Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Vaidilutei Stalmokienei, trečiojo asmens Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“ atstovei Vilmai Bakševičienei, civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, atsakovams E. K., A. A., trečiajam asmeniui Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovų E. K. ir A. A. tėvų valdžią į sūnų D. A., gim. (duomenys neskelbtini); nustatyti nuolatinę rūpybą D. A. ir nuolatiniu rūpintoju skirti Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“ bei vaiko nuolatinę rūpybos vietą nustatyti Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“; priteisti iš atsakovų išlaikymą D. A. po 150,00 EUR per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke bei indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti rūpintoją Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro žinioje nuo 2015-02-20 yra atsakovės E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nežinoma, šeima. Atsakovai A. A. ir E. K. turi nepilnametį sūnų D. A., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikas iki 2016-04-19 gyveno Centro Socialinės priežiūros ir globos skyriuje; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-19 įsakymu Nr. AD1-1156 vaiko laikinais rūpintojais paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė". D. A. mokosi Klaipėdos „Versmės" progimnazijoje. Šeima įrašyta į socialines rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Vaikui tėvystė nustatyta, tačiau tėvas A. A. išlaikymo neteikia, mama E. K. į Vaikų išlaikymo fondą dėl sūnaus išlaikymo nesikreipia. Atsakovės E. K. šeima iki 2015-02-20 gyveno (duomenys neskelbtini). E. K. buvo registruota Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje. Centro turimomis žiniomis šiuo metu moteris gyvena Rimkuose, tiksli gyvenamoji vieta nežinoma. E. K. dėl nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimo kreipėsi į Centrą su prašymu apgyvendinti sūnų Centro pagalbos vaikams padalinio Socialinės priežiūros ir globos skyriuje ir nuo 2015-04-15 iki 2015-07-07 D. A. buvo teikiama Intensyvi krizių įveikimo paslauga. Nuo 2015-07-01 D. A. nustatyta trumpalaikė socialinė globa Centro pagalbos vaikams padalinio Socialines priežiūros ir globos skyriuje, Debreceno g. 48, Klaipėda. E. K. nuo 2015-02-20 vengė bendrauti su Centro socialiniais darbuotojais, tačiau 2015-04-10 jai atvykus į Centrą buvo užpildytas prašymas - paraiška socialinėms paslaugoms gauti. Dirbant socialinį darbą su šeima, pastebima kasdienio gyvenimo įgūdžių stoka, atsakovė nesugeba prižiūrėti ir auklėti sūnaus, todėl berniukas yra socialiai apleistas, atsakovei trūksta atsakomybės užtikrinant tinkamą sūnaus priežiūrą - berniukas paliekamas asocialiems asmenims, rengiamas ne pagal sezoną, vaikui neruošiamas tinkamas maistas. Atsakovė kartu su sūnumi lankosi pas asocialius asmenis, vartojančius alkoholį, psichotropines medžiagas. E. K. socialiai pasyvi, jai trūksta darbinių įgūdžių, nesiieško darbo, gyvenamojo būsto, piktnaudžiauja alkoholiu. E. K. šeimai teikiamos socialinės paslaugos, siekiant stiprinti atsakovės gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo šeimos problemas. Analizuojamos priežastys, sukeliančios šeimos socialines problemas bei ieškomi galimi problemų sprendimo būdai. Atsakovė konsultuojama vaiko auklėjimo ir priežiūros klausimais, aiškinama apie piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmes, galimais šios problemos sprendimo būdais. Socialinė darbuotoja bendrauja su Socialinės priežiūros ir globosi skyriumi dėl D. A. ir jo motinai E. K. teikiamų paslaugų efektyvumo. Kreiptasi į Socialinės paramos skyrių dėl D. A. globos teikėjo parinkimo bei į Klaipėdos AVPK dėl E. K. gyvenamosios vietos nustatymo. E. K. socialinių darbuotojų teikimo socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugą ignoruoja, todėl šeimoje situacija negerėja, moteris nenurodo savo dabartinės gyvenamosios vietos yra socialiai pasyvi, nepripažįsta priklausomybės alkoholiui, nerodo savarankiškumo sprendžiant šeimos problemas; organizuojamose posėdžiuose dėl sūnaus D. A. tolimesnio likimo, motina nedalyvauja. E. K. minimaliai skiria dėmesio sūnui Donatui, retai jį lanko, tačiau vaiko teigimu jis dažnai su motina susitinka mieste. 2015-08-25 į Centro pagalbos vaikams padalinio Socialinės priežiūros ir globos skyrių buvo atvykęs D. A. tėvas, A. A., kuris gyvena ir dirba Anglijoje, vaikas tėvo nematė 12 metų, tačiau pasak berniuko su tėvu palaiko bendravimą internetu ir telefonu. A. A. išreiškė norą pasikviesti sūnų pasisvečiuoti į Angliją, buvo informuotas kokius dokumentus reikia paruošti, tačiau nuo 2015 m. lapkričio mėnesio su A. A. susisiekti nepavyksta. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė V.Stalmokienė papildomai paaiškino, kad atsakovai nekeičia gyvenimo būdo, niekur nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir nesugeba užtikrinti sūnui Donatui materialinės gerovės, ugdyti bei rūpintis juo.

A. E. K. ir A. A. atsiliepimo į ieškinį neteikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, atsakovų neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neteikė; atsakovams apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 100).

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“ atstovė V. Bakševičienei paaiškino, kad vaikas Donatas atvyko 2016-04-25, jis lėtas, uždaras, ramus, sunkiai adaptavosi globos namuose. Šiuo metu visai neblogai jaučiasi. Per jo visą buvimo laikotarpį globos namuose vaikas su mama nebendravo. Vaikas supranta, kad kitaip nebus ir turės augti globos namuose. Donatas dabar mokosi Klaipėdos technologijų mokymosi centre, devintoje klasėje, labai gerai sekasi mokykloje, tuo jis labai džiaugiasi gebėjimu atsirasti ten kur jam reikėjo, labai dėkingas socialinei pedagogei. Labai sudėtinga jį įtraukti į socialinius tinklus. Realiai su juo bendrauja tik dėdė Virginijus Mėčius, kuris vaiką aplankė 4 kartus, dar jis eina pas vieną savo iš puseserių, bet jis tą bendravimą slepia; jis yra vienas iš geresnių vaikų, kurie patenka į vaikų globos namus; tėvai jo nelanko; mama nesileidžia į kalbas su socialiniais darbuotojais.

Teismo posėdžio metu liudytoja K. Č. - Lohynovych paaiškino, kad dirba Klaipėdos vaikų globos namuose “Smiltelė“ psichologe. Su Donatu užmegztas ryšys, susitiko 10 kartų, susitikimai tęsiasi ir toliau; Donatas labai jautrus vaikas, nekelia problemų aplinkiniams, stengiasi išlikti nepastebėtas, nekonfliktuoti; vaikas per pirmąsias konsultacijas prisipažino, kad tėvą yra matęs vieną kartą, o su mama nenori palaikyti jokių santykių, jokių ryšių, kadangi ji vartoja alkoholį; tėvą matė labai senai, dar prieš patenkant į vaikų globos namus.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai E. K. ir A. A. yra nepilnamečio vaiko D. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikas iki 2016-04-19 gyveno Centro Socialinės priežiūros ir globos skyriuje. Nuo 2016-04-19 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-19 įsakymu Nr. AD1-1156, vaiko laikinais rūpintojais paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė". Atsakovų šeima įrašyta į socialines rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitkuo, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (LAT 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 str. 3 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988-03-24 sprendimas,, p. 33-34 §72); EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 str. (Johansen v. Norvegija 1996-08-07 sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžtina, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 str., esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (LAT 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (LAT 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Bylos duomenimis atsakovų šeima įrašyta į socialines rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, o jų nepilnamečiam sūnui D. A. nuo 2016-04-25 paskirtas vaiko rūpintoju Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“ bei nustatyta rūpybos vieta juose; visos šios priemonės taikytos dėl netinkamo tėvų elgesio, vaiko nepriežiūros, neužtikrinant vaikui tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Ieškovo ir trečiojo asmens atstovės, liudytoja K. Č.-Lohynovych teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovai tinkamai nevykdo įsipareigojimų sūnui, iš esmės nesirūpina vaiku; dirbant socialinį darbą su šeima pastebėjo, kad pastebima kasdienio gyvenimo įgūdžių stoka, atsakovė nesugeba prižiūrėti ir auklėti sūnaus, todėl berniukas yra socialiai apleistas, atsakovei trūksta atsakomybės užtikrinant tinkamą sūnaus priežiūrą - berniukas paliekamas asocialiems asmenims, rengiamas ne pagal sezoną, vaikui neruošiamas tinkamas maistas, tačiau situacija šeimoje nesikeičia. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovai nesiekia sudaryti tinkamas sąlygas D. A. grįžti į šeimą. Tai patvirtina, jog atsakovai nesiekia susigrąžinti nepilnametį vaiką D. A..

Teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-05-30 civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 išaiškino, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 str. 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 str. 1 ir 2 d.). Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovai suvokimo apie tėvystės pareigų atlikimo nepakeitė nuo 2015 m., atsakovų vengimas atlikti tėvų pareigas buvo ne pavienis atvejis, o nuolat pasikartojantys veiksmai. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios sąlygotų negalėjimą atsakovams vykdyti tėvų pareigas. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad A. A. buvo išreiškęs norą pasikviesti sūnų pasisvečiuoti į Angliją, tačiau nuo 2015 m. lapkričio mėnesio su atsakovu A. A. susisiekti nepavyko. Bylos duomenimis atsakovai tinkamai nesirūpina savo sūnumi, kuris apgyvendintas Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“, taip pat neužtikrina, kad vaikas augtų harmoningoje, saugioje ir ramioje aplinkoje; dėl atsakovų vedamo gyvenimo būdo, jie negali tinkamai atlikti savo, kaip tėvų, pareigų (auginti, auklėti, rūpintis vaiku, užtikrinti saugią ir laimingą vaikystę); neturėdami socialinių įgūdžių atsakovai nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, niekur nedirba, negauna darbinių pajamų, todėl negali išlaikyti šeimos, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl, ginant vaiko interesus, ieškinys tenkintinas. Apribojus atsakovams neterminuotai tėvo valdžią vaiko D. A. atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

A. E. Kasparavičienei ir A. A. išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad jie pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką patys (CK 3.181 str.).

Atsakovams apribojus tėvų valdžią yra pagrindas nustatyti nepilnamečiui D. A. nuolatinę rūpybą (CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str., 3.256 str., 3.257 str., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 str. 2 d., CPK 407 str.).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-19 įsakymu Nr. AD1-1156, D. A., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji rūpyba ir jo gyvenamoji vieta Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“ (b. l. 11). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, D. A. paliktina nustatyta globa neterminuoto tėvų valdžios apribojimo laikotarpiu, vaiko rūpintoju paliekant Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“, gyvenamąją vietą paliekant tuose namuose (CK 3.256 str., 3.261 str.).

Remiantis CK 3.249 str. įtvirtintais vaiko globos (rūpybos) nustatymo principais, ieškovo prašymas tenkintinas, D. A. nustatytina nuolatinė globa, nepilnamečio vaiko rūpintoju paskirtinas trečiasis asmuo – Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“, nustatytina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta pas rūpintoją (CK 3.180 str., 3.256 str., 3.257 str., CPK 497-503 straipsniai).

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Dėl paminėto, spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nors bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai neturi registruotino turto, nedirba, tačiau mažinti ieškovės prašomų priteisti nepilnamečio sūnaus D. A. išlaikymui skirtiną sumą teismas neturi pagrindo. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tai yra turtinės asmeninės prievolės, jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vertinant byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, kitus byloje ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nėra pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl prašomo priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, iš atsakovų nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 150,00 EUR, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Žyminio mokesčio dydis už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo yra 41,00 EUR, todėl patenkinus ieškovo ieškinį visiškai, iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina po 20,50 EUR žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas.

Žyminio mokesčio dydis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis skaičiuojamas pagal bendrą išmokų sumą už vienerius metus (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. A. po 150,00 EUR kas mėnesį, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma yra po 54,00 EUR, nuo kurios ieškovas buvo atleistas ir kuri priteistina iš atsakovų (CPK 85 str. 1 d. 2 p., 5 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 – 265, 268, 270, 279, 400 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametį vaiką D. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovei E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį vaiką D. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečiui D. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą ir nuolatiniu rūpintoju skirti Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“, į.k. 190988559, Smiltelės g. 14, Klaipėda.

Nustatyti nepilnamečio D. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Klaipėdos globos namuose „Smiltelė“.

Priteisti iš atsakovo A. A. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) po 150,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2016-05-06, iki vaiko pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas indeksuojant kasmet įstatymo nustatyta tvarka. Skirti Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“, į.k. 190988559, nepilnamečio D. A., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės E. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) po 150,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2016-05-06, iki vaiko pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas indeksuojant kasmet įstatymo nustatyta tvarka. Skirti Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“, į.k. 190988559, nepilnamečio D. A., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. A. 95,00 EUR žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovės E. K. 95,00 EUR žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.