Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-04 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla G. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ str. 1 d. nutraukta nesant jo veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teisme 2016 m. liepos 22 d. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. G. atžvilgiu, jį kaltinant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, būdamas UAB „Grida Group“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Molėtų g. 16, Didžiosios Riešės k., Vilniaus r., Vilniaus r. sav., vadovu, trukdė perleisti akcijas, tuo pažeisdamas akcininko teises. 2016-05-03 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjui perleidus UAB ,,Krolada“ 35 vienetus UAB ,,Grida Group“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, apie pasikeitusį akcininką UAB ,,Grida Group“ 2016-05-09 buvo informuota pranešimu (priedas Nr. 1). 2016-05-17 gautas UAB „Grida Group“ vadovo G. G. pranešimas (Priedas Nr. 2), kuriuo atsisakoma įregistruoti naują akcininką, nes aiškiai paslėptas ir nepilnas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tekstas neleidžia pilnumoje tinkamai įsitikinti ir registruoti kaip naujo UAB „ Grida Group“ akcininko – UAB „Krolada“. 2016-06-08 UAB ,,Krolada“ pakartotinai UAB „Grida Group“ išsiuntė notaro patvirtintą 2016-05-03 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuorašą (Priedas Nr. 3). Taip pat paaiškinta, jog sutarties išrašas be priedo pateiktas todėl, kad dalis priede esančios informacijos yra UAB ,,Krolada“ komercinė paslaptis. 2016-06-20 UAB „Grida Group“ pranešimas (Priedas Nr. 4), kuriuo pakartotinai atsisakė įregistruoti naują akcininką, tai yra G. G., būdamas UAB „Grida Group“ vadovu, nepagrįstai atsisako atlikti teisės aktų nustatytas pareigas, t. y. įregistruoti naują akcininką (UAB ,,Krolada“) ir per 2 darbo dienas nuo įrašų padarymo išduoti (įteikti pasirašytinai ar išsiųsti registruotu laišku) akcijų apskaitos tvarkytojo vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir akcijų apskaitos tvarkytojo antspaudu (jeigu akcijų apskaitos tvarkytojas turi antspaudą) patvirtintą išrašą iš akcininko sąskaitos ar išrašą iš akcininkų registravimo žurnalo.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-10-04 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą G. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ str. 1 d., nesant jo veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties. Apylinkės teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Grida Group“ vadovas G. G. būtų trukdęs perleisti akcijas. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad UAB ,,Grida Group“ vadovas neįregistravo naujo akcininko UAB ,,Krolada“, nes pareiškėjas ir UAB ,,Krolada“ nepateikė jam akcijų pirkimo- pardavimo sutarties originalo. Apylinkės teismo vertinimu, byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad UAB ,,Grida Group“ akcijų apskaitos tvarkytojas – G. G., laikėsi teisės aktais nustatytos akcijų perleidimo fiksavimo tvarkos, o neįregistruodamas naujojo akcininko UAB ,,Krolada“, G. G. siekė išsiaiškinti visus jam iškilusius neaiškumus, o ne trukdyti perleisti akcijas. Apylinkės teismas konstatavo, jog apreiškėjo atstovo argumentus, kad pareiškėjas pateikė visus reikiamas dokumentus naujo akcininko UAB ,,Krolada“ įregistravimui, paneigia bylos medžiaga. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad 2016-05-09 UAB ,,Grida Gruop“ buvo pateiktas pranešimas dėl dalies akcijų įsigijimo, prie kurio buvo pridėtas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties notaro patvirtintas nuorašas, o sutarties priede užtušuota ir uždegta dalis informacijos. 2016-06-08 UAB ,,Griga Group“ gavo UAB ,,Krolada“ atstovo atsakymą prie kurio buvo pridėtas notaro patvirtintas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties išrašas ir išrašo kopija. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-23 nutarimo Nr. 1041 17 punkte nurodyta, kad bendrovės nematerialių akcijų perleidimo atveju akcijų apskaitos tvarkytoją apie bendrovės akcijų savininko pasikeitimą informuoja akcijas įsigijęs asmuo – akcijas perleidę ir jas įsigiję asmenys, pateikdami šių Taisyklių 14.10 punkte nurodytą sutartį, kurios pagrindu perleidžiama nuosavybės teisė į nematerialią akciją, ir jos kopiją. Ši norminio teisės akto norma imperatyviai nurodo, kad bendrovės nematerialių akcijų perleidėjas ir jas įsigiję asmenys akcijų apskaitos tvarkytojui turi pateikti sutartį, kurios pagrindu perleidžiamos teisės į nematerialią akciją, ir jos kopiją. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas padarė išvadą, kad UAB ,,Grida Group“ vadovas G. G. nepažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 13 d. numatytos pareigos tvarkyti nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitas.

2016-11-08 Vilniaus apygardos teisme gautas A. V. (toliau tekste – apeliantas) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-04 nutarimą ir priimti naują nutarimą – G. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ str. 1 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Apeliacinį skundą A. V. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs 2016-07-13 pareiškime, adresuotame Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad G. G. turėjo būti pateiktas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalas, nes G. G. pateiktuose akcijų pirkimo-pardavimo sutarties išrašuose yra visa, akcininkų pasikeitimo užfiksavimui, reikalinga ir pakankama informacija. Toks G. G. atsisakymas atlikti įstatymuose numatytas pareigas dėl sutarties originalo nepateikimo yra nepagrįstas ir turi būti pripažintas kaip tyčinis trukdymas akcininkui (Apeliantui) perleisti jam priklausančias akcijas. Nurodė, jog 2016-05-09 pranešimu dėl dalies bendrovės akcijų įsigijimo ir prašymu dėl informacijos pateikimo naujasis akcininkas UAB „Krolada“ informavo UAB „Grida group“ apie įsigytas akcijas ir kaip priedą pateikė 2016-05-03 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties išrašus, kurie yra patvirtinti notaro, todėl pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. 4 d. šiuose dokumentuose užfiksuoti faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Vadinasi, G. G. buvo pateiktas dokumento išrašas, kurio tikrumą paliudijo notaras, todėl G. G. abejoti ar kitaip nepasitikėti išraše esančia informacija nebuvo pagrindo.

Be to, apelianto manymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr.1041 patvirtintų Uždarų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 17 p. nekalba apie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalo pateikimą.

Esminių duomenų, kurių pakanka užfiksuoti akcininko pasikeitimą nematerialių akcijų perleidimo atveju, sąrašas yra išvardintas Akcinių bendrovių įstatymo 46 str. 3 d., kur nustatyta, sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta: 1) bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė; 2) perleidžiamu akcijų skaičius, įnašai, klasės ir nominali vertė; 3) akcinių bendrovių akcijoms – Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo suteiktas akcijų emisijos kodas (jei akcinė bendrovė, kurios akcijos perleidžiamos, yra išleidusi skirtingų emisijų akcijas); 4) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės.

Mano, jog apeliantas ir UAB „Krolada“ įgyvendino Akciniu bendrovių įstatymo 46 str. 3 d. reikalavimus ir atskleidė visus reikalingus 2016-05-03 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties duomenis, todėl vertybiniu popierių sąskaitos tvarkytojas, t. y. UAB „Grida group“ vadovas, privalėjo padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose.

Pažymi, kad G. G. atsisakė atlikti įstatymuose nurodytus veiksmus, norėdamas pakenkti apeliantui ir UAB „Krolada“, nes tarp visų šių asmenų yra iškilusi konfliktinė situacija dėl UAB „Grida group“ negrąžintos 62 665,44 EUR skolos. Ši skola jau yra priteista Vilniaus apygardos teismo 2016-08-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4018-852/2016, kurioje apeliantas įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu (sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl nėra įsiteisėjęs). Būtent dėl šios UAB „Grida group“ skolos (apelianto reikalavimo teisės į skolą yra perleistos UAB „Krolada“) G. G. tyčia ir atsisako įregistruoti akcininko pasikeitimą, siekdamas tokiu būdu užvilkinti skolos grąžinimą arba kitaip pakenkti apeliantui ir su jo akcijas bei reikalavimo teises į skolą perėmusiai UAB „Krolada“.

A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismų, priimančių baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismams nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi vienas iš proceso dalyvių, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai teisės normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (kasacinė nutartis Nr. 2K-530/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 str. 13 d. nustato, kad Uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams. Šios įstatymo 41 str. 1 d. numato, jog bendrovės nematerialios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Akcinių bendrovių įstatymo 46 str. 2 d. numatyta, kad nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. O to paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta: 1) bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė; 2) perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė; 3) akcinių bendrovių akcijoms - Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo suteiktas akcijų emisijos kodas (jei akcinė bendrovė, kurios akcijos perleidžiamos, yra išleidusi skirtingų emisijų akcijas); 4) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr.1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 3 p., nurodyta, kad akcijų apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam akcininkui, įsigijusiam bendrovės, kuri yra išleidusi nematerialias akcijas, nematerialių akcijų, ir jų turimas akcijas apskaityti šiose vertybinių popierių sąskaitose. Taisyklių 17 p. nurodyta, kad bendrovės nematerialias akcijas perleidusiems ir jas įgijusiems asmenims pateikus bendrovei sutartį, kurios pagrindu perleidžiama nuosavybės teisė į bendrovės akcijas, akcijų tvarkytojas turi pareigą nedelsiant padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pats apeliantas, viena vertus, sutinka, kad Akcinių bendrovių įstatymo 46 str. 3 d. nustatyta, jog sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti rašytinę sutartį, kita vertus teigia, kad sutarties pateikti nebūtina, apsiribojant šios sutarties išrašo kopijos pateikimu, kas iš esmės prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr.1041 patvirtintų Uždarų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 17 p. nuostatoms, bet ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 46 str. 3 d. nuostatoms, kadangi minėti teisės aktai numato galimybės vietoje rašytinės sutarties pateikti tik jos kopiją, juo labiau, – tik sutarties išrašo kopiją.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

Konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – ištyrė ir įvertino visas bylai išspręsti teisingai būtinas aplinkybes.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog, aukštesnės instancijos teismas pritaria Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-04 nutarimo išvadomis, kuriose motyvuotai pasisakyta dėl visų reikšmingų aplinkybių.

Pažymėtina, jog vien tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

Apeliantas apeliaciniame skunde pateikdamas tik subjektyvią nuomonę dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-04 nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, vėlgi, remdamasi tais pačiais argumentais, dėl kurių skundžiamame nuarime motyvuotai pasisakė pirmosios instancijos teismas, nepateikė aukštesnės instancijos instancijos teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.