- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1074-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14383-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- M. L.
- Trečiasis asmuo
- D. K., M. K., Ž. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei M. L. dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – D. K., M. K., M. K., Ž. R., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 553,48 Lt nuostolius už nesumokėtus komunalinius patarnavimus, 781,64 Lt nuostolius už prarastus, sugadintus namų apyvokos daiktus, buto valymo, perkraustymo paslaugas, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2011-08-28 sudarė žodinę panaudos sutartį, pagal kurią leido atsakovei neatlygintinai gyventi ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė privalėjo padengti buto išlaikymo mokesčius, grąžinti butą tos pačios būsenos, kokios priėmė iš ieškovės. Atsakovė dalį buto subnuomojo, todėl pažeidė susitarimą, gavo nepagrįstos naudos. Dėl nesutarimo, kam kyla pareiga taisyti vonios čiaupą, ieškovė pareikalavo, kad atsakovė butą paliktų 2012-04-04. Atsakovė išsikraustė 2012-04-04, naktį sukeldama daug triukšmo kaimynams, palikdama didelę netvarką, sugadintus namų apyvokos daiktus, nesumokėjusi 553,48 Lt skolos už komunalinius patarnavimus. Ieškovė patyrė stresą dėl kaimynų nepasitenkinimo, dėl sujaukto, apgadinto buto, laiku nesumokėtos komunalinių mokesčių skolos, ir papildomas išlaidas: kraustymo paslaugos – 95 Lt, buto valymas – 91,64 Lt, vonios čiaupo taisymas – 50 Lt, įskelto indaujos stiklo taisymas – 150 Lt, išorinių durų spynos pakeitimas – 140 Lt, netekti daiktai – virdulys 300 Lt vertės, sudaužyti indai 50 Lt vertės. Atsakovė 2012-04-23 atvyko su policijos ekipažu į ieškovės tėvų butą, užfiksavo įvykį, kad jos neįsileidžia, tuo sukeldama neigiamą kaimynų reakciją, ieškovės tėvų D. ir G. K. sveikatos pablogėjimą, tėvas po įvykio buvo hospitalizuotas, po patirtų išgyvenimų ieškovei taip pat pašlijo sveikata. 2012-09-26 ieškovė nusiuntė atsakovei pranešimą-įspėjimą, kuriuo siūlė atsiskaityti ir ginčą užbaigti taikiai, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, nurodžiusi, kad yra atsiskaičiusi.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio pabaigoje ieškovė, ieškovės motina ir atsakovė, susijusios giminystės ryšiais, žodžiu susitarė, kad ieškovė su motina išnuomos atsakovei vieneriems metams butą, esantį Partizanų g. 162-71, Kaune už 400 Lt vieno mėnesio mokestį, papildomai atsakovei sumokant buto komunalinių patarnavimų išlaidas. Atsakovė nežinojo, kad šis butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, manė, kad butas priklauso ieškovės tėvams. Atsakovė įspėjo ieškovę ir jos motiną, kad butą kartu su atsakove dar nuomosis trys asmenys – tretieji asmenys M. K., M. K. ir Ž. R., su kuriais nuomos mokestis buvo dalinamas į 4 dalis, po 100 Lt kiekvienam, ir atitinkamai buvo skaičiuojami komunaliniai mokesčiai. Ieškovė su kitais nuomininkais susipažino, kai atvyko surinkti nuomos mokesčio. Įsipareigojimai mokėti nuomos mokesčius ir komunalinius mokesčius buvo vykdomi tinkamai, nusiskundimų iš kaimynų dėl triukšmo ar netvarkos nebuvo. Ginčas kilo 2012 m. balandžio mėn. pradžioje dėl sugedusio vandentiekio krano vonioje tvarkymo. Nesutarus, visų buto gyventojų buvo pareikalauta nedelsiant išsikraustyti iš buto. M. K. ir M. K. išsikraustė iš buto tą pačią dieną, o atsakovė ir Ž. R., padedami savo tėvų išsikraustė sekančios dienos ryte. Jokio triukšmo tą naktį nekėlė, jokių nusiskundimų iš kaimynų nesulaukė. Mokėjimo pavedimai už 2012 m. kovo mėn. padaryti 2012-04-25, kas patvirtina, kad jokie asmenys po 2012-04-04 ginčo bute jau nebegyveno. Mokėjimo pavedimuose mokėtoju nurodytas trečiasis asmuo D. K., todėl ieškovė šių išlaidų nepatyrė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realų turto sugadinimą ar praradimą, atsakovės kaltę dėl šių veiksmų, neturtinę žalą patvirtinančių tiesioginių įrodymų bei teisinio pagrindo. Ieškovė atsisakė suremontuoti surūdijusį kraną, atsakovė su kitais nuomininkais taip pat. Tada ieškovė, supykusi, juos išvijo, t.y. parašė žinutę, kad kitą dieną jie turi išsikraustyti. Vėliau atsakovė bandė ieškovės motinai sumokėti 630 Lt, tačiau pastaroji atsisakė, nurodydama, kad reikia viską tvarkyti per ieškovę. Gaila, kad policija neužfiksavo, jog trečiasis asmuo atsisakė priimti pinigus. Ginčas byloje dėl 630 Lt, kurių ieškovės motina nepaėmė. Atsakovė atsisakymą priimti pinigus traktuoja kaip atsiskaitymą. 630 Lt suma buvo pateikta ieškovės abstrakčiai, be sąskaitų. Butas buvo paliktas tvarkingas, raktai palikti namo pirmininkei, tačiau ieškovei dėl to supykus, atsakovė vėl nuvažiavo pas tą moterį ir raktus atsiėmė, kuriuos turi iki šiol.
Trečiasis asmuo D. K. atsiliepime ir teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad yra ieškovės motina, atsakovė yra jos sutuoktinio giminaitė. Atsakovei ir jos vaikinui ieškovė leido neatlygintinai gyventi jai priklausančiame bute nuo rugsėjo mėnesio, mokė juos skaičiuoti komunalinius mokesčius, kartais už komunalinius mokesčius jie atsiskaitydavo su ja, subnuomoti teisės neturėjo, žadėjo komunalinių paslaugų skolą sumokėti bankiniu pavedimu ieškovei, o ne jai, todėl ir neėmė pinigų, paduodamų pro duris. Atsakovė bankiniu pavedimu iki šiol neatsiskaitė.
Trečiasis asmuo Ž. R. atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Ieškovės motinai yra perdavęs pinigus už nuomą ir komunalinius mokesčius kelis kartus, atsikraustė į butą 2011 m. rugsėjo mėnesį, visi keturi už viską mokėjo po lygiai, sumas dalindami iš keturių.
Trečiasis asmuo M. K. atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Su atsakove 2011 m. rugpjūčio pabaigoje susitarė, kad keturiese vienerių metų laikotarpiu gyvens atsakovės giminaičių bute ir mokės 400 Lt nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius. Butas buvo labai apleistas, todėl jie visi prieš apsigyvendami jame jį valė 2 dienas, pirko visas valymo priemones. Ieškovę pirmą kartą matė parengiamajame teismo posėdyje, jos motiną matydavo, kai su ja atsikaitydavo už nuomą ir komunalinius mokesčius. Jis taip pat mano, kad jie nieko neskolingi ieškovei, nes kovo mėnesio nuomos mokestį sumokėję, o už komunalinius patarnavimus ieškovės motina atsisakė priimti pinigus. Jie 630 Lt sumą vėl atgal išsidalino tarp keturių. Taip staigiai per vieną dieną išsikraustydami jie patyrė daug nepatogumų, streso, išlaidų, 2 dienas praleido paskaitas.
Trečiasis asmuo M. K. atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Taip pat nurodė, kad ieškovę pirmą kartą matė parengiamajame teismo posėdyje, o jos motiną du kartus, kuri atvežė sofą, nes senoji buvo nepatogi. Tai sakė pati D. K.. Kranas sugedo pats iš savęs, jo tikrai nelaužė. Norėjo, kad už krano pataisymą sumokėtų nuomotojas, nes jie mokėjo už nuomą. Atsakovė dar siūlė per pusę sumokėti, bet niekas nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei E. K. iš atsakovės M. L. 438,73 Lt skolos, 5 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012-11-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 195 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovės E. K. atsakovei M. L. 1827 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 46,81 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teismas nustatė, kad ieškovė su trečiaisiais asmenimis M. K., M. K. ir Ž. R. liko skolingi ieškovei už komunalinius patarnavimus už kovo mėnesį ir 4 balandžio mėnesio dienas. Teismas, atsakovės bandymą atsiskaityti su ieškove už komunalinių paslaugų skolą per ieškovės motiną, o pastarajai atsisakius priimti pinigus, ir atsakovei teigiant, kad ji jau nebėra skolinga, pripažįsta, kaip savavališką atsisakymą įvykdyti prievolę ir kaip jos neįvykdymo faktą. Pažymėjo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Teismas, remdamasis ieškovės pateiktais įrodymais, nustatė, kad atsakovės skola už komunalinius mokesčius už 2012 m. kovo mėn. sudaro 377,25 Lt (36,14 Lt +13,60 Lt +293,60 Lt +33,91 Lt), o už 4 balandžio dienas sudaro 61,48 Lt ((36,67+ 25,61)/30x4 +146,25/11x4), viso skola už komunalinius patarnavimus sudaro 438,73 Lt, kurią ir priteisė ieškovei iš atsakovės. Taip pat iš atsakovės ieškovei priteistos ir 5 % dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 438,73 Lt sumos nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2012-11-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad patyrė nurodytą žalą, neįrodė pačios žalos fakto ir dydžio. Ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovės veiksmai įtakojo ieškovės nurodytus jos patirtus nuostolius – netektas virdulys, sudaužyti indai, įskeltas indaujos stiklas, sulaužytas vonios dušo čiaupas, todėl teismas darė išvadą, kad priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos taip pat neįrodytas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės reikalaujami priteisti nuostoliai, neatitinka įstatyme nustatytų žalos, esant deliktinei civilinei atsakomybei, kriterijų, ir dėl to negali būti nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodytų nuostolių civilinės atsakomybės prasme, todėl šie ieškovės reikalavimai dėl nuostolių priteisimo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas nurodė, kad ieškovė savo patirtą neturtinę žalą dėl atsakovės veiksmų vertino 2000 Lt, tačiau niekaip neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (atsisakymas taisyti čiaupą, bandymas palikti raktus bei atsiskaityti su ieškovės motina 2012-04-23, policijos ekipažo dėl to iškvietimas ir ieškovės sveikatos pablogėjimo, patirto streso). Taigi, teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų, kaltų veiksmų ir ieškovės nurodytos neturtinės žalos, taip pat neįrodė pačios neturtinės žalos fakto ir dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat atmestas kaip nepagrįstas.
Teismas nurodė, kad ieškinys patenkintas 13 proc., todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 1500,05x0,13, viso 195 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 2100x0,87, viso 1827 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta patenkinti ieškovės reikalavimus dėl 99,63 Lt komunalinių mokesčių, 15,12 Lt palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2012-04-04 iki 2012-10-26, 781,64 Lt nuostolių už prarastus ir sugadintus namų apyvokos daiktus bei kitas patirtas išlaidas priteisimo bei 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje ieškinį tenkinti pilnai arba grąžinti bylą nurodytoje dalyje pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad teismas, motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra teismo išvados, kokius ieškinio reikalavimus teismas atmetė. Be to, skundžiamame teismo sprendime apskritai nėra teismo išvados tenkinti ar atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 15,12 Lt palūkanų, apskaičiuotų dėl atsakovės termino įvykdyti prievolę pažeidimo už laikotarpį nuo 2012-04-04 iki 2012-10-26. Nurodė, kad tokiu būdu teismas nepasisakė dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pažymėjo, kad teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų vieningumo (vientisumo) reikalavimų. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo bei tyrimo tvarką, nes į bylą pateiktus įrodymus vertino neobjektyviai ir šališkai – atsakovės melagingiems atsikirtimams be jokios pateisinamos priežasties suteikė didesnę įrodomąją galią, o ieškovės argumentų ir pateiktų įrodymų netyrė ir nevertino bei sprendime nenurodė, kodėl teismas juos atmetė. To pasėkoje ginčas buvo netinkamai kvalifikuotas, neatskleista bylos esmė ir neteisingai išspręsta byla. Pažymėjo, kad teismas pripažinęs ieškovės teisę gauti reikalavimo patenkinimą dėl nuostolių už komunalinius patarnavimus priteisimo, suklydo vertindamas rašytinius įrodymus dėl šio reikalavimo apimties, todėl nepagrįstai nepriteisė skolos dalies 99,69 Lt, be to, nepagrįstai nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo priteisti 15,12 Lt palūkanų pagrįstumo. Pažymėjo, kad ieškinio pateikimo dienai atsakovės įsiskolinimas pagal atliktus mokėjimus už buto komunalinius mokesčius sudarė 538,36 Lt, tačiau pati atsakovė pripažino didesnę 603 Lt sumą. Apeliantė nesutinka, kad turtinės žalos patyrimas yra nepagrįstas ir neįrodytas, nes pagal CPK šalis, kurios pateiktus faktus priešinga šalis pripažino, atleidžiama nuo pareigos juos įrodyti. Pažymėjo, kad atsakovė pripažino, jog vonios čiaupas buvo sugedęs, be to pati atsakovė nurodė, jog nėra grąžinusi buto raktų, todėl ieškovė buvo priversta imtis priemonių buvot lauko durų spynai pakeisti. Kitų faktų, kaip sofos pervežimas, virdulio perdavimas ir negrąžinimas, sudaužyti indai bei nesutaisyta indaujos spintelė, atsakovė taip pat nepaneigė ir neginčijo, todėl šios aplinkybės laikytinos įrodytomis. Apeliantė pažymėjo, kad teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Nurodė, kad byloje yra visa eilė įrodymų, kurie patvirtina atsakovės priešingus teisei tyčinius veiksmus/neteisėtą elgesį. Be to, apeliantė prašė priimti naujus įrodymus, kurie nurodo sveikatos sutikimo priežastis ir sutrikimų pobūdį. Ieškovė taip pat nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodė, kad ji reiškė tris savarankiškus reikalavimus – dėl nuostolių ir palūkanų, dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo, iš kurių formaliai teismas vieną patenkino, o du atmetė. Todėl ieškovė turi teisę į 1/3 dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ne 13 proc., kaip nurodė teismas.
Tretysis asmuo D. K. pateikė atsileipimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį tenkinti pilnai. Nurodė, kad teismas neteisingai išsprendė ginčą, netinkamai taikė įstatymo nuostatas, k pasėkoje nepagrįstai netenkino visų ieškovės reikalavimų, neteisingai vertino įrodymus bei šalių paaiškinimus, neįvertino akivaizdžių prieštaravimų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas pilnai.
Atsiliepimas
Atsakovė ir tretieji asmenys (Ž. R., M. K., M. K.) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad LAT apžvalgoje pasisakė, jog visiškai ar iš dalies tenkinus ieškinį, išvardijami asmenys, kurių naudai ir prieš kuriuos tenkinamas ieškinys, nurodant jų procesinę padėtį, fizinių asmenų vardą ir pavardę, bei išdėstomas patenkinto ieškinio reikalavimo turinys. Pažymėjo, kad įstatymas nenumato teismui pareigos sprendimo rezoliucinėje dalyje išvardyti išnagrinėjus bylą atmestus reikalavimus, nes tai aišku iš paties sprendimo turinio. Nurodė, kad ieškovės paskaičiuotos palūkanos nepagrįstu laikotarpiu bei nepateikta jų paskaičiavimo lentelė. Pažymėjo, kad mokesčiai komunalinių paslaugų teikėjui turi būti sumokami iki paskutinės sekančio mėnesi kalendorinės dienos, o ieškovė skaičiuodama palūkanas nuo 2012-04-04 už kovo mėnesį suteiktas komunalines paslaugas, elgiasi nesąžiningai ir pažeisdama sutarčių vykdymo principus. Be to, ieškovė iš pradžių nepagrįstai reikalavo 630 Lt, nedetalizuodama jos sudarymo fakto ir dydžio, o dėl 538,36 Lt dydžio susidariusį įsiskolinimą už komunalines paslaugas sužinojo tik, kai ieškovė pateikė 2012-09 mėn. pranešimą-įspėjimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė pasielgė piktybiškai ir neįspėjo apie privalomą atsakovės ir kitų nuomininkų buto atlaisvinimą, o tiesiog išvarė nuomininkus iš buto. Nurodė, kad žodžiu sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta be pagrindo ir nesilaikant įstatyme numatyto įspėjimo termino dėl ieškovės kaltės, nes ji neturėjo realaus ir teisėto pagrindo nutraukti susitarimą. Pažymėjo, kad reikalavimo dydis buvo pagrįstai nustatytas tik pareiškus ieškinį teisme, todėl ieškovės reikalaujamos palūkanos už sumokėtą komunalinių mokesčių sumą nėra priteistinos. Teismas pagrįstai priteisė tik procesines palūkanas, todėl šioje byloje nėra absoliutaus pagrindo naikinti teismo sprendimą. Mano, kad priteista 438,73 Lt suma buvo teisingai paskaičiuota už 2012 m. kovo – 2012 m. balandžio 4 d. laikotarpį suteiktas komunalines paslaugas, o apeliantė nenurodė, kokiu būdu, pasak jos, buvo padaryta teismo klaida vertinant rašytinius įrodymus, perskaičiuojant atsakovei tenkančią mokesčių dalį. Pažymėjo, kad atsakovė ir tretieji asmenys niekada nepripažino ieškinyje bei teismo posėdžių metu ieškovės pateiktų neva faktų, kad išvardinti daiktai – vonios čiaupas, virdulys, indauja ir indai – buvo sugadinti po nuomininkų įsikraustymo į patalpas. Be to, pati ieškovė nesirūpino perduodamų patalpų tinkamumo naudoti pagal paskirtį sąlygomis, o atsiradus santechnikos įrenginio gedimui dėl jo senumo, nesprendė šio klausimo, atmetė galimybę padengti remonto išlaidas nuompinigių sąskaita ir paprasčiausiai išvarė nuomininkus iš buto. Pažymėjo, kad jokių įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovės išvardintų daiktų buvimo nuomojame bute faktą, jų tikrą vertę ir žalos atsiradimo priežastis bei laiką, byloje pateikta nebuvo. Mano, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą, kadangi ji neįrodė nei neteisėtų veiksmų, nei padarinių – sveikatos sutrikdymo, nei priežastinio ryšio tarp jų. Pažymėjo, kad apeliantės prašymas priimti naujus dokumentus yra nepagrįstas, nes jos pateikti dokumentai yra tik bendro pobūdžio informacija rasta internete, niekaip nesiejama su konkrečiais tariamai atsiradusiais sveikatos negalavimais ir tai nelaikytina įrodymais CPK normų prasme. Mano, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas teisingai. Atsakovė ir tretieji asmenys taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovės apeliacinio skundo ribose.
Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendime padarytos išvados yra neteisingos, neatitinkančios byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus, nustatė reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 99,63 Lt komunalinių mokesčių, 15,12 Lt palūkanų, 781,64 Lt nuostolių ir 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė nurodė, kad pagal atliktus mokėjimus už buto komunalinius mokesčius sudarė 538,36 Lt, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė skolos dalies 99,69 Lt. Taip pat teismas nepagrįstai visiškai nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo priteisti 15,12 Lt palūkanų. Apeliantė pažymėjo, kad teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, o taip pat nepagrįstai nurodė, jog ieškovės patenkintų reikalavimų procentas sudaro 13 proc. Apeliantė mano, kad teismas tenkino 1/3 jos ieškinio reikalavimų, todėl ji turi teisę į 1/3 dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas nurodo, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Atsakovė ir tretieji asmenys Ž. R., M. K. ir M. K. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių motyvuotų argumentų dėl būtinumo rengti žodinį bylos nagrinėjimą, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių. Apeliantė yra pateikusi išsamų apeliacinį skundą, kuriame išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai, taip pat atsakovas ir tretieji asmenys yra pateikę atsiliepimus į apeliacinį skundą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėja sprendžia, kad tai, ar tinkamai teismas vertino faktines bylos aplinkybes, ar buvo atskleista bylos esmė ir tinkamai pritaikytos procesinės bei materialinės teisės normos, galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka. Todėl teisėja šiuo atveju neįžvelgia būtinybės nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.
Apeliantė prašė prijungti prie bylos rašytinius įrodymus (išrašus), kuriuose nurodyta ieškovės sveikatos sutrikimo pobūdis ir galimos priežastys. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliantės teigimu, šių rašytinių įrodymų pateikimo poreikis iškilo po to, kai pirmos instancijos teismas pateikė savo išvadas apie jos sveikatos sutrikimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės prie pastarosios skundo pridėtais išrašais, konstatuoja esant pagrindą atsisakyti priimti nurodytus faktinius duomenis, nes, pirma, šie faktiniai duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, antra, šios bylos atveju nėra pagrindo teigti, jog šių faktinių duomenų pateikimo būtinybė iškilo po to, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą ir priėmė skundžiamą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliantės pateikti duomenys yra bendro pobūdžio, rasta internete informacija apie sveikatos negalavimus ir įvairius sutrikimus. Teismo vertinimu, vien tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantei iš dalies nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantės prie pastarosios skundo pridėtų duomenų pateikimo būtinybė CPK 314 straipsnio prasme iškilo vėliau.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus dėl teismo sprendimo turinio trūkumų, kaip pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu, kadangi įstatymas nenumato teismui pareigos sprendimo rezoliucinėje dalyje išvardyti išnagrinėjus bylą atmestus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje išdėstė savo argumentus ir konstatavo, kokie ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, kokie ne. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Konstatuotina, kad vien tik formalių procesinių teisės normų reikalavimų nesilaikymas šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas naikinti ar keisti pirmos instancijos teismo sprendimo.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės pateiktais įrodymais, nustatė, kad atsakovės skola už komunalinius mokesčius už 2012 m. kovo mėn. sudaro 377,25 Lt (36,14 Lt +13,60 Lt +293,60 Lt +33,91 Lt), o už 4 balandžio dienas sudaro 61,48 Lt ((36,67+ 25,61)/30x4 +146,25/11x4), viso skola už komunalinius patarnavimus sudaro 438,73 Lt, kurią ir priteisė ieškovei iš atsakovės. Tačiau apeliantė nesutiko su priteista suma ir mano, kad bendra skola už komunalinius mokesčius sudaro 538,36 Lt, t. y. teismas dar turėtų priteisti iš atsakovės papildomai 99,63 Lt. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės prašymu priteisti didesnę sumą, kadangi apeliantė nepagrindė tokios sumos jokiais rašytiniais įrodymais. Teismui nėra pateikti papildomi kvitai ar mokėjimų nurodymai, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog komunalinių mokesčių išlaidų suma buvo didesnė nei suskaičiuota pirmosios instancijos teismo pagal į bylą pateiktus mokėjimo nurodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo priteisti papildomos 99,62 Lt sumos už komunalinius mokesčius.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentais, jog žodžiu sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta be pagrindo ir nesilaikant įstatyme numatyto įspėjimo termino dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė neturėjo realaus ir teisėto pagrindo nutraukti susitarimą. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimo dydis buvo nustatytas tik pareiškus ieškinį teisme, nes prieš tai reikalauta 630 Lt suma nebuvo pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, todėl apeliantės reikalaujamos palūkanos už sumokėtą komunalinių mokesčių sumą šiuo atveju nėra priteistinos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tik atkreiptinas dėmesys, kad teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas pagrindą CK 6.210 str., nes procesinių palūkanų priteisimą reglamentuoja CK 6.37 str. 2 d.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl jų nebekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimai dėl nuostolių priteisimo (781,64 Lt turtinės žalos) yra nepagrįsti, nes atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalaujami priteisti nuostoliai, neatitinka įstatyme nustatytų žalos, esant deliktinei civilinei atsakomybei, kriterijų, ir dėl to negali būti nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodytų nuostolių civilinės atsakomybės prasme. Taip pat teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų, kaltų veiksmų ir ieškovės nurodytos neturtinės žalos, taip pat neįrodė pačios neturtinės žalos fakto ir dydžio. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir pateikė išsamius argumentus dėl savo padarytų išvadų, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, todėl nekartodamas pirmosios instancijos teismo motyvų ir padarytų išvadų, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių įvertinimu, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių išvadų teisingumo. Byloje nustatytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo sukelti ieškovei nuostolius.
Apleliantė taip pat nesutiko dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmos instancijos teisme. Pastaroji nurodė, kad teismas tenkino vieną jos reikalavimą, o du atmetė, todėl ji turi teisę į 1/3 dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ne 13 proc., kaip nurodė teismas. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad reikalavimai skaičiuojami ne faktiškai suformuluotų prašymų skaičiumi, tačiau išreiškiami pinigine ieškinio suma. CPK 85 str. 2 d. nurodo, jog ieškinio sumą nurodo ieškovas. Ieškovė teikdama teismui ieškinį nurodė ieškinio sumą – 3335,12 Lt. Todėl, patenkinus tik dalį ieškinio, t. y. priteisus tik dalį prašomos sumos, atitinkamai priteisiama ir bylinėjimosi išlaidų dalis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas ir teisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliantės prašymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, o remiantis 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., atsakovės naudai iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti – 1500 Lt (CPK 98 str. 1 d.)..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.