- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-468-368/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5530-496/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 307,87 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 277,20 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Atsakovui A. S. pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – asmeniškai (elektroniniu paštu), tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022 m. birželio 6 d. sprendimu už akių, ieškinį tenkindamas iš dalies, priteisė iš atsakovo A. S. ieškovei UAB ,,Legal Balance“, 307,87 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 27,71 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. balandžio 25 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 156,81 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, nustatė, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę atsiskaityti su pradine kreditore ar reikalavimo teisę į atsakovo skolą perėmusia ieškove, byloje nėra. Prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų atsakovas nepareiškė, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 307,87 Eur skolą teismas tenkino.
5. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 277,20 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų, nuo negrąžintų įmokų sumos, taikant sutartyje sutartą 0,5 procento dydžio delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną, teismas vadovavosi LR Vartojimo kredito įstatymo (toliau –VKĮ) 11 straipsnio 8 dalimi, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgęs į šią įstatyminę nuostatą, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė ne 277,20 Eur delspinigių, kaip to prašo ieškovė, bet 27,71 Eur (307,87 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), pripažindamas, jog pradinės kreditorės ir atsakovo susitarimas dėl didesnio delspinigių dydžio prieštarauja imperatyviai įstatyminei normai ir negali būti tenkinamas. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimo už akių dalis dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. S. 277,20 Eur delspinigių ir 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. S. 19,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Apeliantė sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą.
6.2. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.
6.3. Teismas sprendime, be kita ko, atsižvelgęs į teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, nepagrįstai proporcingai sumažino apelianto prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 260,00 Eur iki 156,81 Eur.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimu nepagrįstai nuo 277,20 Eur iki 27,71 Eur sumažintų delspinigių bei proporcingai sumažintų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
10. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. spalio 30 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią išperkamosios nuomos būdu atsakovas įsigijo mobilųjį telefoną Huawei P Smart (2021) 128 GB, serijos Nr. . (duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovas įsipareigojo per 12 mėnesių sumokėti kreditorei mėnesinį nuomos mokestį. Atsakovas nustatyta tvarka neatsiskaitė ir liko skolingas pradinei kreditorei 307,87 Eur. 2021 m. birželio 11 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė ,,Be kredito“ reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ perleido reikalavimo teisę į savo skolininkus, tarp jų į atsakovą A. S. (307,87 Eur skola be delspinigių). Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę ieškovė atsakovui paskaičiavo 277,20 Eur delspinigius.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašomos priteisti netesybos 277,20 Eur taikant 0,5 proc. normą yra aiškiai per didelės. Ieškovė nesilaikė Vartojimo kredito įstatyme vartotoją ginančio orientacinio reikalavimo dėl maksimalaus delspinigių dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su pirmine kreditore sudarė prisijungimo būdu, neturėdamas realios galimybės sąlygoti sutarties sąlygų, bei atsižvelgdamas į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas tik kaip į kriterijų, vertinant delspinigių dydį, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė ne 277,20 Eur delspinigių, kaip to prašė ieškovė, bet 27,71 Eur (307,87 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).
13. Sutarties specialiosiose sąlygose yra nustatyta atsakovo pareiga mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo diena nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Minėtos nuostatos pagrindu apeliantė tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu prašo priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos už 180 dienų, t. y., 277,20 Eur.
14. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
16. Apeliaciniame skunde pagrįstai pažymima, jog šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020; kt.).
17. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netesybas sumažino, vadovaudamasis pirmuoju netesybų mažinimo pagrindu (aiškiai per didelės netesybos). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; kt.).
18. Taip pat pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką delspinigių dydžio klausimu, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kad prašoma priteisti delspinigių suma yra beveik lygi skolos sumai ir pagrįstai sprendė, jog 0,5 proc. delspinigių dydis nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti netesybas sumažino iki 0,05 proc., kaip ir ieškovė skaičiavo ieškinyje, paskaičiuodamas jas už 180 dienų. Apeliantė duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir aiškiai per didele apimtimi.
20. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje byloje nėra taikomos VKĮ nuostatos (nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto), o jos yra laikomos tik orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju VKĮ nuostatos taikytos nepagrįstai, yra atmetamas kaip nepagrįstas.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu – vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra VKĮ. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas turi pagrindą remtis VKĮ nuostatomis, kaip reglamentuojančiomis panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją, ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną, vertinant priteistinų delspinigių dydį iš vartotojo.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sprendime už akių nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas, nes nagrinėjamu atveju sutartyje nustatytas delspinigių dydis praktiškai yra tokio paties dydžio, kaip ir reikalautos priteisti skolos dydis, tai akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, kai viena iš ginčo šalių yra vartotojas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 27,71 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista.
24. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Apeliacinį skundą atmetus apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.