- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- eAN2-41-497/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00138-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Kategorijos
- 21.11.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria ...
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-694-2025 T. I. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 1 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2025 m. kovo 14 d., vykdama iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Medininkų kelio postą muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravusi, kad draudžiamų daiktų ir ribojamų prekių neveža, per valstybės sieną gabeno 40 laipsnių stiprumo degtinę „Starka“, kurios vertė 15,79 Eur neviršijo 5 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ir tuo pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 str. 1 d. a) punktą. Taip pat, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Pareiškėja iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką importavo prekę, klasifikuojamą kombinuotosios nomenklatūros (KN) 2208 pozicijoje, kuri yra įtraukta į 2006-05-18 Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas) XXVII priedą, todėl pažeidė Reglamento 1ra str. 1 d. Paskirtas nuobaudas subendrinus, T. I. paskirta 200 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdama su Institucijos 2025 m. birželio 6 d. nutarimu T. I. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį T. I. atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, T. I. už ANK 515 straipsnio 1 dalyje įtvirtino administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda.
3. Institucija, nesutikdama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimu pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti Institucijos apeliacinį skundą, nes praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs Institucijos skundą nutarė atskirojo skundo netenkinti, kadangi nebuvo paduotas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą. Institucijai pateikus tokį prašymą pirmosios instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu, Institucijos apeliacinis skundas buvo priimtas ir perduotas Vilniaus apygardos teismui.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Skundu Vilniaus apygardos teismui Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir palikti galioti 2025 m. birželio 6 d. Vilniaus teritorinės muitinės priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-694-2025.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kadangi netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriais remiantis Institucija priėmė nutarimą, padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas, ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą T. I. pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį, nutraukė. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už tarptautinių sankcijų pažeidimą (ANK 515 straipsnis), bei administracinės nuobaudos parinkimą (ANK 34 straipsnio 6 dalį) ir nepagrįstai paskyrė jai mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
4.2. Institucijos vertinimu, T. I. administracinėn atsakomybėn pagrįstai buvo patraukta pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį, kadangi administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, jog 2025 m. kovo 14 d. atvykusi maršrutiniu autobusu iš Baltarusijos Respublikos, ji muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravo, kad draudžiamų daiktų ir ribojamų prekių neveža. Remiantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 139 straipsnio 1 dalies a punktu, importuojamos prekės turi būti pateikiamos iškart, kai įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją. Atsižvelgiant į tai, T. I. turėjo pareigą nedelsdama deklaruoti gabenamas akcizines prekes, tačiau šios pareigos nevykdė – prekių nepateikė bei žodžiu deklaravo, kad draudžiamų ir ribojamų prekių neveža. Tai leidžia vertinti, kad buvo sąmoningai siekta išvengti muitinės kontrolės. Ji žodžiu aiškiai ir sąmoningai deklaravo visai negabenanti jokių muitinės kontrolei privalomų pateikti prekių, todėl pabrėžtina, kad ne tik, kaip ji neva galvojo, viršijančių nustatytą nemokant importo muitų ir mokesčių vienam keleiviui leidžiamą vežti normą, tačiau išvis jokių, nors tokias turėjo. Dėl to konstatuota, kad T. I. veiksmai atitiko ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Ji pasirinko populiarią gynybinę poziciją, kad ji nieko nežinojo, jog gabena draudžiamas gabenti prekes, kurios buvo nuslėptos nuo muitinės kontrolės. Toks pasiteisinimas vertintinas kritiškai ir pabrėžtina, kad asmuo, įsigydamas prekes iš trečiosios šalies ir vykdamas į Europos Sąjungą, būdamas atsakingu už gabenamų prekių pateikimą muitinės kontrolei, privalo įsitikinti, ar negabena tokių prekių, kurioms taikomi draudimai ir apribojimai, ypač kai prekės įsigyjamos iš trečiosios šalies, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos. Informacija apie tai, kokioms prekėms taikomi draudimai ir apribojimai, yra viešai prieinama ir šis draudimas yra nustatytas ne nacionaliniu Lietuvos, tačiau tarptautiniu teisės aktu, kuris yra skelbiamas viešai skirtingomis Europos Sąjungos kalbomis, tarp jų ir anglų bei prancūzų kalbomis.
4.3. Skunde nurodoma, kad T. I. yra suaugusi, veiksni, užsienio valstybės pilietė, turinti dvigubą pilietybę, nuolat gyvenanti Europos Sąjungoje (Prancūzijoje), turinti galimybę naudotis informacinėmis sistemomis ir konsultuotis su kompetentingomis institucijomis. Ji sąmoningai įvežė iš trečiosios šalies – Baltarusijos Respublikos – akcizais apmokestinamas prekes, todėl turėjo suprasti, kad tokiai veiklai taikomi teisės aktų draudimai. Kadangi ne pirmą kartą keliavo, turėjo žinoti, kad turi būti deklaruojamos visos gabenamos prekės. Be to, atsižvelgiant į plačiai žinomą Europos Sąjungos politinę poziciją, susijusią su Baltarusijos vaidmeniu remiant Rusijos agresiją prieš Ukrainą, taip pat į viešai skelbiamus tarptautinius ribojimus (sankcijas), Pareiškėja, būdama keliautoja ir Europos Sąjungos valstybės narės pilietė, turėjo girdėti ir žinoti, kokie draudimai taikomi iš Baltarusijos įvežamoms prekėms. Pažymėtina, kad draudimas importuoti iš Baltarusijos Respublikos į Sąjungą alkoholį (nedenatūruotą etilo alkoholį, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritus, likerius ir kitus spiritinius gėrimus) yra taikomas jau nuo 2024 m. liepos 1 d. ir galioja visose Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų ir Prancūzijos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, galima padaryti pagrįstą išvadą, kad muitinės pareigūnų paklausta žodžiu patvirtinusi, kad negabena išvis jokių draudžiamų daiktų ir ribojamų prekių, o ne neva leidžiamą nemokant importo muitų ir mokesčių įvežti jų kiekį, ji sąmoningai siekė išvengti muitinės kontrolės, tikėdamasi, kad bus nepatikrinta. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie sąmoningą kontrabandos pobūdį, t. y. apie tiesioginę tyčią, atitinkančią ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
4.4. Pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Tarptautinių sankcijų pažeidimas nėra siejamas su versliškumu – neturi reikšmės, ar pažeidžiant tarptautines sankcijas gabenamos prekės yra skirtos asmeniniam naudojimui, ar pardavimui. Visais atvejais siekiama maksimaliai užkirsti kelią bet kokiam draudžiamų prekių patekimui į Lietuvos Respublikos teritoriją, nepriklausomai nuo jų kiekio ar paskirties, todėl asmeninis naudojimas neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką pagal ANK 515 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, įstatymų leidėjas susiejo neteisėtai gabenamų prekių vertę su atitinkamais baudų dydžiais ir, įvertinęs neteisėtos veikos žalą ir pavojingumą, už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ne veltui nustatė griežtas nuobaudas bei numatė plačias skirtinos baudos ribas, t. y. nuo 200 Eur iki 6000 Eur.
4.5. T. I. paskirta minimali ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta 200 Eur dydžio bauda nėra per griežta, ji atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias Institucija tinkamai įvertino ir į jas motyvuotai atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Atsižvelgiant į ANK 32 straipsnio 1 dalies nuostatą, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemonių rūšis parinkti iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad T. I. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų už ANK 515 straipsnyje numatytą nusižengimą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, Institucija pagrįstai paskyrė jai minimalią sankcijoje numatytą baudą. Tai, kad T. I. tik bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusižengimo, negali būti pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi tam, kad aplinkybė būtų pripažinta asmens atsakomybę lengvinančia, kaltininkas turi ir prisipažinti padaręs administracinį nusižengimą, ir nuoširdžiai gailėtis (arba padėti jį išaiškinti), o šiuo atveju T. I. visiškai nepripažino padariusi administracinį nusižengimą. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pagal teismų praktiką, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-198-988/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Tokia situacija nagrinėjamoje byloje nenustatyta, vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo išimtines aplinkybes, pateisinančias baudos švelninimą pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, todėl švelnesnės nei minimali sankcija skyrimas nepagrįstai iškraipo įstatymo taikymo praktiką.
4.6. Institucija nesutinka, kad aplinkybės, jog T. I. gabeno alkoholinį gėrimą kaip dovaną jos vyrui, jis buvo skirtas asmeniniam naudojimui, o ne pardavimui ar platinimui, bendras alkoholio kiekis buvo vienas litras, byloje nenustatyta, kad ji būtų sąmoningai slėpusi gabentas prekes, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad prieš darydama ANK 515 straipsnį numatytą nusižengimą, ji nesielgė atsakingai ir neįvertino, jog dėl jos daromos veikos gali nukentėti jos materialinė gerovė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jos argumentai vertintini kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, o jos padėtis niekaip negali būti vertinama kaip išimtinai išskirtinė, sudaranti pagrindą skirti keturis kartus mažesnę baudą, nei ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjo numatyta minimali bauda.
4.7. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ir rodytų išimtines aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad T. I. nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, nežinodama, kad nuo 2024 m. liepos galioja draudimas vežti alkoholį iš Baltarusijos, o paskirta minimali bauda yra akivaizdžiai neproporcinga, ji neturėjo tikslo gabenti draudžiamų prekių – alkoholį ji vežė savoms reikmėms, ji yra neteista ir nebausta administracine tvarka, – nėra išimtinės aplinkybės – jos nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti T. I. naudai, kadangi galimas savo daromo teisės pažeidimo pasekmes, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti ji pati. Pritaikius administracinę nuobaudą, be kita ko, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patiria ir tam tikrus finansinius nepatogumus, tačiau tokių nepatogumų rizika egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, bet nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė, todėl patiriami nepatogumai dėl jai paskirtos baudos yra jos neteisėto elgesio rezultatas ir pasekmė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas papildomai švelninti bausmę iki 50 Eur faktiškai paneigia prevencinę ir auklėjamąją nuobaudos funkciją, nes tokio dydžio sankcija neatlieka nei individualios, nei bendrosios prevencijos tikslų.
Šalies argumentai
4.8. Teismo argumentas dėl administracinio nusižengimo mažesnio pavojingumo, palyginus su rūšiniu tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumu, neatitinka ANK 22 ir 34 straipsnių nuostatų. Pavojingumo laipsnis šiuo atveju kyla ne iš prekės kiekio ar vertės, bet iš to, kad buvo pažeistos tarptautinės sankcijos, todėl šiuo atveju veikos pavojingumas negali būti laikomas mažesniu. Atsižvelgiant į išdėstytą, Institucijos manymu pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. I. kalta padarius ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir skirdamas 50 Eur baudą, iškreipė įstatymų leidėjo valią ir nusižengimą, kuris, vertinant pagal nustatytas griežtas sankcijas, priskirtinas prie pavojingų, faktiškai prilygino mažiau pavojingam nusižengimui. Nepagrįstas įstatymų leidėjo numatytų baudų mažinimas formuoja griežtų nuobaudų, numatytų už pavojingais laikomus nusižengimus, išvengimo regimybę.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį, pripažinti T. I. kalta padarius ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir dėl ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo netaikyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
7. Nagrinėjamu atveju T. I. Institucijos 2025 m. balandžio 25 d. nutarimu už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo nubausta 200 Eur dydžio bauda, už ANK 515 straipsnio 1 dalį ji taip pat nubausta 200 Eur bauda ir jai paskirta subendrinta 200 Eur dydžio bauda. Taip pat jai paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuoti alkoholiniai gėrimai. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos T. I. skundą, priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies, t. y. nutraukė administracinę teiseną pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį o administracinės nuobaudos – baudos – paskirtos už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dydį sumažino iki 50 Eur, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apygardos teismas sutinka tik iš dalies.
8. Pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį, prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 200 iki 1120 Eur.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad T. I. veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 1 dalyje, sudėties, t. y. T. I. pirmosios instancijos teismo teigimu veikė netiesiogine tyčia. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja teigė buvusi tvirtai įsitikinusi, kad į Europos Sąjungos teritoriją galima teisėtai, be muito mokesčių įvežti vieną litrą alkoholio iš trečiųjų šalių. Šį savo įsitikinimą ji grindė teisės aktu, o būtent Komisijos reglamento (ES) Nr. 1186/2009 41 straipsniu. Be to, šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina ir prekių kiekis, jų gabenimo būdas. Byloje nenustatyta, kad T. I. būtų sąmoningai slėpusi gabentas prekes. Priešingai, du buteliai stipraus alkoholinio gėrimo buvo įdėti į jos bagažą kartu su kitais daiktais, t. y. tiesiog į lagaminą, kur iškart pareigūnai juos rado ir paėmė. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kaip teisingai nurodoma Institucijos skunde, T. I. atvykusi maršrutiniu autobusu iš Baltarusijos Respublikos, ji muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravo, kad draudžiamų daiktų ir ribojamų prekių neveža. Remiantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 139 straipsnio 1 dalies a punktu, importuojamos prekės turi būti pateikiamos iškart, kai įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją. T. I. turėjo pareigą nedelsdama deklaruoti gabenamas akcizines prekes, tačiau šios pareigos nevykdė. Žodžiu aiškiai ir sąmoningai deklaravo visai negabenanti jokių muitinės kontrolei privalomų pateikti prekių, todėl pabrėžtina, kad ne tik, kaip ji neva galvojo, viršijančių nustatytą nemokant importo muitų ir mokesčių vienam keleiviui leidžiamą vežti normą, tačiau išvis jokių, nors tokias turėjo. Pažymėtina ir tai, kad savo teisės aktu pagrįstą įsitikinimą galėjusi vežtis 1 l alkoholio iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką T. I. nurodė tik jau pateikdama skundą dėl Institucijos nutarimo, nei muitinės pareigūnams įvykio metu, nei nusižengimo nagrinėjimo institucijoje metu T. I. jokių paaiškinimų neteikė. Šiuo aspektu sutiktina su Institucijos skunde nurodytu, jog administracinėn atsakomybėm patraukta T. I. pasirinko gynybinę poziciją, kad ji nieko nežinojo, jog gabena draudžiamas gabenti prekes, kurios buvo nuslėptos nuo muitinės kontrolės. Sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog prekės nebuvo paslėptos, taip pat nėra pagrindo. Jos buvo ne arti savęs – kuprinėje ar rankinėje, o lagamine, kaip pati nurodė pirmosios instancijos teisme posėdžio metu – viename iš lagaminų gulėjo, po daiktais, jos lagamine buvo du buteliai. T. I. keliavo autobusu, todėl kitokios „slėptuvės“ 2 buteliams degtinės nelabai ir galima tikėtis.
11. Sutinkama su Institucijos motyvais, jog asmuo, įsigydamas prekes iš trečiosios šalies ir vykdamas į Europos Sąjungą, būdamas atsakingu už gabenamų prekių pateikimą muitinės kontrolei, privalo įsitikinti, ar negabena tokių prekių, kurioms taikomi draudimai ir apribojimai, ypač kai prekės įsigyjamos iš trečiosios šalies, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos. Informacija apie tai, kokioms prekėms taikomi draudimai ir apribojimai, yra viešai prieinama ir šis draudimas yra nustatytas ne nacionaliniu Lietuvos, tačiau tarptautiniu teisės aktu, kuris yra skelbiamas viešai skirtingomis Europos Sąjungos kalbomis, tarp jų ir anglų bei prancūzų kalbomis. T. I. yra suaugusi, veiksni, užsienio valstybės pilietė, turinti dvigubą pilietybę, nuolat gyvenanti Europos Sąjungoje (Prancūzijoje), turinti galimybę naudotis informacinėmis sistemomis ir konsultuotis su kompetentingomis institucijomis. Ji sąmoningai įvežė iš trečiosios šalies – Baltarusijos Respublikos – akcizais apmokestinamas prekes, todėl turėjo suprasti, kad tokiai veiklai taikomi teisės aktų draudimai. Kadangi ne pirmą kartą keliavo, turėjo žinoti, kad turi būti deklaruojamos visos gabenamos prekės. Atsižvelgus į išdėstytą, sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad T. I. nežinojo daranti ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, remiantis vien administracinėn atsakomybėn patrauktos T. I. paaiškinimais, pateiktais jau po Institucijos nutarimo priėmimo, nėra pagrindo.
12. Už ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinė nuobauda – bauda nuo 200 iki 1120 Eur. Institucijos nutarimu T. I. už šio administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali – 200 Eur dydžio bauda. Vis dėl to, atsižvelgiant į tai, kad T. I. per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nei karto nebuvo bausta administracine tvarka, nebuvo nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vežė nedidelės vertės ir nedidelį kiekį alkoholio – 2 0,5 l butelius degtinės, kurių vertė 15,79 Eur, alkoholis buvo vežamas savo reikmėms, spręstina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda – 50 Eur.
13. Šioje dalyje sutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti T. I. už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydį iki 50 Eur. Pirmosios instancijos teismas individualizuodamas T. I. skirtiną nuobaudą – baudą – atsižvelgė į tai, kad T. I. per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nei karto nebuvo bausta administracine tvarka, atitinkamai ji niekada nebuvo traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, padarytus dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo ar kitus šiurkščius administracinius nusižengimus. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad byloje nebuvo nustatyta nei vienos T. I. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. T. I. gabeno alkoholio su Baltarusijos Respublikos akcizo prekių ženklais, taip pažeisdama teisės aktų reikalavimus, tačiau vežė tik du butelius alkoholio, po 0,5 litro. Alkoholio vertė yra nedidelė – 15,79 Eur. Be to T. I. vežtas alkoholio kiekis (du buteliai po 0,5 l) iš esmės patvirtina jos nurodytas aplinkybės, kad alkoholį ji vežė būtent savoms reikmėms. Vežtų dviejų butelių degtinės, pareiškėja neslėpė, muitinės pareigūnai iškart alkoholį rado lagamine.
14. ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius šį administracinį nusižengimą įrodyta, ji nėra ginčijama. Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti T. I. paskirtą nuobauda – baudą. Šio nusižengimo sankcijoje numatyta galimybė skirti administracinę nuobaudą – baudą nuo 200 Eur iki 6000 Eur dydžio.
15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, be kita ko, gali paskirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
16. Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo, kurio 3 dalies 8 punkto pažeidimą padarė T. I., paskirtis – Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (toliau – ribojamosios priemonės). Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo aiškinamajame rašte taip pat akcentuojamas tiek nacionalinis, tiek visos Europos saugumas. Nagrinėjamu atveju, nedidelės vertės ir nedidelio kiekio alkoholio gėrimo – degtinės, gabenimas per sieną saviems poreikiams, nors formaliai ir yra administracinis nusižengimas, realaus pavojaus nacionaliniam ar Europos Sąjungos saugumui nekelia.
17. Nors aukštesnysis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vežamų prekių pareiškėja neslėpė ir jų nedeklaravo iš nežinojimo, tačiau sutinkama su kitomis nustatytomis aplinkybėmis – T. I. vyko tranzitu į Prancūziją, kurios pilietybę turi ir ten gyvena, ji neturėjo ketinimo ginčijamas prekes išleisti į laisvą apyvartą nei Lietuvos Respublikos, nei Prancūzijos Respublikos teritorijoje, vežėsi prekes kaip dovaną nuo tėvų savo asmeninėms reikmėms. Atsižvelgiama ir į tai, kad keliavo su trylikamete dukra. Duomenų apie tai, kad būtų teista ar bausta administracine tvarka, nėra.
18. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, T. I. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 208 straipsnio 1 dalyje ir ANK 515 straipsnio 1 dalyje, paskirti 50 Eur dydžio baudas, yra teisinga ir proporcinga. Šie baudų dydžiai kelis kartų viršija neteisėtai gabentų ir sulaikytų prekių vertę, todėl pakankamos, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.
19. ANK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Atsižvelgiant į tai, T. I. skirtina galutinė subendrinta – 50 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį dalyje, kuria panaikinta Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-694-2025 dalis dėl T. I. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 208 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teisena, pradėta T. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 208 straipsnio 1 dalį, nutraukta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti T. I. už Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, administracinę nuobaudą – 50 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, administracines nuobaudas, paskirtas T. I. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, subendrinti, paskiriant galutinę 50 Eur baudą.
Kitose dalyse Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.