Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „V.“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-5675 panaikinimo ir atsakovo K. Š. priešieškinį UAB „V.“ dėl neišmokėtos kintamos atlyginimo dalies, delspinigių ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2013 m. balandžio 2 d. atsakovo darbo sutarties Nr. 157 punkte Nr. 3 numatyta, kad ieškovė už darbą atsakovui moka minimalią mėnesinį algą ir kintamą atlyginimo dalį. Nors visą laiką, nuo 2013 metų, išskyrus 2017 m. liepos - rugpjūčio mėn., atsakovas gaudavo kintamą atlyginimo dalį, su jokiais dokumentais, nustatančiais kintamos atlyginimo dalies dydžio mokėjimą, nėra supažindintas, tačiau faktinė situacija reiškia tarp šalių egzistavus nerašytiniam susitarimui dėl tam tikro kintamos atlyginimo dalies dydžio. Iš ieškovės pateikto suvestinio atsiskaitymo lapelio už 2017 metus už paskutinius 3 mėnesius iki birželio mėnesio, kai ieškovė neteisėtai sumažino kintamą atlyginimo dalį, vidutinė darbo dienos kintama atlyginimo dalis kovo - gegužės mėn. sudaro 36,78 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovė pilno dydžio kintamos atlyginimo dalies neišmokėjo 2017 m. birželio mėn., liepos mėn. ir 7 rugpjūčio dienas, nes už birželį, liepą ir rugpjūtį ieškovė atitinkamai nustatė kintamos atlyginimo dalies koeficientus 13,16; 13,16 ir 8,7 %, nors kovo, balandžio ir gegužės mėnesiai ieškovas nustatė net 15 kartų didesnį koeficientą - 200 %. Nemokėdama atsakovui kintamos atlyginimo dalies 2017 m. liepos - rugpjūčio mėn., ieškovė neteisėtai pakeitė būtinąją darbo sutarties sąlygą, nes DK 45 straipsnis draudžia pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas be darbuotojo rašytinio sutikimo, o atsakovas sutikimo dėl kintamos atlyginimo dalies nemokėjimo nėra davęs. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė už 2017 m. birželio mėn., liepos mėn. ir 7 rugpjūčio dienas priskaičiavo tik 50, 50 ir 10 Eur kintamos atlyginimo dalies, prašo priteisti 235,09 Eur kintamą atlyginimo dalį už 2017 m. birželio mėn., atskaičius mokesčius, 735,6 Eur kintamą atlyginimo dalį už 2017 m. liepos mėn., neatskaičius mokesčių ir 257,46 Eur kintamą atlyginimo dalį už 2017 m. rugpjūčio mėn., neatskaičius mokesčių. Ieškovė atsakovui 2017 m. liepos 2 d.8 pervedė 360,95 Eur, o 2017 m. rugpjūčio 24 d. pervedė 307,73 Eur, todėl iš ieškovės turi būti priteista ir 380 Eur pagrindinis atlyginimas už 2017 m. liepos mėnesį bei 120,91 Eur pagrindinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių už 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovas prašo priteisti kompensaciją už 32 darbo dienas nepanaudotų atostogų. Skaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas reikia nustatyti vidutinį darbo dienos užmokestį už gegužės-liepos mėnesius. Gegužės mėnesį atsakovui priskaičiuotas 935,15 Eur atlyginimas. Jei ieškovė nebūtų neteisėtai pakeitusi kintamos atlyginimo dalies mokėjimo, tai nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija už 32 darbo dienas sudarytų 1728 Eur (54x32), neatskaičius mokesčių. DK 147 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo darbo dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 54 Eur, vidutinis darbo dienų skaičius 2017 m. 5 darbo dienų savaitėje per mėnesį sudaro 21 dieną. 2018-02-24 (iki šios datos teismo sprendimas bus dar neįsiteisėjęs) bus suėję 6 mėnesiai nuo pavėluoto atsiskaitymo, tai už 6 mėnesius iš ieškovės priteistina 6804 Eur (21x54x6) netesybų, neatskaičius mokesčių. Išminusavus 861,21 Eur, kuriuos nagrinėjimo metu ieškovė išmokėjo atsakovui pagal darbo ginčų komisijos sprendimą, kas prieš mokesčius sudarytų 1130,23 Eur, galutinė netesybų suma sudaro 5673,77 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovas K. Š. priešieškinį palaikė, su ieškiniu nesutiko ir parodė, kad bankrutavus UAB „V.“ visus perkėlė į UAB „V.“. Įmonė atsinaujino 2014 m. kovo 3 d., ofisas visada buvo(duomenys neskelbtini). Visą laiką dirbo Vilniuje, važinėjo į Vilnių ir buvo mokami komandiruotpinigiai. Automobilį gavo naują, važinėjo vienas, bet mašina darbinė ir ja buvo vežamos medžiagos į objektus, taip pat savaitgaliais parveždavo darbuotojus. Mašiną išlaikyti 4 metus be įbrėžimų neįmanomą, ant panelės buvo du įbrėžimai, ji nebuvo sulaužyta ir pilnai tą mašiną buvo galima eksploatuoti. Atidavus automobilį 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo surašytas aktas, apie jokius keitimus informuotas nebuvo. Sužinojęs, kad už birželio ir liepos mėnesį paskaičiuotas minimalus atlyginimas, parašė pareiškimą išeiti. Buvo nuvykęs pas direktorių aiškintis kodėl, ir sužinojo, kad gauta jį šmeižianti informacija. Jam paprašius jį atleisti, nes norėjo gauti išeitinę kompensaciją. Jo neatleido, pasiūlė dirbti Telšiuose, tačiau jis atsisakė, nes suprato, kad su juo bus susidorota. Drausminių nuobaudų neturi. Kintama dalis 2016 m. buvo 400 procentai, nuo 2017 m. pradžios atlyginimas sumažėjo trečdaliu, kodėl vadovas neatsakė. Automobilis stovėdavo lauke, niekas jo netikrindavo, o sugedus tardavosi su mechaniku kur taisyti, stiklą keitė Šiauliuose. Jam buvo liepta grįžti su daiktais į(duomenys neskelbtini), jis grįžo ir ryte nuvyko į buveinę. Į aikštelę atėjo mechanikas A. V. ir komercijos direktorius A. B. peržiūrėjo automobilį ir įrašė, kad įbrėžta panelė. Apie kitus defektus nebuvo jokių įrašų. Atsiskaitant buvo pateiktas įsakymas dėl nuskaitymo, akto negavo. Automobilio savaitgaliais nenaudojo, nes buvo GPS sistema. Kad vežant profilius panelė buvo įbrėžta, neginčija, bet tai buvo prieš pora metų. Nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. dirba UAB „Statmaks“, gauna 800 Eur į rankas. Su automobiliu autoįvykių neturėjo, kas galėjo jį sugadinti nežino, neturėdamas nuotraukų negali atsakyti ar iš viso reikėjo atlikti tuos remonto darbus.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas L. Kasiulynas nurodė tuos pačius argumentus, kurie išdėstyti priešieškinyje ir patikslinime. Papildomai akcentavo, jog faktas, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. akte neužfiksuoti 2017 m. rugpjūčio 7 d. akte nurodyti automobilio sugadinimai leidžia daryti išvadą, kad perduodant automobilį tų pažeidimų ir nebuvo. Be to automobilis negali būti pagerintas atsakovo sąskaita. Nėra jokių sužalojimų dydžių įrodymų, nebuvo kreiptasi į draudimą. Mano, kad trigubo atlyginimo dydžio išmokos negalima laikyti darbuotojo skatinimu. Mano, kad tarp šalių konkliudentiniais veiksmais, t.y . tam tikrą laiką mokant atitinkamo dydžio priemoką nustatė kintamos dalies dydį.

Liudytoja R. S. paliudijo, kad dirba UAB „V.“ buhaltere. Nuo 2017 m. kovo iki 2017 m. gruodžio pabaigos taip pat ėjo ir personalo vadovės pareigas. Paaiškino, kad kiekvieną mėnesį iš vadovo gaudavo sąrašus su nurodyta kintama atlyginimo dalimi, nurodyta arba konkreti suma arba procentai, skaičiuojami nuo minimalios algos. Nurodoma už mėnesį, o jau po to išskaičiuojama pagal išdirbtą dienų skaičių. Kokiu būdu vadovas nustatydavo kintamos dalies procentą atsakyti negali. Toks apmokėjimo būdas buvo taikomas administracijos darbuotojams – mokama minimali alga ir kintamas priedas. K. Š. buvo administracijos darbuotojas. Konkretaus darbuotojo limitas nėra nustatytas. Jokių dokumentų, kuriais vadovaujantis nustatoma kintama atlyginimo dalis nėra, tik gavus vadovo sąrašą buvo priimamas įsakymas. Atlyginimas skaičiuojamas pagal darbo sutartį. K. Š. buvo mokama minimali alga plius kintama atlyginimo dalis, kaip ir numatyta darbo sutartyje. Jam dar buvo mokami dienpinigiai, nors vėliau išaiškino, kad jų mokėti nereikėjo, nes darbą atliko savo darbo vietoje. Taip pat ruošė įsakymą dėl žalos atlyginimo iš K. Š., bet visus paskaičiavimus gavo iš komercijos skyriaus.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovo ir šalių atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. balandžio 2 d. ieškovė su K. Š. sudarė darbo sutartį Nr. 157, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti į darbų vadovo pareigas, susitarta, kad bus mokamas ne mažesnis už LR Vyriausybės numatytą minimalų atlygį ir kintama atlyginimo dalis. Iš šios darbo sutarties matyti, kad darbdavio, tai yra ieškovės UAB „V.“ buveinė yra (duomenys neskelbtini) ir atsakovo gyvenamoji vieta yra nurodyta(duomenys neskelbtini). Sutartis papildyta, nustatant kad už darbą kelionėje mokamos komandiruotės išlaidos. Darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. rugpjūčio 9 d. pagal LR DK 55 straipsnio 1 dalį darbuotojo prašymu. 2013 m. balandžio 2 d. darbdavys UAB „V.“ su darbuotoju K. Š. sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuri pakeista 2015 m. spalio 16 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, pagal kurią darbuotojas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jam patikėtų materialinių vertybių – darbo priemonių, transporto priemonių ir darbo inventoriaus saugumą. Atsakovui 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymu paskirtas automobilis VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybiniam naudojimui. Atsakovas K. Š. sutiko, kad galutinis atsiskaitymas būtų išmokėtas per 10 dienų nuo darbo sutarties nutraukimo. Pagal darbuotojų, susipažinusių su pareiginiais nuostatais sąrašą, atsakovas K. Š. 2013 m. balandžio 2 d. pasirašė, kad yra susipažinęs su pareiginiais nuostatais. 2017 m. rugpjūčio 1 d. perdavimo-priėmimo aktu K. Š. perdavė, o A. V. priėmė automobilį VW Caddy, akte užfiksuota, kad įbrėžta priekinė panelė, jokie kiti sugadinimai nėra užfiksuoti. Praėjus savaitei, tai yra UAB „Transanda“ po automobilio VW Caddy patikrinimo 2017 m. rugpjūčio 7 d. (klaidingai buvo nurodyta data 2017-06-07, kuri laikoma kaip techninė klaida) papildomai nustatyti kiti sugadinimai – nubrėžtas priekinis buferis, nubrėžtas dešinės pusės galinis sparnas, nubraižytas galinis buferis, sulankstytos bagažinės durys, sudužęs papildomas stop žibintas, įlenktos kairės pusės priekinės durelės, sulūžęs dešinės pusės posparnis, įlenktos dešinės pusės galinės durys, kurių šalinimo sąmatą viso 2546,80 Eur su PVM, be PVM atitinkamai tai būtų 2104,79 Eur. 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu K. Š. įpareigotas padengti susidariusį nuostolį, tai yra 2546,80 Eur. 2017 m. liepos 28 d. K. Š. sumokėta 360,95 Eur darbo užmokesčio. Atsakovui K. Š. priskaičiuotas pagrindinis darbo užmokestis už 2017 m. birželio mėnesį – 380 Eur, liepos mėnesį – 380 Eur, rugpjūčio mėnesį –120,91 Eur. Atlikus išskaitymus atsakovui 2017 m. rugpjūčio 24 d. išmokėta 307,73 Eur. Ieškovė už automobilio remontą UAB Moller Auto sumokėjo 1448,83 Eur, už panelę ir jos pakeitimą Šiaulių Volkswagen Centrui sumokėjo 1090,61 Eur. Kintama darbo užmokesčio dalis nustatoma kiekvieną mėnesį UAB „V.“ direktoriaus įsakymais. Automobilis VW Caddy draustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė transporto priemonę VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo finansinės nuomos sutarties sudarytos su UAB Šiaulių banko lizingas pagrindu. 2018 m. sausio 2 d. UAB „V.“ vykdydama DGK sprendimą dalyje dėl skubaus vykdymo K. Š. išmokėjo 861,21 Eur. Darbo ginčų komisija sprendimu atmetė UAB „V.“ prašymą priteisti turtinės žalos atlyginimą iš K. Š. bei tenkino atsakovo prašymą priteisti iš UAB „V.“ neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas. Automobilio VW Caddy remonto ir panelės keitimo sąmata, paskaičiuota UAB „Martonas“ įvertinus remontą ne naujomis detalėmis be PVM 1278,46 Eur.

Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-5675

Ieškovė prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. DGKS-5675 ir ginčą tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ ir atsakovo K. Š. išspręsti iš esmės. Tačiau Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galio (DK 231 str. 4 ir 7 d.), todėl teismas dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo nepriima atskiro sprendimo ir dėl to papildomai nebepasisako, o tik sprendžia kilusį darbo ginčą

Dėl žalos atlyginimo (sugadinus transporto priemonę)

Motyvuojamoji dalis

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 31 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą; pagal DK 31 straipsnio 2 dalį, darbuotojas privalo saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus. Darbuotojas privalo naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonėmis, turtu, taip pat lėšomis pagal jų tikslinę paskirtį ir taupiai. Darbdavys turi teisę nustatyti jam priklausančių ir darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką, nepažeisdamas šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbuotojo teisių.

Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui 2013 m. gruodžio 10 d. buvo paskirtas automobilis VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip darbui būtina priemonė. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad automobilis jam buvo paskirtas naujas, juo naudojosi vienas. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 1 d. automobilį grąžino ieškovei, surašant perdavimo-priėmimo aktą Nr. 3548, automobilį priėmė A. V.. Akte užfiksuotas sugadinimas – įbrėžta panelė. Atsakovas pažymėjo, kad panelė įbrėžta vežant 3 m. profilį. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu nurodė atsakovui padengti 2546,80 Eur (su PVM) nuostolį, kuris susidarė dėl automobilio VW Caddy apgadinimų, kurie nustatyti atlikus išsamią jo apžiūrą. Atsakovas nesutiko su nurodyta žala motyvuodamas, kad perduodant automobilį buvo užfiksuotas tik panelės įbrėžimas, todėl neaišku iš kur atsirado kiti automobilio apgadinimai.

Tam, kad atsakovo atžvilgiu būtų galima taikyti materialinę atsakomybę, ieškovė turi įrodyti įstatyminio reglamentavimo reikalaujamą juridinių faktų visumą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai – darbo priemonės naudojimas ne pagal paskirtį ir bendros pareigos elgtis rūpestingai ir tausoti darbdavio turtą, lėmė nuostolių ieškovei atsiradimą. Įmonei padarytos žalos dydis nustatomas pagal faktinius nuostolius, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis. Iškilus ginčui dėl darbuotojo įmonei padarytos žalos ir jos dydžio, teismas turi patikrinti, ar įrodytas žalos faktas ir ar pagrįstas įmonės reikalaujamas atlyginti žalos dydis. Žalos dydis ir žalos faktas nepreziumuojami, todėl įrodyti šias aplinkybes bei darbuotojo neteisėtus veiksmus ir atitinkamos žalos atsiradimą tenka šaliai, kuri teigia, kad jai padaryta žala, o nagrinėjamu atveju ieškovei. Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo žalą, remiasi 2017 m. rugpjūčio 1 d. automobilio VW Caddy priėmimo perdavimo aktu, 2017 m. rugpjūčio 7/8 d. UAB „Moller auto“ nustatytų automobilio sugadinimų šalinimo-remonto sąmata ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaita-faktūra SER Nr. 86410, kuri išrašyta už panelės pakeitimą ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita-faktūra AA Nr. 656444, kuri išrašyta už atliktus automobilio VW Caddy kėbulo remonto darbus. Ieškovė nurodo, kad po to kai atsakovas automobilį VW Caddy grąžino, jis buvo perduotas detaliai patikrai VW įgaliotam servizui, kur 2017 m. rugpjūčio 7 - 8 d. be jau nustatyto prietaisų panelės sugadinimo, papildomai nustatyti kiti sugadinimai – nubrėžtas priekinis buferis, nubrėžtas dešinės pusės galinis sparnas, nubraižytas galinis buferis, sulankstytos bagažinės durys, sudužęs papildomas stop žibintas, įlenktos kairės pusės priekinės durelės, sulūžęs dešinės pusės posparnis, įlenktos dešinės pusės galinės durys.

Teismas vertindamas pateiktus įrodymus apie dėl automobiliui VW Caddy padarytą žalą ir jos dydį atsižvelgia į tai, kad atsakovui perduodant automobilį 2017m. rugpjūčio 1 d. buvo surašytas perdavimo aktas Nr. 3548, kurį pasirašė automobilį perdavęs K. Š. ir jį priėmęs ieškovės darbuotojas A. V.. Minėtame akte užfiksuotas tik panelės įbrėžimas, kitų transporto priemonės sugadinimų nebuvo užfiksuota. Teismas atkreipia dėmesį, kad tai, jog ant minėto akto yra ir atsakovo paaiškinimas dėl atsiradusio įbrėžimo patvirtina, kad automobilis buvo išsamiai apžiūrėtas, net aptariant atsiradusį įbrėžimą. Atsakovas nurodė, kad įbrėžimas atsirado vežant 3 m. profilį. Teismas sutinka su ieškove, kad toks atsakovo automobilio naudojimas ne pagal paskirtį įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus bei DK 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos saugoti darbdavio turtinius interesus, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą. Ieškovė nurodė, kad VW Caddy panelė buvo pakeista UAB „Transalda“, kuri išrašė PVM sąskaitą faktūrą 901,33 Eur sumai be PVM. Atsakovas nesutikdamas nurodo, kad jo manymu, panelės iš viso nereikėjo keisti, nes įbrėžimas netrukdė eksploatuoti automobilio, taip pat nurodė, kad ieškovės reikalaujama suma yra per didelė bei pateikė įrodymus, kad remontuojant automobilį kitame servize bei naudojant ne naujas detales atliktų darbų vertė būtų žymiai mažesnė. Ieškovė nurodė, kad automobilis yra pirktas lizingu, todėl viena iš sąlygų yra ta, kad esant reikalui turi kreiptis į nurodytą įmonę, todėl automobilio remonto darbai buvo atliekami būtent šiose įmonėse. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateiktos Kilnojamojo turto finansinės nuomos sutarties Nr. L-3-274542, 7.1.4 punktas. Tačiau teismas sutinka su atsakovu, kad ieškovė reikalaudama, kad atsakovas atlygintų žalą turėjo paskaičiuoti automobilio nusidėvėjimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat vadovaujamasi taisykle, kad atlygintinos žalos dydį įstatymas sieja su tam tikromis aplinkybėmis, kaip, pavyzdžiui, turto nusidėvėjimu ir natūraliu sumažėjimu (DK 152 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-595/2012; kt.). Be to kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymas numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia (DK 152 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transtira“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-384/2012 ir kt.). Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų žala padaryta netyčia, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žala buvo padaryta dėl neatsargumo, automobilis eksploatuojamas nuo 2013 m. gruodžio 10 d., todėl žalos sumą sumažina 10 procentų ir už padarytą priekinės panelės, kurios vertė yra 901,33 Eur sugadinimą iš atsakovo yra priteistina (901,33 Eur – 90,13 Eur , t.y. 10 %) 811,20 Eur suma. Už kitus ieškovės nurodytus transporto priemonės sugadinimus, kurie buvo užfiksuoti nedalyvaujant pačiam atsakovui ir praėjus savaitei laiko po transporto priemonės pridavimo nepriteistina, nes byloje nėra įrodymų, kad būtent atsakovas padarė kitus sugadinimus. Kaip matyti kiti automobilio apgadinimai užfiksuoti jau po kelių dienų, po to kai automobilis buvo perduotas ieškovei ir nors ieškovė teigia, kad automobilis stovėjo nenaudojamas, tokių įrodymų nepateikė. Niekas neprašė apklausti A. V., kuris pasirašė priimdamas automobilį ir jį apžiūrėjo. Teismas pažymi, jog UAB „Moller auto“ konstatuoti automobilio apgadinimai kaip sudužęs papildomas stop žibintas, įlenktos kairės pusės priekinės durelės, sulūžęs dešinės pusės posparnis, įlenktos dešinės pusės galinės durys ir kt. yra akivaizdūs, todėl jų nepastebėti priimant automobilį buvo neįmanoma, be to nelogiška, kad akte užfiksuotas panelės įbrėžimas, kuri yra viduje, o akivaizdūs apgadinimai, kaip sudužęs papildomas stop žibintas ar įlenktos durys, kurie matomi tik priėjus prie automobilio, yra neužfiksuoti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė ir negalima daryti išvados, kad dėl automobilio VW Caddy 2017 m. rugpjūčio 7-8 d. UAB „Moller auto“ nustatytų automobilio sugadinimų yra atsakovo kaltės.

Teismas atmeta atsakovo motyvus, kad ieškovė turėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę, kadangi automobilis buvo draustas Kasko draudimu, nes kaip matyti iš pateiktų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021, 12.1.3 ir 12.1.4 punktų, nuostoliai, atsiradę dėl transporto priemonės vidaus sugadinimo ar dėl pervežamo krovinio padaryto sugadinimo, išskyrus atvejus kai padaryti autoavarijos metu, priskiriami neatlygintiniems nuostoliams, o kad panelės sužalojimas padarytas ne autoįvykio metu, ginčo nėra, tą pripažino ir pats atsakovas.

Dėl kintamos dalies, atlyginimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal DK 32 straipsnio 2 dalį, pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus (DK 140 straipsnis). Išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės (rodikliai) yra neaiškūs, negali būti laikoma darbo užmokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009).

2013 m. balandžio 2 d. darbo sutarties 3 punkte aiškiai nustatyta, jog atsakovui mokamą darbo užmokestį sudaro: ne mažesnis už Vyriausybės nustatytą minimalų atlygį ir kintama atlyginimo dalis, kuri nefiksuota ir kiekvieną mėnesį nustatoma individualiai. Taigi iš darbo sutarties 3 punkto turinio matyti, kad jame nėra įtvirtinta darbuotojo teisė gauti konkretaus dydžio priedą. Darbo sutartyje nėra nustatyta jokių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokiais atvejais ir kokio dydžio kintama atlyginimo dalis darbuotojui gali būti skiriama. Iš paminėto darbo sutarties 3 punkto turinio yra aišku, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ne mažesnį negu Vyriausybės patvirtintas MMA ir kintamą atlyginimo dalį. Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų bei liudytojos R. S. parodymų teismo posėdžio metu matyti, jog dėl kintamos atlyginimo dalies skyrimo kiekvieną mėnesį spręsdavo įmonės generalinis direktorius priimdamas įsakymą tuo klausimu, jokių priimtų konkrečių taisyklių dėl kintamos atlyginimo dalies bendrovėje nebuvo, būtent individualiai šį klausimą spręsdavo pats bendrovės vadovas. Kaip matyti iš pateiktų įsakymų, kintama dalis kito nuolat, o lyginant 2016 m. sausio, vasario mėnesius ir 2017 m. sausio, vasario mėnesius sumažėjo net apie 30 procentų. Teismas pažymi, kad tokia kintamos dalies skyrimo tvarka visiškai atitinka paminėtas darbo sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, jog sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose ir kt. aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007, „Teismų praktika“ Nr. 28). Šiuo atveju, kaip ir minėtoje Aukščiausiojo Teismo byloje ieškovės kintamo priedo apskaičiavimas darbo sutartyje nėra susietas su konkrečiu įmonės administracijos aktu, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad darbdavys turi laikytis savo nustatytos kintamos dalies skaičiavimo tvarkos, o jos nesilaikydamas pažeidžia sutartinius įsipareigojimus darbuotojui ir jo teisėtus lūkesčius. Taip pat teismas nesutinka su Darbo ginčų komisijos išvada, kad darbdavys keisdamas kintamos dalies dydį turėjo laikytis DK 120 straipsnio 3 dalyje (DK galiojusio iki 2017-07-01) numatytų reikalavimų, taikomų darbo sutartyje numatytų darbo apmokėjimo sąlygų keitimui, kadangi ieškovė darbo apmokėjimo sąlygų nekeitė, todėl nepažeidė nei darbo sutarties, nei DK numatytų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. Š. buvo priimtas į darbą darbų vadovu, tai nėra eilinis darbininkas, todėl jis turėjo ir galėjo suprasti sudarytos Darbo sutarties esmę, jis sutiko ir pasirašė būtent tokią darbo sutartį, neprašė jos keisti ir nesitarė dėl kitokių darbo sąlygų. Jį tenkino būtent 2013 m. balandžio 2 d. Darbo sutartis Nr. 157 su 2013 m. balandžio 3 d. pakeitimu, daugiau jokių kitų pakeitimų nebuvo, ginčo tarp šalių nebuvo (DK 33 str. 4, 6 d.), o tai, kad kažkuriuo laikotarpiu darbdavys, turėdamas tam sąlygas gerino darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kuri buvo numatyta darbo sutartyje, nėra privaloma tai daryti visą laiką, kaip to pageidauja atsakovas.

Netenkinus atsakovo reikalavimo dėl atlyginimo kintamos dalies padidinimo, atmestini, kaip nepagrįsti reikalavimai ir dėl 380 Eur pagrindinio atlyginimą už 2017 m. liepos mėn., neatskaičius mokesčių, 120,91 Eur pagrindinio atlyginimo už 2017 m. rugpjūčio mėn., neatskaičius mokesčių ir 1728 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos, neatskaičius mokesčių priteisimo.

Dėl dienpinigių priteisimo

Ieškovė nesutinka su DGK sprendimu priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 279,30 Eur dienpinigių už 2017 metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 205,20 Eur nesumokėtų dienpinigių.

Pagal DK 107 straipsnio 1 dalį darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos įmonės vadovo įsakymu atlikti darbo funkcijas, užmegzti naujus ryšius ar kelti kvalifikaciją Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti.

Atsakovas prašydamas priteisti dienpinigius motyvuoja, kad dienpinigiai buvo mokami iki 2017 metų birželio mėnesio, todėl jie turi būti sumokėti ir už 2017 metų birželio ir liepos mėnesius. Ieškovė pripažįsta, kad dienpinigiai buvo mokami, kaip nurodė atsakovas, tačiau neprivalėjo tai daryti. Byloje nustatyta, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad atsakovo darbovietė UAB „V.“, (duomenys neskelbtini), darbo funkcijos – darbų vadovas (sutarties 1.2 papunktis). Tokios būtinosios šalių darbo sutarties sąlygos nėra nuginčytos. Jos yra vienodai privalomos abiem darbo sutarties šalims, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo darbo vieta yra ne darbo sutartyje nurodyta darbo vieta. Atsakovo pareigų atlikimo - darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), Muitinės kriminalinės tarnybos pastato rekonstrukcija. Iš to seka, kad atsakovo darbo pareigų atlikimas jo darbo vietoje, t.y. Vilniaus mieste, nepatenka į komandiruotės sąvoką pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, todėl ieškovė neprivalėjo mokėti dienpinigių atsakovui. Vien ta aplinkybė, jog iki 2017 metų birželio mėnesio ieškovė mokėjo atsakovui dienpinigius, nesuteikia atsakovui teisės reikalauti, kad būtų ir toliau mokami dienpinigiai. Todėl konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai neišmokėjo atsakovui dienpinigius už 2017 metų birželio mėnesį ir tris liepos mėnesio savaites, kadangi dienpinigių mokėjimui teisinio pagrindo nebuvo.

Šioje byloje visiškai nesant įrodymų apie tai, kad darbuotojas buvo komandiruotas į kitą darbo vietą, priešieškinio reikalavimas dėl dienpinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Vien ta aplinkybė, kad anksčiau darbuotojui buvo mokami dienpinigiai negali būti pagrindas mokėti dienpinigius visą laiką nesant komandiruotei.

Dėl netesybų ir įskaitymo

Ieškovė prašo pripažinti teisėtu ir pagrįstu pilna apimtimi UAB „V.“ 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. K-126 atliktą 871,92 Eur sumos išskaičiavimą iš atsakovui priklausančių mokėjimų.

DK 156 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Byloje nustatyta, kad atsakovas nesutiko gera valia atlyginti padarytą žalą, todėl ieškovė 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. K-126 nurodė nuostolių atlyginimui reikalingą pinigų sumą išskaičiuoti iš darbo užmokesčio sumos.

Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala (DK 156 straipsnio 1dalis).

Byloje esančiais rašytiniais ir kitais įrodymais yra nustatyta, kad K. Š. iš darbo buvo atleistas, būtent Darbo sutartis Nr. 157 buvo nutraukta 2017 m. rugpjūčio 9 d. darbuotojo rašytiniu pareiškimu, darbuotojo iniciatyva (DK 55 str. 1 d. pagrindu). Byloje yra duomenų, kad atleidimo iš darbo dieną šalys susitarė dėl vėlesnio atsiskaitymo, tai yra atsakovas sutiko dėl galutinio atsiskaitymo termino nukėlimo 10 darbo dienų, todėl vadovaujantis nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 146 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarčiai pasibaigus ir pasibaigus susitarimo terminui, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos turėjo būti išmokėtos, tai yra ieškovas su atsakovu turėjo atsiskaityti 2017 m. rugpjūčio 23 d.

K. Š. vidutinis darbo užmokestis dirbant UAV „V.“ buvo 628,30 Eur, vienos jo darbo dienos įkainis – 29,919, Vyriausybės nustatyta, kad 2017 m. vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius yra 21.

Atsiskaitydamas darbdavys turėjo sumokėti darbo užmokestį už 2017 metų liepos mėnesį (20 dirbtų darbo dienų), ir rugpjūčio mėnesį 7 dirbtas darbo dienas bei kompensaciją už 32 darbo dienas nepanaudotas kasmetines atostogas. Iš viso ieškovė atsiskaitydama su atsakovu, tai yra 2017 m. rugpjūčio 23 d. turėjo sumokėti 1536,35 Eur.

2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. K-126 UAB „V.“ direktorius įsakė darbų vadovui K. Š. padengti 2546,80 Eur susidariusį nuostolį dėl automobilio VW Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto, tačiau K. Š., susipažindamas su įsakymu nurodė, kad jis su tokiu įsakymu nesutinka, nes jis turi kitą mašinos perdavimo aktą.

Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. K-126 nurodė K. Š. padengti susidariusį nuostolį dėl sugadinto automobilio 2546,80 Eur, o iš atsiskaitymo lapelio už 2017 m. rugpjūčio mėnesį matyti, kad iš K. Š. priskaičiuoto atsiskaitymo sumos išskaičiuota 871,92 Eur dydžio pinigų sumą pagal direktoriaus įsakymą.

Iš Atsiskaitymo lapelio už 2017 m. rugpjūčio mėnesį matyti, kad iš Š. K. priskaičiuotos sumos, tai yra buvo priskaičiuotas pagrindinis atlyginimas, kintama atlyginimo dalis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas 1106,35 Eur, taip pat buvo darbdavio įsiskolinimas už liepos mėnesį 360,95 Eur, todėl atskaičius pajamų mokestį, darbuotojo soc. draudimą, buvo atskaičiuotos ir 871,92 Eur pagal direktoriaus įsakymą (kaip nurodė ieškovė 2017-08-09 įsakymas Nr. K-126, atskaitant įstatymo leidžiamą sumą), o atsakovui likusi 307,73 Eur suma po išskaitymų sumokėta 2017 m. rugpjūčio 24 d.

Darbuotojo padaryta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu, tačiau tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (DK 156 str.), o K. Š. vidutinis darbo užmokestis buvo 628,30 Eur, todėl darbdavys išskaičiuodamas 871,92 Eur neturėdamas K. Š. sutikimo pažeidė šį įstatymą. Be to realiai padaryta ir įrodyta žala (nuostolis) darbdaviui, kurią turėtų atlyginti K. Š. yra aukščiau aptarta ir nustatyta 811,20 Eur, todėl buvo per daug išskaičiuota iš atlyginimo 182,90 Eur. Esant tokiai situacijai laikytina, kad šia suma darbdavys neatsiskaitė su darbuotoju. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys galėdamas atskaityti 628,30 Eur žalos atlyginimo, kitą likusią žalos neatlygintą sumą, tai yra 182,90 Eur sumą turėjo teisę reikalauti darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka (DK 156 str. 1 ir 2 d.). Tačiau faktinės žalos atskaityta per daug 60,72 Eur, kurią ieškovė turėtų sugrąžinti atsakovui.

Iš byloje esančio 2018 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymo Nr. 01021453 matyti, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 861,21 Eur sumą pagal DGK sprendimą ir teismo posėdžio metu prašo šią sumą įskaityti.

Teismas ieškovės prašymą įskaityti pervestą 2018 m. sausio 2 d. sumą tenkina ir laiko, kad 2018 m. sausio 2 d. ieškovė atsiskaitydama su atsakovu grąžina per didelę išskaičiuotą žalą 60,72 Eur ir sumoka netesybas už pavėluotą atsiskaitymą. Kaip matyti ieškovė paskutinį mokėjimą atsakovui atliko 2018 m. sausio 2 d., tai laikytina, jog ieškovė atsiskaityti pavėlavo keturis mėnesius. Todėl priskaičiuojamos keturių mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį, tai yra 628,30 Eur x 4 = 2513,20 Eur netesybos. Esant tokiai situacijai teismas turėtų atsakovui priteisti 60,72 Eur išskaičiuotos per didelės sumos žalos atlyginimui ir 2513,20 Eur netesybų, tai yra iš viso reikėtų priteisti 2573,92 Eur. Atlikus 861,21 Eur sumos įskaitymą atsakovui priteistina likusi ir iki šiol nesumokėta 1712,71 Eur suma netesybų už uždelstą laiką atsiskaityti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Įvertinus tai, kad ieškinys ir priešieškinys tenkinti iš dalies, abi šalis atstovavo advokatai, todėl šalims turėtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės priteistinos atsakovui netesybos, todėl ieškovei nepriteistinas ir jos sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė mokėjimo kvitus, pagrindžiančius 114,00 Eur žyminio mokesčio valstybei sumokėjimą bei 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė mokėjimo kvitą dėl 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Įvertinus pareikštus šalių reikalavimus ir patenkinus šalių reikalavimų dalį, darytina išvada, kad patenkinti šalių reikalavimai po 50 procentų jų turtinių reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovės priteistina iš 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes išlaidos yra pagrįstos ir neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atlikti įskaitymus vienai kitai ir bylinėjimosi išlaidų vienai iš kitos nepriteisti.

Valstybė šioje byloje patyrė 3.05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 231, 259, 260, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį su patikslinimu tenkinti iš dalies.

Kilusį ginčą tarp šalių išspręsti iš esmės.

Priteisti iš atsakovo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „V.“, įmonės kodas(duomenys neskelbtini), aštuonis šimtus vienuolika eurų 20 centų (811,20 Eur) materialinės žalos už transporto priemonės apgadinimą atlyginimo ir šią sumą įskaityti kaip sumokėtą - atskaitytą dalį 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir kitą per daug išskaičiuotą 60,72 Eur dalį sumokėta 2018 m. sausio 2 d., laikant, kad šiuo metu ši žala yra atlyginta.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlikus įskaitymą ir iki šiol priskaičiuotų bei nesumokėtų 1712,71 Eur netesybų už pavėluotą atsiskaitymą.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.