Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-96-1139/2023 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui D. B., trečiasis asmuo UAB „Luminor Lizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2023 m. balandžio 6 d. teisme buvo gautas ieškovės D. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė nurodė, kad iškėlus bylą teisme ir atsakovui sužinojus apie procesą, jis vaikams teikiamą išlaikymą ženkliai sumažino. Ieškovė pažymėjo, kad negali dirbti visą darbo dieną, taip pat kiekvieną dieną, kadangi rūpinasi vaikais, veža į darželį, mokyklą, slaugo sergant, o kad galėtų kažkiek užsidirbti ir išvažiuoti nusipirkti vaistų bei maisto, samdo auklę, todėl patiria papildomų išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskirajame skunde dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutarties ieškovė (apeliantė) D. B. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir tenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Teismas suklydo skaičiuodamas atsakovo teikiamas lėšas. Iki ieškinio pateikimo, kol atsakovas nebuvo palikęs šeimos, jis pervesdavo daugiau nei 1200,00 Eur per mėnesį. Ieškovei pačiai nedirbant, tų pinigų pakakdavo tiek jai, tiek dviem nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Po ieškinio padavimo teikiamas išlaikymas mažėjo, kol galiausiai paskutinį mėnesį (kovo) atsakovas pervedė tik 500,00 Eur. Šiuo metu atsakovas vienai dukrai skiria 250,00 Eur per mėnesį, pinigus perveda nesistemingai. Atsakovė negali planuoti jokių išlaidų, priversta skolintis pinigų, be to, 250,00 Eur vienam vaikui nepakanka.

8.2. Išlaidos dukros dantų gydymui – tai nenumatytos, papildomos išlaidos, prie kurių ieškovė taip pat prisidėjo savo lėšomis. Ieškovė viena išlaiko butą, kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais; atsakovas nebemoka lizingo įmokų už automobilį; viena iš dukrų turi sveikatos problemų, dėl kurių ieškovė neturi galimybės vykdyti veiklos. Raginimas išsikraustyti iš buto, išlaikymo sumažinimas iki 500,00 Eur, lizingo įmokų mokėjimo nutraukimas rodo, kad vaikų interesai jau yra pažeidžiami, išlaidos vaikams išlaikyti yra didesnės, nei teikia atsakovas bei gali prisidėti ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

16. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

18. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

19. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.

20. Proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nevengia mokėti išlaikymo vaikams ir kas mėnesį perveda pinigines lėšas vaikų išlaikymui. Ieškovė tiek prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirajame skunde nurodė, kad atsakovas išlaikymą teikia, tačiau iškėlus bylą teisme, vaikams teikiamą išlaikymą atsakovas ženkliai sumažino, ir šiuo metu vienai dukrai skiria tik 250,00 Eur per mėnesį.

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

23. Į nagrinėjamą bylą pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas, iš kurio nustatyta, kad nuo 2022-09-16 iki 2023-03-06 vaikų išlaikymui atsakovas sumokėjo išlaikymo bendrai už 5700,00 Eur (2022 m. rugsėjo mėn. pervesta 700,00 Eur, spalio – 500,00 Eur, lapkričio – 700,00 Eur, gruodžio – 700,00 Eur, 2023 m. sausio mėn. – 900,00 Eur, vasario – 700,00 Eur, kovo – 500,00 Eur.). Papildomai atsakovas pervedė 1000,00 Eur (vaikų dovanoms); 200,00 Eur – dukters dantų gydymui. Civilinės byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas vaikų išlaikymui per mėnesį pervedė 671,42 Eur, t. y. kiekvienam vaikui po 335,00 Eur (4700,00 Eur : 7 mėn.).

24. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 840,00 Eur (bruto), 633,00 Eur (neto). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo bylos nagrinėjimo metu skiriamos lėšos abiejų vaikų išlaikymui šiuo atveju visiškai atitinka minimalios mėnesinės algos dydį. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo per mėnesį vaikams skiriama suma nagrinėjamu atveju yra pakankama būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti. Atsakovas išlaikymą teikia, šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovas vengia išlaikyti vaikus arba vengs tai daryti ateityje. Atsakovo kas mėnesį pervedamos sumos nėra vienodos, tačiau yra reguliarios (mokėjimai atliekami kiekvieną mėnesį, ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas 2023-04-12 taip pat pervedė 169,24 Eur), tad ieškovė turi galimybes iš atsakovo gaunamas lėšas paskirstyti tolygiai kiekvieną mėnesį vaikų poreikiams patenkinti.

25. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, besąlygiškai vadovavosi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė pakankamais duomenimis nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad vaikų teisės šiuo metu yra pažeidžiamos ar bus pažeistos ateityje dėl ko būtų būtina šiuo metu taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Atsakovas atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą nurodė, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, šios išlaidos turi būti priteistos atsakovui iš ieškovės.

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

31. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

32. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytas CPK teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, todėl spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.