Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-339-887/2013 pagal M. B. ieškinį atsakovui L. Š., trečiajam asmeniui J. B. dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes byloje jau buvo nustatyta pakankamai daug faktinių bei teisinių aplinkybių, leidžiančių bylą išnagrinėti teismo posėdyje arba pereiti į jos nagrinėjimą iš esmės – teismo užklausos bankams apie šalių turtinę padėtį buvo atsakytos, kiti reikšmingi duomenys apie atsakovo turtą ir pajamas taip pat buvo nustatyti. Šeimos santykių bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, dėl to naudojantis teismui suteikta diskrecija reikalinga motyvuoti, kodėl ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, o paliekama neišspręsta nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo problema, jo tolimesnio išlaikymo klausimas. Esant akivaizdžių duomenų apie nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą bent jau nuo 2009 m. gegužės 8 d. (atsakovui jį pripažįstant), negalima leisti piktnaudžiauti teise bei tenkinti tokius procesinio pobūdžio prašymus, kurie leistų atsakovui išvengti pareigos sumokėti išlaikymo įsiskolinimą beveik už metus. CK 3.3 straipsnio 1 dalis nustato vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo prioritetą, t. y. prioritetą prieš atsakovo pageidavimus dėl bylos nutraukimo ir ieškinio palikimo nenagrinėto menkaverčiu pagrindu.

Iš CPK 246 straipsnio 3 dalyje ir 247 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs imperatyvo teismui palikti ieškinį nenagrinėtą, t. y. teismas turi diskrecijos teisę atidėti bylos nagrinėjimą, ypač kai nėra galimybės priimti sprendimo už akių. Klausimą dėl galimo ieškinio palikimo nenagrinėto arba bylos nagrinėjimo atidėjimo teismas sprendžia savo nuožiūra ir neklausdamas atvykusios šalies nuomonės.

Pažeistas teisingumo principas (CK 1.5 str.). Ilgą laiką iki 2013 m. vasario 12 d. posėdžio ginčo esmė buvo koncentruota išimtinai į priteistino išlaikymo ir jo įsiskolinimo dydžių nustatymą, kadangi tėvystę atsakovas pripažino geruoju, o teikti išlaikymo taip pat neatsisakė, t. y. pripažino, kad ieškovui jis yra reikalingas (tiek įsiskolinimo priteisimas, tiek jo nustatytas į ateitį). Nors iš dalies ir pripažindamas ieškinį, tėvystę pripažinęs atsakovas iki šiol neteikia ieškovui išlaikymo, juo nesidomi. Ieškovas yra silpnesnė teisinio santykio šalis, teismine tvarka reikalaujanti, kad atsakovas vykdytų savo paties pripažįstamas prievoles. Atsakovo interesas, kad jis būtų atleistas nuo išlaikymo įsiskolinimo ieškovui mokėjimo, nėra svarbesnis už prioritetiškai ginamą vaiko interesą bei teisę atgauti laiku nesuteiktą išlaikymą. Teismo nutartimi įstatymo nesaugomi atsakovo interesai buvo iškelti aukščiau už ieškovo.

Neatsižvelgta, kad ši byla yra susijusi su viešuoju interesu. Išlaikymo negavimas ilgą laiko tarpą (atsakovas nors ir pripažįsta ieškinį, tačiau ir dabar neteikia ieškovui išlaikymo) ypatingai apsunkintų šalių santykius bei ieškovo patiriamas teisines bei finansines pasekmes. Teismas 2013 m. vasario 12 d. galėjo ir turėjo būti aktyvus, ginti ieškovo pažeistas šeimos teises bei nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje, aiškintis taikaus ginčo išsprendimo galimybes, bylos nagrinėjimą atidėti arba pereiti į ginčo nagrinėjimą iš esmės ir baigti jos nagrinėjimą teismo sprendimu.

Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir netenkinti atsakovo prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, ieškovui ir jo atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį.

CPK 246 straipsnyje yra įtvirtintos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu paliko ieškinį nenagrinėtą, į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus ieškovui ir jo atstovui, kurie nepranešė apie neatvykimo priežastis, iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimą, nepateikė prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ar dėl teismo posėdžio atidėjimo.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką ginčo klausimu, ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012 pagal BUAB „AVG statyba“ ieškinį atsakovėms UAB „Medtec‘o LT“, UAB „Schato“ ir UAB „Vilso prekyba“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo).

Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė tokių aplinkybių.

Apeliantas atskirajame skunde nurodė negalėjęs dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, tačiau buvo sutaręs su savo atstovu dėl atstovavimo. Toks susitarimas įstatymo reikalavimų nepažeidžia. Vadovaujantis CPK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Nagrinėjamu atveju teismas nebuvo pripažinęs būtinu ieškovo dalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje, todėl šalies pasitikėjimas advokatu kaip profesionaliu teisininku ir jo tinkamumu savo profesinėms pareigoms atlikti, įskaitant ir pareigą tinkamai atstovauti jį teisme, negali būti laikomas ieškovo nerūpestingumu ar aplaidumu.

Apelianto teigimu, jo atstovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl suklydimo.

Bendrąja prasme suklydimas yra klaidinga prielaida apie egzistuojančius faktus, taigi jis pirmiausiai kyla iš asmens subjektyvaus suvokimo. Ieškovo atstovas yra advokatas, už atlygį savo atstovaujamajam teikiantis teisinę pagalbą pagal CPK ir kitų įstatymų nustatytas taisykles, dėl šios priežasties jam keliami aukštesni kvalifikacijos, atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, tačiau šie vertinimo kriterijai nepašalina ir subjektyvių faktorių reikšmės, sprendžiant dėl konkrečių procesinių situacijų (CPK 3 str. 7 d.). Pasisakant dėl ieškovo atstovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ne tik į minėtuosius kriterijus, bet ir į faktinių procesinių aplinkybių visumą, civilinio proceso tikslą tinkamai taikyti įstatymus, nagrinėjant civilines bylas (CPK 2 str.) bei teismo pareigą priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas ar jo atstovas nesidomėjo bylos eiga, neteikė įrodymų, vilkino bylos nagrinėjimą ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Priešingai – iš bylos duomenų spręstina apie procesiškai aktyvią ieškovo ir jo atstovo poziciją, siekiant išspręsti ginčo klausimą teismo sprendimo priėmimo būdu. Dėl to nėra pagrindo daryti kitokią išvadą apie ieškovo atstovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastį, nei jo nurodytasis suklydimas dėl parengiamojo teismo posėdžio laiko.

Bylos duomenys rodo, kad ji buvo iškelta 2012 m. gegužės 15 d. Bylos procesas tęsėsi beveik metus. Byloje nėra įrodymų, kad tokią jo trukmę būtų apsprendę ieškovo veiksmai, sąmoningai vilkinant bylos nagrinėjimą ar piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Atsižvelgiant į atskirajame skunde išdėstytus argumentus, nėra pagrindo manyti, kad ieškovas yra praradęs suinteresuotumą byla. Dėl priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista ieškovo teisė į jos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Nagrinėjamoje byloje yra atlikta daug procesinių veiksmų, atsakovas iš dalies pripažįsta ieškinį, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, protingumo principų, pažeidžia ieškovo teises.

Pažymėtina, kad apelianto atstovo prašymas nepalikti ieškinio nenagrinėto Kauno apylinkės teisme užregistruotas 10.43 val., jame advokatas D. Varnas išdėstė ir neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis. Nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, priimta ir paskelbta 13.20 val. Neatvykimas į teismo posėdį ne visada gali reikšti piktnaudžiavimą procesu, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą, turėjo atsižvelgti į ieškovo ir jo atstovo neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį sąlygojusias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tik formalų CPK 246 straipsnio 1 dalyje ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, tačiau toks teismo veiksmas neatitiko bendrųjų civilinio proceso principų ir faktinių bylos aplinkybių. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka revizuojama nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.