirkėjui pirkimo opcioną įsigyti 2 300 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nutraukimo šalių susitarimu (2 t., b. l. 37–38).

6) 2019-10-17 skolos perkėlimo ir reikalavimo įskaitymo sutartis sudaryta tarp pardavėjo / pradinio skolininko G. J., pirkėjo Nr. 1 „G. B. V.“, pirkėjo Nr. 2 „(duomenys neskelbtini) H. B. V.“, kreditoriaus / bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, dukterinės bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijėjos J. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgiant į 2019-10-04 sudarytas sutartis dėl miškų pardavimo, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini) (3 vnt.), G. J. ketinimą perimti pagal šias sutartis J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas ir Pirkėjų ketinimą perimti šį G. J. įsipareigojimą, atsižvelgiant į 2019-07-31 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, šalys susitaria, kad, atlikus G. J. skolos perkėlimą Pirkėjams, mokėtina bendra skola pagal Miško sklypų pardavimo sutartis – 695 063 Eur būtų įskaityta su Pirkėjų G. J. mokėtina atitinkama akcijų kainos dalimi pagal Akcijų PPS. Įvykdžius skolų perkėlimus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra laikoma skolinga G. J. 684 021,44 Eur (593 381,08 Eur + 90 640,36 Eur); J. J. yra laikoma skolinga G. J. 11 041,56 Eur; „G. B. V.“ lieka skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 479 593,47 Eur, „(duomenys neskelbtini) H. B. V.“ lieka skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 1041,56 Eur ir 90 640,36 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 113 787,61 Eur, „G. B. V.“ prievolė sumokėti akcijų pardavimo kainą G. J. pagal Akcijų PPS baigiasi dėl 479 593,47 Eur; „(duomenys neskelbtini) H. B. V.“ prievolė sumokėti akcijų pardavimo kainą G. J. pagal Akcijų PPS baigiasi dėl 215 469,53 Eur (2 t., b. l. 121–130).

7) 2019-10-17 Sandorio užbaigimo pažyma sudaryta tarp pardavėjo G. J. ir pirkėjo Nr. 1 „G. B. V.“ ir pirkėjo Nr. 2 „(duomenys neskelbtini) H. B. V.“ dėl 2019 m. liepos 31 d. sudarytos Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią Pardavėjas parduoda, o Pirkėjas perka 2 300 paprastųjų vardinių akcijų, kiekvienos nominali vertė yra 28,96 Eur, t. y. 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų. Šiuo Įvykdymo patvirtinimu Pardavėjas ir Pirkėjas patvirtina, kad šią dieną: visos išankstinės sąlygos perleisti akcijas iš Pardavėjo Pirkėjui yra tinkamai ir visiškai įvykdytos. Pardavimo kaina už akcijas, pagal Sutartį mokėtina Sandorio užbaigimo dieną, yra sumokėta (2 t., b. l. 118–120).

8) 2020-01-14 G. J. paklausimas dėl akcijų pardavimo apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu, adresuotas Valstybinei mokesčių inspekcijai, iš 4 lapų, kuriame G. J. išdėsto UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo bei pardavimo aplinkybes ir užduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai klausimus, susijusius su gautos akcijų dovanojimo sutarties sandorių mokestinėmis prievolėmis (2 t., b. l. 166–169).

9) 2020-02-07 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakyme į klausimus apie dovanos apmokestinimą ir deklaravimą, turto įsigijimo kainos nustatymą Nr. RM-3916, adresuotame G. J., nurodyta, kad gyventojo gautų dovanų apmokestinimą pajamų mokesčiu, deklaravimą bei turto (akcijų) įsigijimo kainos nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ). Dovanojimo būdu iš sutuoktinės 2019 metais gautos pajamos (dovanos) pinigais ir (ar) natūra (turtu) gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos ir nedeklaruojamos. Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis 2019 metais iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių gautos dovanos Pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje (toliau – Deklaracija) nedeklaruojamos. 2019 metais iš sutuoktinės gauta dovana (50 proc. Bendrovės akcijų) pajamų mokesčiu neapmokestinama. Šios dovanos 2019 m. Deklaracijoje deklaruoti nereikia. Pagal sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį tekusių 50 proc. akcijų įsigijimo kaina, priklausomai nuo jų įsigijimo būdo (įgytos steigiant Bendrovę, didinant įstatinį kapitalą, pirktos ar kt.), laikomos išlaidos, faktiškai patirtos įsigyjant šias akcijas, taip pat su šių akcijų įsigijimu / pardavimu susiję privalomi mokėjimai, pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais. Akcijų įsigijimo kaina apskaičiuojama GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka, priklausomai nuo to, kokiu būdu akcijos įsigytos, ir visais atvejais turi būti pagrįsta galiojančiais sandoriais ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais (pvz., bendrovės steigimo / įstatinio kapitalo didinimo dokumentais, bendrovės išduotomis pažymomis apie akcijų apmokėjimą, akcijų pirkimo–pardavimo, dovanojimo sandoriais ar kt.), iš kurių būtų galima nustatyti akcijų įsigijimo datą, įsigijimo būdą, įsigytų akcijų kiekį ir įsigijimo kainą. Akcijų įsigijimo kainai taip pat gali būti priskiriami su šių akcijų įsigijimu ir pardavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai (pvz., mokėjimai notarui už notarinių veiksmų atlikimą, komisiniai atlyginimai ar kt.). Pagal dovanojimo sutartį gautų 50 proc. akcijų įsigijimo kaina laikoma dovanojimo sutartyje nurodyta akcijų vertė, atitinkanti dovanojimo metu buvusią tikrąją rinkos kainą. Dovanojimo būdu įsigytų akcijų įsigijimo kaina pagal Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių [2] 4 punktą laikoma padovanotų akcijų tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Tikroji rinkos kaina – tai suma (vertė), už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas (GPMĮ 2 straipsnio 20 dalis). Akcijų įsigijimo kainai taip pat gali būti priskiriami su šių akcijų įsigijimu ir pardavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai (pavyzdžiui, mokesčiai notarui, kai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas akcijų pardavimo sandoris privalo būti tvirtinamas notaro). Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius turi teisę vertinti mokesčio mokėtojo veiklos turinį, o ne formalią jos išraišką. Mokesčių administratorius nustatęs, kad sandoriai (pvz., dovanojimo sandoris) sudaromi siekiant gauti mokestinės naudos, atkuria iškreiptas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja vadovaudamasis veiklos turiniui taikomomis apmokestinimo taisyklėmis. Mokesčių administratorius, teikdamas konsultacijas, nevertina paklausime pateiktų veiksmų ar sprendimų teisingumo ir nesiekia numatyti galimų mokesčių mokėtojo tikslų, kurie paklausime nenurodomi, o tik išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuojamais klausimais (2 t., b. l. 170–172).

Iš 2022-05-30 apžiūros protokolo ir elektroninių laiškų matyti, kad apžiūrėjus informaciją DVD diske, į kurį informacija buvo įrašyta 2022-04-27 apžiūros metu iš nešiojamojo kompiuterio „HP Pro Book 450G7“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), paimto 2022-04-07 kratos metu iš G. J. darbo vietos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atspausdinti trys elektroninio susirašinėjimo laiškai:

1) elektroninio susirašinėjimo laiškas su pavadinimu „Akcijų pasidalijimo sandoris ir Akcijų dovanojimo sandoris – penktadienis“, iš kuriuo matyti, kad:

- 2019-07-15 J. Ž. iš el. p. (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku notarui G. B. (el. p. (duomenys neskelbtini) rašo: „Norėtume šią savaitę sudaryti akcijų dovanojimo sutartį <...> Dovanotojas – fizinis asmuo, LT pilietį; Dovanos gavėjas – sutuoktinis fizinis asmuo LT pilietis. Dovanojamos Lietuviško UAB akcijos“,

- 2019-07-15 notaras G. B. (Klaipėdos miesto 2-asis notaro biuras) iš el. p. (duomenys neskelbtini elektroniniame laiške rašo: „Tokia sutartis turi savo niuansų. • Reiškia pagal dovanojimo sutartį sutuoktinis padovanoja visas 2300 vnt. akcijų (kurios yra bendra jungtinė nuosavybė) ir visos šios akcijos 2300 vnt. tampa ir bus žmonos asmeninė nuosavybė. Reiškia sutuoktinis vyras nebeturės jokios nuosavybės į akcijas ir neturės nei vienos akcijos. • Jeigu tokia sutartis daroma dėl kažkokių sutuoktinio skolų ar gręsiančių skolų ar kt. grėsmingų įsipareigojimų, tai tokia dovanojimo sutartis yra beprasmė <...> ir esant tokiai situacijai primygtinai rekomenduotume tokios sutarties nedaryti. Todėl turėtų sutuoktiniai mums pasakyti savo lūkesčius – ko tikisi iš tokios akcijų dovanojimo sutarties <...>“,

- 2019-07-16 J. Ž. iš el. p. (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku, adresuotu gavėjui Klaipėdos miesto 2-ajam notaro biurui (el. p. (duomenys neskelbtini), rašo: „<...> Tačiau sutartyje nurodyta, kad „Dovanotojas neatlygintinai perduoda (dovanoja), o Apdovanotasis asmeninės nuosavybės teise įgyja 2300 (du tūkstančiai trys šimtai) vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, toliau Sutartyje vadinamos – Akcijomis.“ Tačiau minėjome, kad akcininkas yra G. J. (apdovanotasis). Visur atspindėtas kaip akcinikas. O Dovanotoja valdo akcijas kaip sutuoktinė, turinti teisę į preziumuojamą 1/2 akcijų dalį. Todėl ar neturėtų taip būti, kad ji dovanoja ne visas 2300 vnt akcijų, o savo preziumuojamą 1/2 akcijų dalį? <...>“,

- 2019-07-16 notaras G. B. (Klaipėdos miesto 2-asis notaro biuras) iš el. p. (duomenys neskelbtini elektroniniame laiške rašo: „Akcijas valdo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir pagal CK 4.73 str. tokiai rūšiai nuosavybės dalys nėra nustatytos. Todėl taip ir gaunasi, kad visas akcijas padovanoja. Na nebent nori jie pasidalinti ir tas dalis nusistatyti, tai būtų daroma papildomai sutuoktinų turto pasidalijimo sutartis. <...>“,

- 2019-07-17 J. Ž. iš el. p. (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku, adresuotu gavėjams: Klaipėdos miesto 2-ajam notaro biurui (el. p. (duomenys neskelbtini), G. J. (el. p. (duomenys neskelbtini), rašo: „Gerb. notare, <...> 1) Sutartyje nurodoma, jog parduodamos akcijos 2300 vnt (minėjote kad nurodomos VISOS akcijos, nes neatidalyta; tarsi preziumuojant, kad sutuoktinei priklauso 100 proc.); 2) Nurodoma akcijų kaina - visų akcijų kaina nominalia verte. Visgi manome, kad reiktų nurodyti tikrąją šių akcijų rinkos vertę, nes jų vertė gerokai didesnė negu nominali. Tačiau tokiu atveju gausime situaciją, kad apdovanotasis gauna dovanų visas akcijas, už visą jų vertę. Jeigu vėliau apdovanotasis (p. G. J.) norės parduoti visas akcijas (taip ir planuojama ateityje), mokesčiai bus skaičiuojami nuo skirtumo tarp Pardavimo kainos ir Dovanojimo kainos. Tokiu atveju, gali kilti rizika, kad mokesčių inspekcija „prikibs“ ir sakys, kad tokiu būdu norima išvengti mokesčių. Klausimas: gal galima penktadienį vienu metu atidalyti akcijas per pusę ir tada sudaryti dovanojimo sutartį, pagal kurią sutuoktinė dovanoja jai priklausančią ½?Norėtume išvengti tokių galimų rizikų <...>“,

- 2019-07-17 notaras G. B. (Klaipėdos miesto 2-asis notaro biuras) iš el. p. (duomenys neskelbtini elektroniniame laiške rašo: „Galime kartu padaryti ir Akcijų padalijimo sutartį, <...> Galime nurodyti ir tikrąją vertę, tuomet galime nurodyti šalių susitarimu arba galima nurodyti pagal turto vertintojo pateiktą vertę (jeigu rekomenduojama parduoti akcijas – tai teks turėti reikalų su VMI ir pagal kitų klientų patirtį primygtinai rekomenduotume pasidaryti akcijų įvertinimą pas licencijuotą turto vertintoją)“ (1 t., b. l. 117–141).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto ir 2019-06-14 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019-04-15 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos G. J., buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini)“ rinkos vertės nustatymo nuosavybės teisių perleidimo tikslu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad 2019-06-14 buvo sudaryta sutartis dėl akcijų vertinimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjus darbus, klientas vertinimo paslaugų atsisakė. Vertinimo ataskaita neužbaigta ir klientui nebuvo atiduota (4 t., b. l. 131–132).

2022-07-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinio asmens G. J. ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad:

G. J. 2020-06-17 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2019 m. mokestinio laikotarpio Pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311), kurioje deklaravo duomenis apie pajamas, neatitinkančius tikrovės, t. y. nedeklaravo finansinių priemonių (akcijų) perleidimo nuosavybėn („Turto pajamas“ (pajamų rūšies kodu 11)), 9 000 000,00 Eur pajamų ir nuo 8 765 632,99 Eur apmokestinamų pajamų 1 746 770,29 Eur mokėtino pajamų mokesčio.

Po FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2022-04-07 fiziniam asmeniui G. J. įteikto pranešimo apie įtarimą Nr. (duomenys neskelbtini), įtariant G. J. padarius veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, G. J. 2022-04-21 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė patikslintą 2019 m. pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311), kurioje papildomai nurodė duomenis apie „Turto pajamas“, iš viso 9 000 000,00 Eur, įsigijimo ir pardavimo išlaidų sumą, iš viso 4 733 874,51 Eur, ir mokėtino į valstybės biudžetą pajamų mokesčio sumą už 2019 metus, iš viso 846 770,52 Eur (846 825,53 Eur – 55,01 Eur).

G. J. 2022-04-21 lėšų pervedimo nurodymu iš Luminor Bank AS sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė 846 825,53 Eur piniginių lėšų pervedimą VMI prie FM.

G. J. 2022-04-26 rašte „Įtariamojo G. J. parodymai dėl 2022-04-07 pranešimo apie įtarimą“ nurodė: „Apskaičiavus VMI mokėtinus delspinigius – 43 638,19 eurų, juos nedelsdamas sumokėjau, mokėjimo įrodymą pridedu prie šių rašytinių parodymų.“ G. J. pateikė Luminor Bank AS 2022-04-25 sąskaitos išrašą, kuriuo pagrindė iš pradinio mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą mokėjimą banko viduje – 43 638,19 Eur.

Nustatyta, kad jeigu 2019-07-19 akcijų dovanojimo sutartis tarp J. J. (dovanotojas) ir G. J. (apdovanotasis) dėl 1 150 vnt. akcijų, kurių bendra vertė 4 500 007,50 Eur, dovanojimo sudaryta siekiant mokestinės naudos, sumažinant mokėtiną mokesčio sumą, padidinant 4 500 007,50 Eur turto įsigijimo kainai priskiriamas išlaidas, tai G. J. 2020-06-17 ir 2022-04-21 pateiktose 2019 m. Pajamų mokesčio deklaracijose deklaravo duomenis apie pajamas ir išlaidas, neatitinkančius tikrovės, tuo nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio nuostatas „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“,

- Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, 27 straipsnio 5 dalies nuostatų, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos“ (VMI prie LR FM viršininko įsakymu „Dėl atidedamo gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo termino“ nustatyta, kad nuolatinių Lietuvos gyventojų 2019 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijos turi būti pateiktos ir pajamų mokestis sumokėtas iki 2020 m. liepos 1 d.), nes 2020-06-17 ir 2022-04-21 pateiktose 2019 m. Pajamų mokesčio deklaracijose deklaravo duomenis apie pajamas ir išlaidas, neatitinkančius tikrovės:

- 2020-06-17 pateiktoje 2019 m. Pajamų mokesčio deklaracijoje deklaravo duomenis apie pajamas ir išlaidas, neatitinkančius tikrovės, t. y.: laukelyje „Turto pajamos – Finansinių priemonių perleidimo nuosavybėn, išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos, kurioms (jų daliai) taikoma mokesčio lengvata (11)“ nedeklaravo 9 000 000,00 Eur pajamų, laukelyje „Įsigijimo ir pardavimo išlaidų suma“ nedeklaravo 233 867,01 Eur (16 652,00 Eur – įstatinio kapitalo ir jo didinimo išlaidos, 217 215,01 Eur – akcijų įsigijimas 2014-06-30) išlaidų ir iki 2020 m. liepos 1 d. nedeklaravo nuo 8 765 632,99 Eur (9 000 000,00 – 233 867,01 – 500 (pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p. nuostatas „1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios: <...> 30) pajamų iš finansinių priemonių pardavimo <...> ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 500 eurų per mokestinį laikotarpį“)) apmokestinamų pajamų 1 746 770,29 Eur (1 746 825,30 – 55,01) gyventojų pajamų mokesčio, tuo padarė nuostolį valstybės biudžetui – 1 746 770,29 Eur,

- 2022-04-21 pateiktoje patikslintoje 2019 m. Pajamų mokesčio deklaracijoje deklaravo duomenis apie išlaidas, neatitinkančius tikrovės, t. y.: laukelyje „Įsigijimo ir pardavimo išlaidų suma“ deklaravo daugiau 4 500 007,50 Eur padidintų turto įsigijimo kainai priskiriamų išlaidų, ir nuo 4 500 007,50 Eur apmokestinamų pajamų nedeklaravo ir nesumokėjo 899 999,77 Eur (1 746 825,30 – 846 825,53) gyventojų pajamų mokesčio, tuo padarė nuostolį valstybės biudžetui – 899 999,77 Eur (6 t., b. l. 11–29, 30–62).

Iš (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo akto matyti, kad Lietuvos Respublikos pilietis G. J. steigia uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, visas bendrovės akcijas įsigyja tik bendrovės steigėjas, bendrovės įstatinis kapitalas sudaromas iš akcininko įmokų už akcijas ir bus 10 000 litų, jis padalintas į 100 paprastųjų vardinių 100 litų nominalios vertės akcijų (4 t., b. l. 52–53).

Iš 2009-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimo Nr. 002 matyti, kad 2009-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 002 bendrovės įstatinis kapitalas padidintas 220 000 litų suma, išleidžiant 2 200 vienetų naujų paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė ir emisijos kaina 100 litų (4 t., b. l. 54).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašo ir 2010-08-10 pranešimo, pateikto VĮ Registrų centrui, matyti, kad vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. J. 2010-08-06 pardavė A. G. 1 150 akcijų, kas sudaro 50 proc. visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Nuo 2010-08-06 1 150 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų priklauso G. J., 1 150 vnt. priklauso A. G. (4 t., b. l. 56, 57).

Iš 2019-07-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad vienintelio akcininko sprendimu pakeista Bendrovės akcijų rūšis iš materialiųjų į nematerialiąsias, patvirtinta Bendrovės įstatų nauja redakcija (4 t., b. l. 61).

Iš 2022-06-13 A. G. elektroninio laiško matyti, kad A. G. nepavyko rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtina, kad buvo tokia sutartis, tik pats jos nebeturi (4 t., b. l. 126).

Iš G. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2014-06-30 iš G. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, atliktas 1 500 000,00 Lt mokėjimo pavedimas, pagrindas – „Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 150 vnt. akcijų pagal 2014-06-23 sutartį“ (5 t., b. l. 193).

Iš 2019-07-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų matyti, kad Bendrovės kapitalas yra 66 608 Eur, bendrovės įstatinis kapitalas padalytas į 2 300 paprastųjų vardinių akcijų, bendrovės akcijos nominali vertė yra 28,96 Eur (4 t., b. l. 58–59).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-30 pranešimo VĮ Registrų centrui matyti, kad nuo 2019-10-18 bendrovės akcijos priklauso ne vienam savininkui, prašoma išregistruoti iš Juridinių asmenų registro vienintelio akcininko duomenis (4 t., b. l. 62).

Iš 2022-05-05 UAB “(duomenys neskelbtini)” atsakymo į 2022-04-27 paklausimą ir pateiktų dokumentų matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų apskaitą nuo 2019-07-16 (4 t., b. l. 135).

Iš 2019-07-16 Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos G. J., 2019-07-16 buvo sudaryta sutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių apskaitos tvarkymo pagal 3.1 punktą žemesniuoju apskaitos lygiu. Iš UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių nominali vertė 28,96 Eur; vardiniai vertybiniai popieriai: 2019-07-16–2019-07-19 laikotarpiu priklausė G. J. – 2 300 vnt.; 2019-07-19–2019-10-18 laikotarpiu priklausė G. J. – 2 300 vnt.; 2019-10-18–2020-01-31 laikotarpiu priklausė „G. B. V.“ – 1 587 vnt. ir „(duomenys neskelbtini) H. B. V.“ – 713 vnt.; nuo 2020-01-31 priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 300 vnt. (4 t., b. l. 136–150).

Iš 2019-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sprendimo matyti, kad nuo 2019-12-02 G. J. atšauktas iš direktoriaus pareigų (4 t., b. l. 63–64).

Iš 2022-03-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad VĮ Registrų centrui dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimu: 1 587 vnt. „G. B. V.“ ir 713 vnt. „(duomenys neskelbtini) H. B. V.“, nepateikti (4 t., b. l. 44–51).

Iš 2022-04-12 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijo raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija iš „trečiųjų asmenų“ duomenų apie G. J. 2019 metais gautas pajamas pagal pajamų rūšies kodą „Finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn išmokos ir išvestinių finansinių priemonių realizavimo išmokos <...>“, gavusi nebuvo / neturėjo.

Valstybinė mokesčių inspekcija iš „trečiųjų asmenų“ buvo gavusi tokius duomenis apie G. J. 2019 metais gautas pajamas: 1) darbo pajamos ir socialinės išmokos: iš viso 34 700,18 Eur pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) palūkanos: 11 675,47 Eur iš AB Šiaulių banko, A. L., Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus; 3) kitos pajamos (išmokos iš paskirstytojo pelno (dividendai): 2 000 000,00 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 103–119).

Iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus rašto 2023-01-04 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai finansų rinkos dalyvių teikiama informacija yra nurodyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 55 str. 1 d. (4 t., b. l. 122–123).

2022-12-30 UAB “(duomenys neskelbtini)” atsakydama į 2022-12-27 paklausimą informavo, kad teisės aktai, reglamentuojantys finansinių priemonių apyvartą, nenustato pareigos UAB “(duomenys neskelbtini)” (toliau – (duomenys neskelbtini) pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie klientų sudarytus sandorius dėl finansinių priemonių (4 t., b. l. 158).

2023-01-31 Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė į 2023-01-25 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl finansinių priemonių (akcijų) pardavimo pajamų ir pranešė, kad: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 22 str. nuostatomis, finansinių priemonių (akcijų) pardavimo pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, sumokėti ir GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoti privalo pats pajamų gavęs gyventojas; 2) vadovaujantis GPMĮ 27 str. nuostatomis, gyventojas gautas finansinių priemonių (akcijų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas turi deklaruoti, pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą; 3) mokesčių administratoriui informaciją apie per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokėtas išmokas, kurios pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskirtos B klasės pajamoms, privalo pateikti Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 str. 1 d. 3 p. privaloma notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 Eur, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas. Kadangi G. J. 2019-07-15, kaip vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, priėmė sprendimą pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rūšį iš materialiųjų į nematerialiąsias, o 2019-07-16 su UAB “(duomenys neskelbtini)” (įm. kodas (duomenys neskelbtini) sudarė Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB “(duomenys neskelbtini)” pavedė tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų sąskaitą, todėl, pasinaudodamas CK 1.74 str. 1 d. 3 p. numatyta išimtimi, išvengė prievolės sudaryti notarinę akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir notaro prievolės pateikti mokesčių administratoriui duomenis, susijusius su minėtu vertybinių popierių perleidimo sandoriu. Atsižvelgiant į paminėtas GPMĮ nuostatas ir tai, kad pagal 2019-07-31 pasirašytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcijas įsigijo užsienio vienetai (Nyderlandų Karalystėje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini) H. B. V.“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „G. B. V.“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nėra registruoti Lietuvos Respublikoje, todėl vadovaujantis anksčiau išdėstytomis GPMĮ nuostatomis pats G. J. privalėjo iki 2020-07-15 pateikti Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą ir joje deklaruoti 2019 m. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo pajamas, apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį (4 t., b. l. 172–176).

Iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus raštų: 2022-05-06 Nr. 2022/19.11-L3011/1495 ir 2022-06-03 Nr. 2022/19.11-L3011/1840, ir 2022-06-06 apžiūros protokolo duomenų ir dokumentų matyti, kad į G. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, 2019-10-18 gauta 5 730 406,53 Eur iš mokėtojo „G. B. V.“, mokėtojo bankas „Citibank Europe PLC UK Branch“ ir 2019-10-18 gauta 2 574 530,47 Eur iš mokėtojo „(duomenys neskelbtini) H. B. V.“, mokėtojo bankas „AS LHV Pank“ (3 t., b. l. 71, 59–71).

Iš 2022-04-21 lėšų pervedimo nurodymo – 2022-04-26 „Įtariamojo G. J. parodymų dėl 2022-04-07 pranešimo apie įtarimą“ 3 priedo matyti, kad G. J. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS, pervedė į VMI sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, 846 825,53 Eur nurodydamas mokėjimo kodą 1441 (mokamas nuolatinio Lietuvos gyventojo gyventojų pajamų mokestis) (7 t., b. l. 84).

Iš 2022-04-25 sąskaitos išrašo – 2022-04-26 „Įtariamojo G. J. parodymų dėl 2022-04-07 pranešimo apie įtarimą“ 4 priedo matyti, kad G. J. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS, pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, 43 638,19 Eur nurodydamas mokėjimo paskirtį „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., b. l. 85).

2022-08-25 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte Nr. (28.1 Mr)-D2-5229 nurodyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – NVTS) 2022-08-11 gavo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl specialisto išvados perdavimo“ (toliau – Raštas), kuriame nurodyta, kad NVTS atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 str. 2 d. dėl G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ūkinės finansinės veiklos tyrimo.

2022-07-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada), kuri buvo pateikta kartu su Raštu, nustatyta, kad G. J. 2019 m. Pajamų mokesčio deklaracijoje / patikslintoje Pajamų mokesčio deklaracijoje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie visas gautas pajamas ir visas patirtas išlaidas, dėl to valstybei buvo padaryta turtinė žala. Minėtu Raštu NVTS prašo Klaipėdos apskrities VMI informuoti, ar teiks civilinį ieškinį nurodytame ikiteisminiame tyrime, ir prašo pranešti, ar G. J. Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 43 638,19 Eur susidariusių delspinigių sumą. Klaipėdos apskrities VMI informuoja, kad nesinaudos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta teise pareikšti civilinį ieškinį nurodytoje ikiteisminio tyrimo byloje, valstybės patirtos turtinės žalos atlyginimą išieškos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Klaipėdos apskrities VMI informuoja, kad, mokesčių administratoriaus turimais duomenimis, G. J. nurodytą delspinigių sumą pervedė VMI (6 t., b. l. 75–76).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (akcijų) vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad įmonių grupės įstatinis kapitalas 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 66 608 Eur, jis padalintas į 2 300 paprastųjų vardinių akcijų, kiekvienos nominali vertė yra 28,96 Eur (9 t., b. l. 141–246, 10 t., b. l. 1–33).

Įrodymų vertinimas.

Bylos nagrinėjimo metu G. J. nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 220 straipsnio 2 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. Nr. XIII-791 redakcija) į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Pagal BK 220 straipsnį, be kita ko, atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad šiame BK straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-273-693/2017, 2K-158-689/2020). Būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnyje, požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-70-719/2021). Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Baudžiamosios atsakomybės subjektai taip pat gali būti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą, bei juridinis asmuo.

Nuoseklioje teismų praktikoje yra formuluojamos šios baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį taikymo sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai; 3) galimybės deklaracijose teisingai nurodyti visas bendrovės gautas apmokestinamąsias pajamas pašalinimas ir 4) minimalus apgaulės elementas, kurį lemia reikalavimas įrašyti žinomai melagingus duomenis, neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, kad dėl to būtų išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to norėjimas. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika baudžiamosiose bylose vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą mokesčių administratoriui yra gana nuosekli: paprastai tokios veikos yra kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnį, taip pat priklausomai nuo bylos aplinkybių ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-185-942/2016, 2K-270-942/2015, 2K-180/2014, 2K-49-1073/2021) ar kitus straipsnius (BK 300, 182 straipsnį ir t. t.).

Kaltinamasis G. J. viso proceso metu dėl pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad neturėjo tikslo išvengti mokesčių ar tyčia į 2019 m. Pajamų mokesčio deklaraciją įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie jo gautas pajamas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą. Bendrovė buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) jam būnant santuokoje su J. J., kadangi vedybinės sutarties su sutuoktine nebuvo sudarę, todėl iki 2019-07-19 Bendrovės akcijos priklausė jiems abiem bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2019 m. vasarą prasidėjus deryboms dėl Bendrovės akcijų pardavimo su potencialiais pirkėjais, buvo parengta Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios jo sutuoktinė nenorėjo pasirašyti, įvertinusi riziką dėl galimos pareigos atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius. Pasitarę su teisininkais, 2019-07-19 Klaipėdos miesto 2-ajame notaro biure, sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį ir akcijų dovanojimo sutartį. Notarinėje sutartyje dovanojamų akcijų vertė nurodyta atsižvelgiant į šių akcijų tikrąją rinkos kainą dovanojimo dieną. Po šių veiksmų, turėdamas 100 procentų Bendrovės akcijų, jis baigė akcijų pirkimo–pardavimo procedūras, t. y. pardavė Bendrovės akcijas pasirašydamas 2019-07-31 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir atlikdamas kitus su pardavimu susijusius veiksmus ir 2019-10-18 į savo banko sąskaitą gavo sutartyje numatytą pinigų sumą. Tačiau 2020 metais, pildydamas deklaraciją, per neapsižiūrėjimą neįtraukė šių gautų pajamų. 2022-04-21 patikslino 2019 m. Gyventojų pajamų mokesčių deklaracijos duomenis, sumokėjo visus priklausančius mokesčius ir VMI apskaičiuotus delspinigius. Jam Ž. G., padėjusi užpildyti ir pateikti VMI 2019 m. Pajamų mokesčio deklaraciją, patarė palaukti, kol pati VMI apskaičiuos mokėtinus mokesčius ir atskiru pranešimu apie tai informuos. Liudytoja J. J. teisme patvirtino kaltinamojo parodymus ir detaliai paaiškino turto pasidalijimo ir akcijų dovanojimo sutarčių pasirašymo priežastis ir aplinkybes. Liudytoja J. Ž. teikė teisines paslaugas, konsultavo G. J. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sandorio. Liudytoja detaliai paaiškino visas aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo, dovanojimo ir pardavimo sandoriais. Jai buvo suprantama, kad sutuoktinė atsisakė pasirašyti dėl toje sutartyje numatytų galimų rizikų. Todėl pamačius, kad žmona nepasirašo sutarties, buvo natūrali praktika, ji kiekvienam savo klientui pataria kuo greičiau atskirti turtą, jei tai nėra jo verslo dalis. Su notaru diskutavo, kodėl dovanojamos visos akcijos, nors sutuoktinių dalys nėra atidalytos, jos gali būti įvairios ir sutuoktinė turi tik savo dalį, teisiniu požiūriu buvo priimtas tinkamas sprendimas. Ji nenorėjo dirbtinai padvigubinti kainos, žinojo, kad vėliau bus akcijų pardavimas. Pakeitus akcijas iš materialiųjų į nematerialiąsias papildomų rizikų neatsiranda, nes akcijas tvarko Lietuvos banko prižiūrimos įmonės, „(duomenys neskelbtini)“, jie turi licenciją, profesionaliai dirba. Pakeisti akcijas buvo pirkėjo reikalavimas, privaloma sąlyga ir natūrali praktika. Liudytojas G. B. parodė, kad G. J. buvo jo klientas, kreipėsi į jo biurą dėl akcijų dovanojimo ir pasidalijimo sutarties patvirtinimo. Liudytojas paaiškino šių sutarčių sudarymo aplinkybes, materialiųjų ir nematerialiųjų bendrovės akcijų ypatumus. Nurodė, kad notaro pareiga yra išsiaiškinti tikrąją kliento valią, bendravo su advokate ir klientu ir išsiaiškino, kad sutuoktinės lūkesčiai yra neprisiimti su verslu susijusios rizikos. Buvo keliamas klausimas dėl sutarties apibrėžtumo, dėl akcijų dalių nustatymo, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės. Diskusijos metu sutuoktiniai aiškiai pasisakė, kokios yra jų akcijų dalys, taip atsirado turto pasidalijimo sutartis. Klientai, pateikdami akcijų vertę, rėmėsi konsultacijomis su specialistais ar vertintojais. Sutartyje buvo nurodyta šalių pateikta akcijų vertė, už kurią gali būti parduodamas turtas rinkoje. Liudytojas A. Ž. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė opciono sutartį, norėdama įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tačiau jos negalėjo įgyvendinti, nes neturėjo pakankamai lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to sutartį nutraukė ir perėmė teisę įsigyti įmonės akcijas įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuriai jis atstovavo, ir tas akcijas įsigijo. Liudytojas paaiškino opciono sutarties sudarymo ir nutraukimo aplinkybes, patvirtino, kad tai yra standartinis susitarimas, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo nematerialiosios, jam Lietuvoje materialiųjų akcijų neteko matyti. Liudytojai J. Ž., G. B. ir A. Ž. išsamiai paaiškino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pakeitimo iš materialiųjų į nematerialiąsias priežastis, nurodė, kad tai yra įprasta praktika parduodant akcijas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad akcijos buvo pakeistos, turint tikslą išvengti mokesčių. Taip pat įvertinus liudytojų parodymus, apie akcijų padalijimo, dovanojimo ir pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybes, bei pačias sutartis, nepasitvirtino G. J. veikos kryptingumas, tyčia išvengti mokesčių sumokėjimo už parduotas akcijas. Priešingai, G. J. ar kitų asmenų veikoje nebuvo nustatyta jokios apgaulės, dokumentų klastojimo ar kitų neteisėtų veiksmų, sudarant minėtas sutartis. Jos sudarytos nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, atitiko tikrąją šalių valią.

Byloje esanti 2022-07-27 specialisto išvada, dėl fizinio asmens G. J. ūkinės finansinės veiklos tyrimo, yra sąlyginė, jeigu 2019-07-19 akcijų dovanojimo sutartis tarp J. J. (dovanotojas) ir G. J. (apdovanotasis) dėl 1 150 vnt. akcijų, kurių bendra vertė 4 500 007,50 Eur, dovanojimo sudaryta siekiant mokestinės naudos, sumažinant mokėtiną mokesčio sumą, padidinant 4 500 007,50 Eur turto įsigijimo kainai priskiriamas išlaidas, tai G. J. 2020-06-17 ir 2022-04-21 pateiktose 2019 m. Pajamų mokesčio deklaracijose deklaravo duomenis apie pajamas ir išlaidas, neatitinkančius tikrovės, tuo nesilaikė toliau nurodytų įstatymų reikalavimų (6 t., b. l. 11–29, 30–62). Kadangi nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šią specialisto išvadoje iškeltą sąlygą, todėl remtis šia specialisto išvada įrodinėjant G. J. kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes nėra jokio pagrindo.

Liudytoja Ž. G. paneigė ikiteisminio tyrimo metu užrašytus apklausos protokole parodymus, kad G. J. tyčia nedeklaravo pajamų gautų už parduotas akcijas. Nurodė, kad tyrėja jos parodymus užrašė netiksliai, teiginio dėl tyčios ji tikrai nesakė, tai yra tyrėjos išsireiškimas, taip užrašė tyrėja. Liudytoja paaiškino, kad G. J. tikėjosi, jog tretieji asmenys ateityje pateiks duomenis ir VMI papildys deklaraciją. Taip pat liudytoja patvirtino, kad 2021 metais su G. J. turėjo finansinių nesutarimų, buvo civilinių bylų. Liudytojos Ž. G. parodymai nei duoti ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtina aplinkybės, kad G. J. pildydamas deklaraciją turėjo tikslą, ar bent tikėjosi išvengti mokesčių. Priešingai, liudytoja patvirtino, kad G. J. buvo nusprendęs palaukti, kol VMI įrašys duomenis apie gautas pajamas į deklaraciją. Liudytoja J. P. parodė, kad pats mokesčių mokėtojas pildo deklaraciją, laisvai gali nurodyti gautą pajamų sumą ir išlaidų sumą, kad deklaracijoje viskas labai aiškiai ir tiksliai išdėstyta, o užsienio įmonė neprivalo teikti deklaracijų. Pats mokesčių mokėtojas šias pajamas privalo deklaruoti, jos gali būti tikslinamos už 5 metus. Liudytojos J. P. parodymai taip pat negali nei paneigti, nei patvirtinki kaltinamojo parodymų, kad jis pildydamas deklaraciją neturėjo tikslo išvengti mokesčių už parduotas akcijas. Liudytojai, kuri dirba Klaipėdos apskrities VMI aptarnavimo specialiste, deklaracijos pildymas gali atrodyti paprastas, nes jos darbas yra padėti žmonėms pildyti deklaracijas, tačiau kiti gali kai ko nežinoti, neteisingai užpildyti, todėl ir yra numatyta galimybė tikslinti pateiktą deklaraciją dar 5 metus.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių. Surinktais įrodymais G. J. veikoje nenustatytas būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis - tikslas išvengti mokesčių. Pinigai už parduotas akcijas G. J. buvo pervesti į banko sąskaitą, todėl banko kontrolė taip pat sumažina faktinę galimybę G. J. veikti neteisėtu būdu, atitinkamai nesudaro prielaidų išvadoms apie galimybę nuslėpti mokesčius. Mokesčių administratorius turėjo galimybę apmokestinti mokesčių mokėtoją pagal sandorio tikrąjį turinį, o ne pateiktą formą.

Teismų praktikoje pažymima, kad mokesčių santykius reglamentuoja specialiai šiems santykiams skirti mokesčių įstatymai, kurie, be kita ko, nustato taikomus mokesčius, taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokestinės prievolės neįvykdymo padarinius, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo ir mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką (Mokesčių administravimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 9 punktas). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai mokestis gali būti apskaičiuotas mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nepraėję mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, ir nėra nustatyta mokestinės prievolės pabaigos pagrindų, valstybės institucija, administruojanti mokestį, privalo apskaičiuoti tokį mokestį ir reikalauti jį sumokėti mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi pareiga vykdyti mokestinę prievolę nėra laikoma civiline atsakomybe, kartu su reikalavimu vykdyti mokestinę prievolę gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė, pavyzdžiui, reikalavimas priteisti delspinigius, kurių skaičiavimo tvarka ir dydis apibrėžti Mokesčių administravimo įstatymo 95–100 straipsniuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018). Visi aptarti aspektai yra svarbūs sprendžiant ir BK 220 straipsnyje nurodytos veikos sudėties subjektyviosios pusės klausimus, kadangi bet kuriuo atveju yra svarbus tyčios, veikos kryptingumo ir sieko vengti mokesčių, bent minimalios apgaulės buvimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-1073/2021).

Įvertinus surinktus ir ištirtus įrodymus, teismų praktikoje keliamus reikalavimus, įrodinėjant BK 220 straipsnyje nurodytos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymius, būtų galima tik daryti prielaidą, kad G. J. tyčia neįrašė į deklaraciją gautų pajamų už parduotas akcijas ir taip siekė išvengti mokesčių. Kaltinamojo kaltei nustatyti nepakanka manymo, kad jis turėdamas vadovavimo įmonei patirties, žinojo apie pareigą deklaruoti gautas pajamas už parduotas akcijas. G. J. neneigia tai žinojęs, bet pripažįsta pasielgęs neatsakingai ir manęs, kad VMĮ įrašys šiuos duomenis, tada jis papildys deklaraciją ir sumokės mokesčius, nes visi pinigai už parduotas akcijas jam buvo pervesti į banko sąskaitą. G. J. pažymi, kad mokestinę prievolę įvykdė, sumokėjo mokesčius – 846 825,53 eurų ir VMĮ apskaičiuotus delspinigius – 43 638,19 eurų.

Teismų praktikoje pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-510/2012 ir kt.).

Kadangi teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina būtinųjų BK 220 straipsnio 2 dalies požymių G. J. veiksmuose, todėl teismas daro išvadą, kad G. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir turi būti išteisintas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose adresu Pilies g. 12A, Klaipėdoje: 1) Daiktai ir dokumentai paimti 2022-04-07 kratos protokolu iš G. J. darbo vietos UAB „(duomenys neskelbtini)” ir (duomenys neskelbtini)” administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (1 t., b.l. 105-113): 1. Segtuvas Nr. 1 su dokumentais G. J., UAB „(duomenys neskelbtini)", JSC „(duomenys neskelbtini)" – 12 lapų; 2. Segtuvas Nr. 2 „Paskolos išdėstymo sutartys" – 116 lapų; 3. Segtuvas Nr. 3 „Įvairus dokumentai (kopijos) paskolos sutartys ir kt." – 14 lapų; 4. CD diskas su UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitos registrais „Detali buh. apskaita, Didžioji knyga, sąskaitų ataskaita" – 1 vnt.; 5. DVD diskas su J. J. el. pašto failais – 1 vnt.; 6. 2019 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tarp G. J. ir G. B. V. bei (duomenys neskelbtini) H. B. V. anglų ir lietuvių kalbomis – 39 lapai; 7. 2019-11-26 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis – 34 lapai; 8. 2019-07-19 akcijų (UAB „(duomenys neskelbtini)") dovanojimo sutartis tarp J. J. ir G. J. – 2 lapai; 9. 2019-07-19 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis – 4 lapai; 10. 2019-11-26 vedybų sutartis tarp J. J. ir G. J. – 2 lapai; 11. 2019-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)" bendrovės visų akcijų savininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 lapas; 12. 2019-05-17 akcijų pirkimo opciono sutartis tarp G. J., J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)" – 8 lapai; 13. 2019-10-17 sandorio užbaigimo pažyma tarp G. J. ir G. B. V., (duomenys neskelbtini) H. B. V. – 2 lapai; 14. 2019-10-18 įvykdymo patvirtinimas tarp G. J. ir G. B. V., (duomenys neskelbtini) H. B. V. – 1 lapas; 15. 2020-01-21 pakvitavimai Notarų biurui dėl Miško sklypų pirkimo-pardavimo sutarties – 3 lapai; 16. 2020-06-12 pranešimas apie reikalavimo perleidimą G. J. nuo G. B. V., (duomenys neskelbtini) H. B. V., (duomenys neskelbtini) UAB – 2 lapai; 17. 2019-10-30 pakvitavimas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorio G. B. V., (duomenys neskelbtini) H. B. V., (duomenys neskelbtini) UAB anglų kalba – 2 lapai; 18. 2019-10-17 skolos perkėlimo ir reikalavimo įskaitymo sutartis tarp G. J., G. B. V., (duomenys neskelbtini) H. B. V. ir kitų subjektų – 5 lapai; 19. 2019-10-04 pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" – 94 lapai; 20. Miško žemės sklypų sąrašas Priedas Nr. 1 prie 2019-05-17 akcijų opciono sutarties – 4 lapai; 21. 2020-01-14 G. J. paklausimas dėl akcijų pardavimo apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu adresuotas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos FM – 4 lapai; 22. 2020-02-07 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atsakymas į klausimus apie dovanos apmokestinimą ir deklaravimą, bei turto įsigijimo kainos nustatymą – 2 lapai; 23. 2021-03-17 susitarimas dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 lapai; 24. 2020-04-06 sutartinė hipoteka tarp Ž. G. ir G. J. – 7 lapai; 25. 2019-10-17 skolos išdėstymo sutartis tarp G. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)" – 1 lapas; 26. 2021-03-17 susitarimas tarp G. J. ir Ž. G. – 3 lapai; 27. 2022-03-04 G. J. pakvitavimas apie visišką atsiskaitymą pagal sutartį – 1 lapas; 28. 2022-03-04 prašymas išregistruoti hipoteką/ įkeitimą – 1 lapas; 29. 2021-01-25 pakvitavimas apie visišką atsiskaitymą pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)" – 1 lapas; 30. 2021-01-25 UAB „(duomenys neskelbtini)" prašymas išregistruoti hipoteką/ įkeitimą – 1 lapas; 31. 2020-03-04 sutartinė hipoteka tarp skolininko Ž. G. ir kreditoriaus G. J. – 6 lapai; 32. 2020-03-03 G. J. įgaliojimas J. J. – 2 lapai; 33. 2020-03-04 paskolos sutartis tarp G. J. ir Ž. G. – 5 lapai; 34. 2019-04-30 UAB "(duomenys neskelbtini)" bendrovės visų akcijų savininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 lapas; 35. 2021-07-20 sutartinė hipoteka tarp G. J., J. J. ir AB „Citadele banka" – 5 lapai; 36. 2022-01-06 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) – 11 lapų; 37. 2021-02-10 paskolos sutartis tarp G. J. ir MB „(duomenys neskelbtini)" – 7 lapai; 38. 2021-01-04 paskolos sutartis Nr. 2021/01/04 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir G. J. – 1 lapas; 39. 2019-06-25 paskolos sutartis Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir G. J. 1.000.000 Eur – 1 lapas; 40. 2019-10-23 paskolos sutartis Nr. 4 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir G. J. 100.000 Eur – 1 lapas; 41. 2019-06-25 paskolos sutartis Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir G. J. (kopija) 130.000,00 Eur – 1 lapas; 42. 2018-10-04 paskolos sutartis Nr. 2019/10/04 tarp G. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)" 30.000,00 Eur – 1 lapas; 43. 2019-08-19 paskolos sutartis Nr. 2 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir G. J. 40.000,00 Eur kopija – 1 lapas; 44. 2019-09-09 paskolos sutartis Nr. 3 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir G. J. 100.000,00 Eur kopija – 1 lapas; 45. USB laikmena „Goodram" su UAB „(duomenys neskelbtini)" duomenų baze programoje „Pragma" – 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini G. J.

Dokumentai paimti 2022-04-07 kratos protokolu iš Ž. G. gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (1 t., b.l. 55-58): 1. Iš Ž. G. naudojamo kompiuterio atspausdintos ataskaitos, deklaracijos UAB „(duomenys neskelbtini)" – 47 lapai; 2. Paskolų sutartys, dovanojimo sutartis ir kt. – 40 lapų; 3. UAB „(duomenys neskelbtini)" suvestinės ir kt. – 47 lapai; 4. Sutartinė hipoteka – 8 lapai; 5. UAB "(duomenys neskelbtini)" PVM deklaracija – 6 lapai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Ž. G..

Nuosprendžiui įsiteisėjus vokas ir 6 kompaktiniai diskai, saugomi prie bylos, sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. J. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose adresu Pilies g. 12A, Klaipėdoje, daiktus ir dokumentus paimtus 2022-04-07 kratos protokolu iš G. J. darbo vietos UAB „(duomenys neskelbtini)” ir (duomenys neskelbtini)” administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. J.; dokumentus paimtus 2022-04-07 kratos protokolu iš Ž. G. gyvenamųjų patalpų, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Ž. G.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, voką ir 6 kompaktinius diskus, saugomus prie bylos, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.