Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatyta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. U. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Į terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką E. U. įskaičiuotas laikas, išbūtas pagal 2015 m. lapkričio 18 d. teismo nutartimi nurodytą bausmę.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo A. C. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai, dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies. Iš R. P. ir E. U. solidariai A. C. priteista 185,36 Eur turtinei žalai atlyginti, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 86,89 Eur A. C. turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. U. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su R. P., viešoje vietoje, 2014 m. sausio 1 d. apie 6 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto bendro naudojimo virtuvėje ir koridoriuje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tyčia prikibo prie A. C.: R. P. sugriebė A. C. už marškinėlių, E. U. rankos dilbiu smaugė jį už kaklo, kai A. B. bandė E. U. patraukti nuo A. C., E. U. stūmė ją, ji krito ir susižalojo, dėl ko jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl smakro srities muštinės žaizdos, po to R. P. ir E. U. ištempė nukentėjusįjį A. C. į koridorių, kur A. C. užmovė marškinėlius ant galvos ir juos laikė bei abu kartu sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 8 smūgių į veidą ir kitas kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. C. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl nubrozdinimo viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, muštinės žaizdos viršutinės lūpos kairėje pusėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir dešinės pusės I bei apatinio žandikaulio kairės pusės I dantų panirimo ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. U. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip matyti iš nuteistojo E. U. pateikto apeliacinio skundo pastarasis iš esmės neginčija veikos kvalifikacijos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pripažįsta viešoje vietoje A. C. atžvilgiu naudojęs fizinį smurtą, tačiau nesutinka su jam pareikštame kaltinime inkriminuotomis faktinėmis aplinkybėmis dėl A. B. pastūmimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad minėti nuteistojo skundo argumentai šioje dalyje yra pagrįsti, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados išties neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 3 punkto pagrindu. Be to, patikslinus E. U. atliktų nusikalstamų veiksmų apimtį atitinkamai iš naujo spręstinas bausmės skyrimo nuteistajam klausimas.

Nagrinėjamu atveju analizuojant nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus užfiksuotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, bei gretinant juos su skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis minėtų asmenų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl A. B. pastūmimo, kurio metu jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatuojami akivaizdūs prieštaravimai. Teisėjų kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo atliktas parodymų interpretavimas skundžiamame nuosprendyje yra ydingas, kadangi iškreipia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. U. nuosekliai teigė, kad A. B. buvo sužalota ne jo veiksmais, jis jos nestūmęs (3 t., b. l. 144-145). Nukentėjusiojo A. C. teigimu, jis matęs kuomet A. B. griuvo, ją stūmė R. P., tai jis net du kartus patvirtino teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 87-88). A. B. taip pat patvirtino, kad tuo metu, kai ji bandė patraukti U. nuo A. C. nugaros, ją pastūmė R. P., ji atsitrenkė į šalia stovėjusią spintelę, buvo prakirsta barzda (3 t., b. l. 88-89). Liudytojas M. J. nurodė matęs A. B. sužalotą, jai buvo prakirsta barzda, ji sakiusi, kad ją sužalojo R. P. (3 t., b. l. 90-91). Taigi priešingai apylinkės teismo išvadai, teisėjų kolegija konstatuoja neįrodyta, kad apeliantas E. U. pastūmė A. B.. Šios aplinkybės šalintinos iš nuosprendžio aprašomosios dalies.

Konstatavus, kad sumažėjo E. U. atliktų nusikalstamų veiksmų apimtis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, E. U. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti švelninama (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais (BK 90, 91 straipsniai). E. U. būdamas nepilnamečiu padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, iki nusikalstamos veikos padarymo teistas vieną kartą, tačiau paskirta arešto bausmė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Dominuojantis nusikaltimų modelis – viešosios tvarkos pažeidimai ir vagystės. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir byloja, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Apeliantas jokių išvadų dėl savo elgesio bei jam skiriamų bausmių nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo. Administracinių teisės pažeidimų registro duomenys patvirtina, kad nusikalstamų veikų darymo metu pastarasis baustas ir administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje ir nedidelį chuliganizmą (1 t., b. l. 119-120). Darbo biržoje neregistruotas, išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) mokinių sąrašo dėl nepažangumo ir mokyklos nelankymo (1 t., b. l. 144). Atsižvelgiant į tai, E. U. ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. E. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, jog E. U. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nustatant žymiai mažesnį jos dydį, negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis – 9 mėnesius laisvės atėmimo. Būtent tokia bausmė analizuojamu atveju visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus, nėra per daug švelni ar griežta, ir neabejotinai leidžianti pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė bendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatyta bausme iš dalies jas sudedant ir nustatytina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. C. klausimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Įvertino tai, kad nukentėjusiajam dėl tyčinių smurtinių nuteistųjų E. U. ir jo bendrininko R. P. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kad jis patyrė fizinį skausmą, išgąstį, šoką, jam buvo išmušti dantys, kas apsunkino bendravimą su kitais žmonėmis, dėl ko buvo priverstas ilgai gydytis. Akivaizdu, kad dėl neteisėtų nuteistųjų E. U. ir R. P. veiksmų kurį laiką buvo sutrikdyta įprasta nukentėjusiojo gyvenimo eiga. Nors nukentėjusysis patirtą neturinę žalą įvertino 2346,96 Eur suma, tačiau apylinkės teismas nusprendė nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas nukentėjusiojo ir kaltininkų interesų pusiausvyros, laikė pakankamą 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, šią sumą solidariai priteisdamas iš abiejų kaltininkų. Teisėjų kolegija pritaria tokiam teismo sprendimui, šiuo atveju dar labiau mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam priteisiamos panašios nuo 500 iki 2000 Lt (145–579 Eur) sumos padarytai neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-35/2014).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam E. U. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo E. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad E. U. stūmė nukentėjusiąją A. B..

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl E. U. paskirtos bausmės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 9 mėnesių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatyta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatyta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.