Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, Astai Kaminskienei, kaltinamajam S. B., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiems L. B. ir R. N., nukentėjusio R. N. atstovei advokatei Angelei Fominienei, nedalyvaujant nukentėjusios L. B. atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasa prie SAM atstovei Birutei Brazauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos r. , rusas, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2007-11-12 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 3 p. – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, per du mėnesius atsiprašyti nukentėjusiojo.

teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., 5 p., 7 p., 145 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2012 m. rugpjūčio 5 d., apie 22 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) ., tarpusavio konflikto su sutuoktine L. B. ir sutuoktinės tėvu R. N. metu nesunkiai sutrikdė dviejų šeimos narių sveikatą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, o būtent:

2012-08-05 apie 22.30 val. būdamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., virtuvėje konflikto metu sudavė sutuoktinei L. B. vieną smūgį ranka į veidą ir taip sukėlė nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmą,

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, iš sandėliuko atsinešęs benzininį pjūklą „Husqvarna“, tyčia veikiančio benzininio pjūklo grandine sužalojo sutuoktinę L. B., padarydamas nukentėjusiajai plėštinį dešinės šlaunies sužalojimą su daliniu tiesiojo bei pilnu plačiojo šoninio šlaunies raumenų pažeidimu, ir taip nesunkiai sutrikdė šeimos nario – sutuoktinės L. B. sveikatą,

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kieme veikiančiu benzininiu pjūklu „Husqvarna“ tyčia sužalojo sutuoktinės L. B. tėvą R. N., padarydamas nukentėjusiajam R. N. plėštinę žaizdą dešiniajame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairėje čiurnoje, kairės plaštakos II piršto trauminę amputaciją ties proksomaline falanga, atvirą kairio šeivikaulio distalinį galo lūžį, atvirą kairio šokikaulio išnirimą, atvirą kairio blauzdikaulio vidinio kulkšnies lūžį, taip nesunkiai sutrikdė šeimos nario – sutuoktinės L. B. tėvo R. N. sveikatą.

Kaltinamasis S. B. pareiškė, jog jam pareikštas kaltinimas yra aiškus ir suprantamas, kaltumą dalyje dėl nukentėjusiųjų L. B. ir R. N. pripažįsta visiškai, o kaltumo dalyje dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusios L. B. sveikatą neigia. S. B. atsisakė duoti parodymus teisiamajame posėdyje, atsisakė atsakyti į jam užduotus klausimus, tačiau pareiškė, jog nukentėjusiųjų L. B. ir R. N., Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinius ieškinius pripažįsta visiška, žada juos atlyginti. Kaltinamasis paskutiniuoju žodžiu teismo posėdžių salėje nukentėjusiųjų atsiprašė.

2012-08-08 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad S. B. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino apklausos metu duotus parodymus ir parodė kur ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo L. B. ir R. N. bei kur paslėpė benzininį pjūklą (2 t., b.l 49-54).

Nukentėjusi L. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis yra kaltinamojo S. B. sutuoktinė ir kad kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl S. B. kaltės. Paaiškino, jog trise su vyru S. B. ir tėvu R. N. išgėrė 2 butelius 0,5 l talpos degtinės. S. B. ketino dar atvežti alkoholio, tačiau ji jam neleido važiuoti, paslėpė automobilio raktelius, tarp jos ir S. B. įvyko konfliktas, S. B. vieną kartą sudavė ranka į kairį skruostą. Jos tėvas R. N. liepė S. B. apsiraminti, ją nuo jo apgynė suduodamas du smūgius, tačiau S. B. labai supyko, pardėjo konfliktuoti su jos tėvu. Konflikto metu R. N. pasakė, kad neleis S. B. jos skriausti ir neleis gyventi jo name. Tokie R. N. žodžiai labai supykdė S. B. ir jis iš namo išėjo. Ji kartu su tėvu išėjo jam iš paskos. Būdami kieme pamatė, kad S. B. nuėjo į sandėliuką, iš kurio atsinešė užvestą benzininį pjūklą „Husqvarna“ ir su užvestu pjūklu pradėjo eiti link jų. Jis sušuko tėvui, kad jis bėgtų nuo S. B., o pati įbėgo į namą, nes namuose buvo likęs mažametis 4 metų sūnus, ir uždarė duris. Tada S. B. pjūklu supjaustė duris ir su pjūklu įėjo į namą, o ji per virtuvės langą iš namo pabėgo. Būdama lauke išgirdo, kaip S. B. liepė tėvui klauptis ir melstis, ir ji suprato, kad S. B. surado jos tėvą. Tada ji nubėgo gelbėti tėvą ir pamatė, kad S. B. laiko iškėlęs pjūklą prieš tėvą. Pribėgusi prie S. B., ji užšoko jam ant nugaros ir bandė atimti pjūklą, tačiau jai nepavyko. Ji pradėjo šaukti, kad vyras apsiramintų, taip pat girdėjo, kaip šaukė jos mažametis sūnus „tėti, baik“. Ji nušoko nuo S. B. nugaros, nustūmė nuo S. B. vaiką, pastarasis nukrito, o ji pribėgusį prie vaiko, grėbė jį ir kartu su vaiku nubėgo į mišką. Vaikui liepė pasislėpti, o pati grįžo atgal, norėdama padėti tėvui. Grįžusi pamatė, kad tėvas buvo toje pačioje vietoje, o S. B. mosuoja užvestu pjūklu prieš jį. Ji nubėgo pas kaimynus prašyti pagalbos. Būdama pas kaimynę pamatė, kad sužalota jos koja. Kad kažkas negerai su koja pajuto, kai nustūmė vaiką į šalį, bet nesuprato, kad koja prapjauta. Kaimynė ją nuvežė iki Gaižiūnų. į Gaižiūnus buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ten jie laukė ir policijos pareigūnų, nes bijojo grįžti namo. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo nuvežta į Jonavos ligoninę. Iš ligoninės po operacijos išėjo, nes labai pergyveno dėl namuose likusio mažamečio sūnaus. Namus rado tuščius, rado supjaustytas lauko duris, kraujo. Pjūklo namuose nerado. Prisimena, kad įvykio metu S. B. kažkurio momentu pjūklu sužalojo jos tėvą, nes tėvas labai šaukė. Tiksliai prisimena, kad jos tėvas nebandė iš S. B. atimti pjūklo, tik dengėsi rankomis ir traukėsi nuo S. B.. Taip pat prisimena, kad kai ji su vaikų bėgo į mišką, S. B. su pjūklu juos vijosi.

Po įvykio ji apsigyveno pas R. B.. 2012-08-07 apie 18.00 val. ar tai 19.00 val. ji buvo R. B. name, kai dviračiu atvažiavo S. B. ir pradėjo R. B. reikalauti, kad ji ją pakviestų. R. B. atsakė, kad ji dar ligoninėje, tačiau S. B. nepatikėjo, ir sakė, kad jam yra žinoma, kad ji yra R. B. name. Kadangi ji pas S. B. neišėjo, jis labai supyko ir išvažiuodamas pasakė, kad jis dar grįš ir visiems „padarys“. Ji šiuos žodžius suprato, kaip grasinimą, kad jis ją vėl sužalos, ji labai išsigando, jai prasidėjo isterija. Nukentėjusi L. B. pareikštą civilinį ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.

2012-09-20 nukentėjusios parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu L. B. patvirtino apklausos metu duotus parodymus ir parodė kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota ji ir jos tėvas R. N. (1 t., b.l. 39-48).

Nukentėjęs R. N., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2012-08-05 apie 16 val. atvažiavo pas savo dukrą L. B.. Apie 20 val. kartu su dukra ir S. B. valgė ir visi kartu išgėrė du butelius po 0,5 l talpos degtinės. Kadangi S. B. norėjo važiuoti nupirkti dar alkoholio, bet L. jam neleido, tarp jų įvyko konfliktas ir S. B. sudavė L. ranką į veidą. Jis dukrą užstojo ir du kartus delnu sudavė S. B. į veidą. Po to S. B. labai supyko. S. B. nubėgo į malkinę, pasiėmė jam priklausantį pjūklą, jį užvedė ir pradėjo eiti link jo ir L. Priėjęs prie jų, pradėjo mosikuotis pjūklu. Jis pakėlė kairę ranką ir tada S. B. su pjūklu nupjovė jam kairės rankos pirštą. Jis pradėjo bėgti nuo S. B., bėgo link statomo vasarnamio, o S. B. bėgo jam iš paskos. Prie tvoros S. B. veikiančiu pjūklu sužalojo R. N. koją, nes kai jis atbėgo prie statomo vasarnamio, koja jau nesivaldė. Tada prie jo priėjo S. B. ir paklausė „rašysi pareiškimą ant manęs, ar ne ?“, jis pasakė, kad nerašys. S. B. apsisuko ir nuėjo. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota jo dukra L. B., nukentėjęs R. N. nežino, tik prisimena, kad dukra bandė ji nuo S. B. ginti, tačiau jai nepavyko. Rankos pirštą jam S. B. nupjovė su pjūklu, dešinės rankos dilbis taip pat sužalotas su pjūklu. Nukentėjęs R. N. pareikštą civilinį ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.

Liudytoja E. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2012-08-05 apie 22.52 val. Jonavos GMP gavo iškvietimą į Gaižiūnų glž.st, Jonavos r. pas L. B.. Atvykę nurodytų adresu, sužinojo, kad yra sužeista moteris. Liudytoja matė šios moters perpjautą kojos šlaunį. Nukentėjusi liudytojai pasakė, kad ją su benzopjūklu sužeidė vyras. Dar minėjo, jog sužalotas ir tos moters tėvas. Nukentėjusi pergyveno dėl mažamečio vaiko, kuris matė įvykį ir liko namuose. Moteris buvo pristatyta į Jonavos ligoninę.

Liudytojas R. B., sutikęs duoti parodymus ir apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra kaltinamojo brolis. S. B. vidurnaktį su benzininiu pjūklu atėjo pas liudytoją į namus ir pasakė, kad namuose sužalojo su pjūklu žmoną ir uošvį. Tai padarė dėl įvykusio konflikto ir norėdamas pagąsdinti. Apie S. B. grasinimus nužudyti ar sužaloti liudytojas nieko nežino.

Liudytoja A. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra L. B. draugė. 2012-08-05 jai paskambino L. B. ir paprašė, kad ji iškviestų policiją, nes jos vyras „šokinėja“, tai yra nori ją sumušti. Liudytoja L. B. kad ji policijos nekvies. Už kelių minučių jai vėl paskambino L. B., ji tik šaukė, nieko negalima buvo suprasti. Po šio skambučio liudytoja A. K. iškvietė medicinos pagalbą ir policiją. Kai laukė policijos, L. B. kaimynė su automobiliu atvežė prie jos namų L. B., jai buvo sužalota koja. Ji liudytojai pasakė, kad namuose liko sužalotas jos tėvas ir jos mažametis vaikas. Buvo iškviestas antras greitosios pagalbos automobilis, o L. B. medikai išvežė į ligoninę. Atvažiavus policijos pareigūnams, visi nuvažiavo prie B. namų. Kai įvažiavo į kiemą, iš namo išbėgo mažametis apie 5 metų vaikas ir parodė kur nuėjo tėtis (t.y. S. B.). Po to parodė, kad senelis gali būti prie statomos pavėsinės. Policijos pareigūnai rado sužeistą L. B. tėvą. Liudytoja B. namuose matė kraujo dėmes, supjaustytas lauko duris. Kitų pašalinių asmenų nebuvo. S. B. apibudina kaip agresyvų asmenį, kuris „kimba“ prie kiekvieno žodžio, netgi būdamas blaivus. Apie S. B. grasinimus nužudyti ar sužaloti liudytoja nieko nežino.

Liudytoja R. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2012-08-06 jai paskambino sūnus ir paprašė padėti L. B., nes atsitiko didelė nelaimė. Ji paskambino L. B., tačiau atsiliepė moteris vardu A. ir paprašė atvažiuoti prie Gaižiūnų geležinkelio tilto, kur stovi A, namas. Atvažiavusi ji rado L. B. sėdinčia lauke, pastaroji buvo labai susijaudinusi, verkė, papasakojo kaip buvo sužalota. Ji pasakė, kad bijo grįžti namo, nes vyras ją „dabaigs“. Ji pasiūlė jai važiuoti pas ją, L sutiko ir pas ją gyvena nuo 2012-08-06. 2012-08-07 apie 20.00 val. prie vartelių pamatė S. B., kuris jos paprašė pakviesti L. Ji S. B. atsakė, kad L nėra, nors L buvo šalia esančiame kitame namelyje, bet S. B. vis tiek kategoriškai reikalavo pakviesti L. S. B. pradėjo grasinti, kad jeigu ji nepakvies L, tai jai bus, tačiau kas jai bus, konkrečiai jis nepasakė. Ji pasiūlė S. B. atsiprašyti, tačiau jis atsakė, kad jeigu nepakvies L, tai jis sugrįš ir dar padarys. Grįžusi namo ji iškarto paskambino prokurorui, kurio numerį davė seniūno pavaduotoja. Paskambinusi ji išėjo į lauką ir pamatė, kad S. B. buvo prie kitų vartelių, t.y. prie namo, kur apsistojusi L. Jis reikalavo, kad L išeitų, nes norėjo atsiimti kažkokius daiktus bei dokumentus. Tuo metu lauke buvo L dukra S, kuri bandė nuraminti S. B., bet jis nenurimo, dar labiau supyko ir nueidamas piktai pasakė „aš dar sugrįšiu ir padarysiu“. Liudytoja nesuprato, nei kam šie žodžiai buvo skirti, nei ką konkrečiai S. B. grasino padaryti. Pati L. B. buvo namo viduje ir S. B. jos nematė.

Liudytoja J. M., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra L. B. draugė. 2012-08-07 vakare liudytoja, L. B., S. S. ir R. B. buvo R. B. namuose. Dviračiu atvyko S. B. ir garsiai reikalavo susitikimo su L. B.. Pastaroji liko namo viduje, o į kiemą išėjo liudytoja, S. S. ir R. B.. Nepavykus susitikti ir pasikalbėti su L. B., S. B. sėdo ant dviračio ir nuvažiuodamas ištarė žodžius „aš Jums dar padarysiu“. Liudytoja mano, kad namo viduje likusi L. B. šių žodžių negalėjo girdėti, nes jie buvo pasakyti nepakeltu tonu. Liudytoja nesuprato, kam tie žodžiai buvo skirti ir ką konkrečiai S. B. ketino padaryti.

Teismas BPK 276 str. 4 d. pagrindu teisiamajame posėdyje pagarsino liudytojos S. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Apklausiama kaip liudytoja S. S. parodė, kad L. B. yra jos mama, kuri liudytojai pasakojo, kad 2012-08-05 atvažiavo senelis pas ją į namus. Per vakarienę jie paminėjo S. B. gimtadienį, todėl vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi S. B. išgėręs norėjo važiuoti su automobiliu atsivežti dar degtinės, o mama jam važiuoti neleido, nedavė automobilio raktelių, tai jie susipyko ir jis jai sudavė. Tada senelis sudavė S. B. už tai, kad jis mušė mamą. Senelis su S. B. susipyko dėl to, kad jis muša mamą ir senelis liepė jam išeiti iš namų. Tada S. B. išėjo į lauką ir atsinešė iš sandėliuko benzininį pjūklą. Mama liepė seneliui bėgti, tačiau S. B. jį pasivijo ir pjūklu nupjovė rankos pirštą, po to jam pjūklu sužalojo koja. Mamai pjūklu buvo sužalota koja. 2012-08-06 apie 18-20 val. ji ėjo iš B namo į šalia stovintį namelį, kuriame apsigyveno jos mama ir pamatė kaip dviračiu atvažiavo S. B.. Apie tai ji nuėjusi pasakė B. R. B. išėjo į lauką, kalbėjosi su S. B.. Po maždaug po 5 min. ir ji priėjo prie jų. R. B. S. B. sakė, kad mamos nėra, prašė, kad S. B. išeitų, tačiau jis atsakė, kad jam yra žinoma, kad jo žmona yra pas R. B. ir reikalavo, kad pastaroji išeitų į lauką. Kadangi jos mama pas S. B. neišėjo, jis sėdo ant dviračio ir išvažiuodamas pasakė „aš dar padarysiu Jums čia viskas taip nesibaigs“. Kai jis išvažiavo, R. B. paskambino prokurorui, buvo pranešta policijai. Policija buvo iškviesta, bet jie nuvažiavo tiesiai pas R. B.. S. B. atvažiavęs pas R. B. neprašė atiduoti automobilio raktelių, dokumentų, jis tik reikalavo mamos ir sūnaus (1 t., b.l. 112).

2012-08-06 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rastos sugadintos namo durys, baldai, kurie supjaustyti pjūklu, namo viduje ant grindų matomos dėmės, panašios į kraują, dėmės panašios į kraują, matomos ir lauko pavėsinėje (1 t., b.l. 2-9).

2012-08-10 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas benzininis pjūklas “Husqvarna“, ant kurio matomos dėmės, panašios į kraują (1 t., b.l. 22-26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2457/12(02) nurodyta, kad L. B. konstatuota plėštinis dešinės šlaunies sužalojimas su daliniu tiesiojo bei pilnu plačiojo šoninio šlaunies raumenų pažeidimu, padarytas galimai veikiančio benzininio pjūklo grandine, vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl plėštinio dešinės šlaunies sužalojimo su daliniu tiesiojo bei pilnu plačiojo šoninio šlaunies raumenų pažeidimu, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.l. 64-65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2737/12(02) nurodyta, kad R. N. konstatuota plėštinės žaizdos dešiniajame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairėje čiurnoje, kairės plaštakos II piršto trauminė amputacija ties proksimaline falanga, atviras kairio šeivikaulio distalio galo lūžis, atviras kairio šokikaulio išnirimas, atviras kairio blauzdikaulio vidinio kulšnies lūžis. Sužalojimus lydėjo žaizdų kairėje kojoje supūliavimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis, t.y. užvestu benzininiu pjūklu. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl plėštinės žaizdos dešiniajame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairėje čiurnoje, kairės plaštakos II piršto trauminės amputacijos ties proksimaline falanga, atviro kairio šeivikaulio distalinio galo lūžio, atviro kairio šokikaulio išnirimo, atviro kairio blauzdikaulio vidinio kulkšnies lūžio R. N. sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 d. laikotarpiui (1 t., b.l. 98-99).

2012-08-06 asmens blaivumo teste nurodyta, kad S. B. nustatytas 1,18 ‰ girtumas (1 t., b.l. 131).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje S. B. tyčia nesunkiai sutrikdė L. B. ir R. N. sveikatą, byloje ginčo nekyla. Šias faktines aplinkybes pripažino ir pats kaltinamasis, apie tai paliudijo nukentėjusieji bei visi teisme apklausti liudytojai. Specialisto išvadose konstatuoti nesunkūs nukentėjusių asmenų sveikatos sutrikdymai niekaip kitaip negalėjo atsirasti, kaip tik dėl kaltinime aprašytų S. B. veiksmų. Tai, kad S. B. nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatą ir kad sveikatą sutrikdė šeimos narių, nagrinėjimo teisme dalyviai ginčo nekėlė. Gynėjo per baigiamąsias kalbas ginčytas nesunkaus sveikatos sutrikdymo visuotinai pavojingu būdu požymis taip pat pasitvirtino. Nukentėjusios L. B. parodymais nustatyta, kad įvykio metu dalyvavo ir mažametis vaikas, kuris ne tik kad matė savo tėvo S. B. veiksmus su veikiančiu benzininiu pjūklu prieš motiną ir senelį, bet netgi prašė tėvo šiuos veiksmus baigti. Todėl sprendžiama, kad padidinto pavojaus šaltinio, akivaizdžiai galinčio lemti sužalojimus, – veikiančio benzininio pjūklo panaudojimas šalia mažamečio vaiko lemia šio ginčijamo požymio konstatavimą kaltinamojo veikoje ir išreiškia pavojingą kitų žmonių gyvybei nusikaltimo padarymo būdą. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės yra S. B. baudžiamąją atsakomybę kvalifikuojančios (sunkinančios). Nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusieji L. B. ir R. N. buvo kaltinamojo šeimos nariais, jie pateko į BK 248 str. 2 d. įtvirtintą šeimos nario sampratos ribas. Todėl konstatuojama, jog S. B. veikoje yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 3 p., 5 p., 7 p., požymiai. Dėl šio nusikaltimo padarymo jis kaltas ir baustinas.

S. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2012 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 19.00 val. atvažiavęs prie namo, esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) , priklausančio R. B., žinodamas, kad nukentėjusioji L. B. yra gyvenamojo namo viduje, kviesdamas ją išeiti į lauką, tačiau nukentėjusiajai į lauką neišėjus, išsakęs žodžius „aš dar sugrįšiu ir padarysiu“, grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios L. B. sveikatą, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes 2012 m. rugpjūčio 5 d. veikiančiu benzininiu pjūklu „Husgvarna“ nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. B. sveikatą.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 str. numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, taip pat ir telefonu ar kitokiu būdu pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011).

Teisme apklausta nukentėjusi L. B. parodė, kad po dviejų dienų po jos sužalojimo jai būnant pas kaimynę R. B., sutuoktinis S. B. atvyko ir reikalavo R. B. leisti pasikalbėti su L. B.. Šiai atsisakius, S. B. pasakė, kad jis dar grįš ir visiems „padarys“. Liudytojos S. S., R. B. ir J. M. šias aplinkybes patvirtino. Pats kaltinamasis neigė sakęs kaltinime minimus žodžius.

Iš šių įrodymų teismas vertina, kad S. B. kaltinimas grasinus sunkiai sutrikdyti L. B. sveikatą inkriminuotas nepagrįstai. Pažymėtina, kad 2012-08-07 S. B., nors ir ketino, bet susitikęs su L. B. nebuvo, su ja tiesiogiai nebendravo. Atvykęs iki liudytojos R. B. namų, ši liudytoja S. B. pasakė, kad jos namuose nėra. Būtent tada S. B. ne nukentėjusiajai, o liudytojoms S. S. ir R. B. išsakė žodžius „aš dar sugrįšiu ir padarysiu“. Taigi kaltinime nurodytu laiku ir vietoje S. B. nukentėjusiai L. B. tiesiogiai negrasino. Be to, jo išsakytų žodžių turinys leidžia tik spėti (daryti prielaidą), o ne kategoriškai tvirtinti buvus grasinimui sunkiai sutrikdyti sveikatą. Teisiamajame posėdyje kaltinamajam apskritai neigiant sakius šiuos žodžius, o nukentėjusiajai ir liudytojoms skirtingai suvokiant šių žodžių prasmę, negalima neginčijamai nustatyti, kada S. B. dar ketina grįžti, ką konkrečiai ir prieš kokius asmenis jis ketina padaryti. Prokuroro kaltinime išdėstytas grasinimo realumo motyvas, kad S. B. jau 2012-08-05 veikiančiu benzininiu pjūklu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. B. sveikatą, negali lemti jam inkriminuotos nusikaltimo sudėties konstatavimo jo veikoje. Iš kaltinamojo akto turinio sprendžiama, kad pats valstybės kaltintojas pripažino, jog S. B. įvykdytas nukentėjusios sveikatos sutrikdymo laipsnis ir grasinimo sutrikdyti sveikatą laipsnis tarpusavyje nedera. Neginčytinai nustatyta, S. B. nukentėjusios sveikatą sutrikdė nesunkiai. Todėl net ir darant prielaidą, kad jis grasina vėl su nukentėjusiąja pasielgti taip pat (t. y. grasina vėl nesunkai sutrikdyti jos sveikatą), tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal inkriminuojamą nusikaltimo sudėtį. Jos konstatavimui būtina objektyviais įrodymais pagrįsti, jog kaltininkas grasina sunkiai, o ne nesunkiai sutrikdyti nukentėjusios sveikatą ir kad tas grasinimas gali būti realiai įgyvendintas. Tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra, išnaudojus įmanomas procesines priemones, jų negauta, todėl sprendžiama, kad valstybinis kaltintojas neįrodė S. B. inkriminuoto kaltinimo, dėl to S. B. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d., požymių (BPK 3 str. 1d. 1p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į S. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika žmonių sveikatai), pavojingumo laipsnį (apysunkis nusikaltimas), į nusikalstamų veikų padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad S. B. prisipažino padaręs nesunkų nukentėjusiųjų asmenų sveikatos sutrikdymą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors kaltinamasis teisme parodymų nedavė, tačiau apie tai sprendžiama iš jo įtariamojo apklausų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 39), iš kaltinamojo paskutinio žodžio metu išsakyto nukentėjusių atsiprašymo. Tuo tarpu S. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes asmens blaivumo testas rodė 1,18 prom. girtumą (1 t., b.l. 131).

Vertinant S. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas, bet teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro priežiūroje dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą nesilankė, nesigydė, turi darbą ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 67-86). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs S. B. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teistumo išnykimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 138 str. 2 d. 3 p., 5 p., 7 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymą S. B. skirtina reali laisvės atėmimo bausmės rūšis, artima jos vidurkiui.

Baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo sąvoka, pagrindai ir tvarka nustatyti BK 72 straipsnyje (red. nuo 2010-12-11, Žin., 2010, Nr. 145-7439). Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo įrankiai baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip daiktai ar priemonės, kurias kaltininkas tiesiogiai vartoja darydamas nusikaltimą, tiesiogiai veikdamas nusikaltimo objektą, tuo darydamas jam žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad S. B. nukentėjusius sužalojo benzininiu pjūklu „Husqvarna“, kurį atsinešė iš savo namų sandėliuko. Vadinasi, šis pjūklas jam priklausė nuosavybės teise, ko kaltinamasis ir neneigė. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šis pjūklas buvo nusikalstamos veikos įrankiu. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 67 str. 3 d. numato, kad turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme. Todėl benzininiu pjūklu „Husqvarna“ konfiskuotinas.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys (1 t., b.l. 116) dėl 7305,86 Lt už nukentėjusiųjų L. B. ir R. N. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusios L. B. gydymą patyrė 1336,48 Lt, o už nukentėjusio R. N. gydymą – 5969,38 Lt, viso 7305,86 Lt, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo S. B..

Nukentėjusi L. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 86,07 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjęs R. N. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1037,38 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, šioms sumoms jie pripažinti civiliniais ieškovais. Iš prie ieškinių pateiktų vaistinių kvitų matyti, kad L. B. patyrė 86,07 Lt išlaidų medikamentams, būtiniems dėl patirtų sužalojimų gydyti, įsigyti. Tuo tarpu R. N. patyrė 277,38 Lt ir 360 Lt išlaidų medikamentams, būtiniems dėl patirtų sužalojimų gydyti, įsigyti bei 400 Lt kelionės į gydymo įstaigas išlaidas. Teismas sprendžia, kad šios nukentėjusiųjų išlaidos buvo objektyviai būtinos, yra realios, todėl jas turi kompensuoti turtinę žalą padaręs kaltinamasis, kuris su ieškiniais pilnai sutiko.

Nustatyta ir tai, kad S. B., nukentėjusius L. B. ir R. N. visuotinai pavojingu būdu sužalodamas, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo specialisto išvados patvirtina ieškovės L. B. plėštinį dešinės šlaunies sužalojimą su daliniu tiesiojo bei pilnu plačiojo šoninio šlaunies raumenų pažeidimu, kas sukėlė laikiną nedarbingumą, pagrindžia ir R. N. plėštines žaizdas dešiniajame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairėje čiurnoje, kairės plaštakos II piršto trauminę amputaciją ties proksimaline falanga, atvirą kairio šeivikaulio distalio galo lūžį, atvirą kairio šokikaulio išnirimą, atvirą kairio blauzdikaulio vidinio kulšnies lūžį. Ieškinyje minimi L. B. ir R. N. argumentai dėl skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, patirto niekinamo požiūrio į ieškovus yra pagrįsti ir paties kaltininko pripažįstami. Teismas, įvertinęs CK 6.250 str. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, šeimos narių tarp civilinių ieškovų ir atsakovo santykių pobūdį, šalių turtinę padėtį, sužalojimų mastą ir pasekmes, paties kaltinamojo visišką ieškinių pripažinimą bei suformuotą teismų praktiką, sprendžia, kad nukentėjusių L. B. ir R. N. smurtiniu nusikaltimu patirta neturtinė žala yra po 30 000 Lt.

Kadangi Valstybinės ligonių kasos prie SAM ir nukentėjusių L. B. bei R. N. pareikšti civiliniai ieškiniai nėra atlyginti, tai kaltinamojo laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas prokuroro 2012-11-21 nutarimu (1 t., b.l. 123), šiuo metu negali būti panaikintas, nes tokia procesinė prievartos priemonė dar reikalinga. Sprendžiant šios procesinės prievartos priemonės trukmės klausimą teismas taiko Civilinio proceso kodekso 150 str. 5 d. nuostatą, nustatančią, jog jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstina iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių patenkinimo visiško įvykdymo.

Byloje proceso išlaidomis pripažintinos 500 Lt išlaidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. N.. Proceso išlaidos pagrįstos dokumentais: Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, kuriuo nuspręsta teikti R. N. antrinę teisinę pagalbą, dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 129); Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 500 Lt. Teismas spręsdamas atstovavimo išlaidų priteisimo valstybei klausimą, atsižvelgia į tai, kad R. N. teisinė pagalba buvo suteikta dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. R. N. civilinis ieškinys byloje buvo tenkintas visiškai, tai yra 100 proc. Tai reiškia, kad valstybė procese patyrė atstovavimo išlaidų, todėl pagal įstatymo cesiją ji turi kreditorinę teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo kaltinamojo S. B..

BPK 94 str. pagrindu priimamas sprendimas dėl turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti daiktų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., 5 p., 7 p. ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2013-04-16.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti S. B. laikinajame sulaikyme nuo 2012-08-06 iki 2012-08-07 ir suėmime nuo 2012-08-14 iki nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. iki 2013-04-16, išbūtą laiką.

Vadovaujantis LR BK 72 str., konfiskuoti S. B. priklausantį benzininį pjūklą „Husqvarna“.

S. B. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d., išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

S. B. kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įm.k. 191351679, Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 217300010002484333, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jos naudai iš S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 7305,86 Lt (septynis tūkstančius tris šimtus penkis litus 86 centus)

Nukentėjusios L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jos naudai iš S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 86,07 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus 07 ct) turtinei žalai ir 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jo naudai iš S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1037,38 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt septynis litus 38 ct) turtinei žalai ir 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 500 Lt (penkis šimtus litų) už nukentėjusiajam R. N. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Pratęsti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių patenkinimo visiško įvykdymo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimu paskirtą laikiną S. B. nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančius 477,57 Lt pinigus, uždraudžiant S. B. šiuos pinigus valdyti, naudotis ir jais disponuoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – raudonos spalvos dėmės pavyzdį, paimtą nuo benzininio pjūklo korpuso, raudonos spalvos dėmės pavyzdį, paimtą nuo benzininio pjūklo grandinės (pjovimo juostos), S. B. lyginamąjį seilių pavyzdį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.