Kauno apygardos teismo nutartis, eB2-1877-587/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-25
Bylos Nr.: eB2-1877-587/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00579-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Žemaitienė
Suinteresuotas asmuo: G. B., D. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. eB2-1877-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00579-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.3.11 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo centras“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. B. ir D. P. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bustra“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Bustra“ (toliau – ir UAB „Bustra“) nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valdymo centras“ (toliau – ir UAB „Verslo valdymo centras“) prašo pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Bustra“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą, yra D. P. ir G. B.. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjai iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 30 d.

1.2. Pareiškėjos direktore nuo 2017 m. kovo 10 d. buvo išrinkta G. B.. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. kovo 31 d. pareiškėjos transporto vadovo pareigas ėjo D. P.. Šis asmuo taip pat pavadavo pareiškėjos direktorę G. B. jos kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 3 d. Pagal nemokumo administratorei pateiktą informaciją, D. P. pavadavo pareiškėjos direktorę G. B. ir jos nedarbingumo laikotarpiu 2019 m. sausio–vasario mėn.

1.3. Pareiškėjos turimais duomenimis, G. B. pavadavimo laikotarpiu D. P. iš pareiškėjos gautomis lėšomis pagal avanso apyskaitas nevykdė atsiskaitymų su tiekėjais ir darbuotojais. Pagal G. B. vadovavimo laikotarpiu nustatytą informaciją, 2019 m. kovo 29 d. duomenimis D. P. savo žinioje turėjo 137 194,00 Eur pareiškėjai priklausančių lėšų sumą. Lėšų negrąžinus, pareiškėja, atstovaujama G. B., kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl šios sumos priteisimo.

1.4. Minėtos lėšos D. P. žiniai didžiąja dalimi perėjo G. B. pavadavimo laikotarpiu ir buvo paimtos iš bendrovės kasos: a) pagal 2018 m. lapkričio 30 d. avanso apyskaitą Nr. 11 D. P. 2018 m. lapkričio 30 d. savo žinioje turėjo 6 103,44 Eur (eilutė „Likutis“); b) pagal 2018 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą Nr. 12 D. P. 2018 m. gruodžio 31 d. savo žinioje turėjo 84 110,56 Eur (eilutė „Likutis“), iš kurių 63 624,76 Eur paimta iš kasos 2018 m. gruodžio 27 d., 8 259,86 Eur paimta iš kasos 2018 m. gruodžio 30 d., 1 000,00 Eur paimta iš kasos 2018 m. gruodžio 20 d., 8 830,38 Eur paimta iš kasos 2018 m. gruodžio 30 d.; c) pagal 2019 m. sausio 31 d. avanso apyskaitą Nr. 1 D. P. 2019 m. sausio 31 d. savo žinioje turėjo 117 194,00 Eur (eilutė „Likutis“), iš kurių 36 810,00 Eur paimta iš kasos 2019 m. sausio 11 d. Be to, D. P. atsiskaitymui už įsigyjamą transporto priemonę buvo išduota iš viso 20 000,00 Eur suma dar 2017 m. gegužės mėn., tačiau su pardavėju T. I. atsiskaityta nebuvo, jo finansinis reikalavimas patvirtintas pareiškėjos bankroto byloje.

1.5. D. P. neginčijo savo prievolės pareiškėjai 137 194,00 Eur sumai, pareiškėja, atstovaujama G. B., ir D. P. sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Darbo ginčų komisijos sprendimu. D. P. įsipareigojo grąžinti pareiškėjui ieškiniu reikalautą sumą iki 2019 m. birželio 15 d., tačiau negrąžino. D. P. finansinė būklė neleidžia tikėtis skolos išieškojimo dėl kitų kreditorių egzistavimo ir turto neturėjimo, išieškojimą vykdanti antstolė pareiškėjos naudai išieškojo tik 6 369,62 Eur bendrą sumą, nurodė, jog skolininkas kilnojamojo/nekilnojamojo turto neturi, piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, jo atžvilgiu taip pat vykdomos 2 vykdomosios bylos dėl išlaikymo išieškojimo nepilnamečiams vaikams.

1.6. Pareiškėjos kreditorių finansiniai reikalavimai pradėjo kauptis nuo 2018 m. Pareiškėjos bankroto byloje yra patvirtinti 139 583,75 Eur bendros sumos kreditorių finansiniai reikalavimai. D. P. neperėmus pareiškėjos lėšų ar jas grąžinus, šios sumos būtų beveik užtekę visų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui – skolai buvus 137 194,00 Eur, o reikalavimams 139 583,75 Eur, jų dengimui truktų tik 2 389,75 Eur.

1.7. Nemokumo administratorė taip pat nustatė šiuos bendrovei nenaudingus sandorius: a) 2019 m. kovo 14 d. pareiškėja, atstovaujama G. B., pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 68912 pardavė UAB „Akvameda plius“ autovežį su priekaba už 8 712 Eur, nors analogiško turto vertė siekė 18 600,00 Eur; b) pareiškėja, atstovaujama G. B., UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Brendas“ 2019 m. kovo 13 d. pasirašė novacijos sutartį Nr. NS/201804F-108814, kurios pagrindu pareiškėjos teisė įvykdžius lizingo sutartyje nustatytas sąlygas įgyti autovežį MB ATEGO 1526L nuosavybės teise neatlygintinai buvo perleista UAB „Brendas“. Autovežio MB ATEGO 1526L neišpirkta vertė buvo 10 771,15 Eur. Pareiškėja, atstovaujama G. B., UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Brendas“ 2019 m. kovo 13 d. pasirašė novacijos sutartį Nr. NS/201804F-109015, kurios pagrindu pareiškėjos teisė įvykdžius lizingo sutartyje nustatytas sąlygas įgyti priekabą SVAN CHTO08 nuosavybės teise neatlygintinai buvo perleista UAB „Brendas“; Pareiškėja, atstovaujama G. B., UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Brendas“ 2019 m. kovo 13 d. pasirašė novacijos sutartį Nr. NS/201804F-108814, kurios pagrindu pareiškėjos teisė įvykdžius lizingo sutartyje nustatytas sąlygas įgyti autovežį MB ATEGO 1526L nuosavybės teise neatlygintinai buvo perleista UAB „Brendas“. Kaip matyti iš novacijos sutarties, autovežio MB ATEGO 1526L neišpirkta vertė buvo 10 771,15 Eur. Pareiškėjas, atstovaujamas G. B., UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Brendas“ 2019 m. kovo 13 d. pasirašė novacijos sutartį Nr. NS/201804F-109015, kurios pagrindu Pareiškėjo teisė įvykdžius lizingo sutartyje nustatytas sąlygas įgyti priekabą SVAN CHTO08 nuosavybės teise neatlygintinai buvo perleista UAB „Brendas“.

1.8. Pareiškėja, atstovaujama G. B., laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. įsigijo ir realizavo keturias transporto priemones, jų įsigijimo ir realizavimo dokumentai patvirtina, kad jos buvo realizuojamos praėjus trumpam laiko tarpui po įsigijimo už ženkliai mažesnę kainą. Tokiu būdu buvo sudarytas ne vienas sandoris, t. y. jų nenulėmė atsitiktinė verslo rizika, o veikla vykdoma sistemingai, prieita prie išvados, kad G. B. tokiais savo veiksmais sukėlė pareiškėjai žalą, lygią transporto priemonių įsigijimo ir realizavimo kainų skirtumui. G. B. bendra nuostolingų sandorių ir dėl to pareikštų ieškinių suma sudaro 34 385,64 Eur.

1.9. Šių asmenų veiksmai tiesiogiai lėmė pareiškėjos kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimą, neatsiskaitymą ir bankroto bylos iškėlimą. Pareiškėja buvo privesta prie bankroto tyčia, o už šiuos veiksmus yra atsakingi būtent D. P. ir G. B..

1.10. D. P., nesant kito jį kontroliuojančio pareiškėjos atstovo, aiškiai viršijo jam suteiktus įgaliojimus, pareiškėją valdė sąmoningai blogai, savo žiniai perimdamas veiklos vykdymui būtinas bendrovės lėšas. D. P. neginčijo savo prievolių, o pareiškėjai nėra žinomos visiškai jokios aplinkybės, galinčios pateisinti tokį D. P. veikimą. Bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai pradėjo formuotis būtent tuo metu, kai iš pareiškėjos buvo perimta didžioji lėšų suma, t. y. nuo 2018 m. pabaigos. Akivaizdu, jog D. P. pavaduojant G. B. pareiškėjos lėšos galėjo ir turėjo būti naudojamos atsiskaitymams su kreditoriais, o ne pasisavinamos asmeniniais tikslais. Pareiškėja mano, jog D. P. suprato, kad paimtos lėšos nebus grąžintos, kadangi to neleido jo turtinė padėtis. D. P. atlikti veiksmai (lėšų pasisavinimas) tiesiogiai lėmė, jog pareiškėja tapo nemoki, apyvartinių lėšų netekimas užkirto kelią bet kokios tolesnės ūkinės komercinės veiklos vykdymui, o likusio turto niekaip neužteko kreditorių finansiniams reikalavimams padengti. 2018 m. gruodžio 31d. balanso duomenis pareiškėjo turtas sudarė 207 699,00 Eur, tuo tarpu įsipareigojimai kreditoriams sudarė 126 767,00 Eur. Įvertinant, kad iš 207 699,00 Eur turto 84 110,56 Eur jau buvo pasisavinti neturint tikslo jų grąžinti, pareiškėjos realiai tebeturėto turto vertė neviršijo 123 588,44 Eur, t. y. ši suma jau mažesnė už bendrą kreditorių reikalavimų sumą.

1.11. G. B. veiksmai nors ir nenulėmė pareiškėjos tapimo nemokia, tačiau jais buvo dar labiau pabloginta bendrovės finansinė būklė. Tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Nagrinėjamu atveju G. B. pareiškėjos vardu sudarė nuostolingus sandorius, kuomet turtas buvo realizuotas negaunant mažiausiai 15 298,00 Eur taip pat neatlygintinai perleidžiant teises ir pareigas, kilusias lizingo sutarčių pagrindu, ko pasėkoje patirta dar 19 087,64 Eur žalos. Tokiu būdu buvo dar labiau gilinamas įmonės nemokumas, bloginama finansinė būklė bei dar labiau mažinamos kreditorių galimybės atgauti savo reikalavimus.

1.12. Nurodyti sandoriai buvo sudaryti su asmenimis, kurie yra susiję su pareiškėja: a) autovežis su priekaba perleistas UAB „Akvameda plius“, kurios vieninteliu akcininku sandorio sudarymo metu buvo D. B.. Pareiškėjos akcininkais buvo G. B. ir „Armando grupė“, kurios vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo A. B., kurį su D. B. sieja artimi giminystės ryšiai. Sandoris sudarytas tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų kontroliuojamų bendrovių; b) novacijos sutartimis neatlygintinai perleistos iš lizingo sutarčių kilusios teisės ir pareigos UAB „Brendas“. Sandorio sudarymo metu jos vienintele akcininke buvo A. B.. Pareiškėjos akcininkais buvo G. B. ir UAB „Armando grupė“, kurios vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo A. B.. Pastarąjį su A. B. sieja artimi giminystės ryšiai, todėl ir šis sandoris sudarytas tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų kontroliuojamų bendrovių; c) transporto priemonės realizuotos taip pat susijusiems asmenims: Mercedes Benz AMO iš pareiškėjos nusipirko pati G. B., transporto priemones Ford KA ir VW Caravelle įsigijo su pareiškėjos akcininku giminystės ryšiais susiję asmenys D. B. ir R. B..

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo G. B. su pareiškimu nesutinka, prašo pareiškėjos pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Bustra“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir nustatyti, kad suinteresuoto asmens G. B. veiksmai tai sukėlė, atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į pareiškimą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. ji, būdama likviduojamos dėl bankroto UAB „Bustra“ vadove pati savo iniciatyva pradėjo bankroto procedūrą, t. y. įgyvendino Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nustatytas teises ir pareigas. D. P. 137 194,00 Eur sumos, išimtos iš bendrovės kasos, išieškojimas pradėtas taip pat G. B. iniciatyva, tokia pinigų suma patvirtinta išieškoti Kauno darbo ginčo komisijos sprendimu. Dėl situacijos, susiklosčiusios kuomet ji pati buvo kasmetinėse atostogose ar dėl ligos nedirbo ir ją pavadavo D. P., savo kokių nors kaltų veiksmų nemato.

2.2. 2019 m. kovo 13 d. sudarytos novacijos sutartys tikslu panaikinti bendrovės įsiskolinimus UAB „Citadelės faktoringas ir lizingas“ pagal anksčiau sudarytas lizingo sutartis. Bendrovei nebevykdant savo įsipareigojimų, turtas turėjo būti grąžintas lizingo davėjui, taip bendrovė galėjo turėti tik dar didesnės apimties įsiskolinimo.

2.3. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėja vien civilinių bylų iškėlimu negali konstatuoti kokių nors tyčinių suinteresuoto asmens veiksmų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2–4 punktais, pareiškėjos pateiktas aplinkybių, kad dėl kai kurių sandorių pripažinimo negaliojančiais bei atitinkamos žalos (nuostolių) dėl suinteresuoto asmens pigiau parduoto turto atlyginimo priteisimo, teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos, vertinimas negali būti laikomas teisingu. Pareiškime nurodytų situacijų vertinimas yra nepagrįstas, neatitinkantis teisingumo principų bei realiai buvusios situacijos. Suinteresuoto asmens G. B. atliktais veiksmais buvo siekiama ne padidinti kreditorinių įsiskolinimus, o juos sumažinti. Pareiškėjos situacijos vertinimas yra neteisingas ir neatitinka buvusios situacijos.

2.4. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir teisės akte) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.

3. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimu į nemokumo administratorės pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kaltų asmenų nustatymo su pareiškimu nesutinka, prašo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Bustra” prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti D. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pareiškėja reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, teismas, nagrinėdamas klausimą dėl BUAB „Bustra“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir nustatydamas pagrindų pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu (ne)egzistavimą, privalo taikyti bendrovės bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatas bei remtis tuo metu suformuota teismų praktika dėl atitinkamų normų taikymo. Vien šiuo pagrindu pareiškimas atmestinas, kaip pagrįstas netinkamu pagrindu.

3.2. D. P. nebuvo BUAB ,,Bustra“ akcininku, vienasmeniu valdymo organu ar kolegialaus valdymo organo nariu. Jis vieną mėnesį pavadavo BUAB ,,Bustra” vadovę, tačiau toks pavadavimas neleidžia teigti, kad asmuo buvo valdymo organu. 2019 m. D. P. G. B. nepavadavo. Pareiškimu neįrodinėjama, kad D. P. buvo BUAB ,,Bustra“ faktinis vadovas, turėjo kokią nors esminę įtaką BUAB ,,Bustra“ valdyme, kitaip galėjo iš esmės įtakoti BUAB ,,Bustra“ veiklą. Negalima įmonės privesti prie bankroto net neturint įgaliojimų įmonės valdyme ir neturint teisės priimti sprendimų, turinčių esminę įtaką bendrovės valdymui. D. P. neturint nei formalių nei realių svertų valdyti įmonę, pareiškimas dėl pareiškėjo bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas kaip nepagrįstas.

3.3. D. P. buvo BUAB ,,Bustra“ transporto vadovas. Jis neturėjo jokių kitų įgalinimų nei nurodyti darbo sutartyje, taip pat negalėjo priimti (neturėjo įgaliojimų, o ir faktiškai neatliko) jokių esminę įtaką BUAB ,,Bustra“ veiklai turinčių sprendimų. Tai, kad susiklostė tokia situacija, kad D. P. tapo skolingas BUAB ,,Bustra“, nėra ginčijama. Tyčinio bankroto nustatymo prasme D. P. veiksmai yra nereikšmingi, kadangi jis nėra tas subjektas, kuris galėjo įmonę privesti prie bankroto. Suinteresuotas asmuo D. P. įvertindamas bylinėjimosi dėl jo skolos įmonei atsiradimo proceso kaštus ir ginčo baigties teisme galimybes, teisinę riziką ir pačius bylinėjimosi kaštus, priėmė sprendimą neginčyti jokios jo galimos skolos BUAB ,,Bustra“ ir 2019 m. gegužės 17 d. pasirašė taikos sutartį, kurios pagrindu sutiko BUAB ,,Bustra“ sumokėti (sugrąžinti) 137 194,00 Eur. Manome, kad šioje dalyje D. P. pasielgė maksimaliai garbingai, sutiko su visa skola, nevilkino proceso ir neišsisukinėjo. Pareiškime taip pat nenurodytas nei vienas argumentas, kodėl ši taikos sutartis ar taikos sutarties pagrindu atsiradęs Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) sprendimas yra neteisėtas. Neginčijama ir pati taikos sutartis ar jos pagrindu priimtas VDI sprendimas, nenurodomi jokie neteisėti veiksmai.

3.4. Daugumos prievolių atsiradimo data nurodyta 2018 m. lapkričio mėnuo, daugumos jų įvykdymo terminas (kadangi tai buvo einamosios prievolės) 2018 m. gruodis – 2019 metai. D. P. nebuvo atsakingas už BUAB ,,Bustra“ veiklą, nebuvo nei akcininku nei vadovu, negali vertinti įmonės nemokumo priežasčių ir tokių duomenų neturi. Įmonės nemokumo požymiai atsiskleidė tik 2019 m. pradžioje. Įmonės vadovė ėmėsi visų galimų priemonių atkurti įmonės mokumą, nepavykus nedelsdama inicijavo nemokumo procesą. Įmonės nemokumas buvo ne tyčinis, bet sąlygotas natūralios verslo rizikos.

3.5. Perleisto ginčo autovežio būklė nebuvo gera, jam buvo reikalingas remontas ir techninis aptarnavimas, norint jį parduoti pareiškėjos nurodyta kaina, buvo būtini dideli papildomi piniginiai įdėjimai. Pareiškime minimas autovežis buvo parduotas normaliomis sąlygomis. Turtas iš UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ nebuvo išpirktas. Jei nebūtų pasirašyta ginčijama novacijos sutartis tikėtina, kad turto BUAB ,,Bustra“ nebūtų padaugėję, transporto priemonės buvo lizingo kompanijos nuosavybė, bet būtų atsiradęs dar vienas kreditorius – UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“, skolos kuriam taip pat būtų nepadengtos. Keturių automobilių, kurie galimai buvo parduoti pigiau nei buvo įsigyti, pardavimo sandoriai buvo sudaryti dar 2017 m., tuo metu jokių BUAB ,,Bustra“ nemokumo požymių nebuvo ir jie net neįrodinėjami, todėl šių sandorių vertinti nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Bustra“ įmonės direktorės G. B. pareiškimo pagrindu iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centras“, nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtinti UAB „Bustra“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie vėlesnėmis teismo nutartimis buvo patikslinti. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi UAB „Bustra“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

5. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto UAB „Bustra“ nemokumo administratorė UAB „Verslo valdymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti UAB „Bustra“ bankrotą tyčiniu tuo pagrindu, kad įmonės vadovo pareigas ėjęs suinteresuotas asmuo D. P. iš pareiškėjos avanso apyskaitas gautomis lėšomis nevykdė atsiskaitymų su tiekėjais ir darbuotojais ir taip jas pasisavino. Taip pat pareiškėja teigia, kad suinteresuotas asmuo G. B., būdama pareiškėjos vadovė, sudarė pareiškėjai nenaudingus sandorius, dėl ko įmonės turtinė padėtis dar labiau pablogėjo.

6. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad UAB „Bustra“ direktore nuo 2017 m. kovo 10 d. buvo išrinkta suinteresuotas asmuo G. B.. Suinteresuotas asmuo D. P. 2017 m. balandžio 19 d. darbo sutarties pagrindu UAB „Bustra“ buvo priimtas dirbti transporto vadovo pareigose, iš darbo atleistas 2019 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 1 dalies pagrindu.

7. 2018 m. gruodžio 3 d. UAB „Bustra“ direktorės įsakymo Nr. A18/12 pagrindu suinteresuotas asmuo D. P. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 3 d. pavadavo direktorę G. B. jos kasmetinių atostogų metu. Pareiškėja nurodė, jog pagal nemokumo administratorei pateiktą informaciją, D. P. pavadavo pareiškėjos direktorę G. B. ir jos nedarbingumo laikotarpiu 2019 m. sausio – vasario mėn.

8. Pagal 2018 m. lapkričio 30 d. avanso apyskaitą Nr. 11 (pareiškimo priedas Nr. 6, 12 lapas) D. P. 2018 m. lapkričio 30 d. savo žinioje turėjo 6 103,44 Eur (eilutė „Likutis“); pagal 2018 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą Nr. 12 (pareiškimo priedas Nr. 6, 16 lapas) D. P. 2018 m. gruodžio 31 d. savo žinioje turėjo 84 110,56 Eur (eilutė „Likutis“), iš kurių 63 624,76 Eur paimta iš kasos 2018 m. gruodžio 27 d. (pareiškimo priedas Nr. 6; 18 lapas), 8 259,86 Eur paimta iš kasos 2018 m. gruodžio 30 d. (pareiškimo priedas Nr. 6, 19 lapas), 1 000,00 Eur paimta iš kasos 2018 m. gruodžio 20 d. (pareiškimo priedas Nr. 6, 20 lapas), 8 830,38 Eur paimta iš kasos 2018 m. gruodžio 30 d. (pareiškimo priedas Nr. 6, 21 lapas); pagal 2019 m. sausio 31 d. avanso apyskaitą Nr. 1 (pareiškimo priedas Nr. 6, 23 lapas) D. P. 2019 m. sausio 31 d. savo žinioje turėjo 117 194,00 Eur (eilutė „Likutis“), iš kurių 36 810,00 Eur paimta iš kasos 2019 m. sausio 11 d. (pareiškimo priedas Nr. 6, 24 lapas). 2017 m. gegužės mėn. D. P. atsiskaityti už įsigyjamą transporto priemonę buvo išduota iš viso 20 000,00 Eur suma (pareiškimo priedas Nr. 6, 26-35 lapai), tačiau su pardavėju T. I. atsiskaityta nebuvo.

9. UAB „Bustra“ vadovė G. B. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. P. 137 194 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. 2019 m. gegužės 17 d. ieškovė UAB „Bustra“ ir atsakovas D. P. pasirašė taikos sutartį, kuria atsakovas 137 194 Eur sumos žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos žalos sumos dalies nuo bylos iškėlimo darbo ginčų komisijoje dienos iki sprendimo visiško įvykdymo įsipareigojo ieškovei sumokėti iki 2019 m. birželio 15 d. Taikos sutartis patvirtina 2019 m. birželio 5 d. DGK sprendimu Nr. DGKS-3268. Suinteresuotas asmuo D. P. taikos sutarties sąlygų nevykdė, todėl skolos išieškojimas perduotas antstolei V. P..

10. 2019 m. kovo 14 d. pareiškėja, atstovaujama direktorės G. B., pardavė UAB „Akvameda plius“ automobilį MB ATEGO 1223, 2006 m., su priekaba už 8 712 Eur. pareiškėja teigia, kad šios transporto priemonės rinkos kaina buvo 18 600 Eur.

11. Pareiškėja, atstovaujama direktorės G. B., UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Brendas“ 2019 m. kovo 13 d. pasirašė novacijos sutartį Nr. NS/201804F-108814, kuria pareiškėjos teisė įvykdžius lizingo sutartyje nustatytas sąlygas įgyti autovežį MB ATEGO 1526L nuosavybės teise neatlygintinai buvo perleista UAB „Brendas“. Autovežio MB|ATEGO 1526L neišpirkta vertė buvo 10 771,15 Eur.

12. Pareiškėja, atstovaujama G. B., UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Brendas“ 2019 m. kovo 13 d. pasirašė novacijos sutartį Nr. NS/201804F-109015, kuria pareiškėjos teisė įvykdžius lizingo sutartyje nustatytas sąlygas įgyti priekabą SVAN CHTO08 nuosavybės teise neatlygintinai buvo perleista UAB „Brendas“. Priekabos SVAN CHTO08 neišpirkta vertė buvo 4 021,21 Eur.

13. 2019 m. balandžio 3 d. UAB „Brendas“ pardavė, o UAB „Etatrans“ už 24 805,00 Eur įsigijo autovežį MB ATEGO 1526L ir už 9 075,00 Eur įsigijo priekabą SVAN CHTO0816. Tačiau nėra duomenų, ar nepagerino

14. 2018 m. gruodžio 31d. balanso duomenimis pareiškėjos turtas 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 207 699,00 Eur, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 126 767,00 Eur. Iš 207 699,00 Eur turto 84 110,56 Eur suma tuo metu jau buvo pasisavinta i neturint tikslo jų grąžinti, Pareiškėjo realiai tebeturėto turto vertė neviršijo 123 588,44 EUR, t. y. ši suma jau mažesnė už bendrą kreditorių reikalavimų sumą.

15. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus JANĮ įtvirtintas nuostatas (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

16. Lingvistinis bei loginis šios normos vertinimas patvirtina, kad įgyvendinant atitinkamas teises juridinio asmens bankroto procese nuo 2020 m. sausio 1 d., nepaisant to, jog bankroto procesas buvo pradėtas dar iki 2019 m. gruodžio 31 d., taikytinos JANĮ nuostatos, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje. Teisė pateikti pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nepatenka į paminėtoje normoje nustatytą išimčių sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

17. Šiuo atveju pats UAB „Bustra“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ nuostatoms, tačiau yra vykdomas jau galiojant JANĮ, prašymas dėl UAB „Bustra“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismui pateiktas galiojant JANĮ, todėl, priešingai nei suinteresuotas asmuo D. P., paminėta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, UAB „Bustra“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas turi būti sprendžiamas remiantis JANĮ nuostatomis. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo teiginį, jog pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėtinas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 277-313/2016.

18. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai; juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai; Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktas).

19. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

20. Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 ir kt.).

21. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-381/2020).

23. Nagrinėjamu atveju, nemokumo administratorė pareiškimą UAB „Bustra“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžia aplinkybe, jog suinteresuotas asmuo D. P. 2018 m. gruodžio 3 d. UAB „Bustra“ direktorės įsakymo Nr. A18/12 pagrindu, pavaduodamas įmonės direktorę G. B. jos kasmetinių atostogų metu, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 3 d., paėmė iš UAB „Bustra“ kasos 81 715 Eur sumą grynais, o direktorės laikino nedarbingumo laikotarpiu – 2019 m. sausio 11 d. iš UAB „Bustra“ kasos paėmė 36 810 Eur sumą grynais.

24. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens D. P. atsiliepime į pareiškimą išsakytu argumentu, kad D. P. nebuvo BUAB ,,Bustra” akcininku, vienasmeniu valdymo organu ar kolegialaus valdymo organo nariu. Tačiau pažymi, kad 2018 m. gruodžio 3 d. UAB „Bustra“ direktorės įsakymu Nr. A18/12 jam buvo pavesta pavaduoti įmonės direktorę jos kasmetinių atostogų laikotarpiu. Minėtu įsakymu jam nebuvo nustatyta jokių įgaliojimų ribojimų. Aplinkybė, kad šis įsakymas nebuvo išviešintas Juridinių asmenų registre, savaime nepaneigia fakto, jog suinteresuotam asmeniui direktorės G. B. kasmetinių atostogų metu buvo suteikti įgaliojimai valdyti juridinį asmenį. Direktorės kasmetinių atostogų ir jos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu suinteresuotas asmuo D. P. iš UAB „Bustra“ kasos iš viso paėmė 118 525 Eur sumą grynais. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nenurodė, kur buvo panaudoti paimti grynieji pinigai, nepateikė duomenų, jog šiuos pinigus jis panaudojo UAB „Bustra“ interesais. Teismas sprendžia, kad tai yra reikšminga suma. Įvertinus įmonės balanso duomenis 2018 m. gruodžio 31 d. data, galima pagrįstai teigti, jog šią sumą skyrus įmonės atsiskaitymui su tiekėjais ir kreditoriais, būtų išvengta UAB „Bustra“ bankroto. Teismas pažymi, jog D. P., net ir nebūdamas nuolatiniu įmonės vadovu, turėjo pareigą jam perduotas pinigines lėšas panaudoti UAB „Bustra“ interesais, galėjo suvokti, jog tokios sumos panaudojimas ne įmonės interesais įmonei sukels neigiamas pasekmes. Teismas sprendžia, kad 118 525 Eur sumos panaudojimas ne atsiskaityti su UAB „Bustra“ tiekėjais ir kreditoriais sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes UAB „Bustra“ mokumui. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog UAB „Bustra“ skoliniai įsipareigojimai pradėjo formuotis būtent tuo metu, kai iš pareiškėjos buvo perimta didžioji lėšų suma, t. y. nuo 2018 m. pabaigos. Pažymėtina, kad D. P. nenurodo jokių aplinkybių, kur buvo panaudotos jam perduotos piniginės lėšos.

25. Pareiškime nurodyta, kad 2017 m. gegužės mėn. D. P. atsiskaityti už įsigyjamą transporto priemonę buvo išduota iš viso 20 000,00 Eur suma (pareiškimo priedas Nr. 6, 26-35 lapai), tačiau su pardavėju T. I. atsiskaityta nebuvo. Teismas sprendžia, jog, atsižvelgiant į šios sumos perdavimo suinteresuotam asmeniui laiką ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas pinigų perdavimo aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ši suma suinteresuotam asmeniui buvo perduota jam suteikus laikinojo UAB „Bustra“ vadovo įgaliojimus. Tačiau ši išvada nepaneigia suinteresuoto asmens civilinės atsakomybės pareiškėjai.

26. Nemokumo administratorė pareiškime nurodė, kad UAB „Bustra“ vadovė G. B. pareiškėjos vardu sudarė nuostolingus sandorius, kuomet turtas buvo realizuotas negaunant mažiausiai 15 298,00 Eur (9 888,00 Eur perleidžiant autovežį su priekaba, 5 410,00 Eur realizuojant transporto priemones laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn.), taip pat neatlygintinai perleidžiant teises ir pareigas, kilusias lizingo sutarčių pagrindu, ko pasėkoje patirta dar 19 087,64 Eur žalos. Teismas nesutinka su nemokumo administratorės argumentu, jog tokiais savo veiksmais G. B. tyčia blogino jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį.

27. Byloje nustatyta, kad automobilis MB ATEGO 1223 buvo parduotas 2019 m. kovo 14 d., o novacijos sutartys Nr. NS/201804F-108814 ir Nr. NS/201804F-109015 pasirašytos 2019 m. kovo 13 d. UAB „Bustra“ direktorė su ieškiniu D. P. į DGK kreipėsi 2019 m. balandžio 3 d. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė 2019 m. liepos 22 d. Teismo vertinimu, nemokumo administratorės nurodyti automobilių pardavimo ir teisių į juos perleidimo sandoriai vertinti ne kaip siekis pabloginti nemokia tapusios įmonės padėtį, bet kaip siekis turimomis priemonėmis išvengti naujų įmonės skolinių įsipareigojimų susidarymo. Aplinkybė, kad šie sandoriai buvo sudaryti su asmenimis, kurie yra susiję su UAB „Bustra“ yra pakankama reikalauti šių asmenų civilinės atsakomybės UAB „Bustra“ kreditorių atžvilgiu, tačiau nėra pakankama daryti išvadą, jog šie direktorės G. B. veiksmai sukėlė UAB „Bustra“ bankrotą JANĮ 70 straipsnio prasme.

28. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki.

29. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

30. Nagrinėjamu atveju nustatytos byloje aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Bustra“ laikinojo vadovo D. P. atlikti veiksmai pripažintini ekonomiškai juridiniam asmeniui nenaudingais, įmonės turtą (piniginės lėšas) panaudojant neįgyti juridinio asmens naudai jokio turto bei nedengti atsiskaitymų su tiekėjais ar kreditoriais, t. y. neatlygintinai, t. y. sąmoningai blogu juridinio asmens valdymu, pažeidžiančiu kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įmonės bankrotą sukėlė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai laikinojo įmonės vadovo veiksmai, kurie apribojo kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus iš įmonės turto.

31. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad buvęs laikinasis įmonės vadovas D. P. nevykdė savo pareigos atsakingai įmonės interesais panaudoti jam perduotas įmonės pinigines lėšas, toks elgesys laikytinas sukeliančiu žalą juridiniam asmeniui ir sąmoningu blogu juridinio asmens valdymu, apsunkinant juridinio asmens kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus iš įmonės turto. Teismo vertinimu, tokie byloje surinkti duomenys sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti tyčinį blogą UAB „Bustra“ laikiną valdymą, ydingą įmonės veiklą (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis), esant JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 1 ir 2 punktuose įtvirtintiems tyčinio bankroto požymiams.

32. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo laikino bendrovės valdymo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 3 d., kai pavaduoti UAB „Bustra“ direktorių buvo pavesta D. P., atsakingu už šiuos veiksmus pripažintinas D. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bustra“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo centras“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bustra“ bankroto pripažinimo tyčiniu patenkinti iš dalies.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Bustra“, j. a. k. 303960357, bankrotą tyčiniu.

Dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bustra“, j. a. k. 303960357, tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažinti D. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. J. bei nemokumo administratorei, pavedant jai su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos bei prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Lina Žemaitienė