Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-451-372/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-06-21
Bylos Nr.: e2A-451-372/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-02325-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Versina“
Atsakovas: K. Š.

Kategorijos

1.3.5.9Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas

Civilinė byla Nr. e2A-451-372/2018 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02325-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.9.; 1.3.5.10.; 1.3.7.5.1.; 1.3.7.5.4.; 1.3.7.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20.(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ir atsakovo K. Š. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-391-187/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-5675 panaikinimo ir atsakovo K. Š. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ dėl neišmokėtos kintamos atlyginimo dalies, delspinigių ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Versina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. Š. prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2017 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. DGKS-5675 ir ieškovės 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymą DGK priteisti turtinės žalos atlyginimą išspręsti iš esmės: a) pripažinti teisėtu ir pagrįstu UAB „Versina“ 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. K-126 atliktą 871,92 Eur sumos išskaičiavimą iš atsakovui priklausančių mokėjimų; b) priteisti iš atsakovo 1226,79 Eur ieškovės naudai likusiai neatlygintai turtinei žalai atlyginti; 2) atmesti atsakovo prašymą priteisti neišmokėtą kintamą atlyginimo dalį už 2017 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius ir kitas išmokas; 3) priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2013 m. balandžio 2 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 157; 2013 m. balandžio 2 d. buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuri 2015 m. spalio 16 d. pakeista kita visiškos materialinės atsakomybės sutartimi. 2013 m. spalio 23 d. ieškovė su UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarė finansinės nuomos sutartį, kurios pagrindu įgyta nauja transporto priemonė VW Caddy, ji, kaip darbui būtina priemonė, buvo perduota atsakovui 2013 m. gruodžio 10 d.

Ieškovė pažymėjo, jog atsakovui pateikus prašymą nutraukti darbo sutartį, nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. darbo sutartis buvo nutraukta darbuotojo iniciatyva. Iki darbo sutarties nutraukimo įforminimo atsakovas grąžino ieškovei darbo priemones, kitą gautą turtą, įskaitant 2017 m. rugpjūčio 1 d. grąžintą transporto priemonę. Automobilio grąžinimo metu iš karto nustatytas akivaizdus transporto priemonės sugadinimas, t. y. konstatuota, kad sugadinta automobilio prietaisų panelė. 2017 m. rugpjūčio 7/8 d. atlikus nuodugnią patikrą, be jau nustatyto prietaisų panelės sugadinimo, papildomai konstatuota, kad nubrėžtas priekinis buferis, dešinės pusės galinis sparnas, sulankstytos bagažinės durys, sudužęs papildomas stop žibintas, įlenktos kairės pusės priekinės durelės, sulūžęs dešinės pusės posparnis, įlenktos dešinės pusės galinės durys. Ieškovė pažymėjo, jog neturi jokių duomenų apie tai, kad transporto priemonė būtų sugadinta dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesutiko gera valia atlyginti padarytą žalą, todėl ieškovė 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. K-126 nurodė nuostolių atlyginimui reikalingą pinigų sumą išskaičiuoti iš darbo užmokesčio sumos, taigi ieškovė išskaičiavo 871,92 Eur dydžio pinigų sumą, o likusią 307,73 Eur dalį sumokėjo atsakovui. Ieškovė prašė nustatyti, kad turėjo pagrįstą teisę atlikti padarytos žalos atlyginimo išskaičiavimą ir šią jos teisę pripažinti patvirtinant atlikto išskaičiavimo teisėtumą. Ieškovė nurodė, kad po atlikto išskaičiavimo automobilio sugadinimams pašalinti likusi neatlygintino automobilio remonto ir panelės keitimo nuostolio suma yra 1226,79 Eur. Ieškovė šią sumą laiko tiesioginiu nuostoliu, kurį padarė atsakovas savo neteisėtais veiksmais.

Ieškovė nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) numatyta išankstine darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2017 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į DGK su prašymu išieškoti iš darbuotojo K. Š. padarytos žalos atlyginimą. DGK 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-5675 atmetė ieškovės prašymą priteisti turtinės žalos atlyginimą iš K. Š. bei tenkino atsakovo prašymą priteisti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas.

Ieškovė nurodė, jog nesutinka su tokiu DGK sprendimu. Pažymėjo, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovo (kaip darbuotojo) turtinei atsakomybei, t. y. ieškovei padaryti tiesioginiai nuostoliai yra realūs ir pagrįsti įrodymais, įrodančiais padarytos žalos pašalinimą (patirtas išlaidas); žala padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais (darbo priemonės buvo naudojamos ne pagal paskirtį) ir bendros pareigos elgtis rūpestingai, tausojant darbdavio turtą pažeidimu; nėra jokių duomenų, jog ieškovės perduotos transporto priemonės sugadinimai padaryti dėl trečiųjų asmenų veiksmų, eismo įvykių ar pan. Ieškovė akcentavo, jog negalima sutikti su DGK teiginiu, jog automobilio apibraižymai ir kiti defektai galėjo atsirasti dėl natūralios jo eksploatacijos, kadangi jokių autoįvykių nebuvo. Atsakovas į keleivių vežimo dalį krovė ir gabeno nepritvirtintus krovinius ir nesinaudojo tam skirta automobilio krovinių gabenimo vieta (bagažine). Ieškovė nurodė, jog negalima sutikti su DGK teiginiu, kad išskaičiuojant pinigų sumą, reikalingą tiesioginiams nuostoliams atlyginti, ieškovė turėjo atsižvelgti į automobilio, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą, faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Ieškovė pabrėžė, jog nesutiktina su DGK prielaida, jog kiti defektai galėjo atsirasti iki išsamios automobilio apžiūros autoservise dienos.

Ieškovė taip pat nurodė, kad nesutinka su DGK sprendimu priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2733,32 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 279,30 Eur dienpinigių. Darbo sutarties, pasirašytos su atsakovu, 3 punkte buvo numatyta ieškovės (darbdavės) pareiga mokėti atsakovui (darbuotojui) darbo užmokestį – ne mažiau už Vyriausybės nustatytą minimalų atlygį ir kintamą atlyginimo dalį, kuris būtų išmokėtas nustatytais terminais. Atsakovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovės pageidaujamo pastovaus (fiksuoto) darbo užmokesčio dydžio, remdamasis darbo sutartimi ar ta aplinkybe, kad kurį laiką buvo mokama atitinkamo dydžio pinigų suma, nes nei darbo sutartis, nei kitas darbo teisinius santykius reguliuojantis įstatymas to nenumato. Jokiame teisės akte nėra numatyta norminė taisyklė, pagal kurią faktinė aplinkybė, kai darbdavys tam tikrą laiką moka darbuotojui atitinkamas pinigų sumas, nesant darbo sutartyje numatyto konkretaus (fiksuoto) darbo užmokesčio dydžio, laikoma sutartine darbo sutarties sąlyga. DGK teiginys, kad atsakovui priklauso kintama atlyginimo dalis išvedus tam tikro laikotarpio mokėto darbo užmokesčio vidurkį yra teisiškai nepagrįstas nei darbo sutartimi, nei kitu teisės aktu. Taip pat joks teisės aktas nenumato taisyklės, pagal kurią faktinė atitinkamos pinigų sumos išmokėjimo aplinkybė laikytina darbo sutarties sąlyga, kurią darbdavys privalo vykdyti. Darbo sutarties sąlyga, sumokant mažesnę nei atsakovas pageidauja kintamą atlyginimo dalį, nebuvo pakeista, todėl DGK netinkamai rėmėsi DK 120 straipsnio 3 dalimi (šiuo metu galiojančio DK 45 straipsnis), kurioje numatytas draudimas keisti darbo sąlygas be darbuotojo sutikimo.

DGK išvados ir sprendimas priteisti dienpinigius už komandiruotes taip pat yra nepagrįstas. Atsakovo nuolatinė darbo vieta (kaip ir ieškovės buveinė) buvo Vilniaus mieste, o ne Telšiuose, todėl už buvimą ir darbų atlikimą Vilniaus mieste, ieškovė neprivalėjo mokėti dienpinigių, todėl, nors darė tai iki 2017 metų birželio mėnesio, pagrįstai turėjo teisę atsisakyti tai atlikti, nes dienpinigių mokėjimui teisinio pagrindo nebuvo. Tai, kad atsakovas, naudodamas ieškovės transporto priemonę, savaitgaliais grįždavo iš Vilniaus į namus Telšių mieste, ieškovės nuomone, neleidžia daryti išvados dėl komandiruotės egzistavimo taip, kaip ši sąvoka apibrėžta DK 107 straipsnio 1 dalyje. Dienpinigių mokėjimas iki 2017 m. birželio mėnesio buvo atliktas be teisinio pagrindo, o tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo ir dienpinigiams po 2017 metų birželio mėnesio.

Ieškovė nesutinka ir su DGK sprendimu priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2050,50 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Kadangi atsakovo reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį (kintamąją dalį), kompensaciją ir kitas išmokas pripažintinas nepagrįstu (ieškovė nepažeidė nei darbo sutarties, nei DK), nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė vėlavo atsiskaityti su atsakovu, todėl nėra pagrindo ir netesybų reikalavimui.

A. K. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) ieškovės ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovės: 2978,34 Eur, neatskaičius mokesčių, kintamą atlyginimo dalį už birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius ir nepanaudotų atostogų kompensaciją; 205,20 Eur dienpinigių už birželio ir liepos mėnesius; 3882,48 Eur netesybas iki 2017-12-24; 970,62 Eur netesybas nuo 2017-12-24 iki visiško ieškovės atsiskaitymo už kiekvieną uždelstą mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki 2018-02-24; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, jog 2017 m. rugpjūčio 1 d. perdavimo priėmimo akte Nr. 3548, kuriuo atsakovas perdavė automobilį ieškovei, užfiksuotas vienintelis defektas – įbrėžta priekinė panelė, jokių kitų pažeidimų nebuvo nustatyta. Ieškovės nurodyti automobilio apgadinimai atsirado po automobilio perdavimo, kai atsakovas automobilio jau nebevaldė, todėl už juos atsakyti negali. Apgadinto automobilio registracijos data 2013-12-06, taigi perdavimo ieškovei metu šis automobilis jau 4 metus buvo naudojamas kaip darbo priemonė, o ieškovė prašo priteisti žalą pilna apimtimi, ignoruodama DK 152 straipsnio 2 dalies 1 punktą (taisyklę, įpareigojančią atsižvelgti į turto nusidėvėjimą). Atsakovas nurodė, kad apgadintas automobilis nebuvo skirtas vežti keleiviams, jis buvo naudojamas statybų procese, kur vienokie ar kitokie smulkūs apgadinimai yra neišvengiami dėl darbo specifikos, todėl ieškovė prisiėmė gamybinę riziką dėl automobilio apgadinimo. Automobilis turėjo KASKO draudimą, ieškovė galėjo kreiptis į draudiką dėl nuostolių atlyginimo, tačiau ji visą reikalavimą nukreipė į darbuotoją, toks elgesys neatitinka prievolių ekonomiškumo principo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kokie buvo automobilio apgadinimo mastai, todėl, atsakovo vertinimu, ieškovė automobilio remonto ėmėsi kaip būdo finansiškai nubausti jam neįtikusį darbuotoją.

Atsakovas pažymėjo, kad darbo sutarties 3 punkte buvo numatyta, kad ieškovė už darbą atsakovui moka minimalią mėnesinę algą ir kintamą atlyginimo dalį. Atsakovas su jokiais ieškovės dokumentais, nustatančiais kintamos atlyginimo dalies dydžio mokėjimą, nėra supažindintas, nors visą laiką nuo 2013 metų, išskyrus 2017 metų liepos – rugpjūčio mėnesius, atsakovas gaudavo kintamą atlyginimo dalį. Tokia faktinė situacija reiškia tarp šalių egzistavus nerašytam susitarimui dėl tam tikro kintamo atlyginimo dalies dydžio. Tokią darbo sutarties formą pasiūlė ieškovė, todėl ji turi prisiimti riziką, kad kilus ginčui dėl kintamos atlyginimo dalies dydžio ir mokėjimo tvarkos, visos aplinkybės bus aiškinamos ne jos naudai. Be to, darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, todėl kilę neaiškumai taip pat vertinami jo naudai. Ieškovė, nemokėdama atsakovui kintamos atlyginimo dalies 2017 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, neteisėtai pakeitė būtinąją darbo sutarties sąlygą, nes atsakovas jokio sutikimo dėl kintamos atlyginimo dalies nemokėjimo nėra davęs. Jei ieškovė nebūtų neteisėtai pakeitusi kintamosios atlyginimo dalies mokėjimo, tai iš viso atsakovui už birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesio 7 darbo dienas bei 32 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų būtų priskaičiavusi 3752,06 Eur.

Atsakovas nurodė, kad gyvena Telšiuose, o birželio mėnesio 22 dienas ir liepos mėnesio 14 dienų dirbo Vilniuje, vadinasi, buvo komandiruojamas, ką patvirtina ir iki tol ieškovės vykdytas dienpinigių mokėjimas. Dienpinigių dydis 15 proc. patvirtinto bazinės socialinės išmokos dydžio, kas sudaro 5,7 Eur dienai, iš viso atsakovui nesumokėta 205,20 Eur ((22+14) x 5,7) dienpinigių.

2017 m. rugpjūčio 9 d. sutikimu atsakovas sutiko dėl galutinio atsiskaitymo termino nukėlimo 10 darbo dienų, tokiu būdu terminas atsiskaityti su atsakovu suėjo 2017-08-24. Atsakovo darbo dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 46,22 Eur, vidutinis darbo dienų skaičius 2017 m. 5 darbo dienų savaitėje per mėnesį sudaro 21 dieną. 2017-12-24 bus suėję 4 mėnesiai nuo pavėluoto atsiskaitymo, tai už 4 mėnesius iš ieškovės priteistina 3882,48 Eur (21 x 46,22 x 4) netesybų. Kadangi DK riboja maksimalų netesybų dydį 6 darbuotojo vidutiniais darbo užmokesčiais, tai nuo 2017-12-24 atsakovas iki ieškovės visiško atsiskaitymo prašo priteisti 970,62 Eur netesybų už kiekvieną uždelstą mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki 2018-02-24.

2018 m. vasario 5 d. teisme buvo priimtas atsakovo pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriuo atsakovas prašė priteisti: 1) 235,09 Eur kintamą atlyginimo dalį už 2017 m. birželio mėnesį, atskaičius mokesčius; 2) 735,60 Eur kintamą atlyginimo dalį už 2017 m. liepos mėnesį, neatskaičius mokesčių; 3) 257,46 Eur kintamą atlyginimo dalį už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, neatskaičius mokesčių; 4) 380 Eur pagrindinį atlyginimą už 2017 m. liepos mėnesį, neatskaičius mokesčių; 5) 120,91 Eur pagrindinį atlyginimą už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, neatskaičius mokesčių; 6) 1728 Eur nepanaudotų atostogų kompensaciją, neatskaičius mokesčių; 7) 5673,77 Eur netesybų, neatskaičius mokesčių; 8) bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį su patikslinimu tenkino iš dalies. Kilusį ginčą tarp šalių išsprendė iš esmės. Teismas: 1) priteisė iš atsakovo K. Š. ieškovei UAB „Versina“ 811,20 Eur materialinės žalos už transporto priemonės apgadinimą atlyginimo ir šią sumą įskaitė kaip sumokėtą – atskaitytą dalį 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir kitą per daug išskaičiuotą 60,72 Eur dalį, sumokėtą 2018 m. sausio 2 d., laikant, kad šiuo metu ši žala yra atlyginta. Likusioje dalyje ieškinį atmetė; 2) priteisė iš ieškovės UAB „Versina“ atsakovui K. Š., atlikus įskaitymą, iki šiol priskaičiuotų bei nesumokėtų 1712,71 Eur netesybų už pavėluotą atsiskaitymą. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė; 3) priteisė iš atsakovo K. Š. 1,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai; 4) priteisė iš ieškovės UAB „Versina“ 1,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl darbuotojo pareigos atlyginti darbdaviui padarytą turtinę žalą. Teismas pažymėjo, jog atsakovui perduodant automobilį (2017 m. rugpjūčio 1 d.) buvo surašytas perdavimo aktas Nr. 3548, kurį pasirašė automobilį perdavęs K. Š. ir jį priėmęs ieškovės darbuotojas. Minėtame akte užfiksuotas tik panelės įbrėžimas, kitų transporto priemonės sugadinimų nebuvo užfiksuota. Atsakovas patvirtino, kad įbrėžimas atsirado vežant 3 m. profilį. Teismas vertino, kad toks atsakovo automobilio naudojimas ne pagal paskirtį įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus bei DK 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos saugoti darbdavio turtinius interesus nesilaikymą, todėl, teismas sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą. Automobilio panelė buvo pakeista UAB „Transalda“ (išrašyta PVM sąskaita faktūra 901,33 Eur sumai be PVM). Teismas, sutikdamas su atsakovu, sprendė, jog tam, kad būtų galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo, būtina paskaičiuoti automobilio nusidėvėjimą. Teismas vertino, kad žala buvo padaryta netyčia, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad žala buvo padaryta dėl neatsargumo, automobilis eksploatuojamas nuo 2013 m. gruodžio 10 d., žalos sumą sumažino 10 procentų ir už padarytą priekinės panelės, kurios vertė yra 901,33 Eur, sugadinimą iš atsakovo priteisė (901,33 Eur – 90,13 Eur , t. y. 10 %) 811,20 Eur sumą. Už kitus ieškovės nurodytus transporto priemonės sugadinimus, kurie buvo užfiksuoti nedalyvaujant pačiam atsakovui ir praėjus savaitei laiko po transporto priemonės pridavimo, nepriteisė, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog būtent atsakovas padarė kitus sugadinimus.

Teismas nurodė, kad iš darbo sutarties 3 punkto turinio matyti, kad jame nėra įtvirtinta darbuotojo teisė gauti konkretaus dydžio priedą. Darbo sutartyje nėra nustatyta jokių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokiais atvejais ir kokio dydžio kintama atlyginimo dalis darbuotojui gali būti skiriama. Iš darbo sutarties 3 punkto turinio yra aišku, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ne mažesnį negu Vyriausybės patvirtintas MMA ir kintamą atlyginimo dalį. Teismas, nustatęs, jog dėl kintamos atlyginimo dalies skyrimo kiekvieną mėnesį spręsdavo įmonės generalinis direktorius priimdamas įsakymą tuo klausimu, ir jokių priimtų konkrečių taisyklių dėl kintamos atlyginimo dalies bendrovėje nebuvo, sprendė, kad tokia kintamos dalies skyrimo tvarka visiškai atitinka minėtas darbo sutarties sąlygas. Teismas nesutiko su DGK išvada, kad darbdavys, keisdamas kintamos dalies dydį, turėjo laikytis DK 120 straipsnio 3 dalyje (DK galiojusio iki 2017-07-01) numatytų reikalavimų, taikomų darbo sutartyje numatytų darbo apmokėjimo sąlygų keitimui, kadangi ieškovė darbo apmokėjimo sąlygų nekeitė, todėl nepažeidė nei darbo sutarties, nei DK numatytų reikalavimų.

Teismas sprendė, kad netenkinus atsakovo reikalavimo dėl atlyginimo kintamos dalies padidinimo, atmestini, kaip nepagrįsti, atsakovo reikalavimai dėl 380 Eur pagrindinio atlyginimo už 2017 m. liepos mėnesį, neatskaičius mokesčių; dėl 120,91 Eur pagrindinio atlyginimo už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, neatskaičius mokesčių ir dėl 1728 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos, neatskaičius mokesčių.

Teismas pažymėjo, jog šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo nurodyta, kad atsakovo darbovietė yra UAB „Versina“, esanti adresu (duomenys neskelbtini); darbo funkcijos – darbų vadovas. Atsakovo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) (Muitinės kriminalinės tarnybos pastato rekonstrukcija). Teismas sprendė, kad atsakovo darbo pareigų atlikimas jo darbo vietoje, t. y. Vilniaus mieste, nepatenka į komandiruotės sąvoką pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, todėl ieškovė neprivalėjo mokėti dienpinigių atsakovui. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog iki 2017 metų birželio mėnesio ieškovė mokėjo atsakovui dienpinigius, nesuteikia atsakovui teisės reikalauti, kad būtų ir toliau mokami dienpinigiai. Teismas konstatavo, kad dienpinigių mokėjimui teisinio pagrindo nebuvo.

Teismas nustatė, kad K. Š. vidutinis darbo užmokestis dirbant UAB „Versina“ buvo 628,30 Eur; vienos jo darbo dienos įkainis – 29,919; 2017 m. vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius yra 21. Teismas nurodė, kad atsiskaitydamas darbdavys turėjo sumokėti darbo užmokestį už 2017 metų liepos mėnesį (20 dirbtų darbo dienų) ir rugpjūčio mėnesį (7 dirbtas darbo dienas) bei kompensaciją (už 32 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų). Iš viso ieškovė, atsiskaitydama su atsakovu, 2017 m. rugpjūčio 23 d. turėjo sumokėti 1536,35 Eur. Ieškovė iš K. Š. priskaičiuoto atsiskaitymo sumos išskaičiavo 871,92 Eur dydžio pinigų sumą pagal direktoriaus įsakymą. Teismas nurodė, kad K. Š. vidutinis darbo užmokestis buvo 628,30 Eur, todėl darbdavys išskaičiuodamas 871,92 Eur, neturėdamas atsakovo sutikimo, pažeidė DK normas. Teismas nurodė, kad iš atlyginimo buvo per daug išskaičiuota 182,90 Eur ir laikė, kad šia suma darbdavys neatsiskaitė su darbuotoju. Teismas atkreipė dėmesį, kad darbdavys, galėdamas atskaityti 628,30 Eur žalos atlyginimo, kitą likusią žalos neatlygintą sumą, tai yra 182,90 Eur sumą, turėjo teisę reikalauti darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka (DK 156 str. 1 ir 2 d.). Faktinės žalos buvo atskaityta per daug 60,72 Eur, šią sumą ieškovė turėtų sugrąžinti atsakovui. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančio 2018 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 861,21 Eur sumą pagal DGK sprendimą, todėl teismas laikė, kad ieškovė, taip atsiskaitydama su atsakovu, grąžina per didelę išskaičiuotą žalą (60,72 Eur) ir sumoka netesybas už pavėluotą atsiskaitymą. Teismas nurodė, jog kadangi ieškovė paskutinį mokėjimą atsakovui atliko 2018 m. sausio 2 d., laikytina, kad ieškovė atsiskaityti pavėlavo keturis mėnesius. Dėl šios priežasties teismas priskaičiavo keturių mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį (628,30 Eur x 4 = 2513,20 Eur) netesybas. Teismas nurodė, kad esant tokiai situacijai, teismas turėtų atsakovui priteisti 60,72 Eur išskaičiuotos per didelės sumos žalos atlyginimui ir 2513,20 Eur netesybų, tai yra iš viso reikėtų priteisti 2573,92 Eur. Atlikus 861,21 Eur sumos įskaitymą, atsakovui priteistina likusi ir iki šiol nesumokėta 1712,71 Eur suma netesybų už uždelstą laiką atsiskaityti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą esmė

Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą, ieškovė (apeliantė) UAB „Versina“ prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti netesybas ir toje dalyje pakeisti sprendimą konstatuojant, kad netesybos yra sumokėtos bei įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei 68,89 Eur permokėtą netesybų sumą. Ieškovė (apeliantė) taip pat prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, o jeigu būtų patenkintas apeliacinis skundas, perskirstyti proceso šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje.

Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad teismas netinkamai taikė DK 147 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią darbdavio pareigą mokėti darbuotojui netesybas, t. y. apskaičiuojant netesybų sumą, nepagrįstai taikytas visas atsakovo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį dydis. Netesybų sumai apskaičiuoti turėjo būti taikoma teismo nurodytoji uždelsta atsiskaityti 182,90 Eur suma, o ne visas vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį dydis.

Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, kad nustačius, jog darbdavio uždelsta sumokėti suma darbuotojui yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro būtent uždelstoji suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš šešių. Taigi, tiek pagal šiuo metu (ir darbo santykių tarp ieškovės ir atsakovo nutraukimo dieną) galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalį, tiek pagal iki tol galiojusio DK nuostatas ir kasacinio teismo suformuotus išaiškinimus nustačius, jog darbdavys neišmokėjo atleidžiamam darbuotojui tik dalį priklausančių darbo užmokesčio išmokų (mažesnių už vidutinį darbo užmokestį), skaičiuojant netesybų dydį turi būti taikoma darbdavio uždelsta išmokėti suma. Taigi taikant teisingai nustatytą netesybų sumą 731,60 Eur ir įvertinus (įskaičius) ieškovės sumokėtą 861,21 Eur bei ieškovės išskaičiuotos per didelės sumos žalai atlyginti dalį (60,72 Eur), gaunamas neigiamas rezultatas (-68,89 Eur), todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovei permokėtą 68,89 Eur sumą.

Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą, atsakovas (apeliantas) K. Š. prašo: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo 811,20 Eur materialinės žalos už transporto priemonės apgadinimą atlyginimą ir šią sumą įskaityti kaip sumokėtą – atskaitytą dalį 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir kitą per daug išskaičiuotą 60,72 Eur dalį, sumokėtą 2018 m. sausio 2 d., laikant, kad šiuo metu ši žala yra atlyginta; 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovės atsakovui atlikus įskaitymą ir iki šiol priskaičiuotų bei nesumokėtų 1712,71 Eur netesybų už pavėluotą atsiskaitymą ir priteisti iš ieškovo 5673,77 Eur netesybų, neatskaičius mokesčių; 3) panaikinti sprendimo dalį, kuria likusioje dalyje priešieškinis atmestas ir priteisti iš ieškovės: a) 235,09 Eur kintamą atlyginimo dalį už 2017 m. birželio mėnesį, atskaičius mokesčius, b) 735,60 Eur kintamą atlyginimo dalį už 2017 m. liepos mėnesį, neatskaičius mokesčių, c) 257,46 Eur kintamą atlyginimo dalį už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, neatskaičius mokesčių, d) 380 Eur pagrindinį atlyginimą už 2017 m. liepos mėnesį, neatskaičius mokesčių, e) 120,91 Eur pagrindinį atlyginimą už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, neatskaičius mokesčių, f) 1728 Eur nepanaudotų atostogų kompensaciją, neatskaičius mokesčių; 4) priteisti 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas (apeliantas) nurodė, kad teismas neturi specialių žinių automobilio nusidėvėjimui skaičiuoti. Apgadinto automobilio rida perdavimo metu buvo 114626 km, registracijos data 2013-12-06, taigi šis automobilis 4 metus buvo naudojamas kaip darbo priemonė. Visiems žinoma aplinkybė yra ta, kad naujas automobilis po 3 metų praranda apie 50 proc. savo vertės, todėl, jeigu būtų pagrindas priteisti iš atsakovo žalą, tai tik 425,30 Eur, kadangi tokia suma gautina, įvertinus detalės nusidėvėjimą. Tačiau ir ši suma iš atsakovo negalėtų būti priteista, kadangi DK 152 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Ieškovė verčiasi statybų verslu, o atsakovas ėjo darbų vadovo pareigas. Apgadintas automobilis buvo naudojamas statybų procese, kur vienokie ar kitokie smulkūs apgadinimai yra neišvengiami dėl darbo specifikos, todėl ieškovė prisiėmė gamybinę riziką dėl automobilio apgadinimo. Teismas taip pat turėjo spręsti, ar yra pagrįsta remontuoti panelę, jei tai niekaip nedarys įtakos ieškovės teikiamoms paslaugoms. Teismas šių aplinkybių nenustatinėjo, o ieškovė nepateikė jokių prietaisų panelės keitimo būtinumą pagrindžiančių įrodymų.

Atsakovas (apeliantas) nurodė, kad teismas netenkino prašymo priteisti kintamą atlyginimo dalį, kuri visada būdavo tam tikrame „lygyje“. Pasikeitus „lygiui“, kintama atlyginimo dalis varijuodavo kelių procentų ribose, taigi bendras principas išlikdavo. Tas bendras principas yra toks, kad kintama atlyginimo dalis sudarydavo daugiau nei 2 minimalias mėnesines algas. Remdamasis tuo, atsakovas, taikydamas vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo už paskutinius 3 mėnesius analogiją, paskaičiavo ir prašė priteisti kintamą atlyginimo dalį. Teismas, atmesdamas priešieškinį dėl kintamos atlyginimo dalies priteisimo, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio, 6.173 straipsnio nuostatas dėl sandorio sudarymo konkliudentiniais veiksmais, į CK 6.193 straipsnio 3 dalies taisyklę, įpareigojančią sutartis aiškinti jos pasiūliusios šalies nenaudai, ignoravo atsakovo teisėtų lūkesčių principą, lygiateisiškumo principą bei suabsoliutino rašytinės kintamos atlyginimo dalies tvarkos nustatymo nebuvimą. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad atsakovas visą laiką nuo 2013 metų, išskyrus 2017 m. liepos – rugpjūčio mėnesius, gaudavo kintamą atlyginimo dalį. Tokia situacija reiškia tarp šalių egzistavus nerašytiniam susitarimui dėl tam tikro kintamos atlyginimo dalies dydžio. Be to, darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, todėl kilę neaiškumai taip pat vertintini jo naudai. Atsakovas (apeliantas) pažymėjo, kad DK 45 straipsnis draudžia pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas be darbuotojo rašytinio sutikimo. DK 34 straipsnis darbo apmokėjimo sąlygą įvardija kaip būtinąją darbo sutarties sąlygą. Ieškovė, nemokėdama atsakovui kintamos atlyginimo dalies 2017 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, neteisėtai pakeitė būtinąją darbo sutarties sąlygą, nes atsakovas jokio sutikimo dėl kintamos atlyginimo dalies nemokėjimo nėra davęs. Atsakovo (apelianto) vertinimu, turi būti ginama darbuotojo teisė gauti istoriškai susiklosčiusią kintamą atlyginimo dalį, o ne darbdavio teisė nepaaiškinus, be jokių motyvų savavališkai sumažinti ilgą laiką nuolat ir sistemingai mokamą kintamą atlyginimo dalį.

Ieškovė UAB „Versina“, atsiliepdama į atsakovo apeliacinį skundą, prašė skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog atsakovo argumentai dėl priteistos žalos dydžio yra visiškai nepagrįsti. Nurodė, kad bylos duomenys įrodo, kad atsakovui buvo apskaičiuota už 2017 m. liepos – rugpjūčio mėnesius ir sumokėta tiek fiksuota darbo užmokesčio dalis, tiek kintamoji dalis (priedas), kuri niekada nebuvo pastovi ir nuolat kisdavo, todėl atsakovo teiginiai, kad jam nebuvo sumokėtas kintamas priedas ar pakeista darbo sutarties sąlyga, yra nepagrįsti. Darbo sutarties sąlyga dėl darbo užmokesčio, sumokant mažesnio nei atsakovas pageidauja kintamojo priedo dalį, nebuvo pažeista ar pakeista. Ieškovė pažymėjo, kad teismas teisingai nustatė atsiskaitymo terminą ir pagrįstai įvertino faktinę aplinkybę, kad ieškovė 2018 m. sausio 2 d. sumokėjo atsakovei 861,21 Eur, tik nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytu priteistinų netesybų dydžiu, kadangi netesybų sumą turėjo sudaryti uždelsta išmokėti suma, o ne vidutinio darbo užmokesčio dydžio suma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. balandžio 2 d. ieškovė UAB „Versina“ su atsakovu K. Š. sudarė darbo sutartį Nr. 157, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti į darbų vadovo pareigas, ir kurios 3 punktas numatė, jog atsakovui bus mokamas ne mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytas minimalus atlygis ir kintama atlyginimo dalis. 2013 m. balandžio 3 d. darbo sutartis papildyta nustatant, kad už darbą kelionėje mokamos komandiruotės išlaidos. 2017 m. rugpjūčio 9 d. minėta darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu). 2017 m. rugpjūčio 9 d. sutikimu atsakovas sutiko, kad galutinis atsiskaitymas būtų išmokėtas per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo. 2013 m. balandžio 2 d. buvo sudaryta sutartis dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės; 2015 m. spalio 16 d. buvo sudaryta darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurios 1 punktas numatė, jog darbuotojas įsipareigoja visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jam patikėtą bet kokį turtą ar materialines vertybes, įskaitant, tačiau neapsiribojant pareiga visiškai materialiai atsakyti už patikėtas darbo priemones, patikėtas transporto priemones ar patikėtą gyvenamąją vietą, ar patikėtą darbo vietos inventorių. 2013 m. gruodžio 10 d. UAB „Versina“ direktoriaus įsakymu Nr. V-57 atsakovui buvo paskirtas automobilis VW Caddy (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybiniam naudojimui. 2017 m. rugpjūčio 1 d. perdavimo priėmimo aktu Nr. 3548 atsakovas K. Š. grąžino, o inventoriaus grupės valdytojas A. V. priėmė automobilį VW Caddy (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad įbrėžta automobilio priekinė panelė. Į bylą pateikto 2017 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Transalda“ patikrinimo akte nustatyti automobilio VW Caddy (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai: nubrėžtas priekinis buferis, nubrėžtas dešinės pusės galinis sparnas, nubraižytas galinis buferis, sulankstytos bagažinės durys, sudužęs papildomas stop žibintas, įlenktos kairės pusės priekinės durelės, sulūžęs dešinės pusės posparnis, įlenktos dešinės pusės galinės durys. 2017 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo UAB „Transalda“ 1090,61 Eur už automobilio prietaisų panelės pakeitimą. 2017 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo UAB „Moller Auto“ 1448,83 Eur už automobilio remonto, dažymo darbus. 2017 m. rugpjūčio 9 d. ieškovės UAB „Versina“ direktoriaus įsakymu atsakovas įpareigotas padengti susidariusius nuostolius (2546,80 Eur). Už 2017 m. birželio mėnesio 22 darbo dienas atsakovui priskaičiuotas 380 Eur dydžio darbo užmokestis; už 2017 m. liepos mėnesio 20 darbo dienų atsakovui priskaičiuotas 380 Eur dydžio darbo užmokestis; už 2017 m. rugpjūčio mėnesio 7 darbo dienas atsakovui priskaičiuotas 120,91 Eur dydžio darbo užmokestis. Pagal į bylą pateiktą suvestinį atsiskaitymo lapelį: už 2017 m. birželio mėnesį atsakovui priskaičiuota kintama atlyginimo dalis sudaro 50 Eur; už 2017 m. liepos mėnesį atsakovui priskaičiuota kintama atlyginimo dalis sudaro 50 Eur; už 2017 m. rugpjūčio mėnesį atsakovui priskaičiuota kintama atlyginimo dalis sudaro 10 Eur. 2017 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymui atsakovui sumokėta 360,95 Eur darbo užmokesčio. 2017 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymu atsakovui sumokėta 307,73 Eur. 2018 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymu ieškovė atsakovui išmokėjo 861,21 Eur.

Dėl ieškovės UAB „Versina“ apeliacinio skundo.

Ieškovė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo apskaičiuota netesybų suma. Ieškovė akcentavo, kad apskaičiuojant netesybų sumą, buvo nepagrįstai taikytas visas atsakovo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį dydis.

Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (DK 146 straipsnio 2 dalis). Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. rugpjūčio 9 d. 2017 m. rugpjūčio 9 d. sutikimu atsakovas sutiko, kad galutinis atsiskaitymas būtų išmokėtas per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo. Iš atsiskaitymo lapelio už 2017 m. rugpjūčio mėnesį matyti, kad iš K. Š. priskaičiuotos sumos buvo atskaičiuoti 871,92 Eur pagal direktoriaus įsakymą, o atsakovui likusi 307,73 Eur suma po išskaitymų sumokėta 2017 m. rugpjūčio 24 d.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tačiau tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala (DK 156 straipsnio 1 dalis). K. Š. vidutinis darbo užmokestis buvo 628,30 Eur, todėl darbdavys išskaičiuodamas 871,92 Eur (neturėdamas atsakovo sutikimo) pažeidė minėtą įstatymo normą. Realiai padaryta ir įrodyta žala ieškovei siekia 811,20 Eur, todėl spręstina, kad iš atsakovo atlyginimo buvo per daug išskaičiuota 182,90 Eur. Esant tokiai situacijai laikytina, kad šia suma darbdavys neatsiskaitė su darbuotoju.

Minėta, kad pagal DK 147 straipsnio 2 dalį – darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas priteistinų netesybų dydį, vadovavosi vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Pažymėtina, kad nustačius, jog suma, kuria ieškovė (darbdavys) neatsiskaitė su atsakovu, yra 182,90 Eur, skaičiuojant netesybas yra būtina vadovautis DK 147 straipsnio 2 dalies normos dalimi, numatančia – jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, šiuo atveju – iš keturių. Kaip patvirtina bylos duomenys ieškovė paskutinį mokėjimą atsakovui atliko 2018 m. sausio 2 d., vadinasi, ieškovė pavėlavo atsiskaityti 4 mėnesius. Nustačius, kad 182,90 Eur suma darbdavys neatsiskaitė su darbuotoju, priteistinos tokio dydžio netesybos: 182,90 Eur x 4 = 731,60 Eur. Teismas turėtų priteisti atsakovui 60,72 Eur išskaičiuotos per didelės sumos žalos atlyginimui, 731,60 Eur netesybų, iš viso 792,32 Eur. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta nuomone, kad taikant teisingai nustatytą netesybų sumą 731,60 Eur ir įvertinus (įskaičius) ieškovės sumokėtą 861,21 Eur bei ieškovės išskaičiuotos per didelės sumos žalai atlyginti dalį (60,72 Eur), gaunamas neigiamas rezultatas (-68,89 Eur), todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovei permokėtą 68,89 Eur sumą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl netesybų priteisimo konstatuojant, kad netesybos yra sumokėtos, o atsakovas įpareigotinas grąžinti ieškovei permokėtą netesybų sumą (68,89 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškovės UAB „Versina“ apeliacinis skundas yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl ieškovės prašymo perskirstyti proceso šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje teismas pasisako, jog atsakovo priešieškinyje buvo pareikštas reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino ir sprendė, kad atsakovas turi teisę į atitinkamo dydžio netesybas. Pirmosios instancijos teismui netinkamai apskaičiavus priteistinų netesybų dydį, šią klaidą pašalino apeliacinės instancijos teismas, tačiau atsakovo teisė į priteistinas netesybas nebuvo paneigta. Dėl išvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju neturi pagrindo tenkinti ieškovės prašymo perskirstyti pirmosios instancijos teismo šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas.

Dėl atsakovo K. Š. apeliacinio skundo.

Skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovas nurodė, jog nesutinka su turtinės žalos atlyginimo priteisimu. Kaip numatyta DK 31 straipsnio 1 dalyje – darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Darbuotojas privalo naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonėmis, turtu, taip pat lėšomis pagal jų tikslinę paskirtį ir taupiai (DK 31 straipsnio 2 dalis). Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis). DK 153 straipsnyje ir 154 straipsnyje reglamentuojamos darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribos bei atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą.

Minėta, jog remiantis į civilinę bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog atsakovui 2013 m. gruodžio 10 d. UAB „Versina“ direktoriaus įsakymu Nr. V-57 buvo paskirtas automobilis VW Caddy (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybiniam naudojimui. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog atsakovas šiuo automobiliu naudojosi vienas. 2017 m. rugpjūčio 1 d. perdavimo priėmimo aktu Nr. 3548 atsakovas K. Š. automobilį grąžino; automobilio perdavimo priėmimo akte nurodyta, kad įbrėžta automobilio priekinė panelė. Į bylą pateikto 2017 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Transalda“ patikrinimo akte nustatyti automobilio VW Caddy (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai: nubrėžtas priekinis buferis, nubrėžtas dešinės pusės galinis sparnas, nubraižytas galinis buferis, sulankstytos bagažinės durys, sudužęs papildomas stop žibintas, įlenktos kairės pusės priekinės durelės, sulūžęs dešinės pusės posparnis, įlenktos dešinės pusės galinės durys. 2017 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo UAB „Transalda“ 1090,61 Eur už automobilio prietaisų panelės pakeitimą. 2017 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo UAB „Moller Auto“ 1448,83 Eur už automobilio remonto, dažymo darbus. 2017 m. rugpjūčio 9 d. ieškovės UAB „Versina“ direktoriaus įsakymu atsakovas įpareigotas padengti susidariusius nuostolius (2546,80 Eur).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nurodė, jog panelės įbrėžimas atsirado vežant 3 m. profilį. Atsakovas įbrėžimo fakto neginčijo, jį pripažino; panelės įbrėžimo faktas užfiksuotas 2017 m. rugpjūčio 1 d. perdavimo priėmimo akte Nr. 3548. Kitų automobilio sugadinimų perdavimo priėmimo akte neužfiksuota. Sugadinimai (nubrėžtas priekinis buferis, nubrėžtas dešinės pusės galinis sparnas, nubraižytas galinis buferis, sulankstytos bagažinės durys, sudužęs papildomas stop žibintas, įlenktos kairės pusės priekinės durelės, sulūžęs dešinės pusės posparnis, įlenktos dešinės pusės galinės durys) buvo užfiksuoti 2017 m. rugpjūčio 7 d. automobilio patikrinimo akte, t. y. jau po to, kai atsakovas automobilį buvo perdavęs ieškovės atstovui. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovo veiksmai automobiliu vežant 3 m. ilgio profilį ir dėl šios priežasties padarant automobilio panelės apgadinimus, t. y. naudojant automobilį ne pagal paskirtį, neatitinka DK 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo pareigos naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonėmis, turtu, taip pat lėšomis pagal jų tikslinę paskirtį ir taupiai. Šiuo atveju spręstina, kad žala (panelės sugadinimai) atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Dėl žalos atlyginimo, susijusio su kitais ieškovės nurodytais ir apmokėtais transporto priemonės sugadinimais, spręsti nėra pagrindo, kadangi į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kiti automobilio apgadinimai buvo padaryti atsakovo neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju ieškovė patirtą žalą dėl sugadintos panelės keitimo darbų (t. y. nukentėjusios šalies patirtą žalą) įrodė. Teismui buvo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo ieškovė sumokėjo UAB „Transalda“ 1090,61 Eur už automobilio prietaisų panelės pakeitimą. Nustatęs priežastinį neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos ryšį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į DK 152 straipsnio 2 dalį, visiškai pagrįstai vertino, jog žala buvo padaryta dėl neatsargumo, automobilis eksploatuojamas nuo 2013 m. gruodžio 10 d., todėl žalos suma mažintina 10 proc. ir už padarytą automobilio panelės sugadinimą iš atsakovo priteistina 811,20 Eur suma. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo reikalavimas panaikinti sprendimo dalį, kuri iš atsakovo buvo priteista 811,20 Eur materialinės žalos už transporto priemonės apgadinimą atlyginimas, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti atsakovo prašymo priteisti kintamą atlyginimo dalį. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas (DK 140 straipsnio 1 dalis). Darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (DK 139 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad visais atvejais, kai papildomos darbo užmokesčio dalies, premijų, priedų prie darbo užmokesčio ar kitų panašių mokėjimų tvarka aptarta darbo sutartyje ar darbo užmokesčio sistemoje, šie mokėjimai, darbuotojui įvykdžius nustatytas sąlygas, yra privalomi.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos darbo sutarties 3 punkte buvo nustatyta, kad atsakovui mokamą darbo užmokestį sudaro – ne mažesnis už Vyriausybės nustatytą minimalų atlygį ir kintama atlyginimo dalis. Kintamo atlyginimo dalies dydis darbo sutartyje nefiksuotas ir, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, kiekvieną mėnesį buvo nustatomas individualiai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, darbo sutartyje nebuvo įtvirtinta darbuotojo teisė gauti konkretaus dydžio priedą. Papildomos darbo užmokesčio dalies mokėjimo tvarka darbo sutartyje nebuvo detaliai aptarta. Darbo sutartyje nebuvo nustatyta jokių kriterijų, kurias remiantis būtų galima nustatyti, kokiais atvejais ir kokio dydžio kintama atlyginimo dalis darbuotojui gali būti skiriama; šį klausimą individualiai kiekvieną mėnesį spręsdavo bendrovės vadovas. Dėl šios priežasties nesutiktina su atsakovo (apelianto) argumentais, jog tokia faktinė situacija, kai atsakovas nuo 2013 metų, išskyrus 2017 m. liepos – rugpjūčio mėnesius, gaudavo kintamą atlyginimo dalį, reiškia tarp šalių egzistavus nerašytiniam susitarimui dėl tam tikro atlyginimo dalies dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju egzistavo susitarimas dėl kintamos atlyginimo dalies mokėjimo, tačiau ne dėl konkretaus kintamo atlyginimo dalies dydžio.

Kaip patvirtina bylos duomenys, UAB „Versina“ direktoriaus įsakymais atsakovui buvo skiriama kintama atlyginimo dalis: 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. K-96-12 paskirta 13,16 proc.; 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. K-117-1 paskirta 13,16 proc.; 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. K-134-12 paskirta 8,27 proc. Pagal byloje esantį suvestinį atsiskaitymo lapelį – atsakovui už 2017 m. birželio mėnesį iš viso priskaityta 430 Eur (iš jų 50 Eur kintama atlyginimo dalis), už 2017 m. liepos mėnesį 430 Eur (iš jų 50 Eur kintama atlyginimo dalis), už 2017 m. rugpjūčio mėnesį 1106,35 Eur (iš jų 10 Eur kintama atlyginimo dalis). Esant nustatytoms atitinkamoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovui (apeliantui) už 2017 m. birželio – rugpjūčio mėnesius buvo apskaičiuota ir fiksuota, ir kintamojo darbo užmokesčio dalis. Jau aptarti rašytiniai civilinę bylą teikti įrodymai patvirtina, kad darbo užmokestis atsakovui (apeliantui) buvo išmokėtas, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad buvo pakeistos darbo sutarties sąlygos ar ieškovė nevykdė darbo sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti atsakovo priešieškinį dėl kintamos atlyginimo dalies priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas.

Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog netenkinus atsakovo reikalavimo dėl atlyginimo kintamos dalies priteisimo, atmestini ir kiti reikalavimai dėl 380 Eur pagrindinio atlyginimo už 2017 m. liepos mėnesį, neatskaičius mokesčių; dėl 120,91 Eur pagrindinio atlyginimo už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, neatskaičius mokesčių; dėl 1728 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos, neatskaičius mokesčių, priteisimo. Dėl priteistinų netesybų dydžio apeliacinės instancijos teismas pasisakė analizuodamas ieškovės UAB „Versina“ apeliacinį skundą.

Apibendrindamas išsakytus argumentus dėl atsakovo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovo (apelianto) K. Š. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog ieškovės UAB „Versina“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo K. Š. apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismui pateikta 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 04-2/2018, kurios suma 500 Eur bei 2018 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymas, liudijantis apie 500 Eur dydžio sumos sumokėjimą advokatui. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, tenkinus tik vieną iš dviejų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei UAB „Versina“ priteistina 250 Eur suma bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo, šią dalį išdėstyti taip:

„Taikant atsakovui K. Š. priteistiną netesybų sumą (731,60 Eur) ir įvertinus (įskaičius) ieškovės UAB „Versina“ sumokėtą (861,21 Eur) bei ieškovės išskaičiuotos per didelės sumos žalai atlyginti dalį (60,72 Eur), konstatuoti, jog netesybos yra sumokėtos, o atsakovas K. Š. įpareigotinas grąžinti ieškovei UAB „Versina“ permokėtą netesybų sumą (68,89 Eur)“.

Kitą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš atsakovo K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, ieškovės UAB „Versina“ (į. k. 180346182) naudai.

Teisėjai Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė