- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- eII-1284-961/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01308-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- E. M.
- Advokatai
- Jonas Urbonas
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. M., jo įgaliotajam atstovui advokatui Jonui Urbonui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. (E. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. liepos 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17851-2025 (ROIK 25272342814).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. liepos 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17851-2025 (ROIK 25272342814) E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 421 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 21 d. 18.24 val. Vilniaus miesto sav., Vilnius-Naujoji Vilnia pervažos 2+868 km, vairuodamas automobilį Volkswagen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Šiais veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 168, 73.11, 170 punktų reikalavimus, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 360 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams.
Pareiškėjas E. M. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą Joną Urboną pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su jam paskirtu teisės vairuoti atėmimu, nes jis buvo suklaidintas. Byloje esančiame vaizdo įraše „21 – Vilnius – N. Vilnia 2+868 VK1 - 2025-04-21 18-24-15- 398“ matyti, jog 18:24:15 val. pakyla pirmasis užtvaras, o po kelių sekundžių 18:24:19 val. pakyla kitas užtvaras. Priešais E. M. vairuojamą automobilį stovėjo dviratininkas ir pilkos spalvos automobilis Hyundai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pirmasis pajudėjo dviratininkas, vėliau pilkos spalvos automobilis, galiausiai E. M. vairuojamas automobilis. Dėl priekyje stovėjusio automobilio E. M. neturėjo galimybės matyti draudžiamo (raudono) šviesoforo signalo. Pajudėjęs matė tik pakeltą užtvarą, todėl įsitikinęs, kad saugu važiuoti, važiavo per geležinkelio pervažą. Pažymi, kad pats šviesoforas buvo įrengtas žemiau, nei numato teisės aktų reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-81 „Dėl kelių šviesoforų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių (toliau ir – Taisyklės) priedo 11 punkto reikalavimus apatinė šviesoforų sekcijos dalis turi būti ne žemiau kaip 2,10 m virš šaligatvio, 2,20 m – virš dviračių tako ir 4,50 m – virš važiuojamosios dalies. Remiantis minėtu reglamentavimu ir faktine geležinkelio pervažos nuotrauka, matyti reikšmingas neatitikimas tarp norminių teisės aktų reikalavimų ir realios situacijos nuotraukoje, nes šviesoforas yra įrengtas gerokai žemiau nei jo aukštį reglamentuoja norminiai teisės aktai. Dėl žemesnio nei leidžiama šviesoforo įrengimo aukščio vairuotojams yra apribojamas šviesoforo signalų matomumas, ypač kai priešais stovi kita transporto priemonė. Pareiškėjo manymu, AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl pervažos užtvaro pakilimo ir šviesoforo signalų veikimo laiko ir įrengimo vietos sąmoningai klaidina vairuotojus, o vėliau kreipiasi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, kad nubaustų pažeidėjus. Iš vaizdo įrašų yra matyti, kad netinkamai veikė užtvaros sistema – vaizdo įraše užfiksuota, jog priešingoje pusėje stovėjęs raudonos spalvos automobilis apvažiuoja užtvarą, o tai leidžia daryti prielaidą, kad eismo dalyviai galėjo būti suklaidinti tiek šviesoforo signalo, tiek užtvaros veikimo ir priimti sprendimus manydami, kad užtvara veikia netinkamai ir įsitikinus eismo saugumu yra leidžiama kirsti pervažą. E. M., prieš įvažiuodamas į pervažą, buvo atsargus – pradėjęs važiuoti, jis trumpam stabtelėjo prieš pat pervažą, siekdamas įsitikinti, ar nėra kliūties ar pavojingos situacijos. Susiklosčiusi situacija yra nulemta netinkamo kelio reguliavimo ženklų ir įrenginių įrengimo, kurie galėjo klaidinti vairuotojus bei neatitiko teisės aktuose numatytų techninių reikalavimų. Todėl atsakomybės taikymas E. M. šiuo atveju būtų nepagrįstas ir neteisingas. Pažeidimas buvo padarytas ne dėl sąmoningo Kelių eismo taisyklių ignoravimo, o dėl to, kad E. M. buvo suklaidintas. Nusižengimas nepadarė jokios realios žalos, nebuvo sukelta avarinė situacija ar sutrikdytas eismo saugumas, taip pat nebuvo nustatyta jokių sunkinančių aplinkybių, o E. M. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. E. M. darbo pobūdis tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl specialiosios teisės – teisės vairuoti – atėmimas faktiškai reikštų darbo netekimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisės vairuoti atėmimas šiuo atveju būtų neproporcinga ir neteisinga priemonė. Nutarime nurodyta, kad paskirta nuobauda atitinka prevencinius tikslus, tačiau nesama jokios analizės, kodėl asmeniui, kuris nepadarė kitų pažeidimų, neturi nuobaudų, kuris bendradarbiavo ir pripažino kaltę, nepakanka tik piniginės baudos. Vien deklaratyvus teiginys, jog „simbolinės baudos neatitiktų prevencijos tikslų“, nėra pakankamas pagrindas taikyti itin griežtą poveikio priemonę, kuri faktiškai eliminuotų asmens galimybę verstis savo profesine veikla ir užsitikrinti pajamas. Pareiškėjas darbo funkcijas vykdo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra itin atsakingas darbuotojas, visada paisantis saugumo reikalavimų vykdant savo pareigas. Nuobauda parinkta formaliai, neatsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašoma panaikinti ginčijamą nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną E. M. atžvilgiu. Jeigu teismas šio prašymo netenkintų, prašoma netaikyti sankcijos – specialiosios teisės atėmimo.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo įrašais ir kita medžiaga. ANK 22 straipsnyje yra numatyta, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymą užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės už pažeidimą priemonė, kuri skiriama teisės pažeidėją nubausti bei auklėti, kad tiek jis, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl natūralu, kad įstatymu numatyta ir nustatyta tvarka paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidimą padariusiajam neigiamas pasekmes. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos skyrimas bus neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jausis nebaudžiami. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas padarė pavojingą ir gana šiurkštų KET pažeidimą: jis įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, neįsitikinęs, jog kirsti geležinkelio pervažą saugu, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (tuo metu neartėjo beginė transporto priemonė) jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Šiuo atveju pareiškėjo padaryta veika nors ir nesukėlė realios žalos, tačiau kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. Dėl pareiškėjo argumentų taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Institucijos nuomone, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi pareigūnė objektyviai, visapusiškai išnagrinėjusi surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyrusi visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinusi byloje esančius įrodymus ir nustačiusi būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgusi į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remdamasi ANK 34 straipsnio 1-3 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pareiškėjui paskirta minimali 360 eurų bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės, atėmimo terminas. Institucijos nuomone, paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Juolab, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu buvo siūloma sumokėti 180 eurų baudą (pusė minimalios baudos) ir paskirtas minimalus 2 mėnesių specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas, bet pareiškėjas administracinio nurodymo neįvykdė. Remdamiesi išdėstytu, prašo palikti Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu E. M. skundą palaikė ir paaiškino, kad nesutinka su bauda ir teisių atėmimu. Buvo suklaidintas. Privažiavus prie pervažos priešais stovėjo mašina. Per ją nematė šviesoforo, nes jis įrengtas ne pagal šviesoforo įrengimo instrukcijas. Šviesoforą jam užstojo mašina. Kai pamatė, kad užtvaras pasikelia ir priešais esanti mašina važiuoja taip pat, pradėjo ir jis važiuoti. Dar stabtelėjo prie pačios pervažos, įsitikino, kad pavojaus nėra, ir pravažiavo. Jo pusėje užtvaras buvo pakeltas. Jo automobilis yra pilkas, kai pirmasis automobilis pravažiavo, žiūrėjo į priekį. Nematė to šviesoforo, manė, kad jeigu pasikelia užtvara, tai gali važiuoti. Užtvaras keliasi aukštai, todėl jį matė. Traukinys jau buvo pravažiavęs. Sustojo tik iš įpročio, geležinkelyje juk visada dar kartą apsidairai. Matė, kaip elgėsi kitos pusės vairuotojai, kurioje pusėje užtvarai buvo sugedę, nežino. Nematė, kad kita automobilių eilė stovėjo ir nejudėjo. Prašo panaikinti visą nuobaudą arba bent teisių atėmimą, nes tai yra jo darbo priemonė, be jos negalės vykdyti savo darbo funkcijų. Dirba (duomenys neskelbtini). Visi darbai yra visoje Lietuvos teritorijoje, viską reikia vežti, tai yra jo tiesioginis darbas. Nereikia kasdien važiuoti, bet į savaitę porą kartų išvažiuoja.
Pareiškėjo įgaliotasis atstovas advokatas Jonas Urbonas teismo posėdyje paaiškino, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas tariamas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Esminė priežastis yra netinkamai veikianti eismo reguliavimo sistema, kuri suklaidino E. M. Pats E. M. nurodė, kad pirmasis užtvaras pakilo kairėje pusėje, o paskui ir dešinėje. Užtvaras, kuris buvo priešais jį, jau buvo pakilęs anksčiau. Prieš pradedant važiuoti pareiškėjui, pro pervažą jau buvo pravažiavęs kitas automobilis ir dviratininkas. Nebuvo pastebėtas draudžiamas signalas, tačiau pareiškėjas buvo suklaidintas dėl tinkamai neveikiančios sistemos. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad yra saugu pravažiuoti pro pervažą, todėl ją kirto. Prie pat pervažos jis stabtelėjo ir pasižiūrėjo, kad yra saugu. Iš vaizdo įrašo yra matyti, kad draudžiamas signalas degė itin trumpai. Jis nustojo degti jau po kelių sekundžių. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad už jo esantis automobilis pervažą ketino pervažiuoti nustojus degti draudžiamajam signalui. Akivaizdu, kad kažkokio pavojingumo šiame veiksme nėra. Už E. M. esantis automobilis kirto pervažą jau nedegant raudonam signalui, tačiau dar kartą reikia atkreipti dėmesį į netinkamą pakėlimo sistemą. Susidaro situacija, kad asmuo patenka į tam tikras pinkles ir už jas yra baudžiamas. Pareiškėjas nesutinka su tokia situacija, jis buvo suklaidintas. Priešais stovintis automobilis dar bandė tą užtvarą apvažiuoti, nes turbūt galvojo, kad tas užtvaras yra sugedęs. Pareiškėjas prašo teiseną nutraukti. Jei teismas nenustatys tam pagrindo, prašo pareiškėjui paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Šis kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas ne dėl kažkokio sąmoningo kelių eismo taisyklių ignoravimo, o todėl, kad pareiškėjas buvo suklaidintas. Nusižengimas nepadarė realios žalos, nebuvo sukelta avarinė situacija. Nebuvo nustatytos jokios sunkinančios aplinkybės, pareiškėjas prisipažino padaręs pažeidimą. E. M. darbo pobūdis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgus į visas aplinkybes, teisės vairuoti atėmimas būtų neproporcinga ir neteisinga priemonė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 421 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimties iki penkių šimtų šešiasdešimties eurų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.
Eismo per geležinkelio pervažas tvarką nustato KET XIX skyriuje įtvirtintos taisyklės, o šviesoforų signalų reikšmės numatytos KET 73 punkte. KET 168 punktas numato, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Atitinkamai KET 170 punktas reglamentuoja, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. KET 73.11 punktas numato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą.
E. M. neneigia fakto, kad per geležinkelio pervažą pervažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Neneigia žinantis Kelių eismo taisyklių įtvirtintą reguliavimą, jose numatytą draudimą važiuoti per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokį savo sprendimą aiškina tuo, kad buvo suklaidintas užtvaro padėties, kadangi šis pakilo tebedegant raudonam šviesoforo signalui, bei netinkamai įrengtos pervažos, nes dėl pernelyg žemai įrengto šviesoforo per priekyje stovėjusį automobilį negalėjo matyti šviesoforo signalo, todėl vadovavosi užtvaro padėtimi ir kitų priešais jį stovėjusių eismo dalyvių elgesiu – pastarieji taip pat pakilus užtvarui ėmė važiuoti per pervažą.
Priešingai nei teigiama skunde, teismas neįžvelgia reikšmingo neatitikimo tarp Taisyklių reikalavimo, kad apatinę šviesoforo sekcijos dalį privalu įrengti ne žemiau kaip 2,10 m virš šaligatvio, ir faktinės pervažos situacijos, matomos nuotraukoje. Pervažos šviesoforas įrengtas ne virš važiuojamosios dalies, o šalia jos, tad reikalavimas, kad jis būtų ne žemiau 4,50 m, akivaizdžiai nagrinėjamu atveju netaikytinas. Be to pačių Taisyklių 76 punkte numatyta, kad geležinkelio pervažose transporto šviesoforai įrengiami prieš geležinkelio pervažas vadovaujantis norminiais dokumentais, reglamentuojančiais geležinkelio pervažų įrangą ir priežiūrą, tad abejotina, kad Taisyklių priedo „Šviesoforo įranga ir montavimas“ 11 punkto reikalavimai yra absoliučiai privalomi nagrinėjamoje situacijoje.
E. M. teiginiai, kad jis negalėjo matyti raudono šviesoforo signalo, teismo neįtikina. Pažymėtina, kad prieš jį stovėjo ne didžiagabaritė, o paprasta transporto priemonė – lengvasis automobilis Hyundai. Galiausiai automobiliui Hyundai įvažiavus į pervažą, o pareiškėjo vairuojamam automobiliui artėjant prie „stop“ linijos ir už jos raudonai degančio šviesoforo, pareiškėjui vaizdo niekas nebeužstojo ir galimybė matyti šviesoforą buvo. Kad priešais važiuojančios lengvosios transporto priemonės nesudaro vairuotojams ypatingų kliūčių matyti šviesoforo signalą ir juo vadovautis, rodo trečiojo vairuotojo, važiavusio paskui pareiškėjo automobilį, elgesys pervažoje. Iš byloje pateiktų pervažos vaizdo įrašų matyti, kad nepaisydamas pakelto užtvaro ir priešais jį važiuojančių dviejų lengvųjų automobilių, kurie kirto pervažą, trečiojo automobilio vairuotojas pareigingai sustojo ir liko stovėti priešais „stop“ liniją, aiškiai vadovaudamasis šviesoforo signalu, o ne užtvaro padėtimi ar kitų eismo dalyvių elgesiu. Jei pareiškėjui nebūtų buvę objektyvios galimybės matyti šviesoforo signalą, jos neturėjo būti ir už jo važiavusiam vairuotojui, kuriam taip pat matomumą turėjo blokuoti pareiškėjo automobilis. Tačiau trečiajam vairuotojui tokių sunkumų nekilo. Darytina išvada, kad pareiškėjo elgesį nulėmė ne netinkamame aukštyje įrengtas šviesoforas, o jo paties pastabumo ir atsargumo stoka.
Pažymėtina, kad ANK 7 straipsnyje nustatyta, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022). Atitinkamai, ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, ir neatsargi kaltės forma asmens atsakomybės nešalina.
Eismą pervažoje reguliuoja pirmiausiai šviesoforo signalas. Užvaras yra tik papildoma mechaninė apsaugos priemonė. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 3-231 patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių 3.14 punkte numatyta, kai pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, užtvarai yra papildomas įrenginys, atitveriantis pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų. Neabejotinai eismo dalyvis pirmenybę turėtų teikti ne užtvaro padėčiai, o šviesoforo signalui, ir preciziškai laikytis Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto, numatančio, kad du pakaitomis mirksintys raudoni šviesoforo signalai draudžia eismą, reikalavimų.
Atitinkamai, prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, pakilus kelio užtvarui, žinodamas apie užtvaroje įrengtą šviesoforą, E. M. turėjo ne tik reaguoti į užtvaro pakėlimą, bet ir įsitikinti tuo, kad užsidegė eismą leidžiantis šviesoforo signalas, tačiau to nepadarė, nors tai galėjo padaryti pagal veikos aplinkybes. Nepaisant to, jis, neįsitikinęs, ar dega eismą leidžiantis šviesoforo signalas, įvažiavo į geležinkelio pervažą. Tokios aplinkybės rodo E. M. veikus neatsargia kaltės forma – nerūpestingumu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį E. M. patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
Ginčijamą nutarimą priėmęs pareigūnas, konstatavęs pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis pripažino padarytą nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pareiškėjui skyrė ANK 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalią 360 Eur dydžio baudą ir taikė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 2 mėnesių terminui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatuotina dar viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte – administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (pareiškėjas gimęs (duomenys neskelbtini) m.).
Pareiškėjas per pastarųjų penkerių metų laikotarpį tik du kartus baustas už KET pažeidimus (nedidelį greičio viršijimą ir transporto priemonės pastatymą rezervuotoje stovėjimo vietoje), baudos sumokėtos, nuobaudų galiojimas išnykęs. Jis nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus. Šios aplinkybės iš tiesų teigiamai charakterizuoja pažeidėją.
Skunde nurodoma, kad nutarime nepateikta jokia analizė, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepakako skirti piniginę baudą. Kaip minėta, už ANK 421 straipsnio 1 dalį įstatymų leidėjas privalo privalomą administracinio poveikio priemonės skyrimą. Šios priemonės neskyrimas reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Tiek E. M. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tiek jo papildomai nurodomos aplinkybės apie vairavimo svarbą jo profesinei veiklai leido svarstyti nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą sankcijos ribose, ką nagrinėjamu atveju ir darė Institucija, parinkdama minimalų nubaudimą, tačiau nėra pakankamos visai netaikyti administracinio poveikio priemonės. Šios rūšies administraciniai nusižengimai įstatymų leidėjo vis tik yra laikomi šiurkščiais KET pažeidimais. Neapgalvotas eismo dalyvių elgesys geležinkelių pervažose dažniausiai sukelia sunkias ir negrįžtamas pasekmes. Kaip vairuotojas, pareiškėjas turi pareigą domėtis ir žinoti su eismo saugumu susijusių teisės aktų reikalavimus ir jų preciziškai laikytis. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina nubaudimo sąlyga, kadangi išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti ir jo nevaržanti nuobauda neatliktų prevencinės paskirties ir nepasiektų jai keliamų tikslų. Teismas neabejoja, kad specialiosios teisės atėmimas sukelia nemenkų nepatogumų ir iššūkių kiekvieno asmens kasdieniame gyvenime, tačiau tai nereiškia, kad dėl to jis gali būti netaikomas šiurkštaus nusižengimo atveju. Apsunkinta galimybė komfortiškai judėti, atlikti darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai teismų praktikoje nėra pripažįstami išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti nuobaudą daugiau, nei numato įstatymas.
Teismo vertinimu, pareiškėjui taikyta atsakomybė – minimali nuobauda su minimaliam terminui nustatyta administracinio poveikio priemone yra adekvati ir efektyvi valstybės reakcija į padarytą nusižengimą ir nesuvaržo E. M. teisių labiau nei būtina ANK 22 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Teismas nenustatė pagrindo naikinti ar keisti ginčijamą nutarimą skunde nurodytais ar kitais pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo E. M. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. liepos 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17851-2025 (ROIK 25272342814) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.