Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. atstovo advokato Dominyko Varno atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-339-887/2013 pagal ieškovo M. B. patikslintą ieškinį atsakovui L. Š., trečiajam asmeniui J. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovo M. B. ir trečiojo asmens J. B. atstovas advokatas Dominykas Varnas atskiruoju skundu skundė 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovo M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tenkinant patikslintame ieškinyje pateiktą prašymą. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo L. Š. 34 200 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą ir materialinį išlaikymą po 950 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedat skaičiuoti nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki ieškovui sukaks 24 metai, o taip pat pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto arešto atžvilgiu, t. y. areštuoti atsakovui L. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą - 3 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pareikšto ieškinio apimtyje, t. y. 45 600 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi įpareigojo ieškovą M. B. per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Teismas nurodė, jog atskiruoju skundu yra skundžiama nutartis, kuria buvo netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi už jį turėtų būti sumokėtas 100 Lt dydžio žyminis mokestis. Kadangi ieškovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, jog už atskirąjį skundą yra sumokėtas žyminis mokestis, teismas sprendė, kad skundas negali būti priimtas ir ieškovui nustatė terminą nurodytam atskirojo skundo trūkumui pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį ir 2012 m. gruodžio 12 d. atskirojo skundo priėmimo bei patenkinimo klausimą spręsti iš naujo nurodydamas, kad 2012 m. spalio 29 d. patikslintu ieškiniu nebereiškia reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, nes atsakovas ją pripažino geruoju 2012 m. spalio 24 d. pareiškimu. Likęs ieškinys yra išimtinai tik dėl materialinio išlaikymo ieškovui priteisimo, už kurio pareiškimą ieškovas remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 80 straipsnio 2 dalis taikytina sistemiškai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kadangi, priešingu atveju, visose civilinėse bylose visi asmenys mokėtų atitinkamus žyminius mokesčius, kai tuo tarpu taip nėra, o teismų praktika šiuo klausimu taip pat yra paremta CPK 83 straipsnyje nurodytomis išimtimis. Skundžiamoje 2012 m. gruodžio 18 d. nutartyje nėra nurodyta, kad tokia išimtis netaikytina ieškovui, dėl to spręstina, kad ji nagrinėjamoje byloje turi būti pritaikyta ieškovui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Šioje byloje keliamas teismo sprendimo įpareigoti ieškovą sumokėti žyminį mokestį už pareikštą atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Žyminio mokesčio, mokėtino už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose, dydis reglamentuotas CPK 80 straipsnyje. Pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio normos, numatančios konkrečius atvejus, kuriais mokėtinas žyminis mokestis už pareiškiamus procesinius dokumentus, o taip pat žyminio mokesčio dydį, yra įsakmios. Tai reiškia, kad jose nustatytas žyminis mokestis yra visuotinis ir jį privalo sumokėti kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismą apginti jo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą. Išimtys atitinkamiems subjektams ir atvejai, kuriais jie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nustatyti CPK 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

CPK 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nustatytas mokėtinas 100 Lt dydžio žyminis mokestis. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, nors minėtos CPK 80 straipsnio nuostatos yra įsakmios, bet CPK 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatyti subjektai ir atvejai, kuriais jie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai. CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatyti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis). Nors CPK 83 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už atskiruosius skundus, tačiau tokia išvada darytina remiantis CPK 338 straipsniu, numatančiu, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Nurodyta išvada yra pripažįstama ir įtvirtinta ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas M. B. patikslintu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo L. Š. 34 200 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą, materialinį išlaikymą po 950 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki ieškovui sukaks 24 metai bei pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Minėtą teismo nutartį ieškovo ir trečiojo asmens atstovas skundė atskiruoju skundu, tačiau teismas skundžiama 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos skundo trūkumams pašalinti - sumokėti už atskirąjį skundą 100 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl mokėtino žyminio mokesčio už atskirąjį skundą grindė CPK 80 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad už atskirąjį skundą dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinas 100 Lt žyminis mokestis. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka ir nurodo, jog kadangi remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje, kadangi yra pareiškęs ieškinį dėl materialinio išlaikymo priteisimo, jis neturėtų mokėti ir žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Su tokia apelianto pozicija, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, sutiktina.

Kadangi ieškovas patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio byloje mokėjimo. Remiantis CPK 83 straipsnio 2 dalimi, taip pat CPK 338 straipsniu laikytina, jog ieškovas yra atleidžiamas ne tik nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo, bet taip pat ir nuo žyminio mokesčio, mokėtino už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi įpareigodamas ieškovą sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neteisingai aiškino ir taikė CPK normas, dėl ko spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą nepagrįstai pareikalavo ieškovą sumokėti 100 Lt dydžio žyminį mokestį, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (LR CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.) ir perduoti klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.