Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-10-28 · Civilinė byla Nr. e2A-1451-896/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
e2A-1451-896/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14366-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas
T. G.
Atsakovas
V. Ū.
Advokatai
Dalia Stakvilevičiūtė, Renas Bradūnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1451-896/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14366-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.11.1; 2.6.11.16
(S)Kauno apygardos teismassprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1534-1107/2021 pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovui V. Ū. dėl nuostolių už parduoto daikto trūkumų pašalinimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 108,27 Eur nuostolių. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. kovo 4 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas iš atsakovo įsigijo automobilį BMW330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nebuvo nurodyti jokie automobilio trūkumai. Automobilis, jį įsigyjant ieškovui, jau buvo registruotas valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Regitra, jam buvo atlikta techninė apžiūra, todėl ieškovui nekilo abejonių dėl jo stovio bei techninės būklės. Įsigyjant automobilį ieškovas jį apžiūrėjo vizualiai, jam buvo suteikta galimybė juo važiuoti, apžiūros metu jokie techninės būklės defektai nustatyti nebuvo, dėl ko nusprendė automobilį įsigyti. Nepraėjus savaitei laiko po sandorio sudarymo dėl žymiai sumažėjusios automobilio galios ieškovas kreipėsi į autoservisą, kur buvo nustatytas turbinos defektas. Defekto šalinimas ieškovui kainavo 350,00 Eur. Turbinos remontas buvo atliktas 2020 m. kovo 12 d., t. y. praėjus 8 dienoms po pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo. Kovo mėnesio pabaigoje automobilio prietaisų skydelyje pradėjo kartais užsidegti signalinės lemputės, informuojančios apie atskirų sistemų gedimus. Lemputės užsidegdavo, vėliau užgesdavo, kas rodė galimus elektros įrangos gedimus. Balandžio mėnesio pabaigoje gedimų signalai (lemputės) užsidegdavo dažnai, dėl ko automobilis prarasdavo trauką, juo važiuoti nebūdavo galimybės, nes variklis užgesdavo, o kiek laiko pastovėjus vėl užsivesdavo. Ieškovas dėl gedimo kreipėsi į autoservisą. Apžiūrėję vizualiai automobilį, serviso darbuotojai informavo, jog automobilyje vairas ir visos valdymo sistemos yra perkeltos iš dešinės pusės į kairę, elektros įrangos problemos, esant modifikuotam automobiliui, yra dažnos. Ieškovas gegužės mėnesio pradžioje kreipėsi į atsakovą, nurodydamas esamus defektus bei tai, jog automobilis yra perdirbtas. Atsakovas jokių pretenzijų nepriėmė. Nepavykus taikiai išspręsti ginčo, ieškovas 2020 m. gegužės 29 d. atliko automobilio diagnostiką autorizuotame BMW servise UAB „Krasta Auto“, buvo nustatyta daug elektros sistemos klaidų, taip pat pateikta pažyma, jog šis automobilis pagamintas su vairu dešinėje pusėje, o šiuo metu modifikuotas į kairę, kas gamintojo nėra numatyta. Po automobilio diagnostikos nesutarus su atsakovu dėl automobilio defektų pašalinimo, ieškovas kreipėsi į UAB „Autoforumas”, kur buvo sudaryta remonto darbų sąmata, patvirtinanti, jog automobilio remonto darbai gali kainuoti 2 621,72 Eur. Diagnostiką atlikę bei remonto sąmatą sudarę meistrai nurodė, jog elektros įranga, tame tarpe elektros laidų pynė, yra pažeista, ji dėl modifikavimo darbų yra perdaryta, prijungiant kitus, pašalinius laidus, tai padaryta nekokybiškai, tinkamai neizoliuojant sujungimo vietų, todėl elektros laidams kontaktuojant su korpusu, kitais laidais, vyksta trumpi jungimai, dėl ko bet kuriuo momentu, bet kuri sistema gali nustoti veikti. Šalinant gedimus reikia pakeisti pačią elektros laidų pynę. Informacija apie remonto kaštus su raginimu spręsti ginčą taikiai buvo nusiųsta atsakovui, tačiau į raginimą jis nereagavo. Ieškovas kaip savo teisių gynimo būdą pasirinko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atvejį, t. y. kad pardavėjas atlygintų išlaidas, susijusias su automobilio trūkumų šalinimu, kurie jau atlikti – 350,00 Eur už turbinos remonto darbus, 86,55 Eur už pirminę automobilio apžiūrą bei diagnostiką UAB „Krasta Auto“, 50,00 Eur už automobilio remonto sąmatos sudarymą UAB „Autoforumas“ bei 2 621,72 Eur už elektros įrangos remontą, kuriuos ieškovas sumokės tuo metu, kai automobilis bus suremontuotas. Iki šiol automobilio elektros įrangos neremontavo dėl piniginių lėšų stokos.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2020 m. kovo 4 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovas ieškovui pardavė 2005 m. gamybos metų automobilį BMW 330 už sutartyje numatytą kainą – 2 600 Eur. Atsakovas automobilio pats neeksploatavo, savo vardu neregistravo ir jį valdė mėnesį nuo įsigijimo iš pirminio pardavėjo dienos. Automobilio valdymo metu atsakovas automobiliu nevažinėjo, jo techninės būklės nevertino, o tiek kiek automobilis buvo naudotas, jo kokybė atitiko visus tokio nusidėvėjimo automobilio kokybei keliamus reikalavimus. Mano, kad ieškovui pardavė tinkamos kokybės daiktą. Ieškovas ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti žalą, tačiau neįrodė atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų viseto. Ieškovas neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastiniu ryšiu susijusių su ieškovo tariamai patirta žala. Ieškovas, kaip atsakovo neteisėtus veiksmus, nurodo neva netinkamos kokybės daikto perdavimą. Atsakovas atliko visas pardavėjui keliamas pareigas, o ieškovas galėjo žinoti apie faktą, kad daiktui reikės papildomų investicijų, kadangi buvo atvykęs įvertinti automobilio techninės būklės, automobilį apžiūrėjo, tiek vizualiai, tiek iš techninės pusės, jokių pretenzijų dėl automobilio stovio ar kainos ieškovas atsakovui nereiškė. Ieškovas atsakovo buvo žodžiu informuotas, kad automobilis yra sąlyginai senas (15 metų), su didele rida ir kad atsakovas nėra atlikęs jokių automobilio techninių patikrinimų ar defektų, apie kuriuos turėtų informuoti ieškovą, nustatymo. Šalys, prieš sudarydamos sutartį, žodžiu apsitarė, kad iš turbinos skleidžiamo garso galima nustatyti, kad yra galimas turbinos gedimas. Atsakovas suteikė ieškovui pakankamai informacijos, kad ieškovas įsivertintų ar automobilio stovis ir galimi (bet atsakovui nežinomi) defektai jį tenkina. Automobilio rinkos kaina yra apie 5 000 Eur, tačiau automobilis parduotas už 2 600 Eur sumą, kas sąlygoja, jog automobilio stovis buvo ne itin geros būklės, ir nors atsakovas nežinojo apie konkrečius defektus, bet žinodamas, kad tokių metų automobilis gali turėti eilę defektų, sumažino daikto kainą. Nėra jokių įrodymų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ar žinojo apie automobilio trūkumus ir pardavė automobilį, kuris buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo T. G. atsakovui V. Ū. 1 427,80 Eur advokato pagalbos išlaidas, priteisė iš ieškovo T. G. valstybei 7,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 4 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas nusipirko, o atsakovas pardavė automobilį BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta automobilio kaina – 2 600,00 Eur. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje jokie automobilio įvykiai ar trūkumai nebuvo nurodyti, automobilio rida 107100 km. Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) patvirtina, jog 2016 m. birželio 21 d. buvo atlikta automobilio BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra, nustatyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. UAB „Krasta Auto Kaunas“ 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra bei pažyma apie patikrinimo rezultatus patvirtina, jog ieškovas 2020 m. gegužės 29 d. kreipėsi į BMW atstovą Lietuvoje – UAB „Krasta Auto Kaunas“ dėl automobilio patikrinimo diagnostine aparatūra. Patikrinus automobilį nustatyta, kad automobilis fiksuoja daugybę elektros sistemos klaidų, yra pagamintas su vairu dešinėje pusėje, šiuo metu automobilis yra modifikuotas perkėlus vairą į kairę pusę, tokių modifikacijų gamintojas nėra numatęs. Už automobilio patikrinimą ieškovui pateikta sąskaita faktūra 86,55 Eur sumai, kurią ieškovas apmokėjo 2020 m. gegužės 29 d. Turbokompresoriaus keitimo išlaidoms pagrįsti ieškovas byloje pateikė UAB „Turboservisas“ 2020 m. kovo 12 d. išduotą Garantinį taloną Nr. 12-06. Elektros sistemos remonto išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė UAB „Autoforumas“ 2020 m. liepos 30 d. sudarytą remonto sąmatą, kurioje nurodoma remonto ir detalių suma – 2 621,72 Eur, bei už remonto sąmatos sudarymą ieškovui pateiktą 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą 50,00 Eur sumai, šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Ieškovo atstovas advokatas Renas Bradūnas 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakovui surašė pranešimą „Dėl defektų transporto priemonėje“, kurioje nurodė galimas automobilio remonto išlaidas – 2 621,72 Eur už elektros sistemos gedimą, pasiūlė susisiekti dėl taikaus ginčo sprendimo būdo. 2020 m. sausio 18 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis sudaryta tarp pardavėjo M. S. ir pirkėjo V. Ū. (atsakovo) patvirtina, jog atsakovas automobilį įsigijo iš buvusio jo savininko už tą pačią sumą – 2 600,00 Eur, pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog automobilis yra be trūkumų, jo rida 106700 km.

5. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo nurodyti automobilio defektai – turbinos gedimas ir elektros sistemos gedimai buvo pirkimo–pardavimo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymo metu. Iš paties ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog automobilį jis apžiūrėjo ir patikrino prieš perkant porą kartų. Atsakovas taip pat patvirtino, jog prieš įsigyjant automobilį ieškovas ir jo siųsti asmenys labai išsamiai tikrino automobilį. Ieškovas nurodė, jog jokių automobilio defektų jis nepastebėjo. Atsakovas nurodė, kad apie galimą turbinos gedimą informavo ieškovą prieš pasirašant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Teismo išreikalauti duomenys iš VĮ „Regitra“ patvirtina, jog atsakovas automobiliu naudojosi pakankamai trumpą laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. kovo 5 d., todėl teismas laikė pagrįstu atsakovo paaiškinimą, jog apie jokius automobilio defektus jis nežinojo, jokių investicijų į automobilio tikrinimą ar tam tikrų dalių keitimą nedarė, atsižvelgiant į priimtą sprendimą automobilį parduoti.

Šalies argumentai

6. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog automobilio defektai buvo jau automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, kadangi automobilio vairas buvo pakeistas iš dešinės pusės į kairę, automobilis buvo nekokybiškai modifikuotas. Tokioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas pateikė pažymą iš UAB „Krasta Auto Kaunas“. Teismas, susipažinęs su pateikta pažyma, padarė išvadą, jog tokio pobūdžio įrodymas nėra pakankamas daryti išvadą apie automobilio modifikacijos pakeitimus, pažymoje nėra detalizuota automobilio kompiuterinės diagnostikos ataskaita, nepateikti oficialūs duomenys iš gamintojo informacinių sistemų apie automobilio modifikaciją jo pagaminimo metu pagal automobilio identifikacinį numerį. Teismo išreikalautuose duomenyse iš VĮ „Regitra“ apie visus įvykius, susijusius su automobilio registracija Lietuvos Respublikoje, automobilio modifikacijos pakeitimo registracija nebuvo fiksuota. Teismas bylos nagrinėjimo metu šalims siūlė byloje atlikti automobilio techninę ekspertizę jo gedimų priežastims ir laikui nustatyti, tačiau dalyvaujantys byloje asmenys nurodė, jog nepageidauja atlikti ekspertizės, manė, jog ji yra netikslinga.

Žemesnės instancijos teismas

7. Atsižvelgęs į byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, jog pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu naudotas automobilis, atsižvelgiant į jo amžių (15 metų), naudojimo intensyvumą, ridą (107100 km), atitiko įprastus reikalavimus, keliamus naudotam automobiliui, paslėptų defektų neturėjo.

8. Teismas, vertindamas tai, ar automobilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį jo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir tam tikrą laiką po to, atkreipė dėmesį, kad pats ieškovas nesuformulavo vieningos pozicijos dėl automobilio gedimų išryškėjimų – procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad, nepraėjus savaitei nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jis kreipėsi į autoservisą dėl automobilio techninės galios sumažėjimo, ir šio defekto taisymas ieškovui kainavo 350,00 Eur. Dublike ieškovas nurodė, jog nusprendė nesikreipti į atsakovą dėl nurodyto automobilio defekto šalinimo išlaidų atlyginimo. Rašytinių įrodymų apie tai, į kokį autoservisą ir kada ieškovas kreipėsi dėl jo nurodyto defekto pašalinimo bei kiek ir kada sumokėjo už nurodyto defekto šalinimą, ieškovas teismui nepateikė. Pateiktas rašytinis įrodymas - UAB „Turboservisas“ 2020 m. kovo 12 d. išduotas Garantinis talonas Nr. 12-06 nelaikytinas pakankamu įrodymu apie nurodytą ginčo automobilio gedimą ir išlaidas, patirtas tokio gedimo šalinimui, kadangi pateiktame garantiniame talone nėra nurodyta jokių duomenų, kad ieškovo įsigytas automobilis buvo taisytas ir defektas šalinamas ir kada buvo atliktas remontas. Pateiktas garantinis talonas patvirtina tik aplinkybę, jog ieškovas įsigijo prekę – turbokompresorių, tačiau nei kur, nei į kokį automobilį ši prekė buvo montuojama, garantiniame talone nėra nurodyta. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog iš karto po įsigijimo sugedo automobilio turbina ir ieškovas patyrė automobilio turbokompresoriaus remonto išlaidas – 350,00 Eur.

Šalies argumentai

9. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2020 m. kovo mėnesio pabaigoje automobilyje pradėjo užsidegti signalinės lemputės. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad automobilio signalinės lemputės pradėjo užsidegti po savaitės nuo jo pirkimo. Pateikta UAB „Krasta Auto Kaunas“ pažyma patvirtina, jog dėl automobilio elektros sistemos ir kitos diagnostikos ieškovas kreipėsi į autoservisą 2020 m. gegužės 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 2,5 mėnesio nuo automobilio įsigijimo. Atsižvelgęs į šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas padarė išvadą, jog tikslių elektros sistemos gedimų priežasčių ir aplinkybių, kada šie gedimai atsirado, nėra galimybės nustatyti dalyvaujantiems byloje asmenims nepageidaujant byloje atlikti automobilio techninės ekspertizės. Bylos nagrinėjimo metu šalims atsisakius skirti automobilio ekspertizę, teismas vertino tik į bylą pateiktus šalių įrodymus bei jų paaiškinimus.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nesant tikslių duomenų apie automobilio gedimų priežastis, jų atsiradimo laiką, teismas padarė išvadą, jog vis gi atsižvelgiant į automobilio amžių (15 metų) bei jo naudojimo intensyvumą, ginčo automobilio elektros sistemos gedimai galėjo atsirasti kaip natūrali automobilio nusidėvėjimo pasekmė, kurios tikimybė yra savaime suprantama ir turėjo būti žinoma bet kuriam vidutiniam pirkėjui, siekiančiam įsigyti 15 metų naudotą automobilį.

11. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas taip pat nepagrindė turėtų išlaidų daikto trūkumams pašalinti. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog ieškovas savo lėšomis pašalino automobilio defektus. Teismas nurodė, kad pateikti dokumentai UAB „Turboservisas“ 2020 m. kovo 12 d. išduotas Garantinis talonas Nr. 12-06, UAB „Autoforumas“ 2020 m. liepos 30 d. sudaryta remonto sąmata, nėra pakankami įrodymai, daryti išvadą, jog ieškovas yra sumokėjęs už automobilio remontą. Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jis automobilio elektros sistemos remonto iki šiol neatliko dėl lėšų stokos. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, jog ieškovas nėra sumokėjęs automobilio remonto išlaidų, teismas padarė išvadą, jog ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą – reikalauti, kad atsakovas atlygintų ieškovo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, kuomet pats ieškovas iki šiol išlaidų daikto trūkumams ištaisyti nepatyrė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas T. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantas prašo prijungti defektinį aktą, pateiktą UAB „Autoforumas“. Šį įrodymą apeliantas teikia šiuo metu dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai ignoruodamas jau byloje esančius rašytinius įrodymus, atmetė ieškinį, nurodydamas, jog nėra pateikta duomenų dėl to, kokia yra automobilio defektų kilmė, jų susidarymo priežastis bei ar šie defektai buvo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu. Teikti tokio pobūdžio duomenis apeliantas galėjo ir pirmosios instancijos teismui, tačiau buvo visiškai įsitikinęs, jog jau pateikti įrodymai visiškai įrodys ieškinio pagrįstumą. Todėl, esant tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, apeliantas kreipėsi į UAB „Autoforumas“, kur jo prašymu buvo atliktas automobilio defektavimas, nustatytos esminės ginčo aplinkybės.

12.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 177–178 straipsniuose ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo, ko pasėkoje buvo netinkamai ir neteisingai nustatytos ginčo baigčiai reikšmingos aplinkybės dėl apelianto išdėstytos pozicijos bei ieškinyje keliamų reikalavimų. Ieškovo byloje pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių neginčytinai darytina išvada, jog esminiai defektai, kurie rodo, jog įgytu automobiliu apeliantas negali naudotis, yra ne ilgalaikio naudojimosi juo pasekmė, automobilio amžius, o būtent atlikti pakeitimai, kurie, kaip ir nurodoma dokumentuose, nėra numatyti gamintojo BMW. O būtent UAB „Krasta Auto Kaunas“, kuri yra BMW atstovas Lietuvoje, pažymoje, išduotoje 2020 m. gegužės 29 d. Nr. KAS-S20-28, yra nurodyta, jog atlikus automobilio BMW 330d, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), diagnostiką, klaidų nuskaitymą, buvo nustatyta daugybė elektros sistemos klaidų. Automobilis pagamintas su vairu dešinėje pusėje, o šiuo metu modifikuotas ir vairas yra kairėje pusėje. Tokių modifikacijų gamintojas nėra numatęs. Automobilis yra indentifikuojamas pagal jo VIN kodą, kuris yra nurodytas UAB „Krasta Auto Kaunas“ pažymoje, ir kuris, skirtingai nei valstybinis registracijos numeris, nėra keičiamas ir išlieka toks pats visą automobilio naudojimosi laikotarpį, yra nurodytas visuose dokumentuose, kuriuose yra kalbama apie atsakovo parduotą, o apelianto įgytą automobilį. O būtent Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, UAB „Krasta Auto Kaunas“ pažymoje, PVM sąskaitoje faktūroje, išrašytoje UAB „Krasta Auto Kaunas“, UAB „Autoforumas“ remonto sąmatoje, taip pat ir automobilio registracijos liudijime.

12.3. Apeliantas kreipėsi papildomai į UAB „Autoforumas“, kad būtų atliktas automobilio tyrimas bei pateiktas defektinis aktas, kuriame būtų fiksuojami tiek patys defektai, tiek jų kilmės priežastis, tiek ir susidarymo laikotarpis. Iš pateikto UAB „Autoforumas“ defektinio akto matosi, jog, kaip nustatyta ir UAB „Krasta Auto Kaunas“, automobilis pagamintas su vairu dešinėje pusėje, o apžiūros metu konstatuota, kad jis yra modifikuotas, vairą bei valdymo sistemas perkeliant į kairiąją pusę. Tokia modifikacija nėra numatyta gamintojo. Atlikus automobilio kompiuterinę diagnostiką, daugelyje automobilio sistemų rasta užfiksuotų klaidų, kurių priežasčių išaiškinimui buvo dalinai išardytas variklio skyrius, nuimti variklio skyriaus laidų pynių apsauginiai šarvai. Apžiūros metu nustatyti elektros laidų pynės pažeidimai, atsiradę perkeliant automobilio valdymo sistemą, t. y. įrenginius iš dešinės automobilio pusės į kairę. Elektros įrangos perkėlimo iš dešinės pusės į kairę metu pynė buvo ardoma, buvo atlikti laidų sujungimai. Atliekant vairo perkėlimo iš dešinės pusės į kairę procedūrą, nesilaikyta elektros įrangos remontui keliamų reikalavimų, nes laidų sujungimai yra atlikti nenaudojant jungčių, užtikrinančių jų saugumą bei izoliaciją nuo drėgmės, laidų gijos ne sulituotos tarpusavyje, o tik susuktos. Tokie elektros laidų jungimai nėra galimi, kadangi neužtikrina ilgalaikio naudojimo bei saugumo reikalavimų. Patys laidai nėra tinkamai įtvirtinti prie korpuso, suspausti tarp automobilio kėbulo ir stabdžių vamzdelių. Dėl to kyla rizika dėl elektros laidų izoliacijos pažeidimo ir elektros laidų kontakto su automobilio kėbulu, kitomis detalėmis. Defektiniame akte pažymėta, kad elektros įrangos gedimai yra greičiausiai susiję būtent su nekokybiškai atliktais darbais, nenaudojant tam skirtų detalių, kadangi dėl ilgalaikio naudojimosi automobiliu laikas nuo laiko gali pasireikšti tam tikri gedimai, tačiau tai būna atskirų mazgų gedimai. Tuo tarpu apelianto apžiūrai pateiktame automobilyje stebimos daugybinės elektros įrangos klaidos, tačiau tai yra susiję ne su atskirų įrengimų gedimais dėl ilgalaikio automobilio naudojimo, o su atliktais nekokybiškai bei nekvalifikuotai bei gamintojo nenumatytais modifikavimo darbais, susijusiais su valdymo vietos pakeitimu. Įvertinus pateiktus įrodymus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą bei niekuo nepagrįstą išvadą, jog pirkimo–pardavimo sandorio metu automobilis buvo techniškai tvarkingas bei jokių defektų neturėjo, o pasireiškę defektai yra ilgalaikio naudojimosi automobiliu pasekmė. Pateikti duomenys patvirtina, jog automobiliui yra atliktos negalimos ir gamintojo nenumatytos modifikacijos, kurios, be kita ko atliktos ir nekokybiškai. O būtent pažeista elektros laidų pynė, laidai netinkamai tarpusavyje sujungti, izoliuoti, kas ilgainiui lėmė išryškėjusius defektus. Ir tik laiko klausimas, kada šių nekokybiškų darbų rezultatas pasireikš, t. y. dėl laidų tarpusavio kontaktų ar kontaktų su korpusu neveiks valdymo sistemos, leidžiančios saugiai bei be kliūčių eksploatuoti automobilį. Tai reiškia, jog defektai buvo ir sandorio sudarymo metu, tik jų pasekmės išryškėjo po keleto savaičių po sandorio sudarymo.

12.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog elektros įrangos gedimai buvo sandorio sudarymo metu. Apeliantas pažymi, jog automobilio defektai pasireiškė ne praėjus 2,5 mėn. nuo jo įgijimo, o daug anksčiau, dėl ko ir buvo kreiptasi pradžioje į elektros įrangą remontuojantį servisą, po to - į atsakovą, siekiant abipusio taikaus sprendimo būdo, o vėliau - į autorizuotą servisą. Tik karantino situacija sutrukdė į servisą kreiptis, patekti anksčiau, nors pats kreipimasis įvyko gegužės mėn. pradžioje, taigi nepraėjus net dviem mėnesiams nuo sandorio sudarymo.

12.5. Teismas, be kita ko, atnaujino įrodymų tyrimą vieną kartą užbaigęs bylos nagrinėjimą, po ko iš VĮ „Regitra“ buvo išreikalauti duomenys apie automobilį. Tačiau iš VĮ „Regitra“ disponuojamos informacijos, kuri buvo pateikiama buvusių transporto priemonių savininkų, nėra duomenų, jog automobilio modifikavimas būtų atliktas teisėtai, pakeitimai suderinti su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis, pateikta išvada, jog tokio pobūdžio pakeitimai yra teisėti ir pats automobilis tinkamas tolimesnei eksploatacijai. Tai reiškia, jog automobilio vairas, o kartu ir valdymo sistemos iš dešinės pusės į kairę buvo perkelta „garažiukų meistrų“, neturint tam tinkamos kvalifikacijos, neatlikus automobilio patikros po tokio pobūdžio pakeitimų, kas lėmė tuoj po pirkimo–pardavimo sandorio išryškėjusius gedimus.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. Ū., atstovaujamas advokatės Dalios Stakvilevičiūtės, atsiliepimu į ieškovo T. G. apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Ieškovas apeliaciniu skundu, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės ginčija ne konkrečias pirmosios instancijos teismo išvadas ar tariamus proceso nuostatų pažeidimus, o teikdamas absoliučiai naujus įrodymus iš esmės siekia naujo bylos nagrinėjimo.

13.2. Ieškovas ieškiniu pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisių gynimo būdą, t. y. jog pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygina pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Tačiau ieškovui nepatyrus reikalaujamų išlaidų, šis būdas laikytinas ne tik neproporcingu, bet ir neįrodytu, nes jis nėra susietas su būsimais nuostoliais, o tik jau patirtomis išlaidomis trūkumams pašalinti.

13.3. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų pagrindu teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškoves neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, nes tikslių elektros sistemos gedimų priežasčių ir aplinkybių kada šie gedimai atsirado nėra galimybės nustatyti. Ieškovo pateikta UAB „Krasta Auto Kaunas“ pažyma patvirtina, jog dėl automobilio elektros sistemos ir kitos diagnostikos ieškovas kreipėsi į autoservisą 2020 m. gegužės 29 d., (praėjus daugiau nei 2,5 mėnesio nuo automobilio įsigijimo), patikrinimo metu esą nustatyta kažkokios elektros sistemos klaidos, bet jos ne tik nėra identifikuotos, bet ir nepatvirtina, kad automobilio negalima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Juk dėl langų skysčio trūkumo taip pat užsidega įspėjamasis ženklas (elektros sistemos signalas), tačiau tai dar nereiškia elektros sistemos gedimo. Atitinkamai, tik tikslus tariamų elektros sistemos gedimų identifikavimas leidžia tinkamai įvertinti ne tik ar gedimai iš tiesų egzistuoja, tačiau kartu leidžia nustatyti ar šie tariami gedimai iš tiesų trukdo daiktą naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Ieškovas taip pat pateikė UAB „Autoforumas“ 2020 m. liepos 30 d. sudarytą remonto sąmatą, tačiau ji niekaip nėra susijusi su UAB „Krasta Auto Kaunas“ neva nustatytais defektais, nekonstatuoja jokių kitų automobilio defektų ir nedetalizuoja, kodėl viena ar kita automobilio detalė privalo būti pakeista. Atitinkamai, šis įrodymas patvirtina tik tai, kiek kainuotų pakeisti elektros laidų pynę, tačiau nėra paaiškinama ir (ar) detalizuojama, kaip ši sąmata susijusi su ginčo automobiliu bei ieškovo reikalavimu. Ieškovas nurodo, kad tariami gedimai kilo dėl vairo pozicijos modifikavimo, tačiau nei vienas su ieškiniu pateiktas įrodymas nepatvirtina, kad automobiliui neva atlikta vairo modifikacija yra kaip nors susijusi su tariamais elektros sistemos gedimais. Nors ieškovas įrodinėja, kad gedimai kilo dėl vairo modifikavimo, tačiau pateikti įrodymai konstatuoja tik faktą, kad vairo pozicija galimai pakeista, bet nėra nurodoma, kad darbai atlikti netinkamai, ar kad jie kažkaip susiję su elektros laidų pyne.

13.4. Atsakovas nesutinka su naujų įrodymų prijungimu, nes naujai pateikiami įrodymai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ieškovas pripažino, kad nors galėjo teikiamus įrodymus į bylą pateikti dar iki sprendimo priėmimo, tačiau savo nuožiūra šių duomenų neteikė, nelaikė jų svarbiais, nes byloje esą ir taip pakako pateiktų įrodymų. Automobilis po jo perdavimo buvo sėkmingai eksploatuojamas tam tikrą laiką (2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu tai patvirtino ir ieškovas), iš paties defektinio akto matoma, kad automobilis nuo jo įsigijimo nuvažiavo daugiau nei 6 tūkst. km. Atitinkamai, šiai dienai atlikti automobilio apžiūros darbai ne tik nėra susiję su automobilio kokybe jo perdavimo metu, bet ir galėjo atsirasti dėl netinkamos automobilio eksploatacijos ir pan. Naujai teikiami įrodymai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl nepriimtini šioje byloje.

13.5. Ieškovas, reikalaudamas tariamai patirtos žalos atlyginimo, neįrodė egzistuojant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visetui. Tai yra, ieškovas neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastiniu ryšiu susijusių su ieškovo tariamai patirta žalą. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų viseto neįrodymas sudaro pagrindą ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovas neįrodė, jog atsakovas ieškovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovas atliko visas jam, kaip pardavėjui, keliamas pareigas, o ieškovas galėjo žinoti apie faktą, kad daiktui reikės papildomų investicijų. Atsakovas buvo atvykęs įvertinti automobilio techninės būklės, automobilį apžiūrėjo, jam buvo sudarytos visos galimybės automobilį apžiūrėti tiek vizualiai, tiek iš techninės pusės. Visgi, jokių pretenzijų dėl automobilio stovio ar kainos ieškovas atsakovui nereiškė. Ieškovui buvo žinoma, kad automobilis yra sąlyginai senas (15 metų), su didele rida, ir kad atsakovas nėra atlikęs jokių automobilio techninių patikrinimų ar defektų apie kuriuos turėtų informuoti ieškovą nustatymo. 15 metų automobilis savaime yra nusidėvėjęs 70 %, bei būtent šio automobilio elektros sistema yra ypač silpna ir gendanti. Automobilio rinkos kaina yra apie 5 000 Eur, tačiau automobilis parduotas už 2 600 Eur sumą, kas sąlygoja, jog automobilio stovis buvo ne itin geros būklės ir nors atsakovas nežinojo (ir negalėjo žinoti) apie konkrečius defektus, bet žinodamas, kad tokių metų automobilis gali turėti eilę defektų, sumažino daikto kainą vos ne dvigubai rinkos kainai. Ieškovas, žinodamas apie rinkos sąlygas, galėjo ir turėjo įtarti, kad daiktas gali turėti atitinkamų defektų ir automobilio nusidėvėjimas nulems papildomas investicijas, ir defektų šalinimą. Be to, teismo posėdžio metu pats ieškovas pripažino, kad automobilio kokybė jam nebuvo svarbi, jo tikslas buvo įsigyti automobilį greitai ir pigiai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo nurodyti automobilio defektai – turbinos gedimas ir elektros sistemos gedimai, egzistavo jau pirkimo–pardavimo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymo metu. Iš paties ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog automobilį jis apžiūrėjo ir patikrino prieš perkant, porą kartų. Atsakovas taip pat patvirtino, jog prieš įsigyjant automobilį ieškovas ir jo siųsti asmenys labai išsamiai tikrino automobilį. Ieškovas nurodė, jog jokių automobilio defektų jis nepastebėjo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ar žinojo apie šio automobilio nurodytus trūkumus ir pardavė automobilį, kuris buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį. Taigi, ieškovui neįrodžius neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad žala jau yra patirta (neįrodė žalos realumo). Kadangi ieškovas neįrodė nei atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų fakto, nei savo neva patirtos žalos fakto bei dydžio, konstatuotina, kad neegzistuoja ir kitas atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinas elementas – priežastinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių už parduoto daikto trūkumų pašalinimą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi, ieškovas turi tinkamai vykdyti savo reikalavimų pagrindimo ir įrodinėjimo pareigą nuo pat ieškinio pareiškimo. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

6. Ieškovas T. G. kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – defektinį aktą, PVM sąskaitą-faktūrą, fotonuotraukas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Be to, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktas; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

8. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų įrodymų nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, todėl šiuo atveju vertintina tik tai, ar šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, taip pat atsižvelgiant į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką šalių ginčui išspręsti.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos įrodymus ieškovas turėjo galimybę pateikti ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovas pateiktais įrodymais įrodinėja tas pačias aplinkybes, kurias įrodinėjo ir pirmosios instancijos teisme, tačiau tuo metu šių įrodymų neteikė. Šių įrodymų pateikimo būtinybė neiškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tačiau pateiktas defektinis aktas yra svarbus dokumentas teisingam bylos išnagrinėjimui ir faktiniam aplinkybių nustatymui. Be to, šio dokumento pateikimas su apeliaciniu skundu, į kurį turėjo galimybę atsiliepti, taigi ir susipažinti su naujai pateiktu įrodymu, atsakovas, neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo su apeliaciniu skundu pateikiamus įrodymus priima.

Dėl ginčo esmės

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas T. G. neįrodė ieškinio pagrindo, todėl ieškinį atmetė. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka. Ginčas byloje kilo dėl parduoto daikto trūkumų, pardavėjo atsakomybės už paslėptus naudoto daikto trūkumus ir pirkėjo teisės reikalauti daikto išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimo, byloje esančių įrodymų vertinimo.

11. Byloje nustatyta, kad pagal VĮ „Regitra“ duomenis automobilis BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą registruotas 2005 m. gruodžio 8 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) patvirtina, jog 2016 m. birželio 21 d. buvo atlikta automobilio BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra, nustatyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Lietuvoje pirmą kartą registruotas 2019 m. birželio 22 d. UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko vardu. 2019 m. rugsėjo 6 d. įregistruotas nuosavybės teisės perdavimas, o 2019 m. rugsėjo 10 d. automobilis užregistruotas E. Ž. vardu. 2019 m. gruodžio 10 d. įregistruotas nuosavybės teisės perdavimas, o 2019 m. gruodžio 19 d. automobilis užregistruotas M. S. vardu. 2020 m. sausio 31 d. užregistruotas nuosavybės teisės perdavimas. 2020 m. kovo 4 d. tarp ieškovo T. G. ir atsakovo V. Ū. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas nusipirko, o atsakovas pardavė automobilį BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta automobilio kaina – 2 600 Eur. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje jokie automobilio įvykiai ar trūkumai nebuvo nurodyti, automobilio rida 107100 km. T. G. automobilį savo vardu įregistravo 2020 m. kovo 5 d. Lietuvoje jokie automobilio modifikacijos pakeitimai nebuvo registruoti. UAB „Krasta Auto Kaunas“ 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra bei pažyma apie patikrinimo rezultatus patvirtina, jog ieškovas 2020 m. gegužės 29 d. kreipėsi į BMW atstovą Lietuvoje – UAB „Krasta Auto Kaunas“ dėl automobilio patikrinimo diagnostine aparatūra. Patikrinus automobilį nustatyta, kad automobilis fiksuoja daugybę elektros sistemos klaidų, yra pagamintas su vairu dešinėje pusėje, šiuo metu automobilis yra modifikuotas perkėlus vairą į kairę pusę, tokių modifikacijų gamintojas nėra numatęs. Už automobilio patikrinimą ieškovui pateikta sąskaita faktūra 86,55 Eur sumai, kurią ieškovas apmokėjo 2020 m. gegužės 29 d. Turbokompresoriaus keitimo išlaidoms pagrįsti ieškovas byloje pateikė UAB „Turboservisas“ 2020 m. kovo 12 d. išduotą Garantinį taloną Nr. 12-06. Elektros sistemos remonto išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė UAB „Autoforumas“ 2020 m. liepos 30 d. sudarytą remonto sąmatą, kurioje nurodoma remonto ir detalių suma – 2 621,72 Eur, bei už remonto sąmatos sudarymą ieškovui pateiktą 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą 50,00 Eur sumai, šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Iš pateikto UAB „Autoforumas“ defektinio akto matosi, jog automobilis pagamintas su vairu dešinėje pusėje, o apžiūros metu konstatuota, kad jis yra modifikuotas, vairą bei valdymo sistemas perkeliant į kairiąją pusę. Tokia modifikacija nėra numatyta gamintojo. Atlikus automobilio kompiuterinę diagnostiką, daugelyje automobilio sistemų rasta užfiksuotų klaidų, kurių priežasčių išaiškinimui buvo dalinai išardytas variklio skyrius, nuimti variklio skyriaus laidų pynių apsauginiai šarvai. Apžiūros metu nustatyti elektros laidų pynės pažeidimai, atsiradę perkeliant automobilio valdymo sistemą, t. y. įrenginius iš dešinės automobilio pusės į kairę. Elektros įrangos perkėlimo iš dešinės pusės į kairę metu pynė buvo ardoma, buvo atlikti laidų sujungimai. Atliekant vairo perkėlimo iš dešinės pusės į kairę procedūrą, nesilaikyta elektros įrangos remontui keliamų reikalavimų, nes laidų sujungimai yra atlikti nenaudojant jungčių, užtikrinančių jų saugumą bei izoliaciją nuo drėgmės, laidų gijos ne sulituotos tarpusavyje, o tik susuktos. Tokie elektros laidų jungimai nėra galimi, kadangi neužtikrina ilgalaikio naudojimo bei saugumo reikalavimų. Patys laidai nėra tinkamai įtvirtinti prie korpuso, suspausti tarp automobilio kėbulo ir stabdžių vamzdelių. Dėl to kyla rizika dėl elektros laidų izoliacijos pažeidimo ir elektros laidų kontakto su automobilio kėbulu, kitomis detalėmis. Defektiniame akte pažymėta, kad elektros įrangos gedimai yra greičiausiai susiję būtent su nekokybiškai atliktais darbais, nenaudojant tam skirtų detalių, kadangi dėl ilgalaikio naudojimosi automobiliu laikas nuo laiko gali pasireikšti tam tikri gedimai, tačiau tai būna atskirų mazgų gedimai.

12. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirkimo–pardavimo sandorio metu automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, o nustatyti defektai nėra ilgalaikio naudojimosi automobiliu pasekmė.

13. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.

14. CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti bendrieji netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo būdai (pakeisti daiktą, sumažinti jo kainą, pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti to išlaidas, grąžinti kainą ir atsisakyti sutarties). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 108,27 Eur būsimų išlaidų paslėptų defektų sukeltų gedimų taisymui. Minėtu teisiniu reglamentavimu pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

15. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodomi įsigytos prekės trūkumai – automobilis, kuris pagamintas su vairu dešinėje pusėje, nekokybiškai modifikuotas į automobilį su vairu kairėje pusėje, ko nenumato gamintojas ir ko pasekoje automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tuo metu, kai yra galiojanti transporto priemonės valstybinė techninė apžiūra, kurią atlikę specialistai nenustatė jokių transporto priemonės gedimų ir konstatavo, kad transporto priemonę galima eksploatuoti. Akivaizdu, kad transporto priemonės valstybinė techninė apžiūra atlikta jau po automobilio modifikavimo, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4, 7 dalimis, Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 9 punktu, transporto priemonės, kurios turi vairą dešinėje pusėje, Lietuvoje neregistruojamos. Taigi, darytina išvada, jog modifikuotą transporto priemonę įvertinę specialistai, kurie Lietuvoje yra atsakingi už trūkumų, neleidžiančių transporto priemonėms dalyvauti viešame eisme, nustatymą, sprendė, kad transporto priemonė tokių trūkumų neturi. Tačiau kartu pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų, t. y. UAB „Krasta Auto Kaunas“ pažymos ir UAB „Autoforumas“ defektinio akto matyti, kad automobilis nekokybiškai modifikuotas į automobilį su vairu kairėje pusėje. Tokio nekokybiško modifikavimo pasekmė – automobilio elektros dalies gedimai.

17. Pažymėtina, kad ieškovas pateikė tiek automobilių serviso, kuris yra tokios markės automobilių atstovo servisas Lietuvoje pažymą bei kito serviso defektinį aktą. Šiuose įrodymuose esanti informacija nuosekli, vieno serviso nustatyti gedimai patvirtinti ir kitame servise, pateiktuose duomenyse nėra prieštaravimų. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad specialiųjų žinių turintys servisų atstovai padarė išvadą, jog transporto priemonės gedimus lėmė jos nekokybiškas modifikavimas. Taip pat įvertintina tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias nustatytas aplinkybes.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina, jog būtent nekokybiškas automobilio modifikavimas lėmė transporto priemonės gedimus. Taigi, ieškovo įsigyto daikto kokybės trūkumai yra lemti ne natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.), o netinkamo modifikavimo.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas).

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visi trys kasacinio teismo įvardijami požymiai:

1) pardavėjas neužtikrino, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Šiuo atveju spręstina, kad automobilio modifikavimas, jo valdymą perkeliant iš dešinės automobilio pusės į kairę, nėra įprastas reikalavimas ir lemia transporto priemonės specifiškumą. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas). Akivaizdu, kad transporto priemonė, kurios valdymas perkeltas iš dešinės jos pusės į kairę, turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai. Todėl tokią informaciją pirkėjui pardavėjas turėjo suteikti. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Taigi, net ir tuo atveju, jei pats atsakovas nežinojo apie tokius parduodamo automobilio trūkumus, jam kyla pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius.

2) parduotas naudotas daiktas nėra galimas naudoti pagal paskirtį ir tokios aplinkybės paaiškėjo per pakankamai trumpą laikotarpį. Jau 2020 m. kovo 12 d. buvo pakeistas turbokompresorius, o 2020 m. gegužės 29 d. ieškovui kreipusis į BMW atstovą Lietuvoje – UAB „Krasta Auto Kaunas“ dėl automobilio patikrinimo diagnostine aparatūra nustatyta, kad automobilis fiksuoja daugybę elektros sistemos klaidų (automobilio elektros dalies trūkumus, lemtus jo modifikavimo, patvirtino ir UAB „Autoforumas“ defektinis aktas).

3) kaip jau minėta, daikto trūkumai atsirado ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.), o netinkamo modifikavimo.

21. Be to, pažymėtina, kad daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

22. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, ir todėl neidentifikavo transporto priemonės trūkumų, kurie laikytini pakankamais taikyti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintam bendrajam netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo būdui - atlyginti netinkamos kokybės daikto trūkumų pašalinimo išlaidas.

23. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3 108,27 Eur nuostolių. Ieškovo nurodomus nuostolius sudaro 350 Eur atlikti turbinos remonto darbai UAB „Turboservisas“, 2 621,72 Eur elektros įrangos remontas, 86,55 Eur už UAB „Krasta Auto“ atliktą pirminę apžiūrą bei diagnostiką, 50 Eur už automobilio remonto sąmatos sudarymą.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė dalies nurodomų nuostolių. Žalą dėl turbinos ieškovas įrodinėja vien tik UAB „Turbosistemos“ pateiktu garantiniu talonu Nr. 12.06. Tačiau nurodytas dokumentas nepatvirtina ir neįrodo, kad ieškovas už turbokompresoriaus remontą sumokėjo 350 Eur.

25. Ieškovo įrodinėjamų nuostolių dalis - 2621,72 Eur už elektros įrangos remontą, vertintina kaip pagrįsta apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad esminiai transporto priemonės trūkumai, lemti netinkamo modifikavimo, yra automobilio elektros dalies būtinas remontas. 86,55 Eur išlaidos už diagnostiką bei 50 Eur išlaidos už automobilio remonto sąmatos sudarymą vertintinos kaip susijusios su automobilio trūkumų nustatymu, t. y. lemtos neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl pagrįstos.

26. Spręsdama dėl priteistinų nuostolių dydžio, teisėjų kolegija įvertina tą aplinkybę, kad transporto priemonę ieškovas įsigijo už 2600 Eur. Jos remonto kaina yra 2621,72 Eur, taigi, didesnė nei paties automobilio pirkimo – pardavimo kaina. Teismui nenustačius, kad automobilis įsigytas už mažesnę nei rinkos kainą, spręstina, kad jo remonto kaina yra didesnė nei paties daikto rinkos kaina.

27. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, būsimos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus. Taigi, šių normų pagrindinis tikslas – atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, atsižvelgiant į protingus bei įmanomus būdus jos dydžiui apskaičiuoti ir įvertinti. Sisteminis CK 6.249 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų teisės normų aiškinimas suteikia nukentėjusiam asmeniui teisę reikalauti su parduoto daikto trūkumu susijusių būsimų išlaidų atlyginimo.

28. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau yra nurodęs, kad aiškinant CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, reikia atsižvelgti į šių teisės normų teleologinį aiškinimą, t. y. kokiam tikslui pasiekti šios teisės normos buvo įtvirtintos Civiliniame kodekse. Šių normų pagrindinis tikslas – atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, atsižvelgiant į protingus bei įmanomus būdus jos dydžiui apskaičiuoti ir įvertinti. Konstatavus žalos faktą, nuostoliai privalo būti atlyginti visais atvejais, jei patirta žala nėra mažareikšmė. Priešingu atveju būtų paneigtas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia tai, jog nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-361-516/2018).

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai, pagrindžiantys jo būsimų nuostolių dydį, pakankami. Atsakovas juos paneigiančių įrodymų, pvz., kad galimas ir pigesnis tokių trūkumų ištaisymas, nepateikė.

30. CK 6.251 straipsnyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Taigi, vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio ad integrum), įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į visišką patirtų nuostolių atlyginimą. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi aptariama teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, tai ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.

31. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, todėl sprendžia, kad net ir esant tokiai situacijai, kai daikto kokybės trūkumų pašalinimas kainuos daugiau nei daikto vertė, nėra pagrindo mažinti priteistinų nuostolių, nes priešingu atveju sąžiningas pirkėjas, įsigijęs netinkamos kokybės daiktą, akivaizdžiai nukentėtų.

32. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisti 2758,27 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 140 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti, o taip pat 1400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovas V. Ū. patyrė 2395,80 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinys patenkintas 89 proc. dalimi (2758,27 Eur nuo 3108,27 Eur), todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 1370,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovo atsakovui priteistinos 263,54 Eur bylinėjimosi išlaidos. Priešpriešinės sumos įskaitytinos ir iš atsakovo ieškovui priteistina 1107,06 Eur.

36. Valstybė šioje byloje turėjo 7,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios (6,43 Eur) ieškinį patenkinus iš dalies, priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš V. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini). 2 758,27 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 27 ct) nuostolius ir 1 107,06 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septynis eurus 6 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,43 Eur (šešis eurus 43 ct) pašto išlaidas valstybei.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėLaima KriaučiūnaitėTomas Romeika