- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-30
- Bylos Nr.
- e2-32-1055/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01348-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovei A. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. M. 1 825 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovė A. M. per tarpininką V. J. pardavė, o ieškovė I. R. nusipirko transporto priemonę MERCEDES BENZ R-320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina 2021 m. vasario 12 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Tik pradėjus eksploatuoti šią transporto priemonę, tai yra 2021 m. vasario 16 d., nuo pirkimo su ja nuvažiavus vos 20 kilometrų, automobilio automatinė pavarų dėžė pradėjo strigti, automobilis pradėjo trūkčioti ir nevažiuoti tinkamai. Ieškovė apie tai informavo V. J. telefonu, tačiau jis tam reikšmės nesuteikė, patarė išjungti ir vėl įjungti variklį ir po to taip daryti kaskart, kai atsiras analogiška problema. Tačiau gedimui nepasišalinus, ieškovė buvo priversta kreiptis į autoservisą problemai pašalinti. Autoservise buvo nustatyta, kad automobilio pavarų dėžė yra netinkama naudoti (eksploatuoti) ir reikalaujanti remonto arba keitimo, apie ką pardavėjo (atsakovės) tarpininkas taip pat buvo informuotas telefonu. Trečiasis asmuo iš pradžių sutiko padengti remonto išlaidas, tačiau paaiškėjus preliminariai remonto kainai, toliau bendrauti su ieškove atsisakė, sureagavo atsainiai ir nebuvo linkęs susidariusią situaciją spręsti bendru sutarimu, taip duodamas suprasti, kad apgaulės būdu parduotos sugedusios netinkamos naudoti transporto priemonės neremontuos ir už remontą išlaidų nedengs.
Siekiant automobilį tinkamai naudoti ir eksploatuoti, ieškovei teko pačiai šalinti pavarų dėžės gėdimą, remonto darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie kainavo 1 200 EUR. Vėliau, eksploatuojant automobilį, 2021 m. kovo 8 d. nustatyta, kad neveikia automobilio bagažinės dangčio spyna, nuvykus į autoservisą (B. M. firma „(duomenys neskelbtini)“) buvo konstatuoti paslėpti mašinos defektai: galinių žibintų gedimas ir bagažinės spynos gedimas, kurie meistrų teigimu galėjo atsirasti dėl buvusio autoįvykio. Tam, kad suremontuoti minėtus gedimus, buvo reikalinga pakeisti bagažinės spyną ir valdymo bloką. Diagnostikai ir remontui ieškovė išleido 625 EUR. Atkreipia dėmesį, kad dar servise buvo nustatyta, kad reali transporto priemonės rida yra 328 945, tai yra daug didesnė nei rodė skydelis, tai yra ji buvo suklastota.
Ieškovė, matydama, kad su V. J. dėl patirtų nuostolių atlyginimo geranoriškai susitarti nepavyks, kreipėsi į teisines paslaugas teikiančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atsakovei ir trečiajam asmeniui registruotu ir neregistruotu paštu (V. J. dar ir elektroniniu paštu) 2021 m. kovo 30 d. išsiuntė rašytinę pretenziją, kurioje siūlė per kuo trumpiausią laiką grąžinti ieškovei jos patirtas 1 825 EUR automobilio gedimo šalinimo išlaidas. Pašto siunta grįžo neįteikta, atsakovė ir trečiasis asmuo į pateiktą pretenziją neatsakė. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kaip matyti iš ginčo transporto priemonės pardavimo skelbimo ir pirkimo-pardavimo sutarties, jokie automobilio trūkumai nebuvo paminėti, akivaizdžių defektų nesimatė, todėl pirkėjas negalėjo žinoti ar numatyti, kad aukščiau paminėti gedimai atsiras tik pradėjus eksploatuoti transporto priemonę. Defektai buvo nustatyti tik atlikus specialią diagnostiką, todėl ieškovė, apžiūrėjusi mašiną ir patikrinusi ją tiek, kiek jos vietoje būtų tą daręs eilinis protingas asmuo, niekaip negalėjo numatyti, kad automobilis turi paslėptą defektą. Pardavėjo tarpininkas garantavo, kad automobilis atitinka visus kokybės reikalavimus, yra techniškai tvarkingas ir nereikalauja jokio remonto, taip buvo rašoma ir automobilio pardavimo skelbime. Kadangi įgyto automobilio negalima buvo tinkamai naudoti pagal paskirtį, ieškovė nebūtų pirkusi mašinos, jei būtų žinojusi apie jo defektus ir gedimus, o netinkamos kokybės automobilio pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl pirkėja (ieškovė) turi teisę reikalauti neatlygintinai per protingą terminą atlyginti pirkėjo išlaidas gedimams ištaisyti. Ieškovės nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad dėl atsakovės veiksmų buvo tyčia parduota transporto priemonė su paslėptais techniniais gedimais, dėl kurių ieškovė negalėjo tinkamai eksploatuoti įsigytos transporto priemonės ir dėl to ieškovė patyrė 1 825 EUR žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje neteisingai išdėstė faktines aplinkybes ir įvertino teisinę situaciją. Atsakovė ginčo automobilį nupirko savo dukrai S. J. ir juo naudojosi dukros šeima. Kai nutarė parduoti automobilį, paprašė tai padaryti savo sūnų, tai yra atsakovės anūką V. J., todėl atsakovė apie visą situaciją žino tik tiek, kiek dabar sužinojo iš anūko, nes po automobilio pardavimo į ją niekas nesikreipė, jokių pretenzijų ji negavo ir nieko apie problemas su parduotu automobiliu nežino. V. J. jai paaiškino, kad automobilį jis pardavė 2021 m. vasario 12 d. pagyvenusiai porai, kuri apžiūrėjo mašiną ir ją išbandė, patikrinimo servise nedarė, o pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė, kad pretenzijų neturi ir neturės. Automobilis buvo gerame stovyje, jokių trūkumų, tame tarpe ir dėl pavarų dėžės, neturėjo. Tos pačios dienos vakare V. J. sulaukė skambučio iš pirkėjos vyro, kad jis užstrigo (užbuksavo) kažkur miške ar prie miško ir prašė jam padėti, nes jis jau ilgai bandė ir savo jėgomis išvažiuoti nesugebėjo. Tuo metu buvo labai daug sniego, todėl anūkas nenustebo, kad nepratęs prie naujo automobilio pirkėjas užstrigo sniege. Kadangi jis buvo tuo metu išvykęs, pasakė pirkėjos vyrui, kad niekuo negali padėti. Po kelių dienų, galimai ieškovės nurodytą dieną – 2021 m. vasario 16 d., jam vėl paskambino tas pats pirkėjas ir pasakė, kad atsirado kažkokios problemos su greičių dėže, jam pardavė nekokybišką automobilį ir pardavėjas privalo sutvarkyti gedimą. Kadangi V. J. suabejojo, ar ne pats pirkėjas sugadino pavarų dėžę bandydamas išvažiuoti iš sniego, pasiūlė mašiną atvaryti į autoservisą, adresu (duomenys neskelbtini), kur šis automobilis buvo nuolat prižiūrimas, ten meistrai patikrins, kas yra blogai ir dėl kieno kaltės atsirado problemos su greičių dėže, taip pat paaiškino, kad sutvarkys pavarų dėžę, jei bus nustatyta, kad problema kilo dėl pardavėjo kaltės. Pirkėjas nesutiko atvaryti automobilio į trečiojo asmens nurodytą servisą, reikalavo „atrestauruoti“ pavarų dėžę. Tuo viskas ir pasibaigė, daugiau apie automobilio problemas nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nieko nežinojo, apie pretenzijas sužinojo tik atsakovei gavus procesinius dokumentus iš teismo. Atsakovė ir jos atstovas neturėjo galimybės ne tik apžiūrėti automobilį, bet ir negavo pretenzijų jau po to, kai mašina jau buvo sutvarkyta. Abejonių kelia ir tas faktas, kad į teismą ieškovė kreipėsi tik po metų.
Mano, kad ginčas šioje byloje kyla dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) trūkumus, taip pat dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ginče. Pirkimo-pardavimo metu ieškovė jokių pretenzijų atsakovei dėl automobilio kokybės nereiškė, o atsakovė jokių automobilio trūkumų nenurodė. Jokie ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė automobilio pardavimo metu slėpė automobilio trūkumus ar elgėsi nesąžiningai, o dabar to net negalima patikrinti, nes ieškovė vienašališkai „sutvarkė“ tariamus ar deklaruojamus gedimus. Pirkdama automobilį ieškovė su sutuoktiniu patikrino transporto priemonės fizinę bei teisinę būklę, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, dokumentų tinkamumą, atitikimą ieškovės poreikiams, taip pat išbandė automobilį kelyje ir jokių trūkumų neužfiksavo, taip pat nepasinaudojo galimybe prieš perkant transporto priemonę, papildomai ją patikrinti pasirinktame autoservise. Todėl atsakovė daro išvadą, kad pirkimo-pardavimo metu automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių ją eksploatuoti, nebuvo. Konstatuoja ieškovės neapdairumą perkant, todėl ji pati prisiėmė riziką dėl automobilio trūkumų, nors jokių trūkumų ir nebuvo.
Ieškovė nesudarė galimybės atsakovei ir V. J. apžiūrėti automobilį ir įsitikinti, ar jis tikrai sugedęs, kaip ir nesudarė galimybės patikrinti gedimo priežasčių trečiojo asmens nurodytame servise, todėl atsakovė įsitikinusi, kad pavarų dėžė buvo sugadinta bandant ištraukti užklimpusį automobilį. Visa tai sukelia abejonių dėl ieškovės sąžiningumo, taip pat jos kreipimasis į teismą beveik po metų laiko. Ginčo automobilis yra pakankamai techniškai pažangus, todėl jei būtų koks nors gedimas pavarų dėžėje, būtų degusi „serviso“ lemputė, tačiau jokių gedimų pardavimo metu mašinos elektronika nerodė. Dėl antro ieškinyje nurodyto galinio dangčio spynos gedimo apskritai neturi ką pasakyti, nes apie jį nebuvo informuota, o ieškovės teiginių patikrinti negali. Ieškovė neįrodė, kad automobilis turėjo trūkumų iki pardavimo arba, kad tie trūkumai atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, eliminavo pardavėjo galimybę paneigti savo atsakomybę, nes gedimai nebuvo parodyti, todėl dėl ginčo išimtinai kalta tik ieškinį pateikusi pusė ir ieškinyje nurodytais argumentais ieškinys negali būti tenkinamas.
Be to, ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.) taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, todėl turi konstatuoti, jog šis terminas yra praleistas, todėl ieškinys turėtų būti atmestas dar ir dėl senaties termino praleidimo.
2022 m. gegužės 19 d. nutartimi pasirengimas bylai nagrinėti teisme šioje byloje nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Atsiliepimas
Ieškovė nustatytu terminu pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovė savo atsiliepime patvirtino aplinkybę, jog transporto priemonę MERCEDES BENZ ieškovei pardavė per tarpininką V. J., su kurio ir buvo bendrauta dėl automobilio defektų. Nesutinka su atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kadangi nei ieškovė, nei jos sutuoktinis naujai įsigytu automobiliu nevažinėjo nei miškais, nei pamiškėmis. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), todėl automobilis buvo pirktas eksploatacijai mieste, įsigytas buvo taip pat (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo jokio poreikio važiuoti apsnigta bekele, ypač dėl to, kad tai lengvasis automobilis, nepritaikytas ekstremaliems maršrutams, o ieškovė su sutuoktiniu jau ne be to amžiaus, kad staiga kiltų noras patikrinti mašinos galimybes bekelėje. Iš atsiliepimo turinio matyti, kad atsakovei žinoma apie ieškovės pretenzijas dėl automobilio defektų, tačiau ji vengia atsakomybės už dėl netinkamos kokybės daikto pardavimu ieškovei padarytą žalą.
Šioje byloje susiklosčiusių šalių pirkimo-pardavimo santykių turinys turi būti vertinamas vadovaujantis CK 6.317-6.334 straipsniuose numatytomis teisės normomis, kurios reglamentuoja parduodamų daiktų kokybę ir pardavėjo bei pirkėjo teises ir pareigas. Būtina nustatyti, apie kokius automobilio trūkumus atsakovei buvo žinoma parduodant automobilį ieškovei ir kokią reikšmę esami trūkumai galėjo turėti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Pažymi, kad 2021 m. vasario 12 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis vertintina itin kritiškai, kadangi joje nėra privalomų būtinųjų duomenų, o būtent: ridos, nenurodyti jokie privalomi duomenys apie transporto priemonės trūkumus, nėra informacijos apie eismo įvykius. Sutartyje padaryti įrašai „Pretenzijų neturi ir neturės. Mašina atgal nepriimama“ negalioja ab initio, nes prieštarauja teisės normoms.
Defektai, kurių pašalinimo išlaidas ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, išoriškai apžiūrint automobilį matomi nebuvo, jie paaiškėjo tik pristačius mašiną į autoservisą dėl pavarų dėžės netinkamo veikimo ir juos nustatyti gali tik specifiką suprantantis ir išmanantis asmuo. Paaiškėjęs defektas yra esminis trūkumas, dėl kurio automobilio iš esmės negalima naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis jo perleidimo metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovei, kurie buvo nustatyti tik atlikus patikrą servise ir kurių ieškovė negalėjo numatyti, konstatuoja, kad atsakovė nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, jog automobilis atitinka sutarties sąlygas, neturi paslėptų trūkumų, todėl turi prisiimti atsakomybę už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Ieškovės nuomone, šiuo konkrečiu atveju nustatyti automobilio defektai ir trūkumai laikyti esminiu sutarties pažeidimu. Atsakovė privalo įrodyti ne tik tai, kad ji ieškovę ne tik informavo apie visus automobilio trūkumus ir pastaroji juos žinojo bei su jais sutiko sudarydama sutartį, tačiau ir kad nustatytų trūkumų nebuvo sutarties sudarymo metu. Atsakovė tokių įrodymų į bylą nėra pateikusi, todėl jai kyla atsakomybė dėl šių trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas ir nagrinėjamu atveju šis terminas praleistas, todėl ieškinys turi būti atmestas. Nesutinka su tokiu teisiniu vertinimu, kadangi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Tokiais reikalavimais laikytini pirkėjo reikalavimai, kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina, neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus, grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių reikalavimų nereiškia. Atsakovė su ieškove nebendradarbiavo, todėl ieškovė, vedina poreikio naudotis automobiliu, savo lėšomis pašalino automobilio trūkumus, tai yra dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė žalą, kurios priteisimo ir reikalauja ieškiniu. Taigi, ieškinys kildinamas iš netinkamo atsakovės pareigų vykdymo pardavus automobilį su defektais ir reikalaujama žalos atlyginimo, o tokiam reikalavimui taikomas 3 metų senaties terminas, kuris nėra praleistas.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė nesutinkanti su ieškiniu ir dubliku, kadangi ieškovė neteisingai interpretuoja ir vertina faktines aplinkybes bei teisinę situaciją. Ieškovė dublike bando argumentuoti, kad jiems nebuvo tikslo užklimpti, nes automobilis ne tam pirktas, taip pat, kad atsakovė žinojo apie automobilio trūkumus. Šie teiginiai vertintini kaip bandymas savaip interpretuoti atsiliepimo argumentus, nes kaip jau buvo minėta, atsakovė niekuo nebuvo susijusi su automobilio pardavimu ir nežinojo apie kokias nors pretenzijas, kol negavo ieškinio ir nepasikalbėjo su V. J.. Ieškovė dublike daug pasisakė dėl teisinio vertinimo, tačiau tai savo esme buvo ieškinio argumentų pakartojimas, todėl lieka prie savo pozicijos, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pardavėjos atsakomybės už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) trūkumus, taip pat dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ginče. Byloje nėra jokio ginčo dėl to, kad pirkimo-pardavimo metu ieškovė atsakovei pretenzijų dėl automobilio kokybės nereiškė, o atsakovė jokių rašytinių automobilio trūkumų nenurodė. Parduotų daiktų trūkumų faktą, tai yra kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kieko ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas, kadangi įstatyme nenustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcija. Jokie ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė automobilio pardavimo metu slėpė jo trūkumus ar elgėsi nesąžiningai, o dabar to net negalima patikrinti, nes ieškovė vienašališkai „sutvarkė“ tariamus ar deklaruojamus gedimus.
Pirkdama automobilį ieškovė su sutuoktiniu patikrino transporto priemonę, išbandė ją kelyje ir jokių trūkumų nefiksavo, taip pat ji nepasinaudojo galimybe prieš perkant mašiną papildomai ją patikrinti pasirinktame automobilių servise, todėl konstatuotinas ieškovės neapdairumas perkant, todėl ji pati priėmė riziką dėl automobilio trūkumų, kurių ieškovė, nebūdama profesionale, negalėjo ir nesugebėtų identifikuoti, nors tokių trūkumų ir nebuvo. Ieškovė dublike dar kartą patvirtino, kad neinformavo apie trūkumus ir nesudarė galimybės atsakovei ar jos anūkui V. J. apžiūrėti automobilį ir įsitikinti, ar tikrai jis buvo sugedęs, kaip ir nesudarė galimybės patikrinti gedimo priežasčių V. J. nurodytame servise. Abejones sukelia ir kreipimasis į teismą beveik po metų, nes tampa neįmanoma patikrinti faktines aplinkybes, todėl atsakovės manymu, ieškovė pati atsakinga, kad ėmėsi veiksmų slapta nuo atsakovės ir negalima patikrinti tų veiksmų teisingumo, tai yra ieškovė elgėsi nesąžiningai. Lieka prie savo pozicijos, kad ieškovė neįrodė, jog automobilis turėjo trūkumų iki pardavimo arba, kad tie trūkumai atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, eliminavo pardavėjo galimybę paneigti savo atsakomybę, nes automobilio gedimai jam nebuvo parodyti, todėl dėl viso ginčo išimtinai kalta tik ieškinį pateikusi pusė, o ieškinyje nurodytais argumentais jis negali būti tenkinamas. Taip pat lieka prie savo pozicijos, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas, kuris yra praleistas, todėl ieškinys turėtų būti atmestas dar ir dėl senaties termino praleidimo.
Posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame ir dublike išdėstytais motyvais bei papildomai paaiškino, kad 2021 m. vasario 12 d. ieškovė iš atsakovės įsigijo MERCEDES BENZ ir netrukus po įsigijimo susidūrė su gedimais – netinkamai veikė pavarų dėžė, strigo, neįsijungė atbulinė pavara. Ieškovė kreipėsi į V. J., nes jis garantavo idealią automobilio būklę pardavimo metu, ir jis pasiūlė nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur buvo nustatytas gedimas. Serviso darbuotojas susiskambino su V. J. ir pranešė, kad reikia remontuoti greičio dėžę. Pastarasis iš pradžių sutiko apmokėti remontą, tačiau po kelių dienų, kai dėžė jau buvo nuimta, persigalvojo keisti dėžę nauja ir pasiūlė dėti dėvėtą bei dalintis išlaidas pusiau. Ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutiko ir buvo priversta pati sumokėti 1 200 EUR už remontą. Po to sugedo dar ir bagažinės spyna, teko važiuoti į kitą servisą, kur buvo nustatyti ir kiti gedimai, dėl ko teko keisti valdymo blokelį, kas ieškovei kainavo 600 EUR. Iš viso ieškovė patyrė 1 825 EUR žalą. Netaiko nusidėvėjimo skaičiuojant, kadangi buvo netinkamas naudoti centrinis agregatas, kuris turi būti keičiamas nauju. Pardavėjas privalėjo užtikrinti savalaikį detalių keitimą. Prieš pirkimą automobilis servise tikrintas nebuvo, kadangi patikėjo pardavėjo teiginiais. Ieškiniu reikalauja žalos atlyginimo, o ne kokybės trūkumų šalinimo išlaidų. Ieškovė savo teisę įgyvendino, kai kreipėsi dėl trūkumų pašalinimo, tačiau V. J. nesutiko jų pašalinti. Jei tuo momentu automobilis jau nebūtų išrinktas, gal ieškovė pasirinktų kitą savo teisių gynimo būdą. Atsakovė šioje byloje parinkta tinkamai, nemato pagrindo ją keisti trečiuoju asmeniu, kadangi jis buvo tik atstovas.
Šalies argumentai
Ieškovė papildomai paaiškino, kad 2021 m. vasario 12 d. pirko automobilį. Jau kai automobilį tik atvarė į aikštelę, jis „kraktelėjo“, bet pardavėjas pasakė, kad tai dėl to, jog netiesiai stovi. Jie su vyru norėjo mašiną patikrinti servise, tačiau V. J. pasakė, kad sutaisys viską, jei kas paaiškėtų, taip pat sakė, kad kitą dieną parduos mašiną kitam pirkėjui. Ji pati nevairuoja, vyras pavažiavo perkamu automobiliu porą šimtų metrų, patikrino, jam labai patiko, todėl jie nupirko tą automobilį. Mašina po pirkimo stovėjo iki 2021 m. vasario 16 d., kai važiavo su ja į (duomenys neskelbtini). Važiuojant mašina porą kartų buvo pristabdžiusi, o atvykus į vietą dingo atbulinė pavara. Paskambino V. J. ir jis pasakė užgesinti ir vėl užvesti mašiną. Ji reikalavo, kad jis pasiimtų atgal automobilį ir grąžintų pinigus, tačiau jis pažadėjo apmokėti remonto išlaidas. Patikėjo pažadais ir nuvarė automobilį į servisą, bet V. J. atsisakė apmokėti remontą. Po to dar bagažinės spyna sugedo. Pripažįsta, kad nupirkusi mašiną nepatikrinus ją servise, pasielgė neapdairiai ir nerūpestingai. V. J. aiškino, kad automobilis yra jo tėvo, po to išaiškėjo, kad mašina registruota uošvienės vardu, tik naudojosi tėvas. Pačios A. M. net nematė. (duomenys neskelbtini) rekomendavo pats V. J. ir ten pasakė, kad automobilis jiems yra žinomas ir V. J. jo netvarkė, nors remonto reikėjo, taip ir pasakė „pagaliau atvažiavo“. Servise jiems paaiškino, kad pavarų dėžę pakeitė nauja, nes senoji sudeginta, bet dabar aiškėja, kad naujos nedėjo, restauravo senąją. V. J. pasakė, kad gali rasti pavarų dėžę už 360 EUR ir dar 100 EUR kainuos pastatymas, pasiūlė šias išlaidas dalintis perpus, bet ji nesutiko. Su V. J. bendravo tiek ji, tiek jos vyras, vyras net reikalavo pasiimti automobilį, bet V. J. nesileido į kalbas. Jokio užstrigimo sniege pirkimo dieną nebuvo, automobilis 4 dienas, iki 2021 m. vasario 16 d., stovėjo kieme. Į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį servisą taip pat jiems niekas nesiūlė važiuoti.
Atsiliepimas
Posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad parduotas automobilis buvo šeimos, juo naudojosi pagrinde V. J. tėvas. Jokios apgavystės iš atsakovės pusės nebuvo ir nėra, o ieškovė nuslepia aplinkybę, kad tą pačią dieną buvo skambutis V. J. dėl užstrigimo sniege, tada galimai ir buvo sugadinta greičių dėžė. Pati ieškovė sakė, kad tikrinant automobilį laukuose, ji ėjo „kaip traktorius“ per sniegą, reiškia, viskas gerai su dėže buvo. (duomenys neskelbtini) ieškovei niekas nesiūlė, pirkėjai nenorėjo normaliai bendrauti ir tiesiog nuėjo savo pasirinktu keliu. Parduotas daiktas pilnai atitiko 13 metų senumo automobilio kokybę. Bagažinės spyna nėra esminis trūkumas, dėl kurio būtų galima reikšti pretenzijas ir reikalavimus. Pagal reiškiamą reikalavimą turi būti priežastinis ryšys su A. M., kad būtent ji padarė žalą ieškovei. Jei būtų koks rimtesnis gedimas, tai automobilis parodytų klaidą, bet to nebuvo. Kiekvienas pirkėjas turi teisę pasitikrinti perkamą automobilį pasirinktame servise, bet ieškovė šia teise nepasinaudojo. Jokio ginčo nebūtų, jei ieškovė sutiktų nuvažiuoti į V. J. nurodytą servisą, esantį (duomenys neskelbtini), ir trečiasis asmuo galėtų dalyvauti mašinos apžiūroje. Labai mažai tikėtina, kad vyras, nusipirkęs jam labai patikusį automobilį, tiesiog paliktų jį stovėti 4 dienas. Pirkėjas galėjo pats sugadinti pavarų dėžę užklimpęs sniege, jei mašina nebuvo pakankamai įšilusi. Be to, yra praleistas ieškinio senaties terminas, kurį prašo taikyti ir ieškinį atmesti. Automobilis priklausė A. M., o V. J. yra jos šeimos narys, atsakovė yra garbaus amžiaus ir blogos sveikatos, iš esmės gulintis asmuo, kuris nelabai galėjo duoti kam nors nurodymus dėl automobilio pardavimo. Ji yra visiškai veiksni, pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė, tačiau realiai automobiliu pati nesinaudojo, tai buvo šeimos mašina. Ji sutarties nepildė, tik pasirašė, įgaliojimo V. J. ji nėra išdavusi.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdžio metu paaiškino, kad susitiko su ieškovais, jie pilnai patikrino automobilį, viskas tvarkingai atsidarinėjo ir veikė, pravažiavo ratą per (duomenys neskelbtini), gal 3-4 kilometrus. Po to dar norėjo patikrinti dėl pravažumo, todėl nuvažiavo į sniegą, nors jis galvojo, kad ieškovės vyras viską sulaužys, tačiau įjungus 4 varančiuosius išvažiavo. Taigi automobilį patikrino pilnai, kaip norėjo. Po automobilio pardavimo, tos pačios dienos vakare jam paskambino ieškovės vyras ir pasakė, kad užklimpo sniege kažkur laukuose ir jau 30 minučių negali išvažiuoti, o aplinkui nieko nėra. Kadangi jis buvo išvykęs iš miesto, niekuo padėti jam negalėjo, taip ir pasakė. Mano, kad būtent tada ieškovės vyras ir sugadino pavarų dėžę. Po kurio laiko jam vėl paskambino ir pasakė, kad atsirado problemos su pavarų dėže, jis pasiūlė automobilį atvaryti į (duomenys neskelbtini), esantį servisą, kur tvarkė šį automobilį. Pasakė, kad kai bus diagnozuota problema, nustatyta, dėl kieno kaltės, tada spręs dėl tvarkymo. Kai ieškovė jam pasakė, kad „parėjo“ pavarų dėžė, jis MB dalyse rado naudotą dėžę ir pasiūlė atvažiuoti ir pakeisti, ten 5 mėnesių garantija suteikiama, tačiau ieškovė atsisakė naudotos, norėjo patys remontuoti ir dingo. Automobilis buvo registruotas A. M. vardu, bet ji pati nevairavo ir neprižiūrėjo jo, naudojosi jis ir jo tėvas. Prierašą „Mašina atgal nepriimama“ patarė padaryti pažįstamas. Techninė apžiūra galiojo dar metus laiko. Automobilis visą laiką buvo prižiūrimas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o apie (duomenys neskelbtini) nieko nežino ir siūlyti negalėjo. Jam po visko skambino iš to serviso ir klausė, ar jis apmokės remontą, bet kadangi su juo niekas nieko nederino, pats apžiūroje nedalyvavo, todėl atsisakė mokėti. Atsiradus poreikiui, pasidomėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavarų dėžių kainomis, (duomenys neskelbtini) servise sutiko pakeisti, tačiau ieškovė nesutiko su naudota dėže, o jis nesutiko, kad būtų keičiama nauja, nes automobilis yra nenaujas, jam 13 metų. Sutiko padėti su pavarų dėžės sutvarkymu iš žmogiškumo, nes žmonės amžiuje, tačiau jie užsimanė brangesnio remonto, labai šaukė, kaltino jį, todėl nieko nesigavo ir viskas tuo pasibaigė. Su bagažine jokių problemų nebuvo, spyna funkcionavo tinkamai, valdymo blokas galėjo sugesti ir dėl nusidėvėjimo. Perkant automobilį ieškovė nepageidavo jo tikrinti servise, nors jis pats telefonu dar tariantis siūlė užsiregistruoti į „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jie iš pradžių norėjo jį apžiūrėti. Taip, jis turėjo dar vieną pirkėją, kuris kitą dieną 9 ryte turėjo apžiūrėti automobilį, ir apie tai pasakė ieškovei ir jo vyrui, bet ar tas kitas nupirktų automobilį, nežinojo ir nesakė. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį surašė jis, pasirašė A. M., pats jai padavė, jis pardavė jos automobilį kaip anūkas. Į sutartį mašinos ridą turėjo įrašyti pirkėja, gal pamiršo tai padaryti. Parduodamas automobilis jokių trūkumų neturėjo, buvo techniškai tvarkingas. Techninius aptarnavimus visada darė jo tėvas, kada paskutinį kartą, nežino, taip pat nežino, kada buvo keista pavarų dėžės alyva, jis pats nekeitė. Automobilių prekyba profesionaliai neužsiima. Nėra buvęs (duomenys neskelbtini) ir niekas jo ten nelaukė, automobilio ten niekada netvarkė. Ieškovė, neperspėjusi jo, paliko servise jo telefono numerį nurodydama, kad jis sumokės už remontą. Jam skambino iš to serviso ir pasakė sumokėti ir atsiimti mašiną, nors su juo niekas dėl to nesitarė, todėl jis atsisakė mokėti.
Liudytoja B. M. parodė, kad ji yra įmonės, užsiimančios automobilių remontu, direktorė. Dėl automobilio tvarkymo į servisą registravosi per sistemą „Proservisas“, atvarytas MERCEDES BENZ automobilis turėjo didelių defektų. Kartu su vyru mašiną atvariusi ieškovė sakė, kad aiškinsis su pardavėju teisme, nes neatlygina išlaidų remontui. Buvo nustatyti gedimai, sutvarkyta viskas ir automobilis atiduotas savininkams. Dar atsimena, kad klausė ieškovės, kodėl pasirinko būtent MB automobilį, nes praėjus 5 metams po eksploatacijos pradžios jie labai genda, jai atsakė, kad tiesiog yra pripratę prie šios markės automobilių. Ieškovė buvo atvykusi ne vieną kartą, pirmą kartą buvo atlikta diagnostika – patikrino kompiuteriu ir bendrai apžiūrėjo automobilį, taisė kitą dieną, kai buvo laisvas laikas. Kiek atsimena, valdymo blokas buvo įdėtas naudotas, MB turi daug įvairių blokų ir kaina priklauso nuo daugelio veiksnių. Spynos negalėjo pakeisti ar pataisyti be bloko keitimo, nes turbūt buvo susijusių gedimų ir vien spynos keitimo neužteko.
Liudytojas K. R. parodė, kad ieškovė yra jo žmona. Jie pirko iš V. J. automobilį. Rado jo skelbimą, kadangi mašina patiko, žmona paskambino, kad susitarti susitikti ir pažiūrėti. Pardavėjas iš pradžių pasakė į (duomenys neskelbtini) skambinti, nes automobilis ten, ten atsiliepęs V. J. tėvas paaiškino, kad mašina jau parduota. Tačiau po kurio laiko vėl atsirado šio automobilio skelbimas, tada susitarė susitikti ir apžiūrėti. Vakare V. J. atvarė mašiną prie televizijos bokšto, buvo jau prietema. Iš karto paaiškino, kad yra dar vienas potencialus pirkėjas. Kai atsisėdo už vairo ir įjungė variklį, buvo kažkoks smūgis, pardavėjas paaiškino, kad tai dėl to, kad kreivai stovi mašina. Pravažiavo kažkiek keliu, po to pabandė per sniegą, viskas buvo gerai. Kitą dieną sumokėjo pinigus ir paėmė mašiną, pardavėjas dar parodė mygtuką, kurį reikia spausti, jei neatsidaro spyna. Po įsigijimo mašina kelias dienas tiesiog stovėjo, nes važinėjo su kita, kurioje reikėjo išvažinėti kurą, kadangi ruošėsi parduoti. Po to važiavo su nauja mašina į (duomenys neskelbtini) ir bevažiuojant ji pradėjo stabdyti, todėl sustojo, išjungė ir vėl įjungė variklį, kaip patarė jam V. J., tada važiavo normaliai, bet po kažkiek laiko vėl pradėjo stabdyti, o atvažiavus į (duomenys neskelbtini) dingo atbulinė pavara. Atvažiavęs namo paskambino į (duomenys neskelbtini) ir V. J.. Penktadienį nuvarė automobilį į servisą, pirmadienį jį išardė ir pasakė, kad reikia keisti pavarų dėžę. Iš serviso paskambino V. J., tas iš pradžių sutiko mokėti, bet kai mašina jau buvo išardyta, atsisakė, dėl ko teko skolintis, kad apmokėti remonto išlaidas. Po to dar paaiškėjo, kad nedega atbulinės eigos lemputė, bagažinės spyna streikavo, reikėjo keisti ją ir valdymo bloką. Perkant automobilį buvo šneka apie pavarų dėžės patikrą servise, tačiau jis nusipirko netikrinęs. (duomenys neskelbtini) mašiną apžiūrėjo meistras, tačiau jokių gedimų nerado, todėl nuvarė automobilį į (duomenys neskelbtini), kurį rekomendavo V. J., net papasakojo kaip jį rasti. V. J. atsisakė mokėti už visą remontą, siūlė išlaidas dalintis per pusę, tačiau žmona nesutiko. Kai taisė spyną kitame servise, tai išardžius ją paaiškėjo, kad ji buvo sutvarkyta bele kaip, kad tik porą kartų suveiktų. Su V. J. bendravo telefonu abudu su žmona, jis skambino jam dėl bagažinės dar iki važiavimo į (duomenys neskelbtini), nes reikėjo daiktus sudėti, o ji neatsidarė. Jokiame sniege užklimpęs nebuvo, V. J. neskambino ir pagalbos neprašė, kad ištrauktų. Įklimpęs buvo po to prie namų, kai reikėjo važiuoti į servisą, o atbulinė pavara neveikė.
Liudytojas J. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) servise pavarų dėžių remonto skyriaus vadovu. Jam paskambino ir užsirašė MERCEDES BENZ pavarų dėžės remontui. Mašiną atvarė ieškovė su vyru. Meistrai pažiūrėjo ir pranešė, kiek kainuos remontas, buvo pasakyta tvarkyti. Sutvarkė pavarų dėžę ir paskambino ieškovės paliktu numeriu, kad atvažiuotų sumokėti ir paimti, bet atsiliepęs vyras pasakė, kad tegul mokas tas, kuris atvarė mašiną. Atvažiavę ieškovė su vyru sakė, kad turėjo remontą apmokėti pardavėjas, tačiau nemoka, tada jie sumokėjo patys, sakė, kad išieškos tuos pinigus. Šio automobilio pavarų dėžė buvo mechaniškai subyrėjusi, jos nekeitė, suremontavo, nes taip norėjo užsakovai. Šį automobilį matė pirmą kartą, dėl jo remonto anksčiau su jų servisu niekas nesitarė ir to automobilio jie netvarkė. Pavarų dėžė subyrėjo iš esmės dėl nusidėvėjimo, gali būti, kad ir dėl užbuksavimo, bet tai būtų tik pagalbinis veiksnys prie bendro nusidėvėjimo. Tarp skambučio užsiregistruoti į servisą ir atvarymo praėjo tam tikras laiko tarpas, kelios dienos ar savaitė, tiksliai neatsimena. Kiek atsimena, mašinoje dinginėjo atbulinė pavara, taip būna, kai sugenda pavarų dėžė, automobilis tada važiuoja tik į priekį. Ar tai galima buvo pastebėti per vieną važiavimą, nežino. Dėl užsirašymo į servisą gali būti, kad skambino ieškovės vyras, bet dėl apmokėjimo ir atsiėmimo tikrai šnekėjo ne su juo. V. J. tikrai skambino du kartus, pirmą kartą pasakė remonto kainą, o kitą kartą dėl apmokėjimo skambino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2021 m. vasario 12 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu atsakovė pardavė, o ieškovas įsigijo automobilį MERCEDES BENZ R-320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 4 800 EUR. Duomenys apie daikto trūkumus sutartyje nenurodyti.
2021 m. vasario 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraiškoje, 2021 m. vasario 25 d. išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje 1 200 EUR sumai ir „Automobilio MB R 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavarų dėžės remonto akte“ nurodyta, kad 2021 m. vasario 18 d. buvo priimtas remontui automobilis MB R 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavarų dėžės mechaninės dalies (pilnai) remontui ir 2021 m. vasario 25 d. buvo atlikti darbai - pavarų dėžės nuėmimas, pastatymas, perrinkimas, programavimas (430 EUR), bei pakeistos detalės ir panaudotos medžiagos: remontinių diskų komplektas (80 EUR), hidrokonverteris (restauruotas) – 180 EUR, remontinis komplektas (130 EUR), alyva 9x10 (90 EUR), hidraulinio valdymo bloko remontinis komplektas (60 EUR), stumuoklių komplektas (90 EUR), blokavimo vožtuvas (80 EUR), papildomos medžiagos (60 EUR). Bendra darbų kaina 1 200 EUR su PMV.
2021 m. kovo 15 d. Automobilio remonto sutartyje ir 2021 m. kovo 26 d. B. M. firmos „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose sąskaitose-faktūrose nurodyta, kad užsakovas I. R. pateikė remontui automobilį MB R 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam atlikus diagnostiką (25 EUR) nustatyti trūkumai: automobilio rida neatitinka prietaisų skydelio parodymus; bagažinės spynos gedimas; galinių žibintų gedimas. Buvo atlikti darbai ir pakeistos detalės: Blokas valdymo MERSEDES – 300 EUR, bagažinės dangčio spyna, techninė diagnostika, remonto darbai bendrai 300 EUR sumai.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės (automobilio savininkės) 1825 EUR žalos atlyginimo, nurodydama, kad savo reikalavimą kildina iš bendrų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, kadangi laiko, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (nebendradarbiavimo, netinkamo pardavėjo pareigų vykdymo) patyrė žalą, kurią prašo atlyginti. Atsakovė atsikerta, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė daikto (transporto priemonės) pirkimo-pardavimo santykiai ir ieškovė reikalauja parduoto automobilio defektų šalinimo išlaidų priteisimo, tuo tarpu ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas, kuris šiuo atveju yra praleistas, prašo jį taikyti.
CK 6.245 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245. straipsnio 1-4 dalys).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai ir jų sudarytos Sutarties dalykas yra daikto (transporto priemonės) pirkimas-pardavimas. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovė (pardavėjas) perdavė ieškovei (pirkėjui) pagal sutartį perkamą daiktą – automobilį MERCEDES BENZ R-320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė jį priėmė ir sumokėjo sutartimi sulygtą kainą – 4 800 EUR. Taigi šiuo atveju sutartinė atsakomybė netaikytina, kadangi abi šalys sutartį įvykdė, sutartyje nėra numatyta atsakomybė už jos nevykdymą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad šiuo atveju galėtų kilti deliktinė atsakomybė dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais CK 6.245 straipsnio 4 dalies pagrindu, kur nurodyta, kad tokią galimybę turi numatyti įstatymai, tai yra nukreipia į specialiąsias šios bendrosios normos atžvilgiu teisės normas, kurios reglamentuoja pirkimo-pardavimo santykius.
Todėl teismas konstatuoja, kad šioje byloje ginčas kilo dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Ieškovei teigiant, jog parduotas automobilis dėl paslėptų trūkumų negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas, atsakovė nurodo, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudotis, jokių trūkumų neturėjo, todėl ji negalėjo jų nuslėpti.
Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys). Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
Šioje byloje atsakovė pardavė ieškovei ne naują daiktą, o naudotą automobilį, kurio pirmos registracijos metai yra 2009 metai, kas yra reikšminga aplinkybė įsigyto automobilio kokybei nustatyti, kadangi pirkėja 2021 m. vasario 12 d. įsigijo dvylikos metų senumo naudotą automobilį MB. Ieškovė ir liudytojas K. R. teismo posėdyje paaiškino, kad V. J. atvarius automobilį buvo pabandyta juo pavažiuoti ir jis važiavo gerai. Taip pat jie neneigė, kad turėjo galimybę patikrinti automobilį pasirinktame servise, tačiau to nepadarė, kadangi automobilis labai patiko, tenkino ir automobilio išvaizda, ir techninė būklė. Automobiliui buvo atlikta ir galiojo privalomoji techninė apžiūra. Nustatyta, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo V. J. neužsiima automobilių pardavimo verslu. Remiantis CK 6.328 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Ieškovė, kaip apdairus ir protingas žmogus, taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe, kadangi įsigydama anksčiau jau ne vienerius metus eksploatuotą automobilį, jo pirkėja vien dėl šios priežasties negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, nes eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi.
Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
Ieškovė nurodo pasirinkusi savo teises ginti bendraisiais teisių gynimo būdais, reikalaujant atlyginti nuostolius. Tam kad kiltų ir būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, privalo būti nustatytos visos keturios būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).
Ieškovė reikalavimus reiškia automobilio savininkei A. M., kurios vardu jis buvo registruotas. Ta aplinkybė, kad ieškovė turėjo tiesioginių nuostolių (išlaidų automobilio remontui), byloje yra nustatyta ir nenuginčyta. Tačiau tam, kad konstatuoti, jog už I. R. padarytą žalą yra atsakinga būtent A. M., reikia nustatyti ir likusias atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Iš trečiojo asmens ir atsakovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė automobiliu realiai nesinaudojo, jo techniniu aptarnavimu neužsiiminėjo, todėl labiau tikėtina, kad apie jokius automobilio trūkumus galėjo nežinoti. Pati ieškovė teigia ir liudytojas K. R. patvirtino, jog visas bendravimas dėl automobilio trūkumų ir jų pašalinimo vyko su trečiuoju asmeniu V. J., duomenų, kad apie su automobiliu kilusias problemas ir reiškiamas pretenzijas žinojo atsakovė, byloje nėra. 2021 m. kovo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsta pretenzija atsakovei neįteikta, su ja pačia ieškovė niekada nebendravo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad A. M. asmeniškai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (kaip teigiama ieškovės procesiniuose dokumentuose – nebendradarbiavo, žinodama pardavė netinkamos kokybės daiktą) ar davė nurodymus V. J. atlikti jos vardu neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, nėra. Nesant neteisėtų veiksmų, negali būti nustatytos ir kitos sąlygos – priežastinis ryšys ir kaltė. Teismas atmeta ieškovės argumentus, kad ji veikė per atstovą – V. J., kadangi vadovaujantis CK 2.132 straipsnio 2 dalimi atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad A. M. būtų išdavusi įgaliojimą V. J., būtų pripažinta neveiksnia ir jis yra jo globėjas (rūpintojas) ar galėtų ją atstovauti kitu pagrindu. Pažymėtina, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta pačios atsakovės. Taigi, nagrinėjamu atveju, civilinė atsakomybė A. M. bendraisiais pagrindais kilti negali, kadangi nėra visų būtinų sąlygų. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant bylą ieškovei ir jos atstovui teismas kelis kartus siūlė apsvarstyti, ar ieškinys yra reiškiamas tinkamas atsakovui, ar nėra pagrindo pakeisti trečiojo asmens procesinę padėtį į atsakovo ar bendraatsakovo, tačiau ieškovė nesutiko keisti atsakovo byloje, todėl teismas bylą išnagrinėjo iš esmės (CPK 45 straipsnio 1, 3 dalis)
Pirkėjas be bendrų savo teisių gynimo būdų turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. Atsakovės įpareigojimas atlyginti ieškovės patirtas išlaidas nurodytiems trūkumams pašalinti šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad defektai paaiškėjo po labai trumpo laiko nupirkus transporto priemonę, todėl galimai buvo ar buvo didelės prielaidos jiems atsirasti jau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, atitiktų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, kurioje nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Atsakovė reikalauja taikyti reikalavimui sutrumpintą ieškinio senatį.
CK 1.124 straipsnyje yra nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).
Esant atsakovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį, būtina patikrinti ir nustatyti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas.
CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių daikto defektų pašalinimo, vertina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).
CK 6.338 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis).
CK 1.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Sutinkamai su šia norma nagrinėjamu atveju taikytina sandorio sudarymo metu, tai yra iki 2021 m. gruodžio 31 d. galiojusi CK 1.125 straipsnio redakcija, kurioje šio straipsnio 5 dalies 2 punktas numatė, jog ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė apie automobilio defektus sužinojo 2021 m. vasario 18 d., kai automobilis buvo paliktas remontuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyje dėl pavarų dėžės, ir 2021 m. kovo 15 d., kai atlikus diagnostiką firmoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyti bagažinės spynos defektai. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad V. J. apie turimas pretenzijas buvo pranešta ne vėliau kaip 2021 m. vasario 25 d., kai buvo atlikti pavarų dėžės remonto darbai ir telefonu buvo pareikalauta juos apmokėti. Net imant domėn, kad trečiasis asmuo nepranešė apie pretenzijas atsakovei, byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei siųsta pretenzija, kurioje nurodytas konkretus terminas, iki kurio reikalaujama padengti ieškovės turėtas defektų šalinimo išlaidas – iki 2021 m. balandžio 15 d. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškinio senaties termino eiga prasidėjo vėliausiai 2021 m. balandžio 16 d., kai ieškovė objektyviai suvokė, kad nuostoliai per jos nustatytą terminą nebus atlyginti. Taigi ieškinio senaties termino pabaiga šiuo konkrečiu atveju būtų vėliausiai 2021 m. spalio 16 d., tuo tarpu ieškinys teisme gautas 2021 m. gruodžio 22 d.
Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Konkrečiu atveju atsakovei atsiliepime į ieškinį ir triplike pareiškus prašymą taikyti ieškinio senatį, ieškovė, kuriai šie procesiniai dokumentai įteikti tinkamai per EPP sistemą, nepateikė teismui pagrįsto prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ieškovė ir jos atstovas nepasisakė ir nagrinėjant bylą, teigė, kad jis nėra praleistas. Byloje nėra jokių įrodymų ir nenustatytos jokios faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad galimai ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir, kad egzistuoja objektyvi būtinybė atnaujinti šį terminą ir patenkinti ieškinio reikalavimą.
Teismo vertinimu, nenustatytos jokios aplinkybės, sukliudžiusios ieškovei laiku ir tinkamai tiesiogiai ar per atstovą pareikšti ieškinį. Būdama pakankamai atidi, rūpestinga ir apdairi, ieškovė turėjo pakankamai galimybių pasinaudoti savo pažeistų teisių gynimu. Ieškovė, būdama atstovaujama profesionalių teisininkų_- nuo 2021 m. vasario 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2021 m. gegužės 4 d. advokato padėjėjo G. L., galėjo ir turėjo žinoti, kaip tinkamai ir laiku užtikrinti savo procesines ir materialines teises. Ieškovė daugiau kaip dešimt mėnesių nuo suvokimo apie pažeidžiamas teises dienos turėjo teisę ir galimybes pareikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau per įstatymo nustatytą terminą savo teise nepasinaudojo, pagrįsto prašymo atnaujinti praleistą terminą teismui nepateikė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje byloje taikoma ieškinio senatis ieškovės pareikštiems reikalavimams dėl žalos priteisimo ir tuo pagrindu ieškinys atmestinas. Ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis, atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškovės ieškinį atmetus visiškai, spręstinas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pateikta 2022 m. lapkričio 14 d. sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovei A. M. advokatas suteikė teisines paslaugas 1 015 EUR sumai, sąskaita išrašyta už atsiliepimo ir tripliko parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose. Tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kad minėta sąskaita-faktūra atsakovės buvo realiai apmokėta.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta).“.
Pirmiau nurodytas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs.
Pateiktas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas dėl išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų pakankamumo yra aktualus ir nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, jis yra plėtotinas, konstatuojant, kad advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovės nurodomos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra patvirtintos būtinais rašytiniais įrodymais, todėl teismas negali nustatyti jų realumo, tai yra, kad atsakovė tikrai patyrė 1 015 EUR išlaidų, kitaip tariant išleido tokią sumą advokato pagalbai. Vien sąskaitos-faktūros (nepasirašytos) pateikimas ir advokato nurodymas, kad atsakovė patyrė tokias išlaidas, nepridedant ir nenurodant jokių mokėjimo nurodymų ar pinigų priėmimo kvitų duomenų, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, kad išlaidos atsakovės realiai buvo patirtos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Esant tokiai procesinei situacijai, kai šalis yra įvykdžiusi CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus (pateikusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinančius įrodymus), tačiau nėra atsiskaičiusi už jai faktiškai suteiktas advokato teisines paslaugas, ji turi teisę prašyti būsimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismui priimant papildomą sprendimą byloje po to, kai atstovavimo paslaugos bus faktiškai apmokėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001; Lietuvos apeliacinio teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015).
Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 53,78 EUR (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais,
nusprendžia:
taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 53,78 EUR (penkiasdešimt tris eurus eurų 78 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurie turi būti sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.