Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui T. P., jo atstovui advokatui Andriui Šidlauskui, atsakovo Y atstovams advokatui Dariui Butvilavičiui ir įgaliotai atstovei Agnei Panavaitei-Vainauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovui Y dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas NUSTATĖ:

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, kas yra laikoma viešąja įstaiga, savivaldybės įmone ir nurodo, jog Y nepatenka į šias kategorijas, o DK 59 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl subjektų, neturinčių teisės nutraukti darbo sutartį šiame straipsnyje numatytu pagrindu, negali būti aiškinamos plečiamai. Taigi, teigia, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 59 straipsnio pagrindu. Ir tokiam nutraukimui buvo priežasčių, kurios buvo ieškovui nurodytos. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo darbinės funkcijos apėmė skaitmeninės informacijos apie nekilnojamojo turto objektus kaupimą, administravimą ir koordinavimą tarp suinteresuotų dalyvių. Ieškovui taip pat buvo pavestos funkcijos, susijusios su BIM (angl. Building Information Modeling, liet. statinio informacinis modeliavimas) ir elektroninio statybos darbų žurnalo diegimu ir naudojimu Bendrovės veikloje. Diegdamas BIM procesus bendrovės veikloje, jis privalėjo atsižvelgti į tai, kad BIM taikymas Lietuvoje yra naujovė, ir kad šių procesų raidos lygis dar yra pakankamai žemas. Taip pat atsižvelgti į tai, kad BIM procesams skirta programinė įranga yra brangesnė nei kitiems projektavimo procesams skirtos programos, o taip pat įvertinti Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos ypatumus dalyje dėl tiekėjams keliamų reikalavimų. Bet ieškovas nesugebėjo šių aplinkybių tinkamai įvertinti ir adekvačiai priimti bendrovės sprendimų dėl mažesnės BIM taikymo apimties bendrovės vykdomuose projektuose. Jis, rengiant pirkimo dokumentus projektavimo paslaugoms įsigyti, dalyje dėl BIM taikymo, kėlė nepagrįstai aukštus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, kurių negalėjo atitikti net itin didelę patirtį turintys projektuotojai, dėl ko užtrukdavo bendrovės organizuojamų viešųjų pirkimų procedūros. Ieškovas ne kartą buvo informuotas apie tai, kad pirminėje BIM procesų diegimo stadijoje nei bendrovė, nei jos darbuotojai, nei potencialūs tiekėjai nėra pasirengę įgyvendinti BIM pilna apimtimi, tačiau darbuotojas į prašymus teikti faktines bendrovės galimybes atitinkančius pasiūlymus dėl BIM procesų diegimo neatsižvelgė. Nuo ieškovo darbo pradžios pradėjo ryškėti jo asmeninių savybių trūkumai, pastebėti agresyvaus ir nekorektiško bendravimo su bendrovės darbuotojais ir bendrovės vadovais atvejai. Atsakovas pažymi, kad darbo pradžioje ieškovui nebuvo teikiamos esminės pastabos, nurodymai, dėl jo pasirinkto bendravimo su kolegomis bei bendrovės vadovais būdo, atsižvelgiant į reikalingą laiką apsiprasti naujame darbo kolektyve, suvokti bendrovės darbo specifiką. Tačiau ilgainiui, ieškovo demonstruojama arogancija, nelankstumas, kategoriškumas, negebėjimas priimti pastabų bei išgirsti pasiūlymų, tik savo nuomonės vertinimas tapo esmine kliūtimi ne tik sėkmingam BIM diegimui, bet ir kitiems bendrovės veiklos procesams. Ieškovo elgesys ypatingai neigiamai veikė darbuotojus, dirbusius su juo tose pačiose projektų valdymo grupėse. Ieškovas nesistengė kolegiškai bendradarbiauti, išklausyti oponento argumentų. Net ir tais atvejais, kai jis neturėjo jokios kompetencijos ginčijamais klausimais, jis kategoriškai laikėsi savo nuomonės, nesiekė kompromisų. Be kita ko, atsakovas nurodo, kad savo pasisakymais ieškovas žemindavo kolegas, kurie neišmanė jo kuruojamos srities ne tik bendrovės darbuotojų, bet ir kitų susitikimų dalyvių akivaizdoje (kaip pvz., 2019 m. sausio 15 d. vykęs pasitarimas, kurio metu ieškovas siekė išprašyti iš susirinkimo už viso projekto įgyvendinimą atsakingą projektų vadovą). Bendrovės darbuotojai, atsakingi už projektavimo valdymą, viešųjų pirkimų dokumentų rengimą ir viešųjų pirkimų procedūrų organizavimą informavo bendrovės administraciją apie susidariusią psichologinę įtampą ir, kad bendradarbiavimas su ieškovu, dėl jo asmeninių savybių bei jo pasirinkto bendravimo būdo, yra nerezultatyvus. Ieškovas nepagarbiai elgėsi ne tik kolegų, bet ir tiesioginio vadovo, bei kitų bendrovės skyrių vadovų atžvilgiu. Nepaisant darbo santykių subordinacijos, ieškovas ignoravo tiesioginio vadovo nurodymus (pvz., pateikti informaciją, atsiųsti, persiųsti prašomus dokumentus), ginčijosi dėl jų vykdymo. Be tiesioginio vadovo ar kitų bendrovės darbuotojų (atsakingų skyrių vadovų) žinios, ieškovas organizavo susitikimus su projektuotojais ar kitomis projekto vykdymo eiga suinteresuotomis šalimis, nepranešė bendrovės atstovams apie tokių susitikimų darbotvarkę, o susitikimų metu netinkamai atsiliepė apie darbuotojus. Buvo ne kartą pastebėta, kad ieškovas darbo metu dažnai nebūdavo savo darbo vietoje, apie išvykimą iš biuro nei savo tiesioginio vadovo, nei kitų darbuotojų neinformuodavo. Atsakovas taip pat pažymi, kad visiškai nepagrįsti ieškovo teiginiai apie kažkokius neva neteisėtus bendrovės darbuotojų veiksmus, jo bandymai informuoti valdybą, pretenzijos, kad jis nebuvo kviečiamas į valdybos posėdžius, kas tik parodo ieškovo neadekvatų situacijos vertinimą, nes nei ieškovo darbo laikotarpiu, nei vėliau nebuvo nustatyta jokių neteisėtų veiksmų, o valdyba į posėdžius kviečia tik savo narius. Kaip pažymi atsakovas, jau po ieškovo atleidimo valdybai pateikta iš ieškovo informacija ir dokumentai nesuponuoja jokių neteisėtų bendrovės veiksmų ar kokių nors kitokių pažeidimų.

Atsižvelgdamas į ieškovo darbo funkcijų vykdymo trūkumų ir į ieškovo asmeninių savybių visumą, bei užfiksuotus darbo organizavimo tvarkos pažeidimus, darbdavys 2019 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą nebetęsti darbo santykių su ieškovu. Darbdavys pirmiausia pasiūlė ieškovui susidariusią situaciją išspręsti abipusiu šalių susitarimu, tačiau ieškovas apie tai kalbėti atsisakė. Todėl bendrovė nusprendė, kad vienintelis tinkamas ir abipusiai mažiausiai žalingas būdas nedelsiant nutraukti nekonstruktyvius, nerezultatyvius, kitus darbuotojus demotyvuojančius darbo santykius su ieškovu - DK 59 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu - darbdavio valia, dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjus darbuotoją prieš 3 dienas ir išmokant darbuotojui jo 6 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Atsakovas remiasi teismų praktika, kad DK 59 straipsnyje nurodytu pagrindu darbuotojas gali būti atleistas, kai tam tikros jo asmeninės savybės, netinkamas elgesys darbe sudaro darbdaviui pagrindą daryti išvadą, kad dėl to darbuotojas negali tinkamai vykdyti savo darbo funkcijų. Ir tokiu atveju darbdavys privalo įrodyti, kad turėjo priežastį atleisti darbuotoją ir kad ši priežastis nediskriminacinio pobūdžio; o pati priežasties svarba nėra reikšminga, kad priežastys gali būti susijusios ir su darbuotojo asmeniu susijusiomis subjektyviomis aplinkybėmis (darbuotojo charakteriu, asmeninėmis savybėmis ir pan.). Atsakovas nurodo tinkamai įvykdęs įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su ieškovo darbo sutarties nutraukimu darbdavio valia. Ieškovas prieš tris darbo dienas buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 59 straipsnį. Įspėjime buvo nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastys. Tuo pagrindu buvo priimtas atsakovo vadovės įsakymas. Atleidimo dieną su ieškovu buvo atsiskaityta, t.y. išmokėta šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (el.b.l.3-13, t.IV).

Teismo posėdyje ieškovas patvirtino palaikantis visus ieškinio reikalavimus, bei ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, nurodė, jog buvo priimtas į darbą Y BIM diegimui ir platinimui, todėl rūpestingai ėmėsi šių funkcijų, tačiau sutiko pasipriešinimą iš darbdavio pusės, dėl to bandė santykiuose su rangovais pats išaiškinti BIM reikalingumą, tačiau jam buvo trukdoma, bandė informuoti atsakovo valdybą apie neteisėtus atsakovo darbuotojų veiksmus ir visą pasipriešinimą dėl BIM taikymo, bet atsako iš valdybos nesulaukė. Dėl atleidimo priežasčių ieškovas nurodė negavęs iš draudiko draudimo išmokos, tai jam pakenkė finansiškai, todėl iš tiesų vienas iš kreipimosi išspręsti darbo ginčą pagrindų yra atsisakymas išmokėti išmoką, nes draudikas, susipažinęs su jo atleidimo priežastimis, sprendė, kad atleistas dėl paties tyčinių veiksmų, todėl ieškovui svarbu, jog būtų tos priežastys iš įsakymo pašalintos, nes jokių tyčinių veiksmų jis nepadarė. Prašo visa apimtimi tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovai teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad ieškovo elgesys neatitiko bendrovės vertybių ir darbuotojų tarpusavio elgesio principų, jau vien tas faktas, kad ieškovas iš susirinkimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepagarbiai išprašo projekto vadovą, rodo, kad ieškovo elgesys nebuvo pagarbus, jis elgėsi arogantiškai, nevertindamas kitų darbuotojų nuomonės, nepaisydamas subordinacijos, ką rodo įvykis dėl tiesioginio vadovo prašytos informacijos nepersiuntimo, motyvuojant visiškai nepagrįstais argumentais dėl neteisėtų programų naudojimo. Be to, ieškovas nepaisydavo darbo laiko ir ne visada jį būdavo galima rasti darbe, kas buvo užfiksuota ir 2019 m. sausio 25 d. popietę. Dėl ieškovo elgesio jau buvo kilę klausimų jo bandomojo laikotarpio pabaigoje, tačiau nuspręsta jo neatleisti neišlaikius išbandymo rezultatų, sudaryta galimybė leisti toliau dirbti ir įrodyti savo patikimumą dirbant prie BIM. Tačiau ieškovas nesuvokė, jog BIM negali būti pritaikytas absoliučiai visais atvejais, tai buvo brangiai kainuojanti naujovė, dėl kurios išauga projekto kaštai ir ne visi rangovai pasiruošę tokiomis sąlygomis imtis projekto vykdymo, todėl atitinkamai buvo kiekvienu atveju svarstoma ar taikyti konkrečiame projekte BIM, ar ne. Jokie pažeidimai, neteisėti veiksmai nebuvo fiksuoti, nors ieškovas ir kreipėsi į valdybą, tačiau valdyba nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su kaltų asmenų patraukimu atsakomybėn ar kitomis priemonėmis. Atsakovas vertina, jog ieškovą būtų tenkinęs atleidimas iš darbo DK 59 str. pagrindu, jei jis nebūtų susidūręs su draudiko atsisakymu išmokėti draudimo išmoką, todėl ir kreipėsi į darbo ginčų komisiją, teismą, nes siekia gauti išmoką, tačiau tai jau ginčas su draudiku, o ne su darbdaviu. Prašo atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje, remiantis rašytine medžiaga, šalių, atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovas T. P. buvo priimtas į darbą Y 2018-08-07 neterminuotos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovas buvo priimtas dirbti į Y Statybos valdymo skyriaus projektų vadovo pareigas. 2018 m. gruodžio 14 d. pakeitus darbo sutartį, ieškovas buvo perkeltas į Turto valdymo ir skaitmenizavimo skyrių (el.b.l.93-97, t.III). Ieškovui buvo priskirtos darbo funkcijos - skaitmeninės informacijos apie nekilnojamojo turto objektus kaupimas, administravimas ir koordinavimas tarp suinteresuotų dalyvių. Ieškovui taip pat buvo pavestos funkcijos, susijusios su BIM (angl. Building Information Modeling, liet.: statinio informacinis modeliavimas) ir elektroninio statybos darbų žurnalo diegimu ir naudojimu bendrovės veikloje. Dėl priskirtų darbo funkcijų ginčo tarp šalių nėra.

2019 m. sausio 29 d. ieškovui buvo įteiktas (išsiųstas e-paštu) ieškovo įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia. Įspėjime nurodyta, jog ieškovas įspėjamas, kad po trijų dienų su juo nutraukiama darbo sutartis. Įspėjime nurodyta atleidimo iš darbo priežastis - dėl nepagarbaus elgesio su bendrovės darbuotojais, tiesioginio vadovo ir direktoriaus nurodymų ignoravimo, nebuvimo darbo vietoje darbo metu ir ignoravimų dėl to pasiaiškinti ar grįžti į darbo vietą. Ieškovui taip pat buvo nurodyta, kad tokiais savo veiksmais jis pažeidė darbo tvarkos taisykles, kuriose nurodyta, kad darbuotojai privalo vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus, laikytis nustatyto darbo laiko ir poilsio režimo, pranešti neatvykimo į darbą priežastis (el.b.l. 121, t.I, 63-64, t.III). Bendrovės direktoriaus įsakymas dėl atleidimo iš darbo darbdavio valia priimtas 2019 m. sausio 29 d., nurodant atleidimo datą 2019 m. vasario 1 d. (el.b.l 122, t.I, .65, t.III). 2019 m. sausio 31 d. raštu ieškovas nurodė nesutinkantis su įspėjime nurodytomis atleidimo priežastimis ir prašė jas pašalinti iš įspėjimo turinio (el.bl. 124, t.I, 63, t.III). 2019-02-05 atsakovas atsakė į ieškovo 2019-01-31 prašymą nurodydamas detalesnes atleidimo iš darbo priežastis (el.b.l.125-126, t.I). tačiau ieškovas ir toliau nesutiko su nurodytomis priežastimis, prašydamas jas konkretizuoti, bei pagrįsti dokumentais, tolesnis ieškovo susirašinėjimas su atsakovu dėl atleidimo iš darbo priežasčių nurodymo tęsėsi iki pat 2019 m. liepos 3 d. galutinio darbdavio atsakymo, po kurio ieškovas kreipėsi su prašymu į darbo ginčų komisiją dėl ginčo išsprendimo (el.b.l.127-140, t.I). Darbo ginčų komisija 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu atsisakė nagrinėti iš esmės T. P. prašymą, nes jis buvo paduotas praleidus darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir Komisijai termino neatnaujinus (el.b.l.200-205, t.III).

Byloje taip pat nustatyta, jog T. P. buvo sudaręs Ligos ir nedarbo apsaugos draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausti jo turtiniai interesai, susiję su negalėjimu mokėti kredito įmokų tapus nedarbingu arba bedarbiu. Po darbo sutarties nutraukimo ieškovas kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos gavimo. Tačiau draudikas „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas, išnagrinėjęs T. P. prašymą dėl išmokos gavimo dėl darbo netekimo, atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes įvertino T. P. patiektus dokumentus ir darbdavio 2019-01-29 Įspėjime nurodytas atleidimo priežastis kaip tyčinius veiksmus, kuriais jis pažeidė darbo tvarkos taisykles, draudikas vadovavosi draudimo taisyklių 13.5.3 punktu (el.b.l.133, t.I).

Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia priežasčių

Vadovaujantis DK 59 straipsnio 1 dalimi, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio („Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“) 1 dalyje, įspėjęs darbuotoją prieš 3 darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. DK 59 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodoma, kad aptariamu pagrindu darbo sutartis negali būti nutraukta dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, šeiminės padėties, amžiaus bei kitais diskriminaciniais pagrindais. Įvertinusi tokį teisinį reglamentavimą nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių

Darbo kodeksas nenumato konkrečių pagrindų nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia. Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu tik esant kitoms priežastims, įvardintoms darbdavio sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo, nei tai numatyta Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje. Šis atleidimo pagrindas yra lankstus ir gali būti darbdavio taikomas nutraukiant darbo sutartį dėl įvairių priežasčių, nepriklausomai nuo jų svarbos. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad darbo sutarties nutraukimo priežasčių formulavimas yra darbdavio pareiga. Pareiga nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių darbdavys nutraukia darbo sutartį, yra reikšminga kaip darbuotojo teisių apsaugos garantija, nes darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys nutraukia darbo sutartį (LAT nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-463-969/2017).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, įspėjime ieškovui T. P. apie darbo sutarties nutraukimą buvo nurodytos priežastys – nepagarbus elgesys su bendrovės darbuotojais, vadovų nurodymų ignoravimas, nebuvimas darbo vietoje darbo metu ir nurodymų pasiaiškinti ignoravimas, pažeistos darbo tvarkos taisyklės (el.b.l.121, t.I). Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai, visapusiškai nurodė ieškovui atleidimo iš darbo priežastis ir jas detalizavo, išsamiau paaiškino ieškovui atsakymais į jo anksčiau paminėtus daugkartinius kreipimusis dėl priežasčių konkretizavimo ir pagrindimo įardymais, bei pagrindė rašytiniais įrodymais, liudytojų R. Z., A. R. Z. ir Ž. K. parodymais ginčą nagrinėjant teisme.

Iš rašytinės bylos medžiagos, t.y. ieškovo teiktos medžiagos darbo ginčų komisijai, bei prie ieškinio pateiktos ieškovo atpasakojamos įvykių chronologijos nustatyta, kad ieškovas itin aktyviai ėmėsi BIM diegimo bendrovėje, tai susiję tiek su priemonėmis BIM įgyvendinimui, su mokymais, konkrečiai nurodomais projektais, kuriuose galėtų būti taikomas BIM, ieškovo pastangomis pravestais konsultavimais apie BIM ir t.t. (el.b.l.18-64, t.I). Ieškovas nurodo susidūręs su akivaizdžiu atsakovo darbuotojų pasipriešinimu taikyti projektuose BIM, nors nurodymas jį taikyti buvo duotas pačios atsakovo valdybos. Liudytoja apklausta Ž. K. – atsakovo Viešųjų pirkimų ir sutarčių valdymo skyriaus vadovė patvirtino, kad ieškovas buvo pagrindinis žmogus, su kuriuo buvo konsultuojamasi dėl BIM diegimo. Tačiau rengiant viešųjų pirkimų dokumentus, tekdavo kartu aiškintis aplinkybes, ar apskritai gali būti BIM naudojamas konkrečiame projekte dėl jo brangumo bei rangovų kompetencijos, todėl BIM taikomas tiek, kiek jis netrukdo pačiam projektui, jo sėkmei ir žiūrima, kad neišbrangintų projekto. Ieškovas to neįvertino, jis nebuvo lankstus, kategoriškai į visus projektus siekė įtraukti BIM modelį, nepaisydamas kitų nuomonės dėl jo reikalingumo, buvo kategoriškas. Liudytojas A.R. Z. patvirtino, kad ieškovas buvo priimtas BIM taikymui, aktyviai į tai įsitraukė, tačiau dėl savo charakterio savybių buvo sunku su juo dirbti, būtent ieškovas atsisakė vykdyti jo prašymą persiųsti VGTU archyvinę medžiagą, motyvuodamas programos nesaugumu. Dėl to teko aiškintis su ieškovu, kuris kategoriškai atsisakė vykdyti nurodymą, tad konfliktinė situacija buvo. R. Z., apklausiamas liudytoju, patvirtino kad dirbo su T. P. dviejuose projektuose, pats buvo projektų vadovu, buvo sudėtinga su ieškovu rasti bendrą kalbą, nes jis pasižymėjo kategoriškumu ir būtent vieno susitikimo metu, aptariant projekto įgyvendinimą su trečiaisiais asmenimis, rangovų atstovais, T. P. paprašė R. Z. pasišalinti iš susitikimo, kas tuo metu pasirodė labai neetiška, todėl jam teko vėliau visą situaciją paaiškinti susitikimo dalyviams. T. P. norėjo juos įtikinti dėl BIM modelio taikymo, tačiau tą darė nepriimtinomis priemonėmis. Apie tai taip pat buvo kalbama su bendrovės vadovybe.

Taigi, liudytojų parodymai, užfiksuoti teismo posėdyje, partvirtina darbdavio dokumentuose, kartu ir ieškovo pateiktuose susirašinėjimo elektroniniu paštu laiškuose su bendrovės darbuotojais jo elgesį, viršijantį jo kompetencijos ribas, kišimąsi į ne savo įtakos sferą sprendžiant konkrečių projektų vykdymo eigos klausimus, nepagarbų patarinėjimą bendrovės administracijai ir vadovams, kaip turėtų būti sprendžiami vieni ar kiti klausimai (kaip pvz., 2018-10-11 e-laiškai) (el.b.l.75-77, 79-86, t.I).

Sutiktina su atsakovo argumentais, kad BIM taikymo privalomumo nekilnojamojo turto objektų projektavimo procesuose nėra įtvirtinta teisės aktais, kaip ir nėra reglamentuota skaitmeninio modelio naudojimo apibrėžimo. Bendrovė, vykdydama veiklą, kiek tai susiję su projektavimo ir rangos darbų įsigijimu bei vykdomų projektų valdymu, BIM taiko laisvanoriškai, atsižvelgiant į projekto pobūdį, vertę ir kt. kriterijus, kuriuos nustato pati bendrovė. Atsakovas siekė pradėti diegti BIM įgyvendinamuose projektuose, dėl to tikėjosi iš ieškovo, kaip BIM specialisto produktyvios pagalbos BIM procesų diegime ir bendrovės veiklos sklandžiam vykdyme. Tačiau ieškovas neatsižvelgė į BIM taikymo Lietuvoje naujumą ir neįvertino šio proceso derinant su Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos ypatumais. Darbdavys negalėjo rasti su ieškovu kompromiso dėl BIM taikymo projektuose, o ieškovas nesugebėjo adekvačiai priimti bendrovės sprendimų dėl mažesnės BIM taikymo apimties atsakovo vykdomuose projektuose.

Teismas daro išvadą, kad atsakovas, atsižvelgdamas į visą surinktą iš darbuotojų, atsakingų už projektavimo valdymą, viešųjų pirkimų dokumentų rengimą ir viešųjų pirkimų procedūrų organizavimą, informaciją apie susidariusią psichologinę įtampą ir apsunkintą bendradarbiavimą su ieškovu, jam nepagarbiai elgiantis su kolegomis, tiesioginiu vadovu, bei kitų bendrovės skyrių vadovais, nepaisant darbo santykių subordinacijos, ginčijantis dėl nurodymų vykdymo, ėmėsi spręsti klausimą dėl ieškovo galimybės toliau dirbti bendrovėje.

Teismas detaliai dėl kiekvienos situacijos ir ieškovo padaryto ar nepadaryto pažeidimo nepasisako, atkreipdamas dėmesį, kad darbo sutarties nutraukimui pagal DK 59 str. 1 d. iš darbdavio nereikalaujama pagrįsti, nurodyti konkrečius kaltus (juo labiau, tyčinius) darbuotojo veiksmus, to ir nebuvo nurodyta įspėjimo įsakyme, o pakanka visumos darbuotojo veiksmų, elgesio savybių ar kitų priežasčių (nenurodytų DK 57 str. 1 d.) susiformuoti darbdavio valiai atleisti darbuotoją iš darbo. Nagrinėjamu atveju, ištyrus visus surinktus įrodymus, vertinama, kad tokios priežastys buvo ir jos ieškovui buvo aiškiai ir ne vieną kartą detalizuotos ir išaiškintos, bei pagrįstos įrodymais, todėl nėra pagrindo ieškovo ieškinio reikalavimo pašalinti iš darbdavio įspėjimo nurodytas atleidimo priežastis jas pripažinus neatitinkančiomis tikrovės tenkinimui.

Teismas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad iš jo buvo reikalaujama vykdyti neteisėtus vadovo nurodymus ar buvo atliekami neteisėti darbuotojų veiksmai netaikant BIM projektuose, kadangi tokių neteisėtumo faktų byloje nėra įrodyta (CPK 178, 180, 185 straipsniai).

Dėl Darbo kodekso 59 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, ribojančių darbdaviui teisę nutraukti darbo sutartį darbdavio valia

Kaip numatyta DK 59 str. 2 d., darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.

Ieškovas neįrodė DK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų priežasčių egzistavimo, kai negalimas darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Pagal DK 59 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 5 dalies nuostatas, tik darbuotojui įvykdžius pareigą nurodyti aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, jog darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tektų pareiga įrodyti, kad nutraukiant darbo sutartį DK 59 straipsnio pagrindu diskriminacijos nebuvo. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovas su galima diskriminacija jokių sietinų aplinkybių nenurodė.

Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į valdybą dėl BIM netaikymo, persiųsdamas detaliai išdėstytą visą informaciją apie savo indėlį BIM diegimo procesuose bendrovėje (el.b.l.17, t.I). Vienok, tokios informacijos teikimo, teismo įsitikinimu, negalima vertinti kaip faktų apie diskriminaciją ar dalyvavimo byloje prieš darbdavį. Nenustatyta, kad dėl tokio ieškovo informavimo atsakovo valdyba būtų ėmusis priemonių tirti ieškovo nurodytas aplinkybes, traukti atsakovo darbuotojus atsakomybėn ar imtis kitų priemonių dėl galimai nustatytų teisės pažeidimų pašalinimo, ar būtų išsikvietusi ieškovą siekiant ištirti jo nurodomus faktus. To byloje nenustatyta, to nepatvirtino ir apklausti liudytojai. Liudytoja Ž. K. patviretino, kad buvo atvejų, jog kelių milijonų eurų vertės projekte, atsižvelgiant kad BIM tokį projektą dar labiau išbrangintų, buvo tariamasi su vadove dėl kreipimosi į valdybą dėl BIM netaikymo galimybės ir valdyba tam pritarė. Taigi, teismui nėra pagrindo išvadai, kad valdyba nežinojo apie pasitaikančius atvejus, kai BIM netaikomas atsakovo vykdomuose projektuose ir to teismas negali laikyti neteisėtais atsakovo veiksmais, nes kaip jau anksčiau minėta, BIM taikymo privalomumas teisės aktais konkrečiai nedetalizuotas. Atsakovo vadovybė, valdyba sprendė tokio modelio taikymo tikslingumą konkrečiais atvejais. Taigi, darbdavys neatliko jokių veiksmų, kurie leistų vertinti jį pažeidus DK 59 str. 2 d. įtvirtintą saugiklį nutraukti darbo sutartį darbdavio valia.

Dėl atsakovo teisės taikyti Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalyje nurodytą atleidimo pagrindą.

Pagal Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalį, su darbuotoju darbo sutartį nutraukti šiuo pagrindu negali valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, išlaikomos iš kitų valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankas. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas yra savivaldybės įmonė, su tokiais ieškovo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Šiuo atveju, kaip matyti iš atsakovo JAR išrašo, atsakovas – uždaroji akcinė bendrovė, kuri nėra nei valstybės, nei savivaldybės institucija ar įstaiga, išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, nei valstybės ar savivaldybės įmonė, nei viešoji įstaiga, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, nei Lietuvos bankas (el.b.l.183-198, t.I). Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta nuostata, kokie darbdaviai negali taikyti Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies atleidimo pagrindo. Atsakovas savo atsiliepime detalizuoja įstatymų nuostatas, kas yra laikoma savivaldybės įmonė (iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise; savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“; tokia įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnis). Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga — tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas — tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.

Nagrinėjamu atveju, atsakovo teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, turintis komercinį-ūkinį, finansinį ir organizacinį savarankiškumą. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnis nustato, kad bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „uždaroji akcinė bendrovė“ arba šių žodžiu santrumpa „UAB“. Taigi, byloje neįrodinėta, kad atsakovas būtų finansuojamas savivaldybės biudžeto lėšomis, atsakovo veikla finansuojama iš bendrovės veiklos gaunamomis pajamomis. Atsakovas yra verslo subjektas. DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ribojimas specialiems subjektams, nėra taikomas savivaldybės valdomoms akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms ar kitos formos savivaldybės valdomoms įmonėms, neatitinkančioms savivaldybės įmonės teisinės formos. Aiškinti šią normą plečiamai, kaip sąlygojančią draudimo taikymą ir kitokiu tikslu veikiančiam, kitokios teisinės formos juridiniam asmeniui, nėra teisinio pagrindo. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1674-910/2018, 2019 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1379-852/2019).

Pažymėtina, kad kiti ieškovo ieškinyje, kituose ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir informacija neturi esminės reikšmės, vertinant byloje reikšmingas faktines aplinkybes pagal reiškiamus reikalavimus, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 2444,20 Eur išlaidų už advokato Andriaus Šidlausko teisines paslaugas byloje. Ieškovas pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidų ataskaitas, sąskaitas-faktūras, mokėjimo nurodymų kopijas, t.y. dokumentus, pagrindžiančius susidariusių išlaidų pagrįstumą ir ryšį su byla (el.b.l.73-81, t.IV). Atsakovas Y patyrė 2286 Eur išlaidų už bendrovę atstovavusio advokato teisines paslaugas byloje. Atsakovas taip pat pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidų ataskaitas, sąskaitas-faktūras, mokėjimo nurodymų kopijas, t.y. dokumentus, pagrindžiančius susidariusių išlaidų pagrįstumą ir ryšį su byla (el.b.l.70-72, t.IV).

Pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (2019 m. II ketvirtį – 1289 Eur, III ketvirtį – 1317,6 Eur). Atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus koeficientus, taip pat įvertinus bylos medžiagą, teismo posėdžių trukmę, ginčo apimtį ir pobūdį, spręstina jog šalių pateiktos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš ieškovo, nors jis ir atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui priteisimo, tačiau nėra atleistas nuo advokato, advokato padėjėjo pagalbai skirtų išlaidų apmokėjimo. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas iš ieškovo atsakovo naudai priteisti 2286 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 88 straipsniu, 93 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, 410 straipsniu, teismas

NUSPRENDŽIA:

T. P. ieškinį atmesti.

Pripažinti ieškovo T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo Y Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtu.

Priteisti iš ieškovo T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 2286 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.