- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-1183-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01591-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos apygardos prokuratūros
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Klaipėdos apygardos prokuratūros atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) V. G. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019 m. sausio 29 d. nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) V. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019 m. sausio 29 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti Klaipėdos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 4-CB2-60 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nurodo, kad nesutinka su 2019 m. sausio 29 d. nutarimo dalimi, kuria atsisakyta tenkinti Klaipėdos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skundą ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nurodo, kad Klaipėdos mieste situacija dėl kvapų blogėja, o žmonių, patiriančių gyvenimo kokybės diskomfortą, skaičius yra didelis, tačiau operatyvių ir adekvačių pokyčių nėra. Dalis potencialių kvapų šaltinių yra ne Klaipėdos miesto teritorijoje, o Klaipėdos rajone esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, tai yra už Klaipėdos miesto savivaldybės kompetencijos galiojimo ribų, ir Klaipėdos miesto savivaldybė neturi galimybės kvapų problemos išspręsti. Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. sausio 29 d. nutarime vyriausiasis prokuroras konstatuoja, kad oro taršos ir nemalonių kvapų problema pietinėje miesto dalyje yra, gyventojų nuogąstavimai ir nepasitenkinimas yra pagrįsti. Klaipėdos miesto savivaldybė negali sutikti su 2019 m. sausio 29 d. nutarimo argumentais, kuriais atsisakoma taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir problema paliekama spręsti pagal Vyriausybės sudarytos komisijos planą ir rekomendacijas. Pažymi, kad 2019 m. sausio 29 d. nutarime Klaipėdos miesto savivaldybės skundą nagrinėjantis prokuroras pripažįsta, kad skundžiamu nutarimu nėra pakankamai konkrečiai pasisakyta dėl reikalavimo uždrausti įmonei vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kurios metu į gyvenamąją aplinką sklinda kvapai (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog tiek 2018 m. lapkričio 30 d., tiek 2019 m. sausio 29 d. 11–30 nutarimai buvo priimti netinkamai išanalizavus ir vertinus įrodymus, neatlikus išsamaus tyrimo, taip pat netinkamai vertinant teisės aktų normas ir teismų suformuotą teisminę praktiką, todėl priimtos nemotyvuotos išvados. Mano, kad šie nurodyti faktai atitinka Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teismų suformuotą praktiką, kada prokuroras turėtų ginti viešąjį interesą. Teigia, kad skundžiamas 2019 m. sausio 29 d. nutarimas nėra pakankamai argumentuotas, priimtas neištyrus institucijų veiksmų nustačius pažeidimus, susijusius su nemalonių kvapų problema, nepakankamai išanalizavus teisinį reglamentavimą dėl prašyme nurodytų aplinkybių, todėl nutarime padaryta nepagrįsta išvada dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Prašo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019 m. sausio 29 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti Klaipėdos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 4-CB2-60 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsniu, valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos. Kiekviena iš šių institucijų atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme. NVSC, be kitų įstatyme nurodytų funkcijų, pagal kompetenciją dalyvauja teritorijų planavimo, statinių statybos, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesuose, vykdo kvapų kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad kompetentingos institucijos pripažino, jog gyventojų akcentuojama problema tikrai yra, buvo atlikta ir vis dar atliekama nemaža patikrinimų, nustačius atitinkamus pažeidimus, duodami nurodymai, surašomi protokolai ir pan. Tuo grindžiant 2018 m. lapkričio 30 d. prokuroro nutarime buvo padaryta išvada, kad nėra pagrindo pripažinti akivaizdų institucijų neveikimą ir, atitinkamai, pagrindo taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 ir / ar 4 punktą. Pažymi, kad kompetentingos institucijos nepateikė prokuratūrai duomenų, kad jų tikrintose įmonėse būtų nustatyti kokie nors šiurkštūs teisės aktų pažeidimai, kurių pripažinimas sudarytų pagrindą inicijuoti atitinkamus teisminius procesus, iš jų ir siekiant iš esmės uždrausti įmonėms vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Iš tyrimo metu medžiagoje, esančioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu sudarytos komisijos 2018 m. lapkričio 7 d. pažymoje, išdėstytų išvadų yra matyti, kad problema dėl oro taršos Klaipėdos miesto pietinėje dalyje, kompetentingų institucijų nuomone, turi būti sprendžiama iš esmės – koreguojant teisės aktus, griežtinant reikalavimus ūkio subjektų veiklai, sudarant tinkamesnes sąlygas ir galimybes institucijoms atlikti patikrinimus, todėl valstybinės institucijos galėtų tinkamiau vykdyti pareigą atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Tuo grindžiant turėtų būti daroma išvada, kad priešingai nei nurodoma skunde, prokurorai tinkamai ištyrė visas svarbias aptartam klausimui spręsti aplinkybes, jas tinkamai įvertino laikydamiesi tiek teisės aktų, tiek ir teismų praktikoje suformuotų taisyklių. Tuo tarpu paties pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvūs – skunde nenurodoma, nei kas konkrečiai prokurorų buvo netinkamai išanalizuota, nei ką dar jie turėjo ištirti, nei kokias teisės normas prokurorai galbūt netinkami įvertino ir nuo kokios teisminės praktikos nukrypo, priimdami skundžiamus sprendimus, nei kokiu būdu, jo manymu, galėtų ir turėtų būti apgintas viešasis interesas. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar atliktų tyrimų rezultatų, todėl neaišku, kuo jis grindžia teiginį, kad situacija dėl nemalonių kvapų dramatiškai blogėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) V. G. skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 4-CB2-4 ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2018-11-30 nutarimą Nr. 4-CB2-60. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl bylos faktinių aplinkybių nurodė, kad iš Klaipėdos pietinės miesto dalies gyventojų skundo ir jo priedų matyti, kad nuo 2013 metų yra keliamas klausimas dėl pietinėje miesto dalyje esančio nemalonaus kvapo, galbūt turinčio poveikį gyventojų sveikatai. Šiuo metu ši problema nėra išspręsta. Iš teismui pateiktos skundo tyrimo medžiagos negalima aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyti, kokios konkrečiai įmonės (įmonė), esančios (duomenys neskelbtini)., taip pat įsikūrusios Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, yra nemalonaus kvapo, galbūt turinčio kenksmingą poveikį Klaipėdos miesto gyventojų sveikatai, šaltinis. Ši aplinkybė nebuvo tirta ir vertinta bei dėl jos nebuvo padaryta išvada Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019 m. sausio 29 d. nutarime Nr. 4-CB2-4 bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2018-11-30 nutarime Nr. 4-CB2-60. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju Klaipėdos apygardos prokuratūroje nebuvo atliktas pakankamas tyrimui reikšmingų visų aplinkybių pagal pareiškėjo skundą nustatymas.
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl skundo tyrimo aplinkybių nurodė, kad Klaipėdos miesto pietinės dalies problema dėl nemalonaus kvapo, galbūt turinčio kenksmingą poveikį Klaipėdos miesto gyventojų sveikatai, nėra išspręsta, ji tęsiasi jau kelerius metus. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. sausio 29 d. nutarimų matyti, kad juose nebuvo analizuotos ir vertintos kompetentingų institucijų, atlikusių įmonių patikrinimus, taikytos priemonės dėl nustatytų pažeidimų, jų proporcingumas, adekvatumas ir efektyvumas. Taip pat nebuvo vertintas ir valstybės bei savivaldybių kompetentingų institucijų atliekamų patikrinimų dažnumas ir jų pakankamumas bei netirtas įmonių, vykdančių veiklą (duomenys neskelbtini), taip pat įsikūrusių Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, taikomų taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringo egzistavimas bei jo efektyvumas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nebuvo nustatytos, tirtos bei įvertintos skundo tyrimui reikšmingos aplinkybės bei faktiniai duomenys.
3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl viešojo intereso gynimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju prokuroras pripažino egzistuojant viešąjį interesą, be to, padarė išvadą, kad oro taršos ir nemalonių kvapų problema pietinėje miesto dalyje yra, gyventojų nuogąstavimai bei nepasitenkinimas yra pagrįsti. Nurodė, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi plačius įgaliojimus, kurie neapsiriboja vien tik kreipimusi į teismą su ieškiniu dėl juridinio asmens veiklos, tačiau nagrinėjamu atveju veiksmų nebuvo imtasi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 4-CB2-4 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Apeliantas dėl argumento, jog nebuvo prokuroro analizuotos ir vertintos kompetentingų institucijų, atlikusių įmonių patikrinimus, taikytos priemonės dėl nustatytų pažeidimų, jų proporcingumas, adekvatumas ir efektyvumas nurodė, kad tyrimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko kvapų kontrolės IV etapo veiksmus ir dėl uždarosios akcinės bendrovės „Branda LT“ vykdomos veiklos kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos adresu: (duomenys neskelbtini), nustatė, kad ore buvo viršijama Lietuvos higienos normos HN 121:2010 didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė. Atsižvelgiant į tai iš uždarosios akcinės bendrovės „Branda LT“ pareikalauta iki 2018 m. lapkričio 26 d. pateikti NVSC Klaipėdos departamentui su leidimą (licenciją) ūkinei komercinei veiklai išdavusia institucija bei Klaipėdos r. savivaldybės administracija suderintą kvapų skleidimo sumažinimo veiksmų planą, nurodant kvapų skleidimą mažinančias priemones ir jų įvykdymo terminus.
4.2. Nurodo, kad apibendrinant atliktus patikrinimus matyti, jog tyrimo metu įmonių veikla buvo tikrinama ne tik dėl galimų nemalonių kvapų sklaidos (dėl pastarosios tik vienoje įmonėje uždarosios akcinės bendrovės „Branda LT“ vykdomos veiklos kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos adresu: (duomenys neskelbtini) ore viršijo Lietuvos higienos normos HN 121:2010 didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę), tačiau ir dėl oro taršos bei kitų reikalavimų, numatytų leidimuose vykdyti veiklą ir pan. Kaip matyti iš institucijų pateiktų patikrinimų ir taikomų priemonių, tai buvo daroma remiantis teisės aktų reikalavimais ir juose numatytomis priemonėmis, todėl neaišku, ką turėjo omeny pirmosios instancijos teismas, kaip prokuroras turi patikrinti institucijų taikomų priemonių efektyvumą, jei institucijos jas parenka remdamosi teisės aktais. Kitas klausimas, ar teisės aktais numatytas reglamentavimas yra pakankamai efektyvus.
4.3. Dėl teismo nutartyje nurodytų argumentų, jog nebuvo vertintas valstybės ir savivaldybės kompetentingų institucijų atliekamų patikrinimų dažnumas, taip pat įmonių monitoringo egzistavimas bei jo efektyvumas nurodo, jog šios aplinkybės buvo tiriamos ir vertinamos Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pavedimu, aplinkos ministro įsakymu sudarytos komisijos 2018 m. lapkričio 7 d. pažymoje (yra pateikta tyrimo medžiagoje), kurioje yra siūloma Aplinkos ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai peržiūrėti ūkio subjektų aplinkos ir poveikio visuomenės sveikatai monitoringo teisinį reglamentavimą (siekiant, kad valstybinės institucijos atliktų ūkio subjektų veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai monitoringą (mėginių paėmimą ir įvertinimą) ūkio subjekto lėšomis.
4.4. Nurodė, kad kompetentingos institucijos pripažino, jog gyventojų akcentuojama problema tikrai yra, buvo atlikta ir vis dar atliekama nemažai patikrinimų, nustačius atitinkamus pažeidimus, remiantis teisės aktų reikalavimais, taikomos reagavimo priemonės. Tuo grindžiant 2018 m. lapkričio 30 d. prokuroro nutarime buvo padaryta pagrįsta išvada, kad nėra pagrindo pripažinti akivaizdų institucijų neveikimą ir, atitinkamai, pagrindo taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 ir/ar 4 punktą, t. y. nutarimu pareikalauti valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės ribose kvapai migruoja, ir kol kas neaiški tiksli priežastis.
Atsiliepimas
5. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos mieste situacija dėl kvapų blogėja dramatiškai, o žmonių, patiriančių gyvenimo kokybės diskomfortą, skaičius yra didelis, bet, deja, operatyvių ir adekvačių pokyčių nėra. Dalis potencialių kvapų šaltinių yra ne Klaipėdos miesto teritorijoje, o Klaipėdos rajone esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, tai yra už Klaipėdos miesto savivaldybės kompetencijos galiojimo ribų, ir Klaipėdos miesto savivaldybė neturi galimybės kvapų problemų išspręsti. Klaipėdos miesto savivaldybė negali sutikti su nutarimų argumentais, kuriais atsisakoma taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ir problema paliekama spręsti pagal Vyriausybės sudarytos komisijos planą ir rekomendacijas. Kaip minėta, nemalonių kvapų problema yra susijusiu su gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybe, todėl palikti problemos sprendimą pagal teisės aktus, kurie ir iki tol nepadėjo spręsti problemos ir leido jai tik gilėti, ir rekomendacijas, kurių nėra privaloma laikytis, nėra tinkamas viešo intereso gynimas.
5.2. Pareiškėjas sutinka su 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje pirmosios instancijos konstatuota aplinkybe, jog iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. sausio 29 d. nutarimų matyti, jog juose nebuvo analizuotos ir vertintos kompetentingų institucijų, atlikusių įmonių patikrinimus, taikytos priemonės dėl nustatytų pažeidimų, jų proporcingumas, adekvatumas ir efektyvumas. Taip pat nebuvo vertintas ir valstybės bei savivaldybių kompetentingų institucijų atliekamų patikrinimų dažnumas ir jų pakankamumas bei netirtas įmonių, vykdančių veiklą (duomenys neskelbtini), taip pat įsikūrusių Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, taikomų taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringo egzistavimas bei jo efektyvumas. Nurodo, kad nutarimuose pakankamai daug dėmesio skirta 2016 m. ir 2017 m. atliktiems tyrimams ar veiksmams, tačiau tai mažai susiję su tuo, kad kvapų problema 2018 m. auga ir didėja, o esamos priemonės ir įprastas institucijų darbas neduoda siekiamo rezultato ir nepadeda spręsti vis augančios problemos.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iš tyrimo medžiagos negalima aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyti, kokios konkrečiai įmonės (įmonė), esančios (duomenys neskelbtini), taip pat įsikūrusios Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, yra nemalonaus kvapo, galbūt turinčio kenksmingą poveikį Klaipėdos miesto gyventojų sveikatai, šaltinis. Pareiškėjas sutinka su Teismo argumentu, jog ši aplinkybė nebuvo tirta ir vertinta bei dėl jos nebuvo padaryta išvada.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Apeliantas iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju netinkamai sprendė, kad nebuvo atliktas pakankamas tyrimui reikšmingų visų aplinkybių pagal pareiškėjo skundą nustatymas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo akcentuojama problema yra reali, tačiau šiuo atveju būtini teisės aktų pakeitimai. Pareiškėjas su nurodytais argumentais nesutinka, nurodo, kad blogo kvapo problema Klaipėdoje didėja dramatiškai, gyventojai patiria diskomfortą, todėl, pareiškėjos teigimu, apeliantė turi taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pažymi, kad iš tyrimo medžiagos negalima aiškiai nustatyti, kokios konkrečiai įmonės yra nemalonaus kvapo, turinčio kenksmingą poveikį Klaipėdos miesto gyventojų sveikatai, šaltinis.
8. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat – ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.
9. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso dėl Klaipėdos mieste tvyrančio blogo kvapo. Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 m. rugsėjo 26 d. taip pat gautas pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojų prašymas dėl viešojo intereso gynimo, juo prašė prokuratūrą ginti viešąjį interesą, užtikrinant Klaipėdos miesto pietinės dalies gyventojų konstitucines teises į saugią, sveiką ir švarią gyvenamąją aplinką; pridėti gyventojų prašymą prie Klaipėdos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 7 d. rašto dėl viešojo intereso gynimo Nr. (4.28E)-R-2634; atlikti patikrinimą.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra, 2018 m. rugsėjo 7 d. gavusi pareiškėjo skundą, 2019 m. rugsėjo 14 d. raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentą, taip pat 2018 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydama pateikti prokurorui išsamią informaciją bei duomenis apie pareiškėjo keliamos problemos bei klausimų dėl nemalonių ir galbūt kenksmingų kvapų bei skleidžiamos oro taršos nagrinėjimą šiose institucijose, nustatytus faktus, konstatuotus pažeidimus bei priimtus sprendimus, siekiant nustatytus pažeidimus pašalinti. 2018 m. spalio 26 d. raštu buvo kreiptasi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos viršininką dėl informacijos ir duomenų pateikimo apie uždarosios akcinės bendrovės „Branda“ neplaninio patikrinimo rezultatus bei tolimesnę situaciją ir sprendimo būdus bei rezultatus dėl išduotų taršos leidimų. 2018 m. spalio 25 d. prokuratūra kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos ir duomenų pateikimo apie savivaldybės atliekamus nepriklausomus oro taršos tyrimus, ekstremalios situacijos nagrinėjimo duomenis bei sprendimus ir kitus duomenis, kurie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos yra surinkti ar renkami dėl tvyrančių nemalonių kvapų Klaipėdos pietinėje miesto dalyje. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 4-CB2-60 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal Klaipėdos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) bei Klaipėdos miesto pietinės miesto dalies gyventojų iniciatyvinės grupės atstovės pareiškimus.
12. Pareiškėjas 2019 m. sausio 3 d. pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 4-CB2-60 panaikinimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2019 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 4-CB2-4 netenkino Klaipėdos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skundo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 4-CB2-60 panaikinimo bei minėtą nutarimą paliko galioti.
13. Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
14. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme. Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
15. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas nuostatas matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, tai pirmosios instancijos teismas ir padarė. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, dėl, jo manymu, būtinybės nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, buvo išnagrinėti ir 2018 m. lapkričio 30 d. nutarime Nr. 4-CB2-60 Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė nurodė, kad įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuotina, jog oro taršos ir nemalonių kvapų problema pietinėje miesto dalyje yra, gyventojų nuogąstavimai ir nepasitenkinimas yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prokuroras pripažino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas.
16. Kaip matyti iš bylos medžiagos tiriant pareiškėjo pateiktą skundą iš esmės buvo tirtos tik tos įmonės, kurios į aplinką skleidžia kvapus, tai yra uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Branda LT“, akcinė bendrovė „Grigeo Klaipėda“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Toksika“. Kaip matyti iš ginčijamo prokuroro nutarimo, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, negalima aiškiai nustatyti, kokios konkrečiai įmonės, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat įsikūrusios Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, yra nemalonaus kvapo, galbūt turinčio kenksmingą poveikį Klaipėdos miesto gyventojų sveikatai, šaltinis. Iš bylos medžiagos matyti, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad dėl uždarosios akcinės bendrovės „Branda LT“ vykdomos veiklos kvapo koncentracija viršijo higienos normas. Iš 2018 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo akto matyti, kad ši įmonė netinkamai organizavo kompostavimo procesą bei atliko kitus pažeidimus (III tomas, b. l. 10–13, b. l. 88–91, 166), iš 2018 m. spalio 11 d. patikrinimo akto matyti, kad akcinė bendrovė „Grigeo Klaipėda“ taip pat yra padariusi pažeidimų, be to, patikrinimo metu neteikė dokumentų (III tomas, b. l. 35–70, 98–103). Iš byloje esančio Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2018 m. lapkričio 2 d. rašto, 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo akto matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Toksika“ laikė pavojingas chemines medžiagas, nesilaikydama atliekų naudojimo ar šalinimo reglamento reikalavimų, pažymėta, kad kai kurių atliekų likučiai iki 19,56 kartų viršijo atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį (III tomas, b. l. 117–120). Iš Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) bendruomenės 2018 m. rugsėjo 21 d. protokolo Nr. A7-14 matyti, kad buvo keliamas klausimas akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ naudojamų ventilių skleidžiamų garų, kurie galbūt neinventorizuoti, tačiau šios aplinkybės nebuvo tirtos ir dėl jų nebuvo padarytos aiškios išvados, tai yra ar nustatyti pažeidimai galėjo būti ir ar yra blogo kvapo Klaipėdoje priežastis (III tomas, b. l. 129–131).
17. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų duomenų (nutarties 16 punktas), iš pietinės Klaipėdos miesto dalies 4311 gyventojų pareikšto susirūpinimo (I tomas, b. l. 55 – II tomas, b. l. 189), akivaizdu, kad Klaipėdos mieste esanti problema dėl blogo kvapo yra reali, tai pripažįsta ir pati apeliantė, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju nėra išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės (nutarties 16 punktas) dėl ginčijamos problemos, be to, nėra aišku, kaip prokuratūra įvertino valstybės bei savivaldybių kompetentingų institucijų atliekamus veiksmus, tai yra patikrinimų dažnumą, taikomas sankcijas (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas pakankamas tyrimui reikšmingų visų aplinkybių pagal pareiškėjo skundą nustatymas, yra pagrįsta, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 7–17 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atskirąjį skundą apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Pareiškėjas duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.