Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-01-28 · Civilinė byla Nr. e2-71-881/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-05-30Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancija2019-07-04Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-11-11Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-01-28Lietuvos apeliacinis teismas
  5. eB2-24-924/2023Sprendimas · 2023-02-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-28
Bylos Nr.
e2-71-881/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01138-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
E. K.
Ieškovas
R. B., I. B.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-71-881/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01138-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 28 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovų R. B. ir I. B. ieškinį E. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtino ieškovų R. B., I. B. ir atsakovo E. K. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovams 195 888,64 Eur skolą, mokant į I. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, tokiu būdu: 50 000 Eur iki 2017 m. liepos 31 d.; 50 000 Eur iki 2017 m. gruodžio 31 d.; 50 000 Eur iki 2018 m. liepos 31 d.; 45 888,64 Eur iki 2018m. gruodžio 31 d.

2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą išduoti vykdomąjį raštą, t. y. nutarė išduoti ieškovams vykdomąjį raštą dėl 50 000 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo E. K., neįvykdžius taikos sutarties sąlygos iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėti ieškovams 50 000 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą išduoti vykdomąjį raštą, t. y. nutarė išduoti ieškovams vykdomąjį raštą dėl 50 000 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos dalies (145 888,64 Eur) už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 31 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovais.

3. Ieškovai R. B. ir I. B. kreipėsi į teismą, prašydami išduoti vykdomąjį raštą dėl 45 888,64 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos dalies (145 888,64 Eur) už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 31 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovais, išieškojimo iš atsakovo E. K..

4. Ieškovai nurodė, kad atsakovas 2019 m. sausio 1 d. pakartotinai pažeidė taikos sutarties sąlygas, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d. negrąžino ieškovams 45 888,64 Eur skolos dalies ir sutartyje nustatytų palūkanų pagal kartu su ieškovais iš anksto suderintą taikos sutartimi patvirtintą skolos grąžinimo grafiką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą išduoti vykdomąjį raštą; išdavė ieškovams R. B. ir I. B. vykdomąjį raštą dėl 45 888,64 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos dalies (145 888,64 Eur) už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 31 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovais, išieškojimo iš atsakovo E. K.; atmetė E. K. prašymą dėl taikos sutarties vykdymo sąlygos pakeitimo.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos sumokėti ieškovams 45 888,64 Eur skolos dalį iki 2018 m. gruodžio 31 d.

7. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad vykdomasis raštas neturėtų būti išduotas dėl nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-428-513/2020 ir atsakovų neteisėtų veiksmų tiek jo, tiek jo bendrovės atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, koks sprendimas bus priimtas atsakovo nurodytoje civilinėje byloje, kurioje jis reiškia turtinius reikalavimus ieškovams, teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, privalomumo šalims nepašalintų, todėl nagrinėjama civilinė byla nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti išduoti ieškovams vykdomąjį raštą.

8. Teismas, vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovų veiksmų iki taikos sutarties sudarymo ir po taikos sutarties sudarymo, nurodė, kad jos neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo. Teismas pažymėjo, kad šioje bylos stadijoje nėra sprendžiamas šalių ginčas iš esmės, kadangi šalių ginčas išspręstas teismo nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas prašė pakeisti 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 patvirtintos šalių taikos sutarties vykdymo sąlygas – konkrečiai, taikos sutarties 2.4 punktą „45 888,64 Eur iki 2018 m. gruodžio 31d.“ pakeičiant į nuostatą: „45 888,64 Eur per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-428-513/2020 įsiteisėjimo“. Teismas vertino, kad atsakovas prašo pakeisti taikos sutarties punktą dėl skolos sumokėjimo termino, t. y. iš esmės prašo pakeisti ne taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarka, o pakeisti pačią taikos sutarties sąlygą. Konstatavo, kad tai, jog teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodyti skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga, ne kartą buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje e2-744-302/2018).

10. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovo prašymo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties punktą dėl skolos dalies grąžinimo termino tenkinimas, iš esmės reikštų taikos sutarties, kurią patvirtino teismas ir kuri įgijo res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, sąlygos pakeitimą, todėl atsakovo prašymo netenkino.

11. Teismas sprendė, kad atsakovui neįvykdžius 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos sumokėti ieškovams 45 888,64 Eur skolos dalies iki 2018 m. gruodžio 31 d., yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl 45 88,64 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo, kaip nurodyta nutartyje, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovas E. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti arba sustabdyti ieškovų prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-4074-588/2020 ir Nr. e2-428-513/2020. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

12.1. Vykdomasis raštas ieškovams negalėjo būti išduotas, nes atsakovui taikos sutartį joje nustatytais terminais savo tyčiniais veiksmais įvykdyti sutrukdė patys ieškovai. Po nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, įsiteisėjimo ieškovai ėmėsi aktyvių veiksmų atsakovui sukliudyti įvykdyti taikos sutarties sąlygas.

12.2. Ieškovai, žinodami, kad atsakovas 2017 m. vasario 28 d. sudarytos taikos sutarties sąlygą per trumpą laiką, t. y. iki 2017 m. liepos 31 d., sumokėti jiems visą 195 888,64 Eur, skolą galės tik tuo atveju, kai jam atitinkamo dydžio skolą grąžins jo vadovaujama UAB „Poilsis pajūryje“, todėl ieškovai aktyviais veiksmais, t. y. per savo įmonę RAB „Balturas“ 2017 m. kovo 31 d. pranešimu nuo 2017 m. balandžio 1 d. nutraukė ilgametę bendradarbiavimo sutartį su UAB „Poilsis pajūryje“, todėl bendrovė neteko iš anksto suplanuotų pajamų ir dėl to negalėjo atsiskaityti su atsakovu, o pastarasis negalėjo iki 2017 m. liepos 31 d. atsiskaityti su ieškovais. Dėl šių ieškovų nesąžiningų veiksmų atsakovui praleidus sutartyje nustatytą terminą prievolei įvykdyti, ieškovai įgijo teisę iš atsakovo reikalauti 5-6 proc. dydžio palūkanų bei įgijo teisę į priverstinį skolos iš atsakovo išieškojimą.

12.3. Atsakovas yra pateikęs ieškinį Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams (civilinė byla Nr. e2-4074-588/2020), prašydamas priteisti iš I. B. ir R. B. solidariai jo naudai 16 472,13 Eur taikos sutarties pagrindu ieškovams sumokėtų palūkanų bei atleisti ieškovą nuo palūkanų I. B. ir R. B. pagal 2017 m. vasario 28 d. taikos sutartį mokėjimo. Byla dar nėra išnagrinėta, todėl ieškovams reikalaujant išduoti vykdomąjį raštą dėl palūkanų išieškojimo, bent šioje dalyje klausimo sprendimas dėl vykdomojo dokumento išdavimo turėjo būti sustabdytas. Dar daugiau, Klaipėdos apygardos teismas nagrinėja kitą civilinę bylą Nr. e2-428-513/2020, kurioje atsakovas ieškovams yra pareiškęs 150 000 Eur dydžio turtinį reikalavimą. Taigi, teismui tenkinus atsakovo reikalavimą, būtų galimas ieškovų ir atsakovo tarpusavio piniginių reikalavimų įskaitymas.

12.4. Ieškovai, būdami skolingi atsakovui, sąmoningai siekia išgauti vykdomąjį dokumentą tam, kad per priverstinį vykdymo procesą perimtų atsakovo turimas UAB „Poilsis pajūryje“ akcijas ir įmonės valdymą, eliminuodami atsakomybę savo pačių atžvilgiu Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovai savo sąmoningais ir kryptingais neteisėtais veiksmais apsunkino taikos sutarties įvykdymą, todėl prašomo išduoti vykdomojo dokumento išdavimas nėra galimas bent iki tol, kol nebus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-4074-588/2020 ir Nr. e2-428-513/2020.

13. Ieškovai R. B. ir I. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, bei paskirti atsakovui E. K. 1 000 Eur baudą, iš kurių 100 Eur skirti ieškovams I. B. ir R. B.. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

13.1. Atsakovas nenurodė naujų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos, sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo. Atsakovas, trečią kartą teikdamas analogišką prašymą dėl taikos sutarties vykdymo atidėjimo, ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1387-370/2018 ir jose pateiktus išaiškinimus, kurie paneigia atsakovo prašymo tenkinimo galimybę, kadangi teikiamu prašymu atsakovas siekia pakeisti ne taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, o pačios taikos sutarties sąlygas.

13.2. Atsakovas prašymą ir atskirąjį skundą atsakovas grindžia tuo, kad ieškovų atžvilgiu yra pareiškęs savarankiškus reikalavimus, kurių pagrįstumo klausimas iki šiol neišspręstas. Šie argumentai tik pagrindžia atsakovą piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. civilinėje byloje Nr. e2-428-513/2020 netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo jis prašė sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0065/19/00872. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1143-1120/2019 atsakovo skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Taigi, atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės dėl ieškinio pateikimo Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-428-513/2020 bei visi su tuo susiję argumentai Lietuvos apeliacinio teismo jau buvo įvertinti, todėl pakartotinai šio klausimo spręsti nėra pagrindo.

13.3. Vien nepagrįsto ieškinio naujoje byloje pareiškimas negali paneigti teismo sprendimo privalomumo principo, kadangi tokiu būdu būtų iškreipiama civilinio proceso esmė. Tapatūs argumentai taikytini ir dėl ieškinio Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-4074-588/2020.

13.4. Dėl atsakovo teikiamų nepagrįstų prašymų, ieškovai yra patyrę nuostolių ir nepatogumų, todėl jam turėtų būti paskirta bauda (CPK 95 straipsnis). Dėl atsakovo nesąžiningai teikiamų prašymų jam sudarytos sąlygos iki šiol nevykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, o ieškovams sudaromos kliūtys reikalauti priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teisėjų kolegija nenustatė.

3. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovo neįvykdytos taikos sutarties dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

4. Apeliantas atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą išduoti ieškovams vykdomąjį raštą dėl 45 888,64 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos dalies (145 888,64 Eur) už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 31 d. išieškojimo. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti prašymą dėl taikos sutarties vykdymo sąlygos pakeitimo.

5. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) ir ar jos gali būti priverstinai (į)vykdomos apskritai.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovų ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas patvirtino, kad yra skolingas ieškovams 195 888,64 Eur, ir įsipareigojo ieškovei I. B. nurodytą skolą, mokant į I. B. sąskaitą, grąžinti tokiu būdu: 50 000 Eur iki 2017 m. liepos 31., 50 000 Eur iki 2017 m. gruodžio 31 d., 50 000 Eur iki 2018 m. liepos 31 d. ir likusius 45 888,64 Eur iki 2018 m. gruodžio 31 d. Teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi. Taigi, nustačius, kad atsakovas neįvykdė 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos sumokėti ieškovams 45 888,64 Eur skolos dalies iki 2018 m. gruodžio 31 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė išduoti vykdomąjį raštą dėl 45 88,64 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo. Kadangi nutartis, kuria patvirtina šalių taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl ši sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

7. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad prašomo išduoti vykdomojo dokumento išdavimas turi būti sustabdytas iki tol, kol Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4074-588/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-428-513/2020, kuriuose apeliantas ieškovams yra pareiškęs turtinius reikalavimus.

8. Pažymėtina, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). Šiuo atveju, vykdomasis raštas yra išduodamas atsižvelgiant į tos bylos, kurioje jį prašoma išduoti, išnagrinėjimo rezultatą ir jo išdavimas nepriklauso nuo kitos bylos išnagrinėjimo rezultato (CPK 587 straipsnio 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis, 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

9. Nagrinėjamu atveju, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis, ir kurioje šalių ginčas jau yra išspręstas, bei yra nustatytas pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, atsakovo prašymas sustabdyti vykdomojo rašto išdavimą iki bus priimti sprendimai jo nurodytose civilinėse bylose, nagrinėjamose Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose (civilinė byla Nr. e2-4074-588/2020) ir Klaipėdos apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-428-513/2020) atmetamas kaip nepagrįstas, nes šios bylos nėra susiję su ginču, kuris buvo išspręstas tarp šalių patvirtinus taikos sutartį, taigi neturi jokios teisinės reikšmės.

10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, kad vykdomasis raštas ieškovams negalėjo būti išduotas, nes atsakovui taikos sutartį joje nustatytais terminais savo tyčiniais veiksmais įvykdyti sutrukdė patys ieškovai. Ši apelianto nurodoma aplinkybė yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir su klausimu (ne) išduoti vykdomąjį raštą nėra susijusi.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

11. Ieškovai atsiliepimu prašo paskirti atsakovui E. K. 1 000 Eur baudą, iš kurių 100 Eur skirti ieškovams I. B. ir R. B..

12. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nors atskirasis skundas laikomas nepagrįstu, tačiau byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių pagrįsti, kad apeliantas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovų prašymas dėl baudos skyrimo nėra tenkinamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės baigties

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė