Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-176-779/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-25
Bylos Nr.: e2A-176-779/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05922-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Inga Staknienė
Ieškovas: T. D., Lietuvos Futbolo
Atsakovas: S. M.

Kategorijos

2.2.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinės bylos Nr. e2A-176-779/2022

Teisminio proceso Nr.

2-68-3-05922-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.12 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų Lietuvos futbolo federacijos ir T. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. D. ir Lietuvos Futbolo federacijos ieškinį atsakovui S. M. dėl garbės ir orumo, dalykinės reputacijos gynimo, tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją paneigimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos futbolo federacija (toliau – LFF) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad internetinėje vaizdo įrašų dalijimosi platformoje „Youtube“ atsakovo S. M. 2020 m. birželio 20 d. viešai paskelbtame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ apie ieškovę Lietuvos futbolo federaciją atsakovo paskleisti teiginiai, kad: „(…)futbolą Lietuvos visą laikė valdė banditai ir dabar valdo (…)“; „(…)ne futbolo federacijos prezidentas ir ne kas kitas, o būtent Š. (A. P.) tvarko visus reikalus (…)Lietuvos futbolo pasaulyje“;„(...) jisai (A. P.) sugebėjo po savimi pasiglemžti futbolo federaciją (...)“; „(...) Lietuvos futbolą valdė ir dabar valdo nusikaltėliai (...) “; „(...) Lietuvos futbolo federacija (...) buvo susijęs ir yra susijęs su nusikalstamu pasauliu ir nusikalstamo pasaulio lyderiais“, žemina Lietuvos futbolo federacijos dalykinę reputaciją ir neatitinka tikrovės bei įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo asmeninėje platformos „Youtube“ paskyroje patalpinti ir neterminuotą laiką išlaikyti vaizdo įrašą su atsakovo asmeniškai be jokių komentarų atliekamu šių teiginių paneigimu (perskaitymu): „Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad S. M. 2020 m. birželio 20 d. viešai platformoje „Youtube“ paskelbtame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ apie Lietuvos futbolo federaciją S. M. paskleisti teiginiai, kad: „(...) futbolą Lietuvos visą laikė valdė banditai ir dabar valdo (...) “; „(...) ne futbolo federacijos prezidentas ir ne kas kitas, o būtent Š. (A. P.) tvarko visus reikalus (...) Lietuvos futbolo pasaulyje“; „(...) jisai (A. P.) sugebėjo po savimi pasiglemžti futbolo federaciją (...) “; „(...) Lietuvos futbolą valdė ir dabar valdo nusikaltėliai (...) “; „(...) Lietuvos futbolo federacija (...) buvo susijęs ir yra susijęs su nusikalstamu pasauliu ir nusikalstamo pasaulio lyderiais“, žemina Lietuvos futbolo federacijos dalykinę reputaciją ir neatitinka tikrovės“ arba, alternatyviai, pripažinti, kad internetinėje vaizdo įrašų dalijimosi platformoje „Youtube“ atsakovo S. M. 2020 m. birželio 20 d. viešai paskelbtame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ apie ieškovą Lietuvos futbolo federaciją atsakovo paskleisti teiginiai, kad: „(...) futbolą Lietuvos visą laikė valdė banditai ir dabar valdo (...) “; „(...) ne futbolo federacijos prezidentas ir ne kas kitas, o būtent Š. (A. P.) tvarko visus reikalus (...) Lietuvos futbolo pasaulyje“; „(...) jisai (A. P.) sugebėjo po savimi pasiglemžti futbolo federaciją (...) “; „(...) Lietuvos futbolą valdė ir dabar valdo nusikaltėliai (...) “; „(...) Lietuvos futbolo federacija (...) buvo susijęs ir yra susijęs su nusikalstamu pasauliu ir nusikalstamo pasaulio lyderiais“, yra nesąžininga ir faktinio pagrindo neturinti atsakovo nuomonė, bei įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovo asmeninėje platformos „Youtube“ paskyroje patalpinti ir neterminuotą laiką išlaikyti vaizdo įrašą su atsakovo asmeniškai be jokių komentarų atliekamu šios teismo sprendimo rezoliucinės dalies perskaitymu: „Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad S. M. 2020 m. birželio 20 d. viešai platformoje „Youtube“ paskelbtame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ apie Lietuvos futbolo federaciją S. M. paskleisti teiginiai, kad: „(...) futbolą Lietuvos visą laikė valdė banditai ir dabar valdo (...)“; „(...) ne futbolo federacijos prezidentas ir ne kas kitas, o būtent Š. (A. P.) tvarko visus reikalus (...) Lietuvos futbolo pasaulyje“; „(...) jisai (A. P.) sugebėjo po savimi pasiglemžti futbolo federaciją (...)“; „(...) Lietuvos futbolą valdė ir dabar valdo nusikaltėliai (...)“; „(...) Lietuvos futbolo federacija (...) buvo susijęs ir yra susijęs su nusikalstamu pasauliu ir nusikalstamo pasaulio lyderiais“, yra nesąžininga ir faktinio pagrindo neturinti S. M. nuomonė“.

2. Ieškovė nurodė, kad minėti teiginiai žemina jos reputaciją ir neatitinka tikrovės. Ieškovė yra įsitikinusi, kad ginčo teiginiais atsakovas paskleidė ne savo asmeninę nuomonę, o žinias apie Lietuvos futbolo federaciją. Ieškovės vertinimu, egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje numatytos ieškovės dalykinės reputacijos gynimo sąlygos. Tai, kad ginčo teiginiai buvo paskleisti viešai, ieškovė grindžia aplinkybe, jog jie buvo patalpinti internetinėje vaizdo įrašų dalijimosi platformoje „Yotube“ atsakovo sukurtame ir įkeltame įraše „(duomenys neskelbtini)“. Įrašas iš karto sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir iššaukė stiprią neigiamą reakciją ieškovės atžvilgiu. Ieškinio parengimo dieną ginčo įrašas peržiūrėtas 498943 kartų, daugiau kaip 9,3 tūkstančių kartų įvertintas teigiamai, susilaukė 759 komentarų, kurių absoliuti dauguma yra akivaizdžiai neigiami, priešiški ieškovės atžvilgiu. Po ginčo įrašo sekė ir kiti atsakovo parengti ir platformoje „Yotube“ patalpinti susiję vaido įrašai: 2020 m. liepos 1 d. pasirodė įrašas „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. liepos 12 d. – įrašas „(duomenys neskelbtini), o 2020 m. liepos 22 d. – „(duomenys neskelbtini)”, kurie vidutiniškai sulaukė daugiau kaip 166335 peržiūrų.

3. Ieškovė pažymėjo, jog minėti įrašai šią dieną yra viešai prieinami „Yotube“, taip pat kitur internete. Ginčo įrašas yra žiūrimiausias visų laikų atsakovo sukurtas vaizdo įrašas. Ginčo įraše atsakovas pateikia šias dvi esmines žinias: pirma, LFF visą laikė valdė ir valdo banditai, o „bandito“ A. P. dalyvavimas LFF veikloje yra vienas to įrodymų; antra, A. P. yra pasiglemžęs LFF, todėl jis, nepaisant formalių LFF organų ir jų kompetencijos, faktiškai vienvaldiškai priima visus LFF sprendimus, ją asmeniškai valdo. Ginčo teiginiai savo pobūdžiu yra neigiami, žeminantys ir menkinantys.

4. Nurodė, jog atsakovas 2021 m. sausio 6 d. įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Tiesa yra“, kurios tikslas – skelbti visuomenei tiesą. Taigi, atsakovas savo rengiamus vaizdo, garso įrašus supranta kaip savo „misijos“ skelbti tiesą vykdymą. Ginčo teiginiai yra suformuluoti kaip atsakovo kategoriškas tvirtinimas, nepaliekantis vietos jokioms abejonėms, jog galėtų būti kitaip. Teigė, jog didžioji dalis įrašo komentatorių atsakovą pripažįsta žurnalistu, o ginčo įrašą supranta kaip žurnalistinį tyrimą, tuo labiau, kad ir pats atsakovas ginčo įraše mini apie savo, kaip žurnalisto, atliktus tyrimus.

5. Ieškovas T. D. pareikštu ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovo S. M. paskleistos (bet kuris teiginys) žinios: „<...> tačiau esminis klausimas yra kiek jis vadovauja ir kiek jis yra tiesiog statytinis, na nominali figūra <...>“; „<...> šiuo metu tai yra žmogus, kurio likimas <...> jis puikiai supranta, kad jo likimas priklauso būtent nuo Š. <...>“; „<...> aš niekad negalvojau, kad iš tikrųjų dabar į tą žmogų žiūrėsiu, kaip į visišką Š. marionetę <...>“; „<...>T. D. kandidatuos į Lietuvos futbolo federacijos prezidento poziciją ir, aišku, tik nuo Š. priklauso, ar jam tai pavyks, ar nepavyks <...>“; „<...> Taip, T. D. likimas priklauso būtent nuo Š. Taip, ar T. D. bus perrinktas Lietuvos futbolo federacijos prezidentu, priklauso nuo to, ar jisai užsitikrins Š. paramą <...>“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo T. D. garbę ir orumą ir įpareigoti atsakovo S. M. www.youtube.com paskyroje, atskirame vaizdo įraše, kuris būtų pavadintas „T. D. garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas“, paskelbti ir ne trumpiau kaip 1 metus skelbti tokio turinio vaizdo ir garso įrašą: “Interneto tinklalapyje www.youtube.com mano paskyroje 2020-06-20, 2020-07-01, 2020-07-12 ir 2020-07-22 dienomis paskelbiau tikrovės neatitinkančias, T. D. garbę ir orumą žeminančias žinias: „<...> tačiau esminis klausimas yra kiek jis vadovauja ir kiek jis yra tiesiog statytinis, na nominali figūra <...>“; „<...> šiuo metu tai yra žmogus, kurio likimas <...> jis puikiai supranta, kad jo likimas priklauso būtent nuo Š. <...>“; „<...> aš niekad negalvojau, kad iš tikrųjų dabar į tą žmogų žiūrėsiu, kaip į visišką Š. marionetę <...>“; „<...> T. D. kandidatuos į Lietuvos futbolo federacijos prezidento poziciją ir, aišku, tik nuo Š. priklauso, ar jam tai pavyks, ar nepavyks <...>“; „<...> Taip, T. D. likimas priklauso būtent nuo Š. Taip, ar T. D. bus perrinktas Lietuvos futbolo federacijos prezidentu, priklauso nuo to, ar jisai užsitikrins Š. paramą <...>“; Šios žinios yra pašalintos įsiteisėjus teismo sprendimui” arba alternatyviai, pripažinti, kad atsakovo S. M. paskleistos (bet kuris teiginys) nuomonės: „<...> tačiau esminis klausimas yra kiek jis vadovauja ir kiek jis yra tiesiog statytinis, na nominali figūra <...>“; „<...> šiuo metu tai yra žmogus, kurio likimas <...> jis puikiai supranta, kad jo likimas priklauso būtent nuo Š.<...>“; „<...> aš niekad negalvojau, kad iš tikrųjų dabar į tą žmogų žiūrėsiu, kaip į visišką Š. marionetę <...>“; „<...>T. D. kandidatuos į Lietuvos futbolo federacijos prezidento poziciją ir, aišku, tik nuo Š. priklauso, ar jam tai pavyks, ar nepavyks <...>“; „<...> Taip, T. D. likimas priklauso būtent nuo Š. Taip, ar T. D. bus perrinktas Lietuvos futbolo federacijos prezidentu, priklauso nuo to, ar jisai užsitikrins Š. paramą <...>“, neturi faktinio pagrindo ir žemina ieškovo T. D. garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovo S. M. www.youtube.com paskyroje, atskirame vaizdo įraše, kuris būtų pavadintas „Dėl T. D. garbę ir orumą žeminančių, nuomonių paskelbimo“, paskelbti ir ne trumpiau kaip 1 metus skelbti tokio turinio vaizdo ir garso įrašą: “Interneto tinklalapyje www.youtube.com mano paskyroje 2020-06-20, 2020-07-01, 2020-07-12 ir 2020-07-22 dienomis buvau paskelbęs neturinčias faktinio pagrindo nuomones apie T. D., kurios žemina jo garbę ir orumą: „<...> tačiau esminis klausimas yra kiek jis vadovauja ir kiek jis yra tiesiog statytinis, na nominali figūra <...>“; „<...> šiuo metu tai yra žmogus, kurio likimas <...> jis puikiai supranta, kad jo likimas priklauso būtent nuo Š. <...>“; „<...> aš niekad negalvojau, kad iš tikrųjų dabar į tą žmogų žiūrėsiu, kaip į visišką Š. marionetę <...>“; „<...> T. D. kandidatuos į Lietuvos futbolo federacijos prezidento poziciją ir, aišku, tik nuo Š. priklauso, ar jam tai pavyks, ar nepavyks <...>“; „<...> Taip, T. D. likimas priklauso būtent nuo Š. Taip, ar T. D. bus perrinktas Lietuvos futbolo federacijos prezidentu, priklauso nuo to, ar jisai užsitikrins Š. paramą <...>“; Šios nuomonės yra pašalintos įsiteisėjus teismo sprendimui“; įpareigoti atsakovą S. M. per 48 valandas po teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš atsakovui S. M. priklausančios www.youtube.com paskyros vaizdo įrašų dalis, kuriose yra paskleisti šie teiginiai. Dėl žeminančio žinių pobūdžio I narių konferencijoje, visiems konferencijos dalyviams balsuojant slaptai, o vienam asmeniui nulemiant jo išrinkimą bei tam pačiam vienam asmeniui manipuliuojant ieškovu kaip marionete LFF prezidento pareigose, t. y. apie ieškovą itin didelei žiūrovų auditorijai yra formuojama nuomonė kaip apie LFF asociacijos narių ir visos futbolo bendruomenės pasitikėjimo nevertą asmenį, kadangi jis veikia ne pagal įstatus asociacijos veiklos tikslų įgyvendinimui, o vieno asmens interesais, t. y. tik kaip nominalus LFF vadovas, o tikrasis LFF vadovas yra asmuo, įvardijamas kaip Š. Tokiu būdu atsakovas Youtube kanale savo paskyroje itin plačiai auditorijai formuoja nuomonę apie ieškovą, kaip apie asmenį, kuris yra išrenkamas LFF prezidentu, ne vadovaujantis LFF įstatais.

6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tai, kad ieškovė Lietuvos futbolo federacija yra susijusi su nusikalstamo pasaulio nariais ir tampa galimai priegloba jiems ne tik, kad yra visuotinai yra gerai žinomas faktas, tačiau jis yra netgi patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija. Atsakovo nuomone, ieškovas bei A. P. siekia suvaržyti atsakovo S. M. saviraiškos teisę bei galimai jį įvelti į teisminius ginčus. Atsakovas, pradėdamas savo video blogą, pirmiausiai akcentuoja, kad tai yra jo asmeninė nuomonė ir pokalbis šia tema.

Atsiliepimas

7. Atsakovas nurodė, kad ieškovų veikla yra susijusi su viešuoju interesu, todėl jie yra laikomi viešais asmenimis, todėl turi būti pakantesni, tolerantiškesni, kantresni savo veiklos kritikai. Teigė, jog dėl ieškovo vykdomos veiklos ar kitų aplinkybių, kurios yra susijusios su ieškovu, yra kilęs ne vienas skandalas, kuris sukėlė visuomenėje ypatingai didelį atgarsį bei visuomenės reakciją.

8. Nurodė, jog atsakovas apie ieškovus nepaskleidė jokių faktų ar teiginių, o išsakė tik savo nuomonę bei pagrįstą kritiką, kuriai turėjo pagrįstą ir objektyvų pagrindą išsakyti, kuris yra viešoje erdvėje skelbtos informacijos ir duomenų pagrindu. Atsakovas pabrėžė, jog jis niekuomet nemenkino ieškovo T. D. pasiekimų sporto srityje, o priešingai, viename savo video bloge juos netgi pabrėžė, paminėdamas T. D. pelnytą reikšmingą įtaką rungtynių eigai turėjusį vienintelį įvartį Lietuvos rinktinės rungtynėse su Italijos rinktine. Tai, kad A. P. įtaka LFF veikloje yra ypatingai reikšminga ir tai, kad jis galimai yra faktinis LFF vadovas, patvirtina tiek jo užimtas postas, tiek ir visuomenės informavimo priemonės skelbtos publikacijos.

9. Atsakovas pažymėjo, kad „YouTube“ nėra visuomenės informavimo priemonė, o socialinė platforma, kurioje gali užsiregistruoti bet kuris fizinis asmuo, kuris gali dalintis bet kokiu jam patinkančiu turiniu, įskaitant asmens nuomonę, išgyvenimus, asmeninę patirtį ar kitą jo norimą informaciją. Tokie asmenys, kurie kelia informaciją į „YouTube“ platformą yra kūrėjai, videoblogeriai ar kiti asmenys, kurie nori bendrauti su socialiniame tinkle esančiais žmonėmis, o ne žurnalistai, kurie siekia taip informuoti visuomenę ar skleisti informaciją. Socialiniame tinkle registruotų vartotojų keliamas turinys beveik nėra ribojamas, jam taip pat nėra taikomas tiesos kriterijus ir/ar žurnalistų etikos reikalavimai. Šiuo atveju atsakovas S. M. būtent ir kėlė savo asmeninę patirtį bei nuomonę „video blogų“ būdu į socialinį tinklą, o ne siekė veikti kaip visuomenės informavimo priemonė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pirmą grupę teiginių ginčija ieškovė Lietuvos futbolo federacija, kaip paskleistus apie ieškovę, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovės Lietuvos futbolo federacijos gerą vardą, o antrąją grupę teiginių ginčija ieškovas T. D., kaip paskleistus apie ieškovą ir neatitinkančius tikrovės bei žeminančius ieškovo garbę ir orumą.

12. Teismas nurodė, jog nagrinėjant garbės ir orumo, dalykinės reputacijos gynimo bylą svarbu nustatyti visas atsakomybės sąlygas: žinių paskleidimo faktą, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą, taip pat žeminantį žinių pobūdį. Nagrinėjamu atveju ginčijamų teiginių paskleidimo faktas, taip pat, jog šiuos teiginius paskleidė atsakovas, įrodyta, nes ginčo teiginiai buvo paskleisti viešoje Youtube platformoje, vaizdo įraše matyti informaciją pateikiantis asmuo. Teismas konstatavo, jog tai, kad ginčo teiginiai paskleisti apie ieškovus, patvirtina atitinkamos dalies reportažo kontekstas, atsakovo minimi faktai, identifikuojant tiek asmens vardą, pavardę bei juridinio asmens pavadinimą.

13. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovai, teigdami, jog atsakovas paskleidė žinią, akcentavo reportažo pradžioje pasirodžiusį šaukinį “Tiesa yra svarbu”, kas, ieškovų įsitikinimu, patvirtina, jog visame reportaže atsakovas skelbė žinias. Tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, jau pačioje reportažo pradžioje atsakovas nurodo, kad bus pateikta jo asmeninė nuomonė.

14. Teismas sprendė, kad iš pilnos ieškovų prašomų paneigti teiginių formuluotės ir jų konteksto matyti, jog visi ieškovų prašomi paneigti teiginiai yra pateikiami kaip klausimas, pasvarstymas, abejonė, požiūris, subjektyvus įvykių vertinimas, interpretavimas.

15. Teismas nurodė vertinantis viso reportažo kontekstą, o ne atskirus atsakovo teiginius, ginčijamų teiginių formuluotes, pateikimo aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovai ginčija tik tam tikrą dalį nepalankios informacijos, todėl padarė išvadą, kad ginčo reportaže pateikta informacija suprantama kaip subjektyvus atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovo nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Lietuvos futbolo federacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, narystės pagrindu vienijantis Lietuvoje veikiančius futbolo klubus, atstovaujantis futbolo klubų interesus Lietuvoje ir užsienyje (Lietuvos futbolo federacijos įstatų 2 straipsnis, 4 straipsnis); T. D. yra Lietuvos futbolo federacijos prezidentas, išanalizavęs Lietuvos futbolo federacijos įstatuose nurodytas organizacijos funkcijas, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju abu ieškovai, tiek Lietuvos futbolo federacija, tiek T. D., kaip Lietuvos futbolo federacijos prezidentas, yra viešieji asmenys, apie kurių vykdomą veiklą visuomenė turi teisę žinoti, taip pat jiems taikytinos platesnės neigiamos informacijos apie juos bei jų veiklos kritikos ribos. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovų, kaip viešųjų asmenų statusą, pripažino ir patys ieškovai.

17. Teismas pažymėjo, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo ( CK 2.24 straipsnio 6 dalis), dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas.

18. Spręsdamas dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, teismas nurodė, jog svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Tik tuo atveju, jei asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam turi būti taikoma atsakomybė.

19. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovas, reikšdamas nuomonę apie ieškovų veiklą, būtų pažeidęs Visuomenės informavimo įstatyme nustatytus nuomonės reiškimo apribojimus (įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo pagrindinis tikslas ir skleidžiamos informacijos subjektas yra apibūdintas reportažo pavadinime: “(duomenys neskelbtini)”. Nurodė, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad pravarde “ (duomenys neskelbtini)” atsakovas įvardijo A. P., ėjusį Lietuvos futbolo federacijos viceprezidento pareigas, biudžeto komiteto pirmininko pareigas. Taip pat nebuvo ginčijamas atsakovo nurodytas faktas, kad A. P. į Lietuvos futbolo federacijos viceprezidento pareigas pasiūlė ne kas kitas, o pats prezidentas T. D.. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas turėjo realų pagrindą subjektyviam įsitikinimui, jog abu šie asmenys susiję ir bendradarbiauja, taip pat pagrindą abejonėms dėl paties prezidento pasiūlyto asmens įtakos jo priimamiems sprendimams.

21. Teismas, peržiūrėjęs ginčo vaizdo įrašus, nustatė, kad Lietuvos futbolo federacijos ir jos prezidento veikla buvo ne pagrindinė, o tik antraeilė atsakovo kurto reportažų tema. Esminis atsakovo išsakytos kritikos objektas – su nusikalstamu pasauliu susijusių asmenų dalyvavimas Lietuvos futbolo federacijos veikloje ir valdyme. Teismas nurodė, kad atsakovas ginčo vaizdo įraše įvardijo visus su nusikalstamu pasauliu susijusius asmenis ir konkrečiu laikotarpiu konkrečias jų užimamas pareigas Lietuvos futbolo federacijos valdymo organuose. Tai yra faktai, kurių atitikimas šioje civilinėje byloje nebuvo kvestionuojamas. Būtent po šių faktų paminėjimo sekė ieškiniais ginčijamos atsakovo išvados, apibendrinimai, o po to akcentuojama, kad bus kalbama ne apie futbolą, o apie šią asmenybę.

22. Teismas sprendė, kad ginčijamos informacijos pateikimo tikslas yra ne Lietuvos futbolo federacijos ar jos prezidento T. D. reputacijos menkinimas, o jau visuomenėje egzistuojančio neigiamo požiūrio į Lietuvos futbolo federaciją priežasčių analizė, siekiama atkreipti šalies sporto visuomenės dėmesį į priimamus Lietuvos futbolo federacijos sprendimus, federacijos veiklos skaidrumą, analizuoti Lietuvos futbolo federacijos valdymo organuose dalyvaujančių asmenų reputaciją.

23. Teismas nustatė, jog atsakovas nevartojo ieškovus įžeidžiančių žodžių, jis pateikė savo subjektyvų jam žinomų faktinių aplinkybių vertinimą, jo išsakyti komentarai nesudaro pagrindo eiliniam žiūrovui spręsti, kad tai yra neginčytinas faktas, greičiau tai yra suprantama kaip atsakovo išreikšta abejonė, dvejonė, susijusi su visuomenės interesu – Lietuvos futbolo federacijos veiklos organizavimo skaidrumu. Pažymėjo, kad tai, ar nuomonė yra etiška ir sąžininga yra vertinamasis kriterijus, todėl tais atvejais, kai pagal nuomonės pareiškimo kontekstą, formuluotes negalima daryti vienareikšmės išvados apie jos įžeidžiantį pobūdį, ieškovas turi nurodyti ir neigiamus padarinius, kuriuos jam sukėlė ginčytina nuomonė.

24. Teismas, nustatęs, kad atsakovo pateikta informacija buvo jo nuomonė, kuriai kilti buvo pakankamas faktinis pagrindas ir kurios pareiškimo tikslas buvo supažindinti visuomenę su viešo asmens veikla, kad ši nuomonė buvo išreikšta nors ir naudojant aštresnius pasisakymus, tačiau etiškai, nurodė, jog ieškovai, manantys priešingai, turėjo ne tik paneigti šias aplinkybes, bet taip pat ir įrodyti patirtą žalą bei jos dydį.

25. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų prie atsiliepimo į ieškinį pridedamų publikacijų matyti, kad Lietuvos futbolo federacijos reputacija ir iki ginčo reportažo nebuvo gera. Nurodė, jog viešoje erdvėje nuo 2011 metų periodiškai pasirodo analogiško konteksto publikacijos, reportažai bei kita viešai skelbiama informacija apie su nusikalstamu pasauliu susijusių asmenų dalyvavimą ar siekį dalyvauti Lietuvos futbolo federacijos valdymo organuose, tačiau anksčiau paskleistų analogiško pobūdžio teiginių atitikimo tikrovei bei jų santykių su ieškovų teise į garbę ir orumą, gerą vardą, ieškovai nekvestionavo.

26. Teismo vertinimu, ginčo reportažuose atsakovo padarytos išvados, nuomonė negali būti laikoma suformuota be pakankamo faktinio pagrindo, skelbiama siekiant pažeminti ar įžeisti ieškovus, sumenkinti jų reputaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27. Ieškovė Lietuvos futbolo federacija pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas Lietuvos futbolo federacijos ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - tenkinti Lietuvos futbolo federacijos ieškinį dėl dalykinės reputacijos gynimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

27.1. šioje byloje teismas pirmiausia turėjo po vieną analizuoti LFF nurodytus penkis teiginius ir argumentuotai nuspręsti, ar tai yra žinia ar nuomonė, o nusprendus, kad teiginiai vis tik yra nuomonė, turėjo vertinti, ar nuomonė reiškiama sąžiningai, yra faktiškai pagrįsta ir nepažeidžia LFF dalykinės reputacijos.

27.2 Apelianto vertinimu, teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, priimtas neišanalizavus ir neįvertinus visos bylos medžiagos, taip pažeidžiant civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas reglamentuojančias įrodymų vertinimą, neatsižvelgiant į esamą tarptautinę bei Lietuvos teismų praktiką, ir dėl to padarius nepagrįstas išvadas.

27.3. Teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai nesirėmė specialisto išvada, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad teiginiai yra ne žinia, o nuomonė.

27.4. Pripažinęs teiginius nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog jie pateikti sąžiningai, etiškai ir turi pakankamą faktinį pagrindą.

27.5. Konstatuodamas, jog teiginiai yra nuomonė, teismas neanalizavo kiekvieno teiginio atskirai ir netgi neišskyrė LFF ir T. D. ginčijamų teiginių, nors LFF ir T. D. ginčijo skirtingus teiginius, neatsižvelgė į teiginių vietą ginčo įraše, neanalizavo, kaip tuos teiginius galėjo suprasti žiūrovai.

27.6. Pagrindinis teismo argumentas, kodėl teiginiai laikytini nuomone, o ne žinia, buvo tai, kad pačioje reportažo pradžioje atsakovas nurodo, kad bus pateikta jo asmeninė nuomonė vieno iš “Patreon” rėmėjų pasiūlyta tema, tačiau teismas visiškai neanalizavo ir nevertino šio pasisakymo konteksto, jo vietos ir reikšmės ginčo įraše.

27.7. Teismas nepagrindė savo išvados, jog visi teiginiai pateikiami kaip klausimas, pasvarstymas, abejonė, požiūris, subjektyvus įvykių vertinimas, interpretavimas, pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. įtvirtintus reikalavimus teismo sprendimui.

27.8. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad visuomenė atsakovą laiko žurnalistu ir ginčo įrašą suprato kaip žurnalistinį tyrimą. Tai, kad atsakovas pats savęs nelaiko žurnalistu, dar nereiškia, kad jis neturėtų būti juo laikomas. Pats atsakovas nurodė, kad jis 15 metų dirbo žurnalistu. Be to, 2021 m. naujienų portalo Delfi paskelbtame didžiausią įtaką Lietuvoje turinčių žiniasklaidos atstovų sąraše atsakovas, visuomenės nuomone, yra devintoje įtakingiausių žiniasklaidos atstovų vietoje, o ekspertų nuomone - šeštas įtakingiausių žiniasklaidos atstovų sąraše. Tai patvirtina, jog dauguma žiūrovų jį laiko žurnalistu. Atsakovas turėtų būti pripažintas žurnalistu ir jam turėtų būti taikomos Visuomenės informavimo įstatymo, Visuomenės informavimo etikos kodekso nustatytos pareigos.

27.9. Pripažinęs teiginius nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog jie pateikti sąžiningai, etiškai ir turi pakankamą faktinį pagrindą.

Atsiliepimas

27.10. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad teiginių, jog LFF valdo banditai, pagrindžiantys faktai yra: buvusių LFF vadovų pasisakymai; viešai prieinama informacija (straipsniai, liudytojų prisiminimai); tai, kad 10 procentų LFF vykdomojo komiteto narių yra teisti (A. P., Ž. B.). Taigi, teiginys, jog LFF visą laiką valdė ir valdo banditai iš esmės grindžiamas kitų asmenų pasisakymais, straipsniais spaudoje, ir tuo, kad 2 iš 20 LFF Vykdomojo komiteto narių yra teisti asmenys. Nurodė, jog dalis atsakovo į bylą pateiktų publikacijų, Seimo rezoliucija, pokalbiai su buvusiais LFF vadovais, kurie neva tai sudaro faktinį jo pasisakymų pagrindą, yra paskelbti vėliau, nei paties atsakovo ginčo įrašas, taigi, jie negali būti laikomi faktiniu pagrindu teiginiams susiformuoti. Pažymėjo, kad atsakovo nurodytų teistų asmenų - A. P. ir Ž. B. teistumas yra išnykęs ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie galiojantį teistumą. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog valdymo organuose yra asmenų, neatitinkančių įstatų reikalavimų.

27.11. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad ne LFF valdymo organai priima sprendimus, susijusius su futbolu, o būtent A. P.. Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent A. P. pakeitė LFF struktūrą.

27.12. Akivaizdu, kad, priešingai nei nusprendė teismas, teiginiai, jog LFF valdo ir valdė banditai, nusikaltėliai, nusikalstamo pasaulio lyderiai ir jie priiminėja visus sprendimus, t. y., siejimas su nusikalstamas veikas atliekančiais asmenimis jau pats savaime yra įžeidžiančio pobūdžio ir tokie teiginiai pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d. Tai, kad teiginiai yra žeminančio, dalykinę reputaciją menkinančio pobūdžio patvirtina ir specialisto išvada.

27.13. Nors LFF yra viešasis juridinis asmuo, tačiau tai nereiškia, kad LFF turi toleruoti žeminamojo ir reputacijos menkinamojo pobūdžio žinias ar nuomonę, skleidžiamą apie jį. LFF jos dalykinė reputacija yra labai svarbi dėl jos vykdomų projektų, narystės IFA ir UEFA, todėl ji gintina taip pat kaip ir kitų asmenų reputacija.

28. Atsakovas S. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Apeliaciniame skunde yra bandoma suformuoti išvadą, jog byloje pateikta specialisto išvada gali turėti privalomą įrodomąją galią. Šiuo atveju buvo atlikta net ne teismo ekspertizė, o pateikta tik specialisto išvada, kurią vertinant, pabrėžtina, kad specialisto išvadą sudaręs asmuo A. S. nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl teikiama išvada negali būti laikoma objektyvia ir turinčia įrodomąją galią. Be to, specialisto išvada ne tik, kad neturi įrodomosios galios, tačiau yra neaktuali ir tuo pagrindu, jog pačioje specialisto išvadoje yra nurodyta, kad yra nagrinėjamas ne visas atsakovo įkeltas vaizdo įrašas, o tik pateikti teiginiai. Taip pat specialisto išvada yra neaktuali ginčui, nes yra parengta ne pagal aktualų teisinį reglamentavimą. Paminėtina ir tai, kad specialisto išvadą teikti buvo pasirinktas asmuo, dėl kurio pasisakymų visuomenėje buvo kilęs skandalas.

Žemesnės instancijos teismas

28.2. Apeliaciniame skunde taip pat yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas paskleidė ne nuomonę, o žinią. Atsakovas nesutinka su tokiais apelianto teiginiais, nes jie yra nepagrįsti bei neteisėti, o minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra tinkamai pagrįsta bei motyvuota.

Atsiliepimas

28.3. Atsakovas siekia diskusijos, pokalbio bei išreikšti savo kritiką ir nuomonę, o ne skleisti teiginius ir/ar žinią. Tokiu būdu yra konstatuojama ir tai, kad nuomonės nereikia įrodyti, o atsakovo nuomonė atitiko leistinos kritikos ribas, buvo sąžininga ir objektyvi bei yra patvirtinama egzistuojančia faktine tiesa. Juo labiau, kad buvo siekiama skleisti ne žinią, o prisidėti prie bendro intereso klausimo ir vykstančios diskusijos.

28.4.. Pabrėžė, kad atsakovas diskutavo ne bendrai apie apelianto veiklą, jo sudėtį ir pan., pateikdamas subjektyvų vertinimą, kartu išsakydamas žeminančius epitetus ar pasisakymus, o apie labai konkrečius duomenis, kurie visuomenėje sulaukė labai didelio atgarsio ir jau buvo vieša visuomenės diskusija eilę metų.

28.5. Nurodė, kad „YouTube“ nėra visuomenės informavimo priemonė, o atsakovas nėra žurnalistas ir jis keldamas savo video įrašus į socialinio bendravimo platformą „YouTube“, neveikia kaip žurnalistas ir nesiekia informuoti visuomenės, kaip tai atlieka visuomenės informavimo priemonės. Pažymėjo, kad „YouTube“ yra „Google“ bendrovės socialinis tinklas, teikiantis vaizdo įrašų prieglobos paslaugas. Jame kiekvienas prisiregistravęs vartotojas gali nemokamai įkelti vaizdo įrašus.

Žemesnės instancijos teismas

28.6. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nagrinėdamas šį ginčą bei apelianto pateiktus reikalavimus atsakovo S. M. atžvilgiu, vertino per tą prizmę, jog atsakovas S. M. nėra žurnalistas, jam nėra taikomos Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos, o platforma, kurioje buvo pateikti vaizdo įrašai yra socialinė erdvė, o ne visuomenės informavimo priemonė, kaip klaidingai teigia apeliantas ir akivaizdu, kad tai suvokia kiekvienas platformos vartotojas, kuris gali ten skelbti jam patinkančius video įrašus.

28.7. Atkreipė dėmesį į atsakovo padėtį „YouTube“ platformoje. Jis kuria vlogus, t. y. vaizdo tinklaraščius. Vlogeriai paprastai kuria mados, kosmetikos, sporto, kelionių, kompiuterinių žaidimų, gyvenimo būdo ir kt. vaizdo tinklaraščius. Jie yra nepriklausomi kūrėjai, kurie išsako savo nuomonę ir/ar patirtį jiems arba visuomenei aktualiais klausimais, todėl jie nesiekia skleisti žinios, neatlieka žurnalistinių tyrimų, o to eigoje skleidžia tik savo asmeninę nuomonę ir patirtį apie visuomenei aktualius klausimus.

28.8. Jeigu būtų vadovaujamasi apelianto logika ir atsakovas būtų laikomas žurnalistu, o jo video įrašas - žurnalistinio tyrimo rezultatu, tai tuomet ginčas turėtų būti laikomas neteismingu bendrosios kompetencijos teismui.

28.9. Apeliantas reikalauja apie jį pateikti nuomonę, kritiką bei komentarus, kurie neatitinka realios faktinės situacijos, nes iš gausiai bylos medžiagoje esančių duomenų, yra matyti, kad ieškovas negali būti laikomas, kaip nesiejamas su nusikalstamo pasaulio atstovais ir tai tiek viešoje erdvėje, tiek valstybės institucijų lygmeniu buvo kalbėta kelis kartus, o Lietuvos Respublikos Seimas netgi pakartotinai reiškė dėl to susirūpinimą ir siekė skatinti LFF skaidrumą.

28.10. Šiuo metu apelianto vykdomojo komiteto sudėtyje yra A. P.. Vien jau šis faktas patvirtina atsakovo teiginius, kad apeliantas yra susijęs su nusikalstamu pasauliu. Paminėjo ir tai, kad šis asmuo ėjo ir LFF viceprezidento pareigas, kuris pavaduoja prezidentą, todėl akivaizdu, kad turi ypatingai didelę reikšmę LFF veikloje.

28.11. Atsakovas iš esmės pateikė komentarus, kurių esminė mintis yra ta, kad apeliantas yra susijęs su nusikalstamu pasauliu, o tai yra puikiai žinomas visuomenei faktas ir tai buvo patvirtina gausiais objektyviais duomenimis ir visuomenei yra gerai žinoma.

Atsiliepimas

29. Ieškovas T. D. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo LFF pateiktą apeliacinį skundą palaikantis ir prašo jį tenkinti pilna apimtimi.

Šalies argumentai

30. Ieškovas T. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą dalyje kurioje ieškovo T. D. ieškinys atsakovui S. M. buvo atmestas ir skundžiamoje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

30.1. Su teismo pozicija priskirti atsakovo visus teiginius nuomonės reiškimui, ieškovas nesutinka ir laiko tai netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu. Priešingai nei teismas daro išvadą, atsakovo teiginiai nėra nei klausimai, nei svarstymai, abejonės, požiūris ar subjektyvus įvykių vertinimas, interpretavimas, nes atsakovo paskleisti teiginiai yra aiškūs ir kategoriški, pareikšti be jokių abejonių.

30.2. Teismas neanalizuoja visų keturių ginčo teiginių.

30.3. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino žodžio „marionetė“ reikšmės ir nelaikė jo tokiu žodžiu, kuris žemina ieškovo garbę ir orumą. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Lietuvių kalbos žodynas žodžio marionetė reikšmę apibrėžia taip: 1. aktorių animatorių valdoma lėlių teatro lėlė prie įvairių jos kūno dalių įvairiose vietose pririštais siūlais (kurių būna daug) ar vielutėmis, kartais - prie galvos pritvirtinta rankena; 2. asmuo ar valstybė, neturintys savarankiškumo, aklai vykdantys kitų valią. Tokiu būdu šiuo atveju atsakovas, pavadinęs ieškovą marionete, paskleidė visuomenei žinią, kad ieškovas yra valdomas kito asmens, neturi savarankiškumo ir aklai vykdo kitų valią. Suformavus tokią nuomonė apie ieškovą, jis netenka galimybės turėti Lietuvos futbolo bendruomenės pasitikėjimą kaip garsus ir daug pasiekęs tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje sportininkas, futbolą ir jo vystymo Lietuvoje galimybes išmanantis ir futbolo vystymo tikslais veikiantis asmuo.

30.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai priskyręs ginčo teiginius prie nuomonės, o ne prie paskelbtų žinių, bylos nagrinėjimo metu nenustatė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokį priežastinį ryšį, todėl neatskleidė šios bylos esmės.

30.5. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ginčo teiginiais yra pareikšta nuomonė, dėl kurios reiškimo atsakovui nekyla civilinė atsakomybė pagal CK 2.24 str., turėjo tirti, ar nuomonė pareikšta etiškai, sąžiningai, remiantis argumentais ar faktais bei jų nenutylint.

30.6. Ieškovas pripažįsta, kad jis yra viešasis asmuo, todėl nereiškia piniginio reikalavimo dėl patirtos turtinės ar neturtinės žalos priteisimo. Bet tai nereiškia, kad jis nepatyrė reputacinės žalos, kuri gali būti atstatyta pripažįstant teiginius neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais garbę ir orumą, arba pripažįstant nuomonę pareikšta neetiškai, neturint objektyvaus pagrindo ir paskelbiant paneigimą ir pašalinat ginčo teiginius iš youtube platformos.

30.7. Teiginyje 1 ir teiginiuose 4 atsakovas nurodo, kad aplinkybė, ar ieškovas bus išrinktas Lietuvos futbolo federacijos prezidentu, priklauso tik nuo vieno asmens, įvardijamo kaip Š. Tokiu būdu atsakovas youtube kanale savo paskyroje itin plačiai auditorijai formuoja nuomonę apie ieškovą, kaip apie asmenį, kuris yra išrenkamas LFF prezidentu, ne vadovaujantis LFF įstatais, LFF narių konferencijoje, visiems konferencijos dalyviams balsuojant slaptai, tokio balsavimo rezultatus nulemiant ne paties ieškovo, kaip garsaus futbolo žaidėjo ir asmenybės nuopelnai Lietuvos futbolo bendruomenei, o vienam asmeniui savo asmenine valia nulemiant jo išrinkimą bei tam pačiam vienam asmeniui manipuliuojant ieškovu, kaip marionete, LFF Prezidento pareigose.

30.8. Atsakovas skelbia ne tik tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovo, kaip LFF Prezidento, paskyrimą į šias pareigas, bet ir yra sumenkinamos ieškovo asmeninės savybės ir jo pasiekimai futbolo veikloje.

30.9. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo netyrė aplinkybių, jog neva atsakovui negalioja nei Visuomenės informavimo įstatams, nei Visuomenės informavimo etikos kodeksas, vertinant atsakovo veiklos, skleidžiant ginčo teiginius, sąžiningumą.

30.10. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad atsakovas pareiškė savo nuomonę, tačiau nenustačius atsakovo kaip žurnalisto ar /ir visuomenės informavimo priemonės statuso, netaikius kasacinio teismo nurodytų generalinio delikto teisės normų, kyla pagrįsta abejonė, ar pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę.

30.11. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis pageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime ir duoti teismui asmeninius paaiškinimus dėl jo neturtinių teisių pažeidimo bei nurodė, kokiomis dienomis jis negalėtų dalyvauti teismo posėdyje. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo užimtumą, paskyrė nuotolinį teismo posėdį 2021 m. rugsėjo 9 d., vėliau nusprendė bylą nagrinėti fiziniu būdu teismo posėdyje. Nurodė, jog ieškovas būtų galėjęs dalyvauti bylos nagrinėjime rugsėjo 9 d. nuotoliniame teismo posėdyje ir duoti savo paaiškinimus dėl jo neturtinės teisės garbės orumo pažeidimo. Ieškovo atstovas teismo posėdyje pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius, kad ieškovas yra išvykęs ir nespėjo grįžti, todėl negali dalyvauti fiziniame teismo posėdyje ir prašo jį apklausti kitame teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeista ieškovo teisė būti išklausytam (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis).

30.12. Kadangi skundžiamo sprendimo motyvuose yra nurodoma, kad „A. P. į Lietuvos futbolo federacijos viceprezidento pareigas pasiūlė ne kas kitas, o pats prezidentas T. D.“, o tai neatitinka bylos medžiagos, ieškovas su apeliaciniu skundu teikia ir prašo prijungti prie bylos LFF VK posėdžio protokolo išrašą, kuriame yra pateikiami tikrovę atitinkantys faktai apie kandidatūros siūlymą LFF VK sprendimu, o ne ieškovo, į LFF II viceprezidento postą.

Atsiliepimas

31. Ieškovas LFF atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog sutinka su ieškovo T. D. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, juos palaiko ir prašo teismo šį apeliacinį skundą tenkinti.

32. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apelianto T. D. apeliacinį skundą pilna apimtimi bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pilna apimtimi. Atsikirtimai grindžiami šiais esminiais argumentais:

32.1. Tiek ieškinyje, tiek ir pateiktame apeliaciniame skunde yra nagrinėjami pavieniai atsakovo S. M. teiginiai, o ne jo išsakytos nuomonės ir objektyviomis aplinkybėmis pagrįstos kritikos visuma. Vien jau šiuo pagrindu ieškovo ieškinys buvo laikomas tinkamai neįrodytu bei nepagrįstu.

32.2. Ginčijami teiginiai nėra konstatuojamo ar teigiančio pobūdžio, taip pat jais nėra pateikiamos kategoriškos nuostatos, nors apeliantas ir teigia priešingai, tačiau nenurodo, iš ko tai būtų galima spręsti.

32.3. Apeliaciniame skunde yra nurodoma kad atsakovo išsakyta nuomonė neturi faktinio pagrindimo, neva yra nesąžininga, todėl ji žemina apelianto garbę. Nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių komentarų, nuomonės ar žinių, kurie neatitiktų viešoje erdvėje visuomenės informavimo priemonių skelbiamos informacijos apie apeliantą, kas leido objektyviai atsakovui susiformuoti j o pateiktą nuomonę. Tai, kad A. P. įtaka LFF veikloje yra ypatingai reikšminga ir tai, kad jis galimai yra faktinis LFF vadovas, patvirtina tiek jo užimtas postas, tiek ir visuomenės informavimo priemonės skelbtos publikacijos.

Šalies argumentai

32.4. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, jog neva atsakovas turi žurnalisto statusą, todėl jo atžvilgiu yra taikomos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos bei Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos. Nurodė, kad „YouTube“ nėra visuomenės informavimo priemonė, o atsakovas nėra žurnalistas ir jis, keldamas savo video įrašus į socialinio bendravimo platformą „YouTube“, neveikia kaip žurnalistas ir nesiekia informuoti visuomenės, kaip tai atlieka visuomenės informavimo priemonės.

32.5. Tai, kad atsakovas nėra žurnalistas, patvirtino ir Visuomenės informavimo etikos komisija.

32.6. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nagrinėdamas šį ginčą bei apelianto pateiktus reikalavimus atsakovo S. M. atžvilgiu, vertino ginčą per tą prizmę, jog atsakovas S. M. nėra žurnalistas, jam nėra taikomos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos, o platforma, kurioje buvo pateikti vaizdo įrašai yra socialinė erdvė, o ne visuomenės informavimo priemonė, kaip klaidingai teigia apeliantas ir akivaizdu, kad tai suvokia kiekvienas platformos vartotojas, kuris gali ten skelbti jam patinkančius video įrašus.

32.7. Atsakovas, kaip fizinis asmuo, pasidalijo savo nuomone ir asmenine patirtimi socialinėje erdvėje, kurios paskirtis būtent ir yra dalintis savo nuomone/asmenine patirtimi, o ne informuoti visuomenę. Šiuo atveju buvo paneigtas tas faktas, kad atsakovas paskleidė kažkokius duomenis, nes jis nedirba ir neveikia visuomenės informavimo priemonės vardu. Atsakovo tikslas nėra skleisti informaciją ir informuoti visuomenę. Atkreipė dėmesį ir į atsakovo padėtį „YouTube“ platformoje. Jis kuria vlogus, t. y. vaizdo tinklaraščius.

32.8. Apeliaciniame skunde yra nurodoma ir tai, jog neva ieškovo teisės buvo pažeistos ir tuo aspektu, jog jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimų. Su tokiais apelianto teiginiais nesutiko, nes ieškovas neteikė prašymo, jog bylos nagrinėjimas būtų atidėtas. Pats ieškovas turėjo suteikti prioritetą dalyvavimui teismo posėdyje ir dalyvauti jame, jeigu norėjo pateikti paaiškinimus, be to, ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo, kuris ir pateikė visus paaiškinimus. Pažymėjo ir tai, jog ieškovo pateiktas ieškinys buvo išsamus, jame buvo pateikti išsamūs ir detalūs ieškovo paaiškinimai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas turėjo kompetenciją spręsti, ar yra reikalinga ieškovo apklausa atidedant teismo posėdį.

32.9. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus. Atsakovas su tokiu prašymu nesutinka, kadangi apeliantas turėjo pareigą visus įrodymus bei duomenis, kuriais siekė grįsti savo reikalavimus, pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių ar svarbių priežasčių, kurios leistų spręsti, kad teikiamų dokumentų jis negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovo vertinimu, įrodymai iš esmės neturi jokios įtakos ginčui. Iš paties apelianto teikiamų duomenų yra matyti, kad apeliantas buvo vienas iš asmenų, kuris pasiūlė A. P. kandidatūrą. Tokiu būdu tai nėra joks siurprizinis motyvas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

35. Ieškovas T. D. prašo priimti į bylą naujus įrodymus: LFF VK 2019 m. balandžio 30 d. posėdžio protokolo išrašą, kuriame yra pateikiami faktai apie kandidatūros siūlymą LFF.

36. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

37. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis).

38. Iš prašymo turinio akivaizdu, jog nurodytus įrodymus galima buvo pateikti pirmos instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 177, 180, 181 straipsnių reikalavimus dėl įrodymų pateikimo, atsisako priimti apelianto pateiktus papildomus įrodymus.

Dėl ieškovų kaip viešų asmenų statuso

39. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra konstatuota, kad viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gegužės 8 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-260-698/2015). Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-237-684/2019). Taigi, viešojo asmens teisė į garbės ir orumo gynimą yra ginama gerokai mažesne apimtimi, nei privataus asmens.

40. Ginčo byloje dėl to, jog ieškovai yra viešieji asmenys, nebuvo.

41. Kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012). Tokių įrodymų byloje nėra.

42. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti duomenys (publikacijos (duomenys neskelbtini) ) patvirtina, jog ieškovas yra vertinamas prieštaringai, yra kritikuojamas, jo reputacija iki šiol nebuvo vertinama teigiamai.

Dėl apelianto Lietuvos futbolo federacijos apeliacinio skundo

43. Ieškiniu LFF reiškė reikalavimą dėl dalykinės juridinio asmens reputacijos gynimo ir prašė pripažinti, jog ieškinyje nurodyti teiginiai : „futbolą Lietuvos visą laikė valdė banditai ir dabar valdo [...]“ (teiginys 1); „[...] ne futbolo federacijos prezidentas ir ne kas kitas, o būtent Š. [A. P.] tvarko visus reikalus [...] Lietuvos futbolo pasaulyje“ (teiginys 2); „[...] jisai [A. P.] sugebėjo po savimi pasiglemžti futbolo federaciją [...]“ (teiginys 3); „[...] Lietuvos futbolą valdė ir dabar valdo nusikaltėliai [...]“ (teiginys 4); „[...] Lietuvos futbolo federacija [...] buvo susijęs ir yra susijęs su nusikalstamu pasauliu ir nusikalstamo pasaulio lyderiais“ (teiginys 5), žemina LFF dalykinę reputaciją ir neatitinka tikrovės, bei įpareigoti atsakovą paneigti šiuos teiginius. Taip pat apeliantas alternatyviai prašė, kad tuo atveju, jei teismas vis tik nuspręstų, jog teiginiai yra ne žinia, o atsakovo nuomonė, pripažinti, kad tai yra nesąžininga ir faktinio pagrindo neturinti atsakovo nuomonė bei įpareigoti atsakovą savo asmeninėje platformos „Youtube“ paskyroje paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

44. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs viso reportažo kontekstą, o ne atskirus atsakovo teiginius, ginčijamų teiginių formuluotes, pateikimo aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovas ginčija tik tam tikrą dalį nepalankios informacijos, padarė išvadą, kad ginčo reportaže pateikta informacija suprantama kaip subjektyvus atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovo nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamos informacijos pateikimo tikslas yra ne Lietuvos futbolo federacijos reputacijos menkinimas, o jau visuomenėje egzistuojančio neigiamo požiūrio į Lietuvos futbolo federaciją priežasčių analizė, siekiant atkreipti šalies sporto visuomenės dėmesį į priimamus Lietuvos futbolo federacijos sprendimus, federacijos veiklos skaidrumą, analizuoti Lietuvos futbolo federacijos valdymo organuose dalyvaujančių asmenų reputaciją.

45. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

Žemesnės instancijos teismas

46. Tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 8 dalis).

47. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; publikacijos turinys, forma ir padariniai; taikomos sankcijos griežtumas (žr., A. S. AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012; Tierbefreier e.v. v. Germany, no. 45192/09, 16 January 2014).

48. Tam, kad atsakovo paskleistus teiginius galima būtų priskirti vienai ar kitai kategorijai, būtina jas įvertinti pagal kasacinio teismo ir EŽTT praktikoje suformuluotus žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013; kt.).

49. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šiuos žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus, Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36, 84 punktuose nustatytą žinios ir nuomonės sampratas, peržiūrėjęs ir išanalizavęs video įrašo turinį lingvistiniu, loginiu, sisteminiu ir vaizdiniu aspektais, įvertinęs paskelbto teksto visumą, jo kontekstą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą ir minčių dėstymą, jų seką, įvertinęs atsakovo tinklalapio tikslą - tenkinti viešąjį interesą, iškelti diskusiją, siekti pokalbio su atitinkama sportu besidominčia auditorija, į tai jog atsakovas, pradėdamas savo video blogą akcentavo, kad tai yra jo asmeninė nuomonė ir pokalbis šia tema, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo laidoje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbti teiginiai apie ieškovą, yra atsakovo nuomonė, susidariusi ir pagrįsta eilės su atsiliepimu į ieškinį pateiktų diskusijų, straipsnių, kurių pagrindu ji ir susiformavo.

50. Aplinkybė, jog atsakovo video įraše nuskambėjęs teiginys, jog reiškiama jo nuomonė, pasakyta vieną kartą, o nesikartojo visos laidos metu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti šių aplinkybių. Atsakovas neturi pareigos nuolat kartoti frazę, jog išsako savo nuomonę. To pakanka nurodyti kartą arba suprasti iš visos laidos konteksto.

51. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantui, teigiančiam, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti kiekvieną teiginį atskirai, kadangi tokiu būdu būtų iškreiptas visos laidos kontekstas, prasmė. Teiginiai pagrįstai buvo analizuojami visos laidos kontekste, neatsietai, kadangi teiginius atsiejus nuo laidos konteksto ir jų nevertinant kartu su visu tekstu ir visa laida, jie turės visiškai kitokią prasmę.

52. Tai, kad ginčo įrašas pradedamas šaukiniu „Tiesa yra svarbu“, nereiškia, jog vaizdo įraše nebus pateikta nuomonė, kadangi, kaip minėta, pačioje reportažo pradžioje atsakovas nurodo, kad bus pateikta jo asmeninė nuomonė vieno iš “Patreon” rėmėjų pasiūlyta tema : „(...) Aš pagalvojau, kad čia yra žiauriai gera tema pasakyti savo nuomonę ir pakalbėti”. Taip pat nurodoma, kad bus kalbama apie požiūrį, kad Lietuvos futbolą valdo nusikaltėliai ir ar yra pagrindas tokį požiūrį keisti. Kad bus laida ne apie futbolą, o apie asmenybę, nuo jos iškilimo, kaip jisai sugebėjo pasiglemžti futbolo federaciją.

53. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktos specialisto išvados dėl teksto suvokimo, jog visa laida yra objektyvus žurnalistinis tyrimas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus, kadangi į bylą pateikta A. S. surašyta specialisto išvada vertintina kaip šio asmens subjektyvi nuomonė, vykdant advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ paklausimą, nes A. S. nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, į bylą nepateikti duomenys, kurie leistų spręsti, jog ją pateikęs asmuo turi kvalifikaciją atlikti ekspertizę, be to, specialisto išvadą teikė asmuo, kuris visuomenėje vertinamas prieštaringai dėl savo pažiūrų, elgesio ir nuomonės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia išvada, kaip rašytiniu įrodymu, nesirėmė.

54. Apeliantas nurodo, jog teismas savo sprendime daro išvadą, jog visi ieškovų prašomi paneigti teiginiai yra pateikiami kaip klausimas, pasvarstymas, abejonė, požiūris, subjektyvus įvykių vertinimas, interpretavimas, tačiau pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. įtvirtintus reikalavimus, niekaip nemotyvuoja tokios savo išvados, nenurodo kokie žodžiai, skyrybos ženklai ar kitos gramatinės formos leidžia daryti tokią išvadą. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, nes, kaip jau buvo nurodyta, visi prašomi paneigti teiginiai negali būti vertinami atsietai nuo laidos konteksto, nagrinėjant teiginių gramatines formas, skyrybos ženklus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad vertina viso reportažo kontekstą, o ne atskirus atsakovo teiginius, ginčijamų teiginių formuluotes, pateikimo aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovas ginčija tik tam tikrą dalį nepalankios informacijos. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas įvertino minėtų aplinkybių visumą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

55. Pateiktame apeliaciniame skunde taip pat yra nurodomi argumentai, jog neva atsakovo nuomonė neturi jokio faktinio pagrindimo, yra neetiška ir nesąžininga. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.

56. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Taigi, visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26; kt.).

57. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai, etiškai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovo subjektyvūs kritiški samprotavimai, neturi faktinio pagrindimo, išreikšti nesąžiningai, nesiremiant jokiais faktais arba tam tikrus faktus nutylint.

58. Remiantis LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalimi, nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

59. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo nuomonei buvo faktinis pagrindas. Atsakovas nurodė, jog ieškovo vykdoma veikla viešoje erdvėje sukelia ne tik kad neigiamus atsiliepimus, skandalus, tačiau dažnu atveju yra siejama ir su asmenimis, kurie galimai yra siejami su nusikalstamu pasauliu. Tokią nuomonę atsakovas susiformavo ne tik iš internetinio portalo „Google“ paieškos sistemoje suvedus žodžius apie Lietuvos futbolo federaciją, bet ir iš visuomenės informavimo priemonėse esančių publikacijų apie tai, kad Lietuvos futbolo federacija negavo finansavimo iš Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, nors patys pinigus švaisto ((duomenys neskelbtini)), apie tai, kad Seimo nariai kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl Lietuvos futbolo federacijos generalinio direktoriaus neskaidrios veiklos ((duomenys neskelbtini)), kad Lietuvos futbolo federacijos prezidentas neteisėtai praturtėjo, yra artimas Kauno nusikaltėlių pasaulio vadeivai ((duomenys neskelbtini)), kad futbolo federacijos atstovai sunerimę dėl darbo metodų ((duomenys neskelbtini)); kad futbolui diriguoja banditai, vyksta smurtas prieš nepaklusniuosius ((duomenys neskelbtini)); taip pat iš to fakto, jog ieškovo vykdomojo komiteto sudėtyje yra du ne tik teisti, bet ir realiai kalėjime sėdėję žmonės ((duomenys neskelbtini)), vienas iš kurių yra A. P., kurio atžvilgiu buvo iškeltos baudžiamosios bylos bei priimti apkaltinamieji nuosprendžiai ((duomenys neskelbtini)) bei kurio atžvilgiu 2015 m. taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ((duomenys neskelbtini)).

60. Taigi, atsakovas turėjo visiškai realų faktinį pagrindą savo kritiškai nuomonei apie ieškovą ir jo veiklą susidaryti ir pareikšti, atsakovo išsakyti teiginiai atitiko visuomenės informavimo priemonėse esantį turinį apie ieškovą. Taigi, įvertinusi tokio pobūdžio duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ta aplinkybė, kad atsakovas vartojo itin kritiškus teiginius, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovo išsakyti teiginiai, neturi faktinio pagrindo ir dėl to neatitiko tikrovės ir žemino ieškovo dalykinę reputaciją.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad apie ieškovą pavartoti teiginiai neturi būti suprantami kaip menkinantys ieškovo dalykinę reputaciją, kadangi ji bet kuriuo atveju visuomenėje ir taip nėra teigiama. Atsakovo išsakyti komentarai atitinka faktinę situaciją ir atsakovas sąžiningai taip galėjo manyti ir pateikti tokius komentarus, nes jie atitinka visuomenei teikiamus duomenis. Taigi, subjektyviai ieškovo susiformavusi negatyvi nuomonė apie nusikaltėlius, valdančius Lietuvos futbolą, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimą neteisingu.

62. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog visuomenė atsakovą laiko žurnalistu ir ginčo įrašą suprato kaip žurnalistinį tyrimą bei pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2009 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-70/2009 esantį išaiškinimą, kas laikytinas žurnalistu, taip pat Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo byloje Nr. C-73/07 išaiškinimą.

63. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo teisinis statusas yra dvilypis. Iš vienos pusės, remiantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 85 dalimi, žurnalistu laikomas fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. Kaip teisingai nurodo apeliantas, jis galėtų būti laikomas žurnalistu, remiantis 2009 m. balandžio 20 d. LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. A-444-70/2009, kuriame nurodyta, jog internetinis tinklaraštis gali būti prilygintas informacinės visuomenės priemonei, o internetinių tinklaraščių autoriai tam tikrais atvejais ir atsižvelgus į jų vykdomų visuomenės informavimo funkcijų pobūdį gali būti prilyginti žurnalistams. Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu byloje Nr. C-73/07, pasakyta, kad veikla, susijusi su pagal nacionalinės teisės aktus viešais pripažįstamuose dokumentuose esančiais duomenimis, gali būti vertinama kaip „žurnalistikos veikla“, jei ja visuomenei siekiama skleisti informaciją, nuomones ar idėjas bet kokiu perdavimo būdu. Nurodytuose teismų sprendimuose pripažįstama, jog internetinių tinklaraščių autoriai tam tikrais atvejais galėtų būti prilyginami žurnalistams, tačiau nebūtinai. Iš kitos gi pusės, vlogerių statusas Lietuvos teisėje dar nėra sureguliuotas. Vlogerio sąvoka iš viso nėra apibrėžta Lietuvos teisės aktuose, nors vlogeriu įprastai suprantamas asmuo, skelbiantis turinį dalijimosi vaizdo medžiagą platformose, dažniausiai tinkle „YouTube“. Šiuo metu Lietuvos radijo ir televizijos komisija siūlo reguliuoti vaizdo tinklaraštininkų –vlogerių veiklą, dalį jų prilyginant žiniasklaidai ((duomenys neskelbtini)). Tačiau kol tokie siūlymai yra svarstymų stadijoje ir atsakovo veiklos forma tiesiogiai į žurnalisto sąvoką nepatenka, atsakovo veiklai negali būti taikomi apribojimai, taikant jam aukštesnius standartus bei Visuomenės informavimo priemonių įstatymo nuostatas ir/ar Visuomenės informavimo etikos kodeksą.

64. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigtas ir atsakovo tikslas ne skleisti informaciją ir informuoti visuomenę, o išsakyti savo nuomonę ir/ar patirtį jam pačiam arba visuomenei aktualiais klausimais. Kol vlogerių veikla Lietuvoje nesureguliuota ir apskritai nereglamentuota, atsakovo video įrašai negali būti vertinami kaip žurnalisto saviraiškos laisvė ir atsakovui negali būti taikomi tie patys reikalavimai kaip visuomenės informavimo priemonei. Nurodytas aplinkybes konstatavo ir Visuomenės informavimo etikos asociacija 2020 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 54 informuodama šalis, jog S. M. žurnalistu nelaikytinas ir skundžiamam vaizdo įrašui Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos netaikytinos.

65. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas pateikė savo nuomonę, kuri turėjo faktinį pagrindimą ir kadangi atsakovas nėra prilyginamas žurnalistui, jo saviraiškos teisės turinys yra platesnis bei jam netaikomos Visuomenės informavimo priemonių įstatymo ir/ar Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas negali būti tenkintas.

Dėl T. D. apeliacinio skundo

66. Apeliantas T. D. apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovui priklausančioje paskyroje buvo paskelbtas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, kurio metu apie ieškovą buvo paskleistas teiginys „<...> tačiau esminis klausimas yra, kiek jis vadovauja ir kiek jis yra tiesiog statytinis, na nominali figūra <...>“; „ <...> šiuo metu tai yra žmogus, kurio likimas <...> jis puikiai supranta, kad jo likimas priklauso būtent nuo Š. <...>“ (teiginys 1); vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)", kurio metu apie ieškovą buvo paskleistas šis teiginys: „<...> aš niekad negalvojau, kad iš tikrųjų dabar į tą žmogų žiūrėsiu, kaip į visišką Š. marionetę <...>“ (teiginys 2); vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)", kurio metu apie ieškovą buvo paskleisti šie teiginiai: „<...> T. D. kandidatuos į Lietuvos futbolo federacijos prezidento poziciją ir, aišku, tik nuo Š. priklauso, ar jam tai pavyks, ar nepavyks <...>" (teiginys 3); vaizdo įraše „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis", kurio metu apie ieškovą buvo paskleistas teiginys: „<...> Taip, T. D. likimas priklauso būtent nuo Š. Taip, ar T. D. bus perrinktas Lietuvos futbolo federacijos prezidentu, priklauso nuo to, ar jisai užsitikrins Š. paramą <...>“ (teiginys 4). Paskleistais teiginiais atsakovas visuomenei pranešė, kad ieškovas yra vieno asmens, įvardijamo kaip Š., statytinis LFF prezidento pareigose, jo išrinkimas LFF prezidentu priklauso nuo vieno asmens, jo likimą LFF lemia tik vienas asmuo, ieškovas yra vadinamas marionete. Apelianto nuomone, apie ieškovą buvo paskleista ne nuomonė, o žinia.

67. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pilnos ieškovo prašomų paneigti teiginių formuluotės ir jų konteksto matyti, kad visi prašomi paneigti teiginiai yra pateikiami kaip klausimas, pasvarstymas, abejonė, požiūris, subjektyvus įvykių vertinimas, interpretavimas; vertinant viso reportažo kontekstą, o ne atskirus atsakovo teiginius, ginčijamų teiginių formuluotes, pateikimo aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo reportaže pateikta informacija suprantama kaip subjektyvus atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovo nuomonė. Teismas nurodė, jog nebuvo ginčijamas atsakovo nurodytas faktas, kad A. P. į LFF viceprezidento pareigas pasiūlė pats ieškovas, todėl atsakovas turėjo realų pagrindą subjektyviam įsitikinimui, jog abu šie asmenys susiję ir bendradarbiauja, taip pat pagrindą abejonėms dėl paties ieškovo pasiūlyto asmens įtakos jo priimamiems sprendimams.

68. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

69. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, svarbu yra įvertinti ir pateikiamų teiginių kontekstą, formuluotes (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007).

70. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu.

71. Kolegija, atsižvelgdama į žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus, Visuomenės informavimo įstatymo nustatytą žinios ir nuomonės sampratas, peržiūrėjusi ir išanalizavusi video įrašų turinį lingvistiniu, loginiu, sisteminiu ir vaizdiniu aspektais, įvertinusi paskelbto teksto visumą, jo kontekstą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą ir minčių dėstymą, jų seką, įvertinusi atsakovo tinklalapio tikslą - tenkinti viešąjį interesą, iškelti diskusiją, siekti pokalbio, į tai jog atsakovas, pradėdamas savo video blogą pirmojoje savo laidoje „(duomenys neskelbtini)“ akcentavo, kad tai yra jo asmeninė nuomonė ir pokalbis šia tema, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo laidose, sekusiose viena po kitos, kaip iš dalies pirmos laidos tęsinys tam tikrais klausimais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog laidose paskelbti teiginiai apie ieškovą T. D., yra atsakovo nuomonė, o ne žinia, susidariusi ir pagrįsta eilės straipsnių, kurių pagrindu ji ir susiformavo.

72. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių argumentų, kad atsakovo vaizdo įrašuose išsakytais komentarais buvo paskleista ne nuomonė, o žinia.

73. Visi prašomi paneigti teiginiai, priešingai nei nurodo ieškovas, negali būti vertinami atsietai nuo laidų konteksto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad vertina visų reportažų kontekstą, o ne atskirus atsakovo teiginius, ginčijamų teiginių formuluotes, pateikimo aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovai ginčija tik tam tikrą dalį nepalankios informacijos.

74. Teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-1-219/2015).

75. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių komentarų, nuomonės ar žinių, kurie neatitiktų viešoje erdvėje visuomenės informavimo priemonių skelbiamos informacijos apie ieškovą, kas leido objektyviai atsakovui susiformuoti tokią jo pateiktą nuomonę. Tai, kad A. P. įtaka LFF veikloje yra ypatinga, kad galimai jis, o ne ieškovas T. D. yra faktinis LFF vadovas, patvirtina visuomenės informavimo priemonės skelbtos publikacijos, kurių pagrindu atsakovui susiformavo atitinkama nuomonė. O būtent: internetinio portalo Delfi paskelbta ekspertų apklausa dėl to, kas valdo LFF (duomenys neskelbtini)); interneto portalo 15min.lt paskelbta publikacija (duomenys neskelbtini); portale 15 min.lt paskelbta publikacija „(duomenys neskelbtini)); visuomenės informavimo priemonėje lrt.lt paskelbta publikacija „(duomenys neskelbtini); informavimo priemonėje TV3.lt paskelbta publikacija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. P. ir be viceprezidento pareigų turi didelę įtaką LFF daromiems sprendimams ((duomenys neskelbtini)); visuomenės informavimo priemonėje lrt.lt paskelbta publikacija (duomenys neskelbtini); visuomenės informavimo priemonės 15 min.lt paskelbta publikacija “(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)); visuomenės informavimo priemonėje 15 min.lt paskelbta publikacija “ (duomenys neskelbtini); visuomenės informavimo priemonėje 15 min.lt esanti publikacija “(duomenys neskelbtini); apie futbolo ryšius su kriminaliniu pasauliu parašyta D. D. knyga „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)).

76. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo nuomonei susidaryti ir pareikšti buvo faktinis pagrindas.

77. Pabrėžtina, kad atsakovas diskutavo, vedė pokalbį ne bendrai apie ieškovo T. D. asmenį, jo privatų gyvenimą, o apie konkrečius duomenis apie tai, kas, anot atsakovo, priiminėja sprendimus LFF, ir šitie duomenys visuomenėje sulaukė labai didelio atgarsio.

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia diskusija pateisina visuomenės interesą žinoti bei diskusijos rezultatas išlaiko pusiausvyrą tarp siekiamų tikslų ir apelianto teisių, visuomenė turi teisę diskutuoti apie ieškovo vadovaujamą organizaciją, kuriai valstybė skiria pinigines lėšas. Priešingu atveju būtų paneigtas tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinys.

79. Be to, ginčijamais teiginiais nėra pateikiamos kategoriškos nuostatos, teiginiais atsakovas išsako vertinamojo pobūdžio nuomonę, panaudodamas hiperbolizuojančius žodžius, tokius kaip „marionetė“.

80. Kadangi ieškovas yra viešas asmuo bei asmuo, kuris dalyvauja visuomenei reikšmingoje veikloje, turinčioje komercinį pobūdį, todėl ieškovui taikomos kritikos ribos yra itin plačios ir vertinamos kartu su visuomenės teise žinoti.

81. Aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo nuomonė buvo išreikšta sąžiningai, turint objektyvaus faktinio pagrindo sąmoningai, nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, neįžeidžiant ieškovo, nesiekiant jo žeminti ar menkinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolega, išanalizavusi bylos medžiagą bei įvertinusi nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su ieškovo apeliaciniame skunde dėstoma pozicija.

82. Apeliaciniame skunde taip pat yra nurodoma, jog ieškovo teisės buvo pažeistos, nesudarius jam galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimų. Su tokiais apelianto teiginiais nesutiktina. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi paskyrė žodinį teismo posėdį 2021 m. rugsėjo 9 d., 9.00 val., teismo posėdį organizuojant nuotoliniu būdu, naudojant Zoom programą. Ieškovas Lietuvos futbolo federacija pateikė prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo fiziniu būdu. Teismas rugsėjo 1 d. nutartimi perskyrė 2021 m. rugsėjo 9 d. 9.00 val. paskirto teismo posėdžio formą, nekeisdamas datos. Teismo posėdyje ieškovo atstovas pateikė prašymą dėl kitos teismo posėdžio datos skyrimo, nes ieškovas T. D. pageidauja duoti paaiškinimus, o dėl pateisinamų priežasčių į paskirtą teismo posėdį atvykti negalėjo. Teismas, nurodęs, jog nebuvo pagrindo ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinti būtinu, ieškovo atstovo prašymą atmetė ir bylą išnagrinėjo ieškovui T. D. nedalyvaujant.

83. Pagal CPK 186 straipsnio 5 d. šalies apklausai prilyginama atstovo apklausa. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Ieškovas T. D. turėjo atstovą advokatą, tad jo dalyvavimas teismo posėdyje buvo tinkamas ir ši aplinkybė nėra pagrindas pripažinti, jog ieškovas nebuvo išklausytas. Kadangi apelianto atstovas tik teismo posėdžio dieną išreiškė pageidavimą dėl ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje, kai nutartis dėl teismo posėdžio datos buvo paskelbta dar birželio mėnesį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva pripažinti, kad ieškovas būtinai turi atvykti į teismo posėdį. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė aplinkybių, kurių negalėjo išdėstyti procesiniuose dokumentuose, ir kurių negalėjo nurodyti jo atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu bei kurios būtų galėjusios nulemti teismo sprendimo esmę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovo teisės nebuvo suvaržytos.

Dėl bylos procesinės baigties

84. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių, vaizdinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino dalykinės reputacijos, asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

85. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į ieškovo LFF apeliacinį skundą rengimą bei 1210 Eur už atsiliepimo į ieškovo T. D. apeliacinio skundo ruošimą. Nagrinėjamos išlaidos priteistinos iš ieškovų atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

ieškovų apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Futbolo federacija atsakovui S. M. 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo T. D. atsakovui S. M. 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasInga StaknienėAndrius Verikas