- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- e2-10812-608/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05922-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- T. D., Lietuvos, Lietuvos Futbolo
- Atsakovas
- S. M.
- Advokatai
- Edmundas Daunys, Algimantas Šindeikis, Karolis Rugys
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
ieškovės Lietuvos futbolo federacijos atstovams advokatui Edmundui Dauniui ir Evaldui Rapolui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. D. ir Lietuvos Futbolo federacijos ieškinį atsakovui S. M. dėl garbės ir orumo, dalykinės reputacijos gynimo, tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją paneigimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Lietuvos futbolo federacija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, kad internetinėje vaizdo įrašų dalijimosi platformoje „Youtube“ atsakovo S. M. 2020 m. birželio 20 d. viešai paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie ieškovą Lietuvos futbolo federaciją atsakovo paskleisti teiginiai, kad: „(…)futbolą Lietuvos visą laikė valdė banditai ir dabar
valdo (…)“; „(…)ne futbolo federacijos prezidentas ir ne kas kitas, o būtent Š. (A. P.) tvarko visus reikalus (…)Lietuvos futbolo pasaulyje“;„(...) jisai (A. P.) sugebėjo po savimi pasiglemžti futbolo federaciją (...)“; „(...) Lietuvos futbolą valdė ir dabar valdo nusikaltėliai (...) “; „(...) Lietuvos futbolo federacija (...) buvo susijęs ir yra susijęs su nusikalstamu pasauliu ir nusikalstamo pasaulio lyderiais“, žemina Lietuvos futbolo federacijos dalykinę reputaciją ir neatitinka tikrovės bei įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo asmeninėje platformos „Youtube“ paskyroje patalpinti ir neterminuotą laiką išlaikyti vaizdo įrašą su atsakovo asmeniškai be jokių komentarų atliekamu šių teiginių paneigimu (perskaitymu): „Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad S. M. 2020 m. birželio 20 d. viešai platformoje „Youtube“ paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie Lietuvos futbolo federaciją S. M. paskleisti teiginiai, kad: „(...) futbolą Lietuvos visą laikė valdė banditai ir dabar valdo (...) “; „(...) ne futbolo federacijos prezidentas ir ne kas kitas, o būtent Š. (A. P.) tvarko visus reikalus (...) Lietuvos futbolo pasaulyje“; „(...) jisai (A. P.) sugebėjo po savimi pasiglemžti futbolo federaciją (...) “; „(...) Lietuvos futbolą valdė ir dabar valdo nusikaltėliai (...) “; „(...) Lietuvos futbolo federacija (...) buvo susijęs ir yra susijęs su nusikalstamu pasauliu ir nusikalstamo pasaulio lyderiais“, žemina Lietuvos futbolo federacijos dalykinę reputaciją ir neatitinka tikrovės.“ arba, alternatyviai, pripažinti, kad internetinėje vaizdo įrašų dalijimosi platformoje „Youtube“ atsakovo S. M. 2020 m. birželio 20 d. viešai paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie ieškovą Lietuvos futbolo federaciją atsakovo paskleisti teiginiai, kad: „(...) futbolą Lietuvos visą laikė valdė banditai ir dabar valdo (...) “; „(...) ne futbolo federacijos prezidentas ir ne kas kitas, o būtent Š. (A. P.) tvarko visus reikalus (...) Lietuvos futbolo pasaulyje“; „(...) jisai (A. P.) sugebėjo po savimi pasiglemžti futbolo federaciją (...) “; „(...) Lietuvos futbolą valdė ir dabar valdo nusikaltėliai (...) “; „(...) Lietuvos futbolo federacija (...) buvo susijęs ir yra susijęs su nusikalstamu pasauliu ir nusikalstamo pasaulio lyderiais“, yra nesąžininga ir faktinio pagrindo neturinti atsakovo nuomonė, bei įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovo asmeninėje platformos „Youtube“ paskyroje patalpinti ir neterminuotą laiką išlaikyti vaizdo įrašą su atsakovo asmeniškai be jokių komentarų atliekamu šios teismo sprendimo rezoliucinės dalies perskaitymu: „Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad S. M. 2020 m. birželio 20 d. viešai platformoje „Youtube“ paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie Lietuvos futbolo federaciją S. M. paskleisti teiginiai, kad: „(...) futbolą Lietuvos visą laikė valdė banditai ir dabar valdo (...)“; „(...) ne futbolo federacijos prezidentas ir ne kas kitas, o būtent Š. (A. P.) tvarko visus reikalus (...) Lietuvos futbolo pasaulyje“; „(...) jisai (A. P.) sugebėjo po savimi pasiglemžti futbolo federaciją (...)“; „(...) Lietuvos futbolą valdė ir dabar valdo nusikaltėliai (...)“; „(...) Lietuvos futbolo federacija (...) buvo susijęs ir yra susijęs su nusikalstamu pasauliu ir nusikalstamo pasaulio lyderiais“, yra nesąžininga ir faktinio pagrindo neturinti S. M. nuomonė“. Ieškovė nurodo, kad minėti teiginiai žemina jos reputaciją ir neatitinka tikrovės. Be to, atsakovas žemino ieškovę sąmoningai, siekdamas iš to gaut asmeninės finansinės naudos. Ieškovė 2020 m. liepos 16 d. raštu pareikalavo atsakovą paneigti apie ją išsakytus teiginius, tačiau atsakovas atsisakė patenkinti ieškovės pretenziją ir toliau viešai skleidė analogiško pobūdžio informaciją, menkinančia ieškovės reputaciją ir neatitinkančią tikrovės. Ieškovė yra įsitikinusi, kad ginčo teiginiais atsakovas paskleidė nesavo asmeninę nuomonę, o žinias apie Lietuvos futbolo federaciją. Ieškovė prašo teismą taikyti alternatyvius ieškovės teisių teisinės gynybos būdus, atsižvelgiant į ginčo teiginių kvalifikavimą. Ieškovė laiko, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje numatytos ieškovės dalykinės reputacijos gynimo sąlygos, t. y. ginčo teiginiai buvo paskelbti viešai, jie yra apie ieškovę, atsakovo paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės ir yra ieškovę žeminančio pobūdžio, pažeidžiantys ieškovės kaip juridinio asmens gerą vardą. Tai, kad ginčo teiginiai buvo paskleisti viešai, ieškovė grindžia aplinkybe, jog jie buvo patalpinti internetinėje vaizdo įrašų dalijimosi platformoje „Yotube“ atsakovo sukurtame ir įkeltame įraše „Š. imperija“. Įrašas iš karto sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir iššaukė stiprią neigiamą reakciją ieškovės atžvilgiu. Ieškinio parengimo dieną ginčo įrašas peržiūrėtas 498943 kartų, daigiau kaip 9,3 tūkstančių kartų įvertintas teigiamai, susilaukė 759 komentarų, kurių absoliuti dauguma yra akivaizdžiai neigiami, priešiški ieškovės atžvilgiu. Po ginčo įrašo sekė ir kiti atsakovo parengti ir platformoje „Yotube“ patalpinti susiję vaido įrašai: 2020 m. liepos 1 d. pasirodė įrašas „Š. kerštas – keturi ieškiniai“, 2020 m. liepos 12 d. – įrašas „Š. imperija (2 dalis), o 2020 m. liepos 22 d. – „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis”, kurie vidutiniškai sulaukė daugiau kaip 166335 peržiūrų. Ieškovė pažymi, jog minėti įrašai šią dieną yra viešai prieinami „Yotube“, taip pat kitur internete. Ginčo įrašas yra žiūrimiausias visų laikų atsakovo sukurtas vaizdo įrašas. Ginčo įraše atsakovas pateikia šias dvi esmines žinias: pirma, LFF visą laikė valdė ir valdo banditai, o „bandito“ A. P. dalyvavimas LFF veikloje yra vienas to įrodymų; antra, A. P. yra pasiglemžęs LFF, todėl jis, nepaisant formalių LFF organų ir jų kompetencijos, faktiškai vienvaldiškai priima visus LFF sprendimus, ją asmeniškai valdo. Ginčo teiginiuose, o ir pačiame Ginčo įraše, „Lietuvos futbolas“, „Lietuvos futbolo pasaulis“ atsakovo yra vartojami kaip LFF sinonimas. Tai, be kita ko, patvirtina ir paties atsakovo viešai paskelbtas ginčo įrašo aprašymas: „Lietuvos futbolą toliau valdo nusikaltėliai. Kauno berniukus pakeitė Tauragės autoritetas su savo svita. Kaip A. P. Š. tapo stambiu verslininku, kuris po savimi sugebėjo pakišti visą Lietuvos futbolo federaciją?“. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Todėl ne ieškovas turi įrodyti Ginčų teiginių neatitikimą tikrovei, o atsakovas privalo pagrįsti, kad Ginčo teiginiai yra tiesa. Ieškovo įsitikinimu, Ginčo teiginiai savo pobūdžiu yra neigiami, žeminantis ir menkinantys, ir tai nereikalauja savarankiško įrodinėjimo. Ieškovė laiko, jog ginčo teiginiais atsakovas paskleidė ne nuomonę, o žinias. Ginčo įrašas, kaip ir kiti minėti su juo susiję vaizdo įrašai, prasideda šaukiniu „Tiesa yra svarbu“, suponuojančiu, kad atsakovas šiuose įrašuose pateikia tiesą (žinias, faktus), o ne savo nuomonę (subjektyvų vertinimą, nusimanymą, kritiką bei pan.). Atsakovas 2021 m. sausio 6 d. įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Tiesa yra“, kurios, kaip pats skelbia, tikslas – skelbti visuomenei tiesą. Taigi atsakovas savo rengiamus vaizdo, garso įrašus, įskaitant, akivaizdu, ankstesnį ginčo įrašą ir jo ginčo teiginius, supranta kaip savo „misijos“ skelbti tiesą vykdymą. Ginčo teiginiai yra suformuluoti kaip atsakovo kategoriškas tvirtinimas, nepaliekantis vietos jokioms abejonėms, jog galėtų būti kitaip. Pasak atsakovo, ginčo įraše aptariama situacija buvo visada, jos tikrumas absoliučiai niekam nekelia abejonių, tačiau tik atsakovas apie šią situaciją išdrįsta kalbėti viešai ginčo įrašą, įskaitant jame pateiktus ginčo teiginius, kaip faktus suprato ir absoliuti dauguma jį peržiūrėjusių žmonių, ką patvirtina po įrašu paskelbtų komentarų turinys. Didžioji dalis šių komentatorių atsakovą pripažįsta žurnalistu, o ginčo įrašą supranta kaip žurnalistinį tyrimą, kas (žurnalisto atliekamas tyrimas) savaime suponuoja žurnalisto objektyvumą, nešališkumą, jo pateiktų duomenų atitikimą tikrovei, o nagrinėjamu atveju – suteikia didesnį svorį, patikimumą atsakovo skleidžiamiems ginčo teiginiams. Tuo labiau, kad ir pats atsakovas ginčo įraše mini apie savo, kaip žurnalisto, atliktus tyrimus, pokalbius su institucijų, įskaitant teisėsaugos, vadovais, neatskleidžiamais šaltiniais atsakovas ilgą laiką buvo Ministro Pirmininko S. S. patarėju kovos su korupcija, ryšių su parlamentu ir strateginės komunikacijos klausimais. Neabejotina, kad šis statusas visuomenėje irgi prisideda prie atsakovo, kaip patikimo žmogaus, įvaizdžio palaikymo, žmogaus, kuris dėl eitų pareigų (patarėjas kovai su korupcija) galimai turėjo daugiau informacijos nei plačioji visuomenė, ypač klausimais, liečiančiais kovą su „banditais“. 2020 m. liepos 22 d. paskelbtame vaizdo įraše „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis“, atsakovas, nagrinėdamas ieškovo 2020 m. liepos 16 d. reikalavimą paneigti LFF dalykinę reputaciją žeminančius teiginius, aiškiai patvirtina, kad ginčo teiginiai yra faktai, o ne nuomonė, nes atsakovas ieškovės kreipimąsi dėl žinių paneigimo traktuoja kaip reikalavimą paneigti tiesą – prašymą pameluoti. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas ginčo teiginius paskleidė nesąžiningai. Tai yra, sąmoningai norėdamas atkreipti didelės visuomenės dėmesį į savo vykdomą veiklą – vaizdo, garso įrašų įvairiomis temomis kūrimą, kurį pinigais remia gerbėjai („Patreon“ rėmėjai), šiai „reklamai“ savanaudiškai panaudojo LFF dalykinės reputacijos žeminimą. Atsakovo tikslas buvo ne iškelti viešą diskusiją dėl LFF veiklos, o atkreipti dėmesį į save ir tokiu būdu pritraukti naujų gerbėjų, kurie galėtų jį finansiškai paremti; LFF tam tebuvo priemonė. Raginimas skirti daugiau pinigų, o taip pat viltis, kad būtent dabar turėtų paaiškėti, ar atsakovas gali pragyventi iš „Patreon“ rėmėjų, skamba ir pačiame ginčo įraše.
Šalies argumentai
Ieškovas T. D. pareikštu ieškiniu prašo: pripažinti, kad atsakovo S. M. paskleistos (bet kuris teiginys) žinios: „<...> tačiau esminis klausimas yra kiek jis vadovauja ir kiek jis yra tiesiog statytinis, na nominali figūra <...>“; „<...> šiuo metu tai yra žmogus, kurio likimas <...> jis puikiai supranta, kad jo likimas priklauso būtent nuo Š. <...>“; „<...> aš niekad negalvojau, kad iš tikrųjų dabar į tą žmogų žiūrėsiu, kaip į visišką Š. marionetę <...>“;
„<...>T. D. kandidatuos į Lietuvos futbolo federacijos prezidento poziciją ir, aišku, tik nuo Š. priklauso, ar jam tai pavyks, ar nepavyks <...>“; „<...> Taip, T. D. likimas priklauso būtent nuo Š. Taip, ar T. D. bus perrinktas Lietuvos futbolo federacijos prezidentu, priklauso nuo to, ar jisai užsitikrins Š. paramą <...>“,neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo T. D. garbę ir orumą ir įpareigoti atsakovo S. M. www.youtube.com paskyroje, atskirame vaizdo įraše, kuris būtų pavadintas „T. D. garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas“, paskelbti ir ne trumpiau kaip 1 metus skelbti tokio turinio vaizdo ir garso įrašą: “Interneto tinklalapyje www.youtube.com mano paskyroje 2020-06-20, 2020-07-01, 2020-07-12 ir 2020-07-22 dienomis paskelbiau tikrovės neatitinkančias, T. D. garbę ir orumą žeminančias žinias: „<...> tačiau esminis klausimas yra kiek jis vadovauja ir kiek jis yra tiesiog statytinis, na nominali figūra <...>“; „<...> šiuo metu tai yra žmogus, kurio likimas <...> jis puikiai supranta, kad jo likimas priklauso būtent nuo Š. <...>“; „<...> aš niekad negalvojau, kad iš tikrųjų dabar į tą žmogų žiūrėsiu, kaip į visišką Š. marionetę <...>“; „<...> T. D. kandidatuos į Lietuvos futbolo federacijos prezidento poziciją ir, aišku, tik nuo Š. priklauso, ar jam tai pavyks, ar nepavyks <...>“; „<...> Taip, T. D. likimas priklauso būtent nuo Š. Taip, ar T. D. bus perrinktas Lietuvos futbolo federacijos prezidentu, priklauso nuo to, ar jisai užsitikrins Š. paramą <...>“; Šios žinios yra pašalintos įsiteisėjus teismo sprendimui” arba alternatyviai, pripažinti, kad atsakovo S. M. paskleistos (bet kuris teiginys) nuomonės: „<...> tačiau esminis klausimas yra kiek jis vadovauja ir kiek jis yra tiesiog statytinis, na nominali figūra <...>“; „<...> šiuo metu tai yra žmogus, kurio likimas <...> jis puikiai supranta, kad jo likimas priklauso būtent nuo Š. <...>“; „<...> aš niekad negalvojau, kad iš tikrųjų dabar į tą žmogų žiūrėsiu, kaip į visišką Š. marionetę <...>“; „<...>T. D. kandidatuos į Lietuvos futbolo federacijos prezidento poziciją ir, aišku, tik nuo Š. priklauso, ar jam tai pavyks, ar nepavyks <...>“; „<...> Taip, T. D. likimas priklauso būtent nuo Š. Taip, ar T. D. bus perrinktas Lietuvos futbolo federacijos prezidentu, priklauso nuo to, ar jisai užsitikrins Š. paramą <...>“, neturi faktinio pagrindo ir žemina ieškovo T. D. garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovo S. M. www.youtube.com paskyroje, atskirame vaizdo įraše, kuris būtų pavadintas „Dėl T. D. garbę ir orumą žeminančių, nuomonių paskelbimo“, paskelbti ir ne trumpiau kaip 1 metus skelbti tokio turinio vaizdo ir garso įrašą: “Interneto tinklalapyje www.youtube.com mano paskyroje 2020-06-20, 2020-07-01, 2020-07-12 ir 2020-07-22 dienomis buvau paskelbęs neturinčias faktinio pagrindo nuomones apie T. D., kurios žemina jo garbę ir orumą: „<...> tačiau esminis klausimas yra kiek jis vadovauja ir kiek jis yra tiesiog statytinis, na nominali figūra <...>“; „<...> šiuo metu tai yra žmogus, kurio likimas <...> jis puikiai supranta, kad jo likimas priklauso būtent nuo Š. <...>“; „<...> aš niekad negalvojau, kad iš tikrųjų dabar į tą žmogų žiūrėsiu, kaip į visišką Š. marionetę <...>“; „<...> T. D. kandidatuos į Lietuvos futbolo federacijos prezidento poziciją ir, aišku, tik nuo Š. priklauso, ar jam tai pavyks, ar nepavyks <...>“; „<...> Taip, T. D. likimas priklauso būtent nuo Š. Taip, ar T. D. bus perrinktas Lietuvos futbolo federacijos prezidentu, priklauso nuo to, ar jisai užsitikrins Š. paramą <...>“; Šios nuomonės yra pašalintos įsiteisėjus teismo sprendimui“; įpareigoti atsakovą S. M. per 48 valandas po teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš atsakovui S. M. priklausančios www.youtube.com paskyros vaizdo įrašų dalis, kuriose yra paskleisti šie teiginiai: 2020-06-20 vaizdo įrašo „Š. imperija“: „<...> tačiau esminis klausimas yra kiek jis vadovauja ir kiek jis yra tiesiog statytinis, na nominali figūra <...>“; „<...> šiuo metu tai yra žmogus, kurio likimas <...> jis puikiai supranta, kad jo likimas priklauso būtent nuo Š. <...>“; 2020-07-01 vaizdo įrašo „Š. kerštas – keturi ieškiniai“: „<...> aš niekad negalvojau, kad iš tikrųjų dabar į tą žmogų žiūrėsiu, kaip į visišką Š. marionetę <...>“; 2020-07-12 vaizdo įrašo „Š. imperija (2 dalis)“: „<...> T. D. kandidatuos į Lietuvos futbolo federacijos prezidento poziciją ir, aišku, tik nuo Š. priklauso, ar jam tai pavyks, ar nepavyks <...>“; 2020-07-22 vaizdo įrašo „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis“: „<...> Taip, T. D. likimas priklauso būtent nuo Š. Taip, ar T. D. bus perrinktas Lietuvos futbolo federacijos prezidentu, priklauso nuo to, ar jisai užsitikrins Š. paramą <...>“. Dėl žeminančio žinių pobūdžio I narių konferencijoje, visiems konferencijos dalyviams balsuojant slaptai, o vienam asmeniui nulemiant jo išrinkimą bei tam pačiam vienam asmeniui manipuliuojant ieškovu kaip marionete LFF prezidento pareigose, t.y. apie ieškovą itin didelei žiūrovų auditorijai yra formuojama nuomonė kaip apie LFF asociacijos narių ir visos futbolo bendruomenės pasitikėjimo nevertą asmenį, kadangi jis veikia ne pagal įstatus asociacijos veiklos tikslų įgyvendinimui, o vieno asmens interesais, t.y. tik kaip nominalus LFF vadovas, o tikrasis LFF vadovas yra asmuo, įvardijamas kaip Š. Ieškovas laiko, kad atsakovas nurodo, jog aplinkybė ar Ieškovas bus išrinktas Lietuvos futbolo federacijos prezidentu priklauso tik nuo vieno asmens, įvardijamo kaip Š. Tokiu būdu Atsakovas Youtube kanale savo paskyroje itin plačiai auditorijai formuoja nuomonę apie ieškovą, kaip apie asmenį, kuris yra išrenkamas LFF prezidentu, ne vadovaujantis LFF įstatais.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad tai, kad ieškovė Lietuvos futbolo federacija yra susijusi su nusikalstamo pasaulio nariais ir tampa galimai priebloga jiems ne tik, kad yra visuotinai yra gerai žinomas faktas, tačiau jis yra netgi patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija. Atsakovo nuomone, ieškovas bei A. P. siekia suvaržyti atsakovo S. M. saviraiškos teisę bei galimai jį įvelti į teisminius ginčus. Šiuo metu atsakovo atžvilgiu A. P. yra pateikęs du ieškinius, Lietuvos futbolo federacija vieną, o Lietuvos futbolo federacijos prezidentas dar vieną. Tokiu būdu iš esmės dėl tos pačios atsakovo reiškiamos nuomonės, šiuo metu yra nagrinėjami net keturi ieškiniai. Atsakovas prašo teismą atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovas pradėdamas savo video blogą pirmiausiai akcentuoja, kad tai yra jo asmeninė nuomonė ir pokalbis šia tema. Atitinkamai atsakovas nurodo: „Kaip man buvo pasiūlyta šita tema. Aš pagalvojau, kad čia yra žiauriai gera tema pasakyti savo nuomonę ir pakalbėti” (5 min. 48 s.). Ieškovų veikla yra susijusi su viešuoju interesu, todėl jie yra laikomi viešais asmenimis. Viešas juridinis asmuo, kuris atitinkamai turi būti pakantesnis, tolerantiškesnis, kantresnis savo veiklos kritikai, kurio veikla susijusi su didele jo reputacijos pažeidimo rizika, kurio reputacijos gerbimo ribos yra siauresnės, asmenims suteikiant platesnę saviraiškos laisvę tokio asmens atžvilgiu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo mastu, kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui, o visuomenė turi interesą žinoti apie ieškovų veiklą. Juo labiau, kad atsakovas savo nuomonę išreiškė ne apie ieškovo T. D. asmeninį gyvenimą, o apie jo veiklą Lietuvos futbolo federacijoje ir su tuo susijusius jo priimamus sprendimus. Ieškovės Lietuvos futbolo federacijos veiksmai ir reputacija yra nuolatos aptarinėjami visuomenės informavimo priemonėse ir tai visuomenėje sukelia didelį ir neigiamą atgarsį. Tai patvirtinančių publikacijų, įvairiose visuomenės informavimo priemonėse yra gausu. Dėl ieškovo vykdomos veiklos ar kitų aplinkybių, kurios yra susijusios su ieškovu, yra kilęs ne vienas skandalas, kuris sukėlė visuomenėje ypatingai didelį atgarsį bei visuomenės reakciją, kuri buvo neigiama. Pavyzdžiui į internetinio portalo „Google“ paiešką suvedus „Lietuvos futbolo federacija skandalas“ yra randami net 33,100 rezultatų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo vykdoma veikla viešoje erdvėje sukelia ne tik, kad neigiamus atsiliepimus, skandalus, tačiau dažnu atveju yra siejama ir galimai su asmenimis, kurie yra siejami su nusikalstamu pasauliu. Atitinkamai į internetinio portalo „Google“ paiešką suvedus „Lietuvos futbolo federacija nusikaltėliai“ buvo rasta net 15,300 paieškos rezultatų. Vien jau atlikus eilinę paiešką „Google“ yra matyti, kad ieškovas yra siejamas su nusikalstamu pasauliu. Atsakovas apie ieškovus nepaskleidė jokių faktų ar teiginių, o išsakė tik savo nuomonę bei pagrįstą kritiką, kuriai turėjo pagrįstą ir objektyvų pagrindą išsakyti, kuris yra viešoje erdvėje skelbtos informacijos ir duomenų pagrindu. Ieškiniuose yra nagrinėjami pavieniai atsakovo teiginiai, o ne jo išsakytos nuomonės ir objektyviomis aplinkybėmis pagrįstos kritikos visuma. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar dalis. Taip pat gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Atsakovas taip pat pabrėžia, jog jis niekuomet nemenkino ieškovo T. D. pasiekimų sporto srityje, o priešingai, viename savo video bloge juos netgi pabrėžia, paminėdamas T. D. pelnytą reikšmingą įtaką rungtynių eigai turėjusį vienintelį įvartį Lietuvos rinktinės rungtynėse su Italijos rinktine. atsakovas nepateikė jokių komentarų, nuomonės ar žinių, kurie neatitiktų viešoje erdvėje visuomenės informavimo priemonių skelbiamos informacijos apie ieškovą, kas leido objektyviai atsakovui susiformuoti jo pateiktą nuomonę. Tai, kad A. P. įtaka LFF veikloje yra ypatingai reikšminga ir tai, kad jis galimai yra faktinis LFF vadovas, patvirtina tiek jo užimtas postas, tiek ir visuomenės informavimo priemonės skelbtos publikacijos. Atsakovas taip pat pažymi, kad „YouTube“ nėra visuomenės informavimo priemonė, o socialinė platforma, kurioje gali užsiregistruoti, bet kuris fizinis asmuo, kuris gali dalintis bet kokiu jam patinkančiu turiniu, įskaitant asmens nuomonę, išgyvenimus, asmeninę patirtį ar kitą jo norimą informaciją. Tokie asmenys, kurie kelia informaciją į „YouTube“ platformą yra kūrėjai, videoblogeriai ar kiti asmenys, kurie nori bendrauti su socialiniame tinkle esančiais žmonėmis, o ne žurnalistai, kurie siekia taip informuoti visuomenę ar skleisti informaciją. Socialiniame tinkle registruotų vartotojų keliamas turinys beveik nėra ribojamas, jam taip pat nėra taikomas tiesos kriterijus ir/ar žurnalistų etikos reikalavimai. Šiuo atveju atsakovas S. M. būtent ir kėlė savo asmeninę patirtį bei nuomonę „video blogų“ būdu į socialinį tinklą, o ne siekė veikti kaip visuomenės informavimo priemonė. Tai, kad atsakovas nėra žurnalistas, o ginčo video įrašai nebuvo paskleisti visuomenės informavimo priemonėje, patvirtino ir Visuomenės informavimo etikos komisija, kuri nagrinėdama Lietuvos futbolo federacijos skundą dėl S. M. vaizdo įrašų dalijimosi platformoje „YouTube“ paskelbto vaizdo įrašo „Š. imperija“, nusprendė, kad atsakovas S. M. žurnalistu nelaikytinas ir skundžiamam vaizdo įrašui Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos nėra taikomos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės Lietuvos futbolo federacijos ir T. D. ieškinai atmetami.
Atsakovas S. M. internetinėje vaizdo įrašų dalijimosi platformoje „Youtube“ 2020 m. birželio 20 d. viešai paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ paskelbė tokius teiginius: „(…)futbolą Lietuvos visą laikė valdė banditai ir dabar valdo (…)“; „(…)ne futbolo federacijos prezidentas ir ne kas kitas, o būtent Š. (A. P.) tvarko visus reikalus (…)Lietuvos futbolo pasaulyje“;„(...) jisai (A. P.) sugebėjo po savimi pasiglemžti futbolo federaciją (...)“; „(...) Lietuvos futbolą valdė ir dabar valdo nusikaltėliai (...) “; „(...) Lietuvos futbolo federacija (...) buvo susijęs ir yra susijęs su nusikalstamu pasauliu ir nusikalstamo pasaulio lyderiais“. Taip pat paskelbė tokius teiginius: „<...> tačiau esminis klausimas yra kiek jis vadovauja ir kiek jis yra tiesiog statytinis, na nominali figūra <...>“; „<...> šiuo metu tai yra žmogus, kurio likimas <...> jis puikiai supranta, kad jo likimas priklauso būtent nuo Š. <...>“; „<...> aš niekad negalvojau, kad iš tikrųjų dabar į tą žmogų žiūrėsiu, kaip į visišką Š. marionetę <...>“; „<...>T. D. kandidatuos į Lietuvos futbolo federacijos prezidento poziciją ir, aišku, tik nuo Šviniaus priklauso, ar jam tai pavyks, ar nepavyks <...>“; „<...> Taip, T. D. likimas priklauso būtent nuo Š.. Taip, ar T. D. bus perrinktas Lietuvos futbolo federacijos prezidentu, priklauso nuo to, ar jisai užsitikrins Š. paramą <...>“.
Pirmą grupę teiginių ginčija ieškovė Lietuvos futbolo federacija, kaip paskleistus apie ieškovę, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovės Lietuvos futbolo federacijos gerą vardą, o antrąją grupę teiginių ginčija ieškovas T. D., kaip paskleistus apie ieškovą ir neatitinkančius tirovės bei žeminančius ieškovo garbę ir orumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (sprendimai bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26; kt.). Demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000). Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimo nustatymo teisingos pusiausvyros, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; publikacijos turinys, forma ir padariniai; taikomos sankcijos griežtumas (žr., Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012; Tierbefreier e.v. v. Germany, no. 45192/09, 16 January 2014). Konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus gyvenimo gerbimą, apimanti garbės ir orumo aspektus) pripažintas taikytinu, nes asmens reputacijos puolimas turi pasiekti tam tikrą rimtumo lygį ir taip, kad būtų pakenkta asmeniniam naudojimuisi teise į privataus gyvenimo gerbimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.42 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 2.24 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog straipsnyje įtvirtintos taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.
Nagrinėjant garbės ir orumo, dalykinės reputacijos gynimo bylą svarbu nustatyti visas atsakomybės sąlygas: žinių paskleidimo faktą, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą, taip pat žeminantį žinių pobūdį. Nagrinėjamu atveju ginčijamų teiginių paskleidimo faktas, taip pat jog šiuos teiginius paskleidė atsakovas, įrodyta, nes ginčo teiginiai buvo paskleisti viešoje Youtube platformoje, vaizdo įraše matyti informaciją pateikiantis asmuo. Tai, kad ginčo teiginiai paskleisti apie ieškovus, patvirtina atitinkamos dalie sreportažo kontekstas, atsakovo minimi faktai, identifikuojant tiek asmens vardą, pavardę bei juridinio asmens pavadinimą.
CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Kadangi įrodyti, kad duomenys neatitinka tikrovės, paprastai būna sunku ar net neįmanoma, tai asmuo, apie kurį duomenys yra paskleisti, negali būti įpareigotas įrodyti jų neatitikties tikrovei, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ribojimas, ypač tokiais, kaip nagrinėjamos bylos, atvejais, kai keliamas reikalavimas pašalinti informaciją ir šios informacijos autorius (duomenis pirmas paskleidęs asmuo), kuriam pripažįstama galimybė ir pareiga įrodyti paskleistų duomenų teisingumą, yra nenustatytas, išsaugo anonimiškumą, taigi ir galimybę išvengti atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2012).
Taip pat pažymėtina, jog svarbu atriboti kokio pobūdžio informacija buvo paskleista, t. y. ar tai yra faktai, žinios, ar asmens nuomonė. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriamai fakto konstatavimas ir vertinamieji teiginiai. Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.
Siekiant nustatyti teikiamos informacijos pobūdį, duomenys ir faktai yra svarbūs tiek pateikiant žinią, tiek nuomonę, nes ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Taigi darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.
Nagrinėjamu atveju ieškovai, tegdami, jog atsakovas paskleidė žinią, akcentuoja reportažo pradžioje pasirodiusį šaukinį “Tiesa yra svarbu”, kas ieškovų įsitikinimu patvirtina, jog visame reportaže atsakovas skelbė žinias. Tačiau jau pačioje reportao pradžioje atsakovas nurodo, kad bus pateikta jo asmeninė nuomonė vieno iš “Patreon” rėmėjų pasiūlyta tema, t. y. apie žmogų, kuris yra šiuo metu gerbiamas verslininkas: „Kaip man buvo pasiūlyta šita tema. Aš pagalvojau, kad čia yra žiauriai gera tema pasakyti savo nuomonę ir pakalbėti”. Taip pat nurodoma, kad bus kalbama apie požiūrį, kad Lietuvos futbolą valdo nusikaltėliai ir ar yar pagrindas tokį požiūrį keisti: „Nes požiūrį į tai, kad futbolą Lietuvos visą laiką valdė banditai ir dabar valdo, na, čia keist nieko nereikia, taip buvo visada.“ „Šiandien niekam nėra abejonių, absoliučiai niekam nėra abejonių, kad ne futbolo federacijos prezidentas ir ne kas kitas, o būtent Š. tvarko visus reikalus, nustekentoje, sužlugdytoje... sužlugdytame Lietuvos futbolo pasaulyje.“ „Apie tai pasikalbėsim. Bet tai bus ne apie futbolą. Tai bus būtent apie šitą asmenybę, nuo jo iškilimo, nuo nepriklausomybės laikų, kas tuo metu darėsi, iki to, kaip jisai sugebėjo po savim pasiglemžti futbolo federaciją, kaip jis sugebėjo iš tikrųjų tapti Baltarusijoje lietuviško verslo stogu“. „Šiuo metu Lietuvos futbolo federacijai vadovauja legendinis futbolo žaidėjas T. D., jam asmeniškai tikrai jokių priekaištų dėl reputacijos nėra, tačiau esminis klausimas yra, kiek gi jis vadovauja ir kiek jis yra tiesiog statytinis, na, nominali figūra. Tada, kai jis nusprendė teikti į savo viceprezidentus A. P. – Š., klausimų iš tikrųjų neliko. Atėjęs ir kalbėjęs apie skaidrumą, šiuo metu tai yra žmogus, kurio likimas, beje jisai praėjusią savaitę pareiškė, kad pakartotinai kandidatuos į Lietuvos futbolo federacijos vadovus, jis puikiai supranta, kad jo likimas priklauso būtent nuo Š. – kokiu būdu Vykdomajame komitete bus mobilizuoti Š. priklausantys balsai.“
Iš pilnos ieškovų prašomų paneigti teiginių formuluotės ir jų konteksto matyti, kad visi ieškovų prašomi paneigti teiginiai yra pateikiami kaip klausimas, pasvarstymas, abejonė, požiūris, sbjektyvus įvykių vertinimas, interpretavimas. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ir ieškovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas. Vertinant viso reportažo kontekstą, o ne atskirus atsakovo teiginius, ginčijamų teiginių formuluotes, pateikimo aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovai ginčija tik tam tikrą dalį nepalankios informacijos, darytina išvada, kad ginčo reportaže pateikta informacija suprantama kaip subjektyvus atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovo nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartyje priimtoje civlinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015, yra išaiškinęs kad tais atvejais, kai paskleista ne žinia, o nuomonė, ar šios informacijos pateikimas pažeidė ieškovo garbę ir orumą, turi būti vertinama ne pagal tiesos kriterijų, o pagal nuomonės pareiškimo tikslą, būdą, formą ir jos patikimumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. Demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr. Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000). Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Žinios ar nuomonės apie asmenį paskleidimas formuoja visuotinę nuomonę apie šį asmenį, todėl, nors nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti, ir išreikšta nepažeidžiant tuo metu visuomenėje priimtinų elgesio normų; ji negali būti naudojama siekiant žmogų pažeminti, pažeisti jo garbę ir orumą. Skundžiama saviraiškos forma turi būti pasiekusi tam tikrą „sunkumo“ lygį. Jei saviraiškos laisvės įgyvendinimu siekiama nepagrįstai pulti asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teisę į saviraiškos laisvę (žr., pvz., Wojtas-Kaleta v. Poland, no. 20436/02, 16 July 2009). Kadangi žeminimo samprata – vertinimo dalykas, svarbios skundžiamo pasisakymo formuluotės, situacijos detalizavimas, nustatymas, ar pasisakymas tėra pareikštas pyktis, nepasitenkinimas, ar pateikiamos šį pyktį paaiškinančios priežastys.
Vertinant saviraiškos laisvės ribojimo ir asmens garbės ir orumo, reputacijos gynimo proporcingumą, svarbus ir asmens, apie kurį viešinama informacija, pakantumo kritikai laipsnis, t. y. turi būti vertinamas asmens vaidmuo visuomenėje (veiklos pobūdis ir pan.) bei kilusios diskusijos svarba visuomenėje. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte numatyta, kad viešieji asmenys ar visuomenės veikėjai yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime, ar tai būtų politikos, ekonomikos, meno, socialinė ar bet kuri kita sritis. EŽTT dėl asmens žinomumo visuomenėje pažymėjo, kad pareiškėjo visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Šiuo atžvilgiu turi būti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių viešajame kontekste, tokių kaip politikos figūros ar visuomenės veikėjai. Visuomenė yra suinteresuota gauti informaciją apie politikos ar kriminalinius klausimus, taip pat ir apie sportą ar scenos atlikėjus ir pan. (žr. Axel Springer AG v. Germany, no. 39954/08, 7 February 2012; Von Hannover v. Germany (No. 2), nos. 40660/08 ir 60641/08). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015, yra pasisakęs, kad nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios ir nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Teismas, nagrinėdamas tokį ieškinį, privalo tirti ir vertinti, pirma, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys, atsakovo teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo.
Lietuvos futbolo federacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, teisinė forma – asociacija, narystės pagrindu vienijanti Lietuvoje veikiančius futbolo klubus, atstovaujanti futbolo klubų interesus Lietuvoje ir užsienyje (Lietuvos futbolo federacijos įstatų 2 straipsnis, 4 straipsnis). T. D. yra Lietuvos futbolo federacijos prezidentas. Iš Lietuvos futbolo federacijos įstatuose nurodytų organizacijos funkcijų matyti, kad sporto pasaulyje ji užima svarbią vietą, todėl nagrinėjamu atveju abu ieškovai, tiek Lietuvos futbolo federacija, tiek T. D., kaip Lietuvos futbolo federacijos prezidentas, yra viešasieji asmenys, apie kurių vykdomą veiklą visuomenė turi teisę žinoti, taip pat jiems taikytinos platesnės neigiamos informacijos apie juos bei jų veiklos kritikos ribos. Ieškovų, kaip viešųjų asmenų statusą, pripažino ir patys ieškovai, todėl teismas dėl to detaliau nepasisako. Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo (CK 2.24 straipsnio 6 dalis). Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Tik tuo atveju, jei asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam turi būti taikoma atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-507/2006). Nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodo, kad atsakovas siekė pažeminti jų garbę ir orumą, gerą vardą bei sumenkinti reputaciją, o atsakovas teigia išsakęs subjektyvią kritiką ieškovų atžvilgiu, siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į ilgą laiką žiniasklaidoje vertinamą neigiamą Lietuvos futbolo federacijos reputaciją bei to priežastis. Ieškovai neįrodė, kad atsakovas, reikšdamas nuomonę apie ieškovų veiklą, būtų pažeidęs Visuomenės informavimo įstatyme nustatytus nuomonės reiškimo apribojimus (įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).
Visų pirma pažymėtina, jog atsakovo pagrindinis tikslas ir skleidžiamos informacijos subjektas yra apibūdintas reportažo pavadinime: “Š. imperija”. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pravarde “Š.” atsakovas įvardijo A. P., ėjusį Lietuvos futbolo federacijos viceprezidento pareigas, biudžeto komiteto pirmininko pareigas. Taip pat nebuvo ginčijamas atsakovo nurodytas faktas, kad A. P. į Lietuvos futbolo federacijos viceprezidento pareigas pasiūlė ne kas kitas, o pats prezidentas T. D. Todėl atsakovas turėjo realų pagrindą subjektyviam įsititikinimui, jog abu šie asmenys susiję ir bendradarbiauja, taip pat pagrindą abejonėms dėl paties prezidento pasiūlyto asmens įtakos jo priimamiems sprendimams. Peržiūrėjus ginčo vaizdo įrašus matyti, kad Lietuvos futbolo federacijos ir jos prezidento veikla buvo ne pagrindinė, o tik antraeilė atsakovo kurto reportažų tema. Esminis atsakovo išsakytos kritikos objektas – su nusikalstamu pasauliu susijusių asmenų dalyvavimas Lietuvos futbolo federacijos veikloje ir valdyme. Nagrinėjamu atveju ieškovų ginčijamos tik atsakovo subjektyvios bendro pobūdžio išvados, o patys teiginiai, kurių pagrindu atsakovas priėjo tam tikrų išvadų, neanalizuojami. Atsakovas ginčo vaizdo įšraše įvardijo visus su nusikalstamu pasauliu susijusius asmenis ir konkrečiu laikotarpiu konkrečias jų užimamas pareigas Lietuvos futbolo federacijos valdymo organuose. Tai yra faktai, kurių atitikimas šioje civilinėje byloje nebuvo kvestionuojamas. Būtent po šių faktų paminėjimo sekė ieškiniais ginčijamos atsakovo išvados, apibendrinimai: ”Turbūt šiandien nėra abejonių, kad visus futbolo federacijos reikalus tvarko ne fiutbolo federacijos prezidentas, o “Š.” Po to yra akcentuojama, kad bus kalbama ne apie futbolą, o apie šią asmenybę. Taigi, ginčijamos informacijos pateikimo tikslas yra ne Lietuvos futbolo federacijos ar jos prezidento T. D. reputacijos menkinimas, o jau visuomenėje egzistuojančio neigiamo požiūrio į Lietuvos futbolo federaciją priežasčių analizė, siekiama atkreipti šalies sporto visuomenės dėmesį į priimamus Lietuvos futbolo federacijos sprendimus, federacijos veiklos skaidrumą, analizuoti Lietuvos futbolo federacijos valdymo organuose dalyvaujančių asmenų reputaciją.
Kaip pažymėta pirmiau, nuomonė gali būti pripažinta pažeidžiančia garbę ir orumą, jei ji yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir pramanyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinje byloje Nr. 3K-3-219/2015, yra išaiškinęs, kad nuomonės faktiniam pagrindui nustatyti nebūtina nurodyti, kad tai, ką teigia atsakovas, yra tiesa. Svarbu nustatyti, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą pareikštai nuomonei susidaryti. Nagrinėjamu atveju atsakovas įvardijo ir pagrindė savo įsitikinimą, jog Lietuvos futbolą valdė ir valdo su nusikalstamu pasauliu susiję asmenys, nurodydamas atitinkamus asmenis, aplinkybes, kurių pagrindu jis priėjo atitinkamos išvados, šių asmenų užimamas pareigas Lietuvos futbolo federacijos valdymo organuose, analizavo šių asmenų įtaką Lietuvos futbolo federacijos sprendimų priėmimo procese, kokias galimas pasekmes futbolo finansavimui gali turėti nepriekaištingos reputacijos statuso neatitinkančių asmenų buvimas valdymo organuose ir pan.
Kitas kriterijus, leidžiantis nustatyti teisingą santykį tarp atsakovo saviraiškos laisvės ir ieškovo teisės į garbės ir orumo gerbimą, yra tai, ar išsakyta nuomonė buvo etiška ir sąžininga. Atsakovas nevartojo ieškovus įžeidžiančių žodžių, jis pateikė savo subjektyvų jam žinomų faktinių aplinkybių vertinimą, jo išsakyti komentarai nesudaro pagrindo eiliniam žiūrovui spręsti, kad tai yra neginčytinas faktas, greičiau tai yra suprantama kaip atsakovo išreikšta abejonė, dvejonė, susijusi su visuomenės interesu – Lietuvos futbolo federacijos veiklos organizavimo skaidrumu. Tarpusavio santykiuose viešieji asmenys (atsakovas, kaip ir ieškovas, yra viešasis asmuo) turėtų vadovautis didesnės tarpusavio pagarbos etiketo standartu. Juo labiau kad reiškiama nuomonė apie viešąjį asmenį, organizacijos vadovą, gali suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę ne tik apie patį asmenį, bet ir jo vadovaujamą organizaciją, todėl kiekvienu atveju turi būti aiškiai įvertinamos ne tik teikiamos nuomonės priežastys, tikslai, pobūdis ir patikimumas, bet ir sukelti padariniai. Pažymėtina, kad tai, ar nuomonė yra etiška ir sąžininga yra vertinamasis kriterijus, todėl tais atvejais, kai pagal nuomonės pareiškimo kontekstą, formuluotes negalima daryti vienareikšmės išvados apie jos įžeidžiantį pobūdį, ieškovas turi nurodyti ir neigiamus padarinius, kuriuos jam sukėlė ginčytina nuomonė.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovo pateikta informacija buvo jo nuomonė, kuriai kilti buvo pakankamas faktinis pagrindas, kurios pareiškimo tikslas buvo supažindinti visuomenę su viešo asmens veikla, kad ši nuomonė buvo išreikšta nors ir naudojant aštresnius pasisakymus, tačiau etiškai, ieškovai, manantys priešingai, turėjo ne tik paneigti šias aplinkybes, bet taip pat ir įrodyti patirtą žalą bei jos dydį. Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė jiems padarytos žalos dydžio, nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių nurodytą žalą. Vien nepalankios nuomonės apie viešą asmenį pareiškimas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimo fakto. Ieškovo T. D. atstovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 yra nagrinėjama kitokia situacija, t. y. minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybės institucijos oficialiame dokumente paskelbtų žinių žeminančio pobūdžio ir jų paneigimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo paskelbtos ne žinios, o nuomonė, taip pat ne valstybės institucijos oficialiame dokumente, o interneto svetainėje, skirtoje dalintis įžvalgomis, nuomone, diskutuoti. Kaip aukščiau pažymėta, nuomonė paskelbta apie viešus asmenis, kurie turi būti pakantesni ir aštresnei kritikai.
Iš atsakovo pateiktų prie atsiliepimo į ieškinį pridedamų publikacijų matyti, kad Lietuvos futbolo federacijos reputacija ir iki ginčo reportažo nebuvo gera. Viešoje erdvėje nuo 2011 metų periodiškai pasirodo analogiško konteksto publikacijos, reportažai bei kita viešai skelbiama informacija apie su nusikalstamu pasauliu susijusių asmenų dalyvavimą ar siekį dalyvauti Lietuvos futbolo federacijos valdymo organuose, tačiau anksčiau paskleistų analogiško pobūdžio teiginių atitikimo tikrovei bei jų santykių su ieškovų teise į garbę ir orumą, gerą vardą, ieškovai nekvestionavo. Todėl ginčo reportažuose atsakovo padarytos išvados, nuomonė negali būti laikoma suformuota be pakankamo faktinio pagrindo, skelbiama siekiant pažeminti ar įžeisti ieškovus, sumenkinti jų reputaciją.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškiniai atmesti, atsakovas turi teisę reikalauti iš abiejų ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas reikalauja priteisti iš Lietuvos futbolo federacijos 4719,00 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas, o iš T. D. – 2420,00 EUR sumą, tačiau teismo sprendimu atmesta po vieną neturtinio pobūdžio ieškovo reikalavimą, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš abiejų ieškovų lygiomis dalimis. Šiuo atveju pažymėtina, jog civilinės bylos buvo sujungtos, tenkinant atsakovo prašymą, kuriame jis nurodė, kad abiejų bylų nagrinėjimo dalykas ir faktinis pagrindas sutampa, todėl teismas daro išvadą, jog advokato teisinės paslaugos abiejų ieškovų reikalavimų atžvilgiu buvo teikiamos kompleksiškai ir neturi būti deferencijuojamos. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovų Lietuvos futbolo federacijos ir T. D. ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų Lietuvos futbolo federacijos ir T. D. atsakovui S. M. 7139,0 EUR (septynis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų Lietuvos futbolo federacijos ir T. D. valstybei 16,75 EUR (šešiolika eurų, septyniasdešimt penkis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.