- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 2-447/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02425-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Maxvila“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Maxvila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir paveldas“ bankroto byloje Nr. B-3012-881/2012.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartimi UAB „Statyba ir paveldas“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Viresita“. Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių 998 499,51 Lt finansiniai reikalavimai, iš kurių – kreditoriaus UAB „Maxvila“ 906 270,55 Lt, kreditorių D. ir A. Z. – 12 803,60 Lt finansiniai reikalavimai. Teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Kreditoriai UAB „Maxvila“, D. ir A. Z. 2012-05-08 kreipėsi į teismą su prašymu dėl bankroto administratoriaus UAB „Viresita“ atstatydinimo ir naujo administratoriaus UAB „Verslo administravimas ir auditas“ paskyrimo tuo pagrindu, kad esamas administratorius netinkamai vykdo jam pavestas pareigas.
Kreditorius UAB „Maxvila“ 2012-07-27 kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti negaliojančiais 2011-07-27 pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo, pavedimo sutarties sudarymo, administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, turto pardavimo tvarkos ir kt. Šiems reikalavimams užtikrinti kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamų nutarimų vykdymą, uždrausti bankroto administratoriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su bankrutuojančiai bendrovei priklausančio turto, turtinių teisių, įskaitant ir bendrovės reikalavimo teisę į buvusį vadovą J. K., realizavimu bei administravimo išlaidų skaičiavimu ir išmokėjimu. Nurodė, kad administratorius, remdamasis ginčijamais nutarimais, 2011-07-27 pardavė bankrutuojančiai bendrovei priklausantį automobilį Audi A6, pasitvirtino protingumo kriterijaus neatitinkančias administravimo išlaidas ir atlyginimą bei dalį jų išsimokėjo. Nepaisant to, kad kreditorių susirinkimas nepritarė bendrovės turtinių teisių pardavimui, bankroto administratorius jau yra paskelbęs apie bendrovės reikalavimo teisių į buvusio vadovo J. K. 195 156 Lt skolą, priteistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimu, perleidimą už 95 526,44 Lt. Toks administratoriaus savavališkas ir neteisėtas veiksmas leidžia manyti, kad jis stengsis kuo greičiau realizuoti bendrovės turtą ir turtines teises, kad patenkintų savo nepagrįstus turtinius interesus. Teigė, kad nepritaikius prašomų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi netenkino kreditoriaus UAB „Maxvela“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad BUAB „Statyba ir paveldas“ priklausantis automobilis Audi A6 buvo parduotas vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą dar iki kreditoriaus UAB „Maxvela“ skundo, kuriuo prašoma juos pripažinti negaliojančiais, padavimo dienos, todėl sprendė, kad tokie administratoriaus veiksmai negali būti vertinami kaip siekis išvengti teismo sprendimo vykdymo. Taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas, kuriuo bankrutuojančiai bendrovei iš J. K. yra priteista skola, yra neįsiteisėjusi, todėl sprendė, kad ši turtinė teisė negalės būti parduota kol nėra patvirtintas jos pagrįstumas. Įvertinęs tai, kad dalį administravimo išlaidų administratorius išsimokėjo iš pajamų, gautų pardavus minėtą transporto priemonę, dar iki kreditoriaus skundo padavimo, bendrovė neturi kitų pajamų, kurios galėtų būti skirtos administravimo išlaidų sąmatai padengti, teismas sprendė, jog nepagrįsti kreditoriaus nuogąstavimai, kad administratorius gali išsimokėti neprotingo dydžio atlyginimą. Dėl nurodyto, teismas konstatavo, kad kreditorius nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Pažymėjo, jog kitame kreditorių susirinkime bus galima nustatyti kitokią administravimo išlaidų sumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Maxvila“ prašo panaikinti teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, atsisakydamas taikyti apsaugos priemones, neįvertino šių reikšmingų aplinkybių: bankroto administratorius UAB „Viresita“ už administravimo paslaugas ir finansinę apskaitą 2011-07-01 ir 2012-05-02 yra išrašęs išankstinio apmokėjimo sąskaitas 42 015,52 Lt, nors šios išlaidos nepagrįstos jokiais įrodymais. Tikėtinai administratoriaus įgaliotas asmuo P. P., Ramirent Baltic AS atstovas bei UAB „Bankroto administravimas“ atstovas glaudžiai bendradarbiauja, siekdami gauti pajamas iš bendradarbiavimo pagrindais vykdomos veiklos.
2. Teismas be pagrindo nusprendė, kad BUAB „Statyba ir paveldas“ reikalavimo teisė į J. K. skolą negalės būti parduota, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nepatvirtintas jos pagrįstumas, nes įstatymai nedraudžia perleisti materialiosios ir proceso teisių. Be to, nėra aišku, kuri byla – ši dėl jo skundo, ar kita dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo – bus išnagrinėta anksčiau. Įsiteisėjus minėtam Vilniaus apygardos teismo sprendimui anksčiau, nei šioje byloje bus priimtas teismo sprendimas dėl jo skundo, ir nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina, kad bankroto administratorius ir vėl nesąžiningai bandys parduoti minėtą reikalavimą. Be to, pripažinimas, kad tai yra vienintelis bendrovės turimas turtas sustiprina apsaugos priemonių taikymo būtinybę, t. y. kad jis nebūtų perleistas už neprotingą kainą.
3. Teismas neįvertino, kad gali būti rastas arba atsirasti kitas bankrutavusiai bendrovei priklausantis turtas, bendrovė gali gauti pajamų, todėl nepritaikius apsaugos priemonių, administratorius gali atlikti su kreditoriais nesuderintus veiksmus (parduoti tą turtą arba išsimokėti sau gautas lėšas), rūpindamasis tik savo interesais.
6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad net ir neišsimokėdamas administravimo išlaidų, administratorius gali vėl nepagrįstai jas priskaičiuoti, o kreditoriams, nesutinkantiems su jomis, tektų imtis papildomų teisinių veiksmų, kas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą.
7. Šiai dienai nėra priimtas sprendimas sušaukti kreditorių susirinkimą, nes nei vienas turintis tokią teisę subjektas nėra to inicijavęs. Dėl to visą laikotarpį iki kol būtų sušauktas ir įvyktų BUAB „Statyba ir paveldas“ kreditorių susirinkimas ir jame būtų priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų pakeitimo, administratorius galėtų nepagrįstai sau prisiskaičiuoti administravimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Statyba ir paveldas“ administratorius prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad:
1. Teismas teisingai sprendė, kad kreditorius nenurodė aplinkybių, patvirtinančių grėsmę galimam teismo sprendimui įvykdyti ir konstatavo, kad tokios grėsmės nėra.
2. Apelianto argumentai, kad administratorius parduos bendrovės reikalavimą į J. K. dėl to, kad taip buvo padaryta anksčiau, yra nepagrįsti, nes skelbimas dėl reikalavimo teisių pardavimo buvo įdėtas anksčiau, nei priimtas J. K. apeliacinis skundas, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip administratoriaus besąlyginis siekis šį reikalavimą parduoti. Be to, jis ne kartą patvirtino, kad neperleis atsakovo turimų reikalavimų iki paaiškės skundų dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais baigtis.
Šalies argumentai
3. Apelianto teiginiai dėl galimai atsirasiančių pajamų ar turto yra deklaratyvūs. Administratorius dar kartą patvirtina, kad šiai dienai nėra jokių pajamų, kurios galėtų būti panaudotos administravimo išlaidoms padengti, todėl administratoriui nėra ir nebus išmokamos jokios lėšos iš bankrutavusios bendrovės lėšų.
4. Vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kreditorių susirinkimas tvirtina arba ne administravimo išlaidų sąmatą, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad administratorius prisiskaičiuos nepagrįsto dydžio administravimo išlaidas.
5. Teismas teisingai nurodė, kad kitame kreditorių susirinkime kreditorius turės galimybę savo nuožiūra patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, nepaisant administratoriaus atlikto skaičiavimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjama, ar teisėta ir pagrįsta yra teismo nutartis, kuria atsisakyta kreditoriaus prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą BUAB „Statyba ir paveldas“ bankroto byloje. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė ir suinteresuotas asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (skundo) reikalavimą (CPK 144 str. 1 d.).
Minėta, kad pagrindinis ginčas šioje byloje kyla dėl teisėtumo ir pagrįstumo visų 2011-07-25 BUAB „Statyba ir paveldas“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų (kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo, administratoriaus veiklos ataskaitos, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, pavedimo sutarties sąlygų tvirtinimo ir įgaliojimų kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti pavedimo sutartį, bendrovės turto (turtinių teisių) pardavimo tvarkos, kreditorių susirinkimų sušaukimo ir informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą tvarkos, bendrovės likvidavimo). Kreditorius UAB „Maxvila“, kurio finansinis reikalavimas sudaro apie 90 procentų visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų, savo skundą grindė tuo, kad jis iš viso nebuvo informuotas apie minėtą kreditorių susirinkimą bei tuo pačiu prašė laikinai sustabdyti priimtų nutarimų vykdymą, nes, anot jo, bankroto administratoriaus UAB „Viresita“ neteisėti veiksmai (parduotas bendrovei priklausantis automobilis, paskelbimas apie parduodamą reikalavimo teisę į J. K. už 95 526,44 Lt, nors teismo sprendimu iš pastarojo bendrovei priteista 159 156 Lt, priskaičiuotos nepagrįsto dydžio administravimo išlaidos, dalis jų išsimokėta) leidžia spręsti, kad iki jo skundo išnagrinėjimo dienos šis administratorius galės nevaržomai perleisti bendrovės turtą ar turtines teises, išsimokėti neprotingo dydžio administravimo išlaidas bei gali atlikti kitus veiksmus, kurie neatitinka absoliučios daugumos kreditorių valios. Teismas skundžiama nutartimi atsisakė taikyti prašomas apsaugos priemones, konstatavęs, kad kreditorius neįrodė grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti – transporto priemonė parduota iki skundo padavimo, reikalavimo teisė į J. K. negalės būti parduota iki apeliacine tvarka bus patikrintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o bendrovė šiuo metu neturi jokių pajamų, iš kurių administratorius galėtų išsimokėti administravimo išlaidas. Teisėjų kolegija mano, kad šie teismo argumentai nepaneigia būtinybės taikyti kreditoriaus prašomas apsaugos priemones (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d.).
Visų pirma, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi patenkino kreditoriaus UAB „Maxvila“ reikalavimus ir pripažino negaliojančiais visus aukščiau minėtus 2011-07-25 pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus. Ta pačia teismo nutartimi taip pat atstatydintas bankroto administratorius UAB „Viresita“ ir juo paskirtas UAB „Verslo administravimas ir auditas“. Nors šis teismo procesinis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, t. y. neįsiteisėjęs, tačiau tai, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą spręsti, jog šio kreditoriaus skundas prima facie yra pagrįstas, t. y. egzistuoja viena iš sąlygų taikyti apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).
Antra, kaip žinoma, kreditorių susirinkimo nutarimai yra privalomi ne tik visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str. 4 d.), bet ir juos vykdančiam bankroto administratoriui (taip pat ir naujai paskirtam administratoriui). Kaip matyti iš skundo, apeliantas grėsmę galimo jam palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui grindžia remdamasis tuo, kad ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais buvo patvirtinta, jo manymu, protingumo kriterijaus neatitinkanti administravimo išlaidų sąmata, jau įvykusiomis aplinkybėmis, kai administratorius pardavė bendrovei priklausantį turtą bei paskelbė apie parduodamą reikalavimo teisę už beveik dvigubai mažesnę kainą nei teismo priteistoji skolos suma, išsimokėjo dalį išlaidų, taip pat tuo, kad teismas rėmėsi tik prielaidomis, nurodydamas, jog šiuo metu bendrovė pajamų ir turto neturi, o ginčijama reikalavimo teisė negali būti perleista. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad apeliantas pagrindė ir antrąją apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. kad nesustabdžius ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad iš tiesų, kaip teigia apeliantas, vien tai, kad šiuo momentu nėra žinoma apie kitą bendrovės turtą, negaunama pajamų, savaime nereiškia, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo tokio turto nebus nustatyta, o administratorius neišsimokės iš jo administravimo išlaidų. Be to, priešingai nei sprendė teismas, įstatymas nedraudžia parduoti reikalavimo, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra ginčijamas teismine tvarka – šiuo atveju – bendrovės reikalavimo teisės į J. K..
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, yra pagrindas apsaugos priemonių taikymu užtikrinti galimo kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK144 str. 1 d., 145 str. 2 d., 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, tuo bus užtikrinti bendrovės, jos kreditorių teisės ir teisėti interesai, ekonomiškumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros ir teisingumo principai nebus pažeisti (CK 1.5 str., CPK 145 str. 2 d.), o bankroto proceso operatyvumo principas nebus paneigtas, nes ginčijami nutarimai, be kita ko, yra susiję su bendrovės turimo turto apimtimi, administravimui skirtų išlaidų dydžiu, t. y. kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybėmis. Dėl to kreditoriaus UAB „Maxvila“ atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – sustabdomas BUAB „Statyba ir paveldas“ 2011-07-25 kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymas iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-3012-881/2012.
Kiti atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apeliantas už atskirąjį skundą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (50 b. l) (CPK 80 str. 2 d.). Kaip žinoma, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis (CPK 338 str.) Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, apeliantas neturėjo mokėti žyminio mokesčio, todėl jam grąžinamas (CPK 87 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir paveldas“ 2011 m. liepos 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-3012-881/2012.
Grąžinti apeliantui uždarajai akcinei bendrovei „Maxvila“ už atskirąjį skundą sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (AB Swedbank 2012 m. rugsėjo 28 d. įmokos mokėjimo kvitas, operacijos archyvo kodas 2012092800637046). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.