Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja D. Šiugždinytė Bylos Nr. 1A-556-238/2013;

Teisėjas D. Kantaravičius Teisminis proceso Nr. 1-61-1-00561-2012-6; Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2013 m. liepos 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, kolegijos teisėjų Viktoro Preikšo, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, nuteistojo S. B. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 nuosprendžio, kuriuo S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 3, 5, 7 punktus laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai, jai iš S. B. priteista 7305,86 Lt.

Nukentėjusiosios L. B. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, jai iš S. B. priteista 86,07 Lt turtinei žalai ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

N. R. N. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, jam iš S. B. priteista 1037,38 Lt turtinei žalai ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. B. priteista valstybei 500 Lt už nukentėjusiajam R. N. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteistas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3, 5, 7 punktus už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 5 d., apie 22 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su sutuoktine L. B. ir sutuoktinės tėvu R. N. metu, nesunkiai sutrikdė dviejų šeimos narių sveikatą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, o būtent:

2012-08-05 apie 22.30 val. būdamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje konflikto metu sudavė sutuoktinei L. B. vieną smūgį ranka į veidą ir taip sukėlė nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, iš sandėliuko atsinešęs benzininį pjūklą „Husqvarna“, tyčia veikiančio benzininio pjūklo grandine sužalojo sutuoktinę L. B., padarė nukentėjusiajai plėštinį dešinės šlaunies sužalojimą su daliniu tiesiojo bei visišku plačiojo šoninio šlaunies raumenų pažeidimu, ir taip nesunkiai sutrikdė šeimos nario – sutuoktinės L. B. sveikatą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme veikiančiu benzininiu pjūklu „Husqvarna“ tyčia sužalojo sutuoktinės L. B. tėvą R. N., padarė nukentėjusiajam R. N. plėštinę žaizdą dešiniajame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairėje čiurnoje, kairės plaštakos II piršto trauminę amputaciją ties proksomaline falanga, atvirą kairio šeivikaulio distalinį galo lūžį, atvirą kairio šokikaulio išnirimą, atvirą kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžį, taip nesunkiai sutrikdė šeimos nario – sutuoktinės L. B. tėvo R. N. sveikatą.

Apeliaciniame skunde gynėjas prašo nuosprendį pakeisti. Pašalinti veiką kvalifikuojančią aplinkybę - BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, sumažinti bausmę ir civilinius ieškinius.

Nurodo, kad S. B. veiksmai kiekvienu atveju buvo nukreipti prieš konkretų asmenį ir patys savaime negalėjo kelti pavojaus kitų asmenų gyvybei. Pažymi, kad S. B. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 138 str. 2 d. 7 p. grindžiamas vien nukentėjusiosios L. B. parodymais, kad įvykio metu dalyvavo jos ir S. B. mažametis vaikas, kuris buvo greta ir matė tėvo veiksmus su pjūklu, nukreiptus prieš motiną ir senelį. Teigia, kad be nukentėjusiosios L. B. parodymų apie tariamą mažamečio dalyvavimą įvykyje ir jam sukeltą pavojų nėra jokių kitų duomenų, kurie objektyviai patvirtintų tokią aplinkybę. Akcentuoja, kad nukentėjusysis R. N. apie tai nėra davęs jokių parodymų. Nurodo, kad neapklaustas liko mažametis įvykio dalyvis. Mano, kad S. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., 5 p., tačiau pagal BK 138 str. 2 d. 7 p. ši veika kvalifikuota visiškai nepagrįstai.

Teigia, kad neteisingas nusikalstamos veikos kvalifikavimas turėjo įtakos ir skiriant S. B. bausmę, nes skundžiamame nuosprendyje pabrėžta, kad aplinkybė, dėl kurios S. B. nusikalstama veika kvalifikuota dar ir pagal minėtą ginčijamą punktą, sunkina jo atsakomybę.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltinamojo poziciją ieškinių atžvilgiu, atsižvelgė tik į jo teiginį apie ieškinių pripažinimą, skundžiamame nuosprendyje nutylėdamas ir niekaip neįvertindamas S. B. išsakytos nuostatos dėl per didelio reikalaujamų priteisti sumų dydžio. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad labai skiriasi tiek nukentėjusiesiems priteistų turtinių žalų dydžiai, tiek patirtų sužalojimų kiekis ir išliekamosios pasekmės, tačiau teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį į šias aplinkybes neatsižvelgė. Nurodo, kad nukentėjusysis R. N., reikalaudamas 637,38 Lt už medikamentus ir kitas medicinines priemones, mokėjimo dokumentus pateikė tik nedidelei daliai šių reikalavimų pagrįsti, o 400 Lt, išleistų taksi paslaugoms, nepagrindė jokiais dokumentais ar kitais įrodymais. Teigia, kad neturėdamas jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų, pirmosios instancijos teismas neturėjo ir jokio pagrindo išvadai, kad Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas rašytiniais dokumentais ir todėl visiškai tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Gynėjas neginčija S. B. kaltės ir jo nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Gynėjas skundžia nuosprendžio dalį, kuria S. B. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Taip pat nesutinka su civilinių ieškinių dydžiu, paskirtos bausmės dydžiu.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis S. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei priėmė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Nuteistojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir už šią veiką S. B. yra pagrįstai nuteistas, nes teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis padarė nesunkų sveikatos sužalojimą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

Sužalojimas kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip pa­da­ry­tas kitų žmonių gyvybei pa­vo­jin­gu bū­du ta­da, kai siek­da­mas sužaloti ki­tą as­me­nį kal­ti­nin­kas pa­nau­do­ja to­kį bū­dą, ku­ris yra pa­vo­jin­gas ne tik sie­kia­mo sužaloti žmo­gaus, bet ir bent vie­no ki­to ar ke­lių ki­tų žmo­nių gyvybei, šią ap­lin­ky­bę su­vok­da­mas, ir kai grėsmė ki­tų žmo­nių gyvybei yra re­a­li. To­dėl bū­ti­na nu­sta­ty­ti, kad kal­ti­nin­kas šią ap­lin­ky­bę su­vo­kė ir kad dėl jo veiks­mų bu­vo ki­lu­si re­a­li grės­mė ki­tų žmo­nių gyvybei. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus.

Taigi sužalojimas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu yra tada, kai kaltininkas, siekdamas sužaloti kitą žmogų arba veikdamas neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, naudoja tokias priemones ar būdus, atlieka tokius veiksmus, dėl kurių gali būti sužalotas ne vienas žmogus.

Šiuo atveju bylos specifika reikalauja dėmesio būtent veikiančio benzininio pjūklo panaudojimui kaip itin svarbiai aplinkybei kaltinamojo veikai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad didesnio pavojaus šaltinio ­– benzininio pjūklo panaudojimas, akivaizdžiai gali lemti sužalojimus ne tik sie­kia­mo sužaloti žmo­gaus sveikatai, bet ir ki­tų žmo­nių gyvybei. Nukentėjusiosios L. B. parodymais nustatyta, kad įvykio metu dalyvavo bei buvo šalia nukentėjusiųjų ir mažametis vaikas, kuris ne tik matė savo tėvo S. B. veiksmus su veikiančiu benzininiu pjūklu prieš motiną ir senelį, bet netgi prašė tėvo šiuos veiksmus baigti. Netikėti L. B. parodymais, kurie sutampa ir su kitais byloje esančiais duomenimis, apylinkės teismas neturėjo pakankamo teisinio pagrindo. Taip yra pagrindas daryti išvadą, kad nuteistasis tikrai girdėjo vaiko prašymą nutraukti veiksmus ir neabejotinai jį matė. L. B. parodymais nustatyta, kad įvykio metu ji pastūmė vaiką, jis krito, nes priešingu atveju S. B. jį būtų sužalojęs pjūklu. Taip pat ji patvirtino aplinkybę, kad vaikas buvo 1-1,5 m atstumu nuo nukentėjusiųjų kai jie buvo sužaloti nuteistojo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog padidinto pavojaus šaltinio, akivaizdžiai galinčio lemti sužalojimus, – veikiančio benzininio pjūklo panaudojimas šalia mažamečio vaiko reiškia pavojingą kitų žmonių gyvybei nusikaltimo padarymo būdą, o nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Kolegija daro išvadą, kad bausmė apeliantui paskirta teisinga.

Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Vienas iš bausmės paskirties tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę S. B., atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Be to, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka. S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam bausmė – terminuotas laisvės atėmimas skirta pagrįstai.

Kolegija pažymi, kad paskirta reali 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį ir nėra per griežta. Taigi paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo bausmės dydį mažinti.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Bausmės rūšis ir dydis paskirtas tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo.

Taip pat atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl priteistų civilinių ieškinių. Kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį. CK 6.283 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius tokiais atvejais sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamais veiksmais L. B. ir R. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. L. B. dėl plėštinės dešinės šlaunies sužalojimo su dalinio tiesiojo bei visišku plačiojo šoninio šlaunies raumenų pažeidimu buvo operuota, susiūti raumenys, 20 cm ilgio žaizda drenuota, siūta, 3 savaites riboti aktyvūs judesiai, vėliau vaikščiojo šlubuodama.

R. N. konstatuota plėštinės žaizdos dešiniajame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairėje čiurnoje, kairės plaštakos II piršto trauminė amputacija ties proksimaline falanga, atviras šeivikaulio distalinio galo lūžis, atviras kairio šokikaulio išnirimas, atviras kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis. Kairės kojos žaizdos supūliavo.

Teisme apklaustas S. B. nurodė, kad sutinka tiek su nukentėjusiųjų, tiek su Valstybinės ligonių kasos civiliniais ieškiniais ir juos atlygins dalimis (t. 2, b. l. 171).

Kaip matyti iš R. N. civilinio ieškinio, gydantis dėl patirtų sužalojimų jam teko pirkti vaistus, kurių bendra vertė 637,38 Lt, ir 2 kartus per mėnesį (5 mėnesius) taksi vykti pas gydytojus, dėl ko išleido 400 Lt. Nors nukentėjusysis pateikė teismui tik dalį rašytinių įrodymų, pagrindžiančių sveikatos sugrąžinimo išlaidas (mokėjimo kvitus už vaistus 277,38 Lt), teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokias išlaidas nukentėjusysis patyrė, jo nurodyti 637,38 Lt vaistams pirkti, atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą, gydymo pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegijos nuomone, yra reali. Pagrįstais pripažintini ir 400 Lt už taksi paslaugas, nes akivaizdu, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusysis savarankiškai negalėjo judėti ir turėjo vykti pas gydytojus.

Konstatuotina, kad Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys įrodytas rašytiniais įrodymais, nėra jokio pagrindo abejoti valstybinės institucijos pateiktu dokumentu (t. 1, b. l. 118-119), kuriame nurodyta, kokios sumos buvo sumokėtos už nukentėjusiųjų gydymą, todėl pagrįstai visiškai tenkintas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą, teismas tinkamai taikė šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas, nebuvo nukrypta ir nuo susiformavusios teismų praktikos. Kita vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Byloje nustatyta, kad S. B. padarė LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3, 5, 7 punktuose numatytą nusikaltimą tiesiogine tyčia, kurio padariniai – nukentėjusiųjų L. B. ir R. N. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusioji L. B. patyrė plėštinį dešinės šlaunies sužalojimą su daliniu tiesiojo bei visišku plačiojo šoninio šlaunies raumenų pažeidimu, o tai sukėlė laikiną nedarbingumą, R. N. patyrė plėštines žaizdas dešiniajame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairėje čiurnoje, kairės plaštakos II piršto trauminę amputaciją ties proksimaline falanga, atvirą kairio šeivikaulio distalio galo lūžį, atvirą kairio šokikaulio išnirimą, atvirą kairio blauzdikaulio vidinės kulšnies lūžį.

Akivaizdu, kad nukentėjusieji dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata yra viena aukščiausių vertybių, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

Išanalizavus nagrinėjamą bylą matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos žalos sukeltas pasekmes, būtent į tai, kad nukentėjusieji patyrė skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, veika padaryta tyčiniais veiksmais.

Pažymėtina, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Teismas vertino kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertino sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiesiems priteistas po 30000 Lt neturtinės žalos dydis negali pažeisti skirtingų nukentėjusiųjų ir jiems žalą padariusio asmens – nuteistojo – interesų ir pagrįstai įgyvendins įstatymų leidėjo nustatytą visišką neteisėtais veiksmai padarytos žalos kompensavimo funkciją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis yra sveikas, galintis dirbti, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus, pats nurodęs, jog galės dalimis atlyginti civilinius ieškinius, todėl vien ta aplinkybė, kad šiuo metu jo pajamos yra nedidelės, negali būti laikoma išskirtine, dėl kurios neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas pažeidžiant nukentėjusiųjų interesus.

Pažymėtina, kad šiuo atveju nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos dydis nėra tos pasekmės, kurias vertinant nustatoma priteistina neturtinė žala. Teisingumo principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą mažinti nėra pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusiųjų interesai ir teisingumo principas.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais, todėl nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. B. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.