- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- e2A-465-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01354-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ademo grupė“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ademo grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ademo grupė“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Techsis“ 2662 Eur skolą, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018-01-03 su atsakove pasirašė projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti projektą „Buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskalbtini) Statybos supaprastintas statinio projektas“ ir statybos metu vykdyti šio projekto vykdymo priežiūrą (toliau – Priežiūra). 2018-09-10 pateikė sąskaitą už 0,9 dalies techninio projekto rengimą, 13 068 Eur sumos, 2018-09-13 pateikė projektinės dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskalbtini), kurį abi šalys patvirtino parašais. Atsakovė pateiktą sąskaitą apmokėjo. 2019-09-16 perdavė paslaugų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskalbtini) ir 2 662 Eur sumos sąskaitą už likusias pagal Sutartį suteiktas paslaugas. Ši sąskaita iki šiol neapmokėta, atsakovė sąskaitą ir nepasirašytą paslaugų perdavimo-priėmimo aktą grąžino ieškovei. Atsakovei per 5 darbo dienas nepasirašius atlikto sutartinio darbo perdavimo priėmimo akto, nepareiškus pastabų atliktam darbui, vertinama, kad sutartinis darbas atliktas. 2 662 Eur sumą sudaro 0,1 dalis už likusį techninio projekto parengimą ir už Priežiūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Ademo grupė“ iš atsakovės UAB „Techsis“ 1452 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei UAB „Techsis“ iš ieškovės UAB „Ademo grupė“ 296,03 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas vertino, kad byloje pateiktas 2018-09-13 perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, jog nors ieškovė praleido Sutartyje nurodytą terminą prievolei įvykdyti, atsakovė šios prievolės įvykdymą priėmė, pretenzijų nenurodė, negrąžino ieškovei projekto, kaip neatitinkančio sutarties reikalavimų ar pavėluotai pateikto.
4. Teismas vertino, kad atsakovė turi patirties versle, rangos teisiniuose santykiuose, todėl tuo atveju, jei projekte buvo trūkumai (esminiai ar kiti jam reikšmingi neatitikimai), elgdamasi rūpestingai ir sąžiningai turėjo pasirašyti aktą su pastabomis arba vėliau reikšti atitinkamas pretenzijas raštu. Aplinkybė, kad pagal gautą projektą buvo pradėti vykdyti ir baigti statybos darbai, tik patvirtina faktą, jog ieškovės atlikti darbai pagal perdavimo-priėmimo aktą yra atlikti tinkamai.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė patvirtino, jog statinys iki šiol nėra pripažintas tinkamu naudoti, nes trūksta 9 parašų. Įrodymų, kad statinys būtų pripažintas tinkamu naudoti, nepateikta. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1 210 Eur už projekto priežiūrą yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Techsis“ prašo panaikinti 2020 m. kovo 20 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimo dalį dėl 1452,00 skolos priteisimo ir ieškovės ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neatskleidė ginčo projektavimo sutarties turinio, nevertino, dėl kokių darbų šalys susitarė ir kokius ieškovė faktiškai atliko.
6.2. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus.
6.3. Teismo išvada, kad „ieškovė parengė projektą, atsakovė jį priėmė, todėl jai kilo prievolė sumokėti ieškovei 14 520,00 Eur už projekto parengimą“ yra visiškai nepagrįsta. Už projekto parengimą, perdavimą ekspertizei atsakovė ieškovei sumokėjo 10 800,00 Eur, tai sudaro 0,9 visų Sutartyje sutartų paslaugų. Kitų Sutartyje numatytų paslaugų ieškovė faktiškai neatliko, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti sumokėti už tai, kas faktiškai neatlikta. Šiuo atveju teismas neanalizavo ir nevertino, jog ieškovė faktiškai neatliko dalies Sutartyje numatytų paslaugų.
6.4. Teismas argumentuodamas ieškovės 1452,00 Er reikalavimo pagrįstumą sprendime nenustatė, kad atsakovė turi pareigą ieškovei apmokėti už papildomas projekto korekcijas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ademo grupė“ prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neatskleidė ginčo projektavimo sutarties turinio, nevertino, dėl kokių darbų šalys susitarė ir kokius ieškovė faktiškai atliko.
7.2. Kadangi atsakovė nesugebėjo tinkamai ir laiku pateikti suderintos topografinės nuotraukos, ant kurios yra daromi visi projektavimo darbai ir suderinimai, projektuotojas negalėjo laiku užbaigti projektavimo paslaugų. Dėl to atsirado tam tikrų sudedamųjų sutarties paslaugų vėlavimų.
7.3. Projekto ekspertizės aktas buvo gautas be jokių pastabų, tai pagrindžia, kad ieškovė tinkamai parengė projektą, todėl už suteiktas paslaugas pagrįstai tikėjosi Sutartimi suderėto atlygio.
7.4. Teismas pagrįstai nustatė, kad techninis projektas ieškovės buvo parengtas ir ieškovės suderintas su atitinkamomis institucijomis. Atsakovė nei atsiliepime, nei teismo posėdžių metu, nei apeliaciniame skunde nepateikė nė vieno pagrįsto įrodymo, kad techninio projekto derinimą su institucijomis atliko ne ieškovė, o atsakovė, ir nepaneigė fakto, kad derinimus su institucijomis atliko ieškovės darbuotojas Ž. A..
7.5. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neanalizavo ir nevertino, jog ieškovė faktiškai neatliko dalies Sutartyje numatytų paslaugų. Gyventojų sutikimai dėl projektinių sprendinių, kurie buvo būtini tam, kad būtų gauta techninio projekto teigiama ekspertizės išvada, buvo pateikti ieškovės kartu su visais privalomaisiais techninio projekto parengimo dokumentais ekspertizei. O gyventojų sutikimai, dėl kurių atsakovė negali priduoti objekto, yra dėl servitutų ir už juos yra atsakinga pati atsakovė, nes ji vykdė rangos darbus.
7.6. Apeliantės argumentai, jog projekto A laida buvo rengta būtent pačios atsakovės, yra atmestini, kaip nepagrįsti. Priešingai, įrodymai pagrindžia, kad ieškovė, atlikdama projekto A laidą, suteikė atsakovei likusią projektavimo paslaugų dalį, už kurią paprašė atsiskaityti, pateikdama atsakovei 2019-09-16 paslaugų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskalbtini) ir PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskalbtini), Nr. (duomenys neskalbtini) už likusią paslaugų dalį, t. y. už likusią techninio projekto parengimo 0,1 dalį ir už projekto „Buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskalbtini) Statybos projekto“ vykdymo priežiūrą.
7.7. Kadangi pateiktą 2018-09-13 dienos projektinės dokumentacijos perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskalbtini), kuriuo ieškovė perdavė Buitinių nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskalbtini) statybos projektą, pasirašė abi šalys, tiek ieškovė, tiek atsakovė, spręstina, kad šalių sandoris dėl darbų perdavimo ir priėmimo buvo sudarytas, bei konstatuotina, jog ieškovė nuo to momento įgijo teisę į visą apmokėjimą už atliktus projektavimo darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Kadangi apeliantė prašo panaikinti 2020 m. kovo 20 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimo dalį dėl 1452,00 skolos priteisimo, apeliacinėje instancijoje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 1452,00 skolos priteisimo, teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama pagal apeliacinį skundą.
10. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atsiskaitymą pagal projektavimo rangos sutartį, aiškinimo ir taikymo bei įrodymų vertinimo.
11. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van deHurk v. theNetherlands, judgementof 19 April 1994, par. 61). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl skolos priteisimo pagal projektavimo sutartį teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinio skundo argumentais.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018-01-03 sudarė projektavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskalbtini), pagal kurią ieškovė už 13000 Eur įsipareigojo parengti projektą „Buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskalbtini) statybos supaprastintas statinio projektas“ ir statybos metu vykdyti šio projekto vykdymo priežiūrą. Atsakovė 2018-08-23 ieškovei išsiuntė pretenziją dėl Sutarties nevykdymo, nurodė, kad iki 2018-08-30 ieškovei nepateikus projekto su ekspertizės išvadomis, buvo priversta nutraukti Sutartį bei pareikalauti visų išlaidų apmokėjimo. Atsakyme į pretenziją ieškovė nurodė, kad projektui užbaigti būtina toponuotrauka, kurią turi pateikti atsakovė. Atsakovė ir UAB „(duomenys neskalbtini)“ 2018-08-26 sudarė projektavimo paslaugų sutartį, kuria UAB „(duomenys neskalbtini)“ įsipareigojo atlikti projekto užbaigimo ir derinimo su reikiamomis institucijomis darbus. Atsakovė 2018-08-29 įsakymu projektavimo vadovu paskyrė ieškovės atstovą D. R.. Pagal 2018-09-13 projektinės dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktą ieškovė perdavė atsakovei projektinę dokumentaciją. UAB „(duomenys neskalbtini)“ 2018-08-30 įsakymu patvirtino projektą. UAB „(duomenys neskalbtini)“ 2018-09-10 bendrosios ekspertizės aktu patvirtino projektą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo projektavimo sutarties turinio, nevertino, dėl kokių darbų šalys susitarė ir kokius ieškovė faktiškai atliko. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo projektavimo sutarties turinį, tinkamai jį įvertino ir išsiaiškino dėl kokių darbų šalys susitarė ir kokius ieškovė faktiškai atliko.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 straipsnį projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Sutarties šalių rangovo ir užsakovo pareigos nustatytos CK 6.702, 6.704 straipsniuose. Pagal CK 6.702 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 6.704 straipsnio 1 dalies 1 punktą rangovas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus perduoti užsakovui, o šis – sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. Aiškindamas CK 6.704 straipsnio 1 punktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016).
15. Nagrinėjamu atveju šalys Sutartimi susitarė, kad ieškovė parengs projektą „Buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) Statybos supaprastintas statinio projektas“ ir statybos metu vykdys šio projekto vykdymo priežiūrą (Sutarties 2.2. punktas), o užsakovė (atsakovė) įsipareigojo sumokėti 12000 Eur be PVM už projekto parengimą. Sutarties 2.2. punkte numatyta, kad projektuotojas projektavimo paslaugas atlieka vienu etapu, vadovaudamasis užsakovo pateiktais inžinerinių tyrimų (topografinių ir geologinių) duomenimis ir privalomaisiais dokumentais: Technine projektavimo užduotimi (Technine specifikacija), kurioje nurodytos objekte naudoti planuojamos medžiagos, įranga ir jos tiekėjai ir projektuotojo parengtais ir užsakovo patvirtintais projektiniais pasiūlymais (tinklų klojimo trasa) su nurodytu konkrečiu šių tinklų klojimo būdu.
16. Sutarties priedu Nr. 1 ieškovė nustatė kalendorinį projektavimo grafiką: atlikti projektinei dokumentacijai parengti būtinus tyrinėjimus (atlieka Užsakovas, t.y. atsakovė), atlikimo terminas 2018-01-12; užsakyti ir gauti specialiąsias ir/ar technines prisijungimo sąlygas (atlieka Projektuotojas), atlikimo terminas 2018-01-12; projektinių sprendinių parengimas (atlieka Projektuotojas), atlikimo terminas 2018-01-12 – 2018-01-31; projektinių sprendinių derinimas su žemės sklypų savininkais (atlieka Projektuotojas), atlikimo terminas 218-03-01 – 2018-02-28; pateikti susijusius projektus: siurblinių prijungimą prie AB ESO tinklų (iki apskaitos) (atlieka Užsakovas), atlikimo terminas 2018-02-28; pateikti projektą Užsakovo nurodytai įmonei Bendrajai projekto ekspertizei atlikti (atlieka Projektuotojas), atlikimo terminas 2018-03-10; pataisyti projektinius sprendinius pagal motyvuotas ekspertizės pastabas (atlieka Projektuotojas), atlikimo terminas 5 d. d.; pateikti dokumentus (Projekto tvirtinimą, statytojo įgaliojimą, apmokėjimą už SLD kopiją) būtinus prašymo pateikimui į IS InfoStatybą, (atlieka Užsakovas); projektinės dokumentacijos perdavimas: 3 egz. spausdintomis bylomis; 1 egz., skaitmeninėje laikmenoje pdf formatu, (atlieka Projektuotojas), atlikimo terminas per 3 d. d. po SLD išdavimo; projekto vykdymo priežiūros vykdymas (atlieka Projektuotojas), atlikimo terminas iki statybos darbų pabaigos.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė praleido terminą pateikti projektą. Ieškovė nurodė, kad terminą projektui pateikti praleido dėl atsakovės neveikimo – atsakovė vėlavo pateikti topo nuotrauką. Atsakovė nurodė, kad topo nuotrauka buvo pateikta 2018 m. kovo mėn., ta pati topo nuotrauka pateikta ekspertizei.
18. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018-08-28 ieškovė pateikė atsakymą į atsakovės pretenziją, kurioje nurodė, jog negalėjo tinkamai užbaigti projekto, dėl to, kad iš užsakovo (atsakovės) nebuvo gavusi pilnai atliktos, su atitinkamomis institucijomis suderintos, topo nuotraukos. Iš atsakovės pateikto 2018-06-28 susitikimo protokolo Nr. (duomenys neskalbtini), matyti, kad protokole pažymėta, jog „05-24 d. susirinkimo metu pateikta topo nuotrauka suderinimui, trūksta CD“. 2018-10-31 susitikimo protokole Nr. (duomenys neskalbtini) nurodyta, kad „Topo nuotrauka pateikta 2018-07-16 raštu Nr. (duomenys neskalbtini) popieriniu ir CD formatu“. 2018-08-30 susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskalbtini) matyti, kad atsakovė topo nuotrauką pateikė 2018-07-16. Ieškovė nurodo, kad vėliau ši topo nuotrauka vėl turėjo būti derinama iš naujo, nes atsakovė vėl keitė nuotekų tinklų tiesimo kelią. Ieškovės į bylą pateiktoje topo nuotraukoje matosi visų atsakingų institucijų uždėtos suderinimo vizos ir suderinimo data. Iš jų matyti, kad paskutinė derinimo data yra 2018-07-16, o ne 2018 m. kovo mėnuo, kaip teigia apeliantė.
19. Apeliantė nurodo, kad teismas niekaip nevertino fakto, jog ieškovės parengtas projektas nebuvo derintas su gyventojais. Siekdama tinkamai įvykdyti projektą atsakovė šią paslaugą atliko pati, naudodama bendrovės žmogiškuosius ir finansinius resursus. Faktiškai dėl netinkamo ieškovės paslaugų atlikimo patyrė papildomų nuostolių.
20. Iš į bylą pateikto UAB „(duomenys neskalbtini)“ bendrosios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskalbtini) 2018-09-10 trumpos projekto apžvalgos matyti, kad gyventojų sutikimai dėl projektinių sprendinių, kurie buvo būtini tam, kad būtų gauta techninio projekto teigiama ekspertizės išvada, buvo pateikti ieškovės kartu su visais privalomaisiais techninio projekto parengimo dokumentais ekspertizei. Teigiama ekspertizės išvada reiškia, kad projektas parengtas tinkamai ir gali būti pradėti statybos darbai pagal šį projektą. Ekspertizės išvadoje aiškiai nurodyta, kad yra pateikti žemės sklypų savininkų patvirtinti sutikimai.
21. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad gyventojų sutikimai, dėl kurių atsakovė negali priduoti objekto, yra dėl servitutų ir už juos yra atsakinga pati atsakovė, nes ji vykdė rangos darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės į bylą pateikti – Projekto priežiūros paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskalbtini)“; komercinis pasiūlymas dėl geodezijos paslaugų; žemės sklypų projektuojamų servitutų ir apsaugos zonų planai, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad ieškovė derino ir gavo žemės sklypų savininkų patvirtintus sutikimus, o apeliantės nurodomus gyventojų sutikimus dėl žemės sklypų servitutų, ieškovė pagal šalių sutartį neprivalėjo gauti.
22. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007). Taigi, atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Šalių sudarytos projektavimo paslaugų sutarties 5 skyriuje taip pat nurodyta, kad paslaugų perdavimas ir priėmimas įforminamas dvišaliu, atlikto darbo perdavimo-priėmimo aktu.
23. Byloje pateiktas 2018-09-13 perdavimo-priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad 2018-09-13 ieškovė perdavė projektinę dokumentaciją pagal perdavimo aktą, o atsakovė priėmė šiuos projektavimo darbus be jokių išlygų ar trūkumų. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018-09-13 perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, jog, nors ieškovė praleido sutartyje nurodytą terminą prievolei įvykdyti, atsakovė šios prievolės įvykdymą priėmė, pretenzijų nenurodė, negrąžino ieškovei projekto, kaip neatitinkančio sutarties reikalavimų ar pavėluotai pateikto.
24. Nors apeliantė teigia, kad paslaugos dalyką sudarė ne vien tik projekto parengimas, bet ir kitos veiklos, tačiau nepateikė įrodymų, kad kokių nors darbų ieškovė neįvykdė. Kadangi paslaugos dalyko galutinį rezultatą sudaro projekto parengimas, kurį atsakovė priėmė be išlygų, darytina išvada, kad ieškovė projektavimo paslaugas suteikė tinkamai, o atsakovė jas priėmė, 2018-09-13 pasirašydama projektinės dokumentacijos priėmimo-perdavimo aktą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybė, kad pagal gautą projektą buvo pradėti vykdyti ir baigti statybos darbai, tik patvirtina faktą, jog ieškovės atlikti darbai pagal perdavimo-priėmimo aktą yra atlikti tinkamai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė likusią nesumokėtą 1452 Eur skolą už projekto parengimą.
Dėl įrodymų vertinimo
25. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė iš dalies neteisėtą sprendimą.
26. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
27. Įvertinusi bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi, analizavo ne atskirus byloje esančius įrodymus, o jų visumą ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
28. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
30. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
31. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.