Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausme nuteistajam D. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą bei 6 MGL (780 Lt (225,90 Eur)) bauda, nurodant, kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 11 d. ir buvo atiduotas vykdyti. 2014 m. balandžio 8 d. buvo išduotas Vilniaus rajono apylinkės vykdomasis raštas dėl priverstinio 6 MGL (780 Lt (225,90 Eur)) baudos išieškojimo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 balandžio 24 d. gautas antstolės Daivos Milevičienės teikimas dėl baudos pakeitimo kita bausme D. K., kuriame nurodyta, kad antstolės Daivos Milevičienės kontoroje vykdomas aukščiau nurodytas vykdomasis dokumentas priimtas baudžiamojoje byloje Nr. N1-427-298/2013, dėl D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skolininkas), paskirtos baudos (vykdomosios b. l. 2). 2017 m. liepos 12 d., pradėjus vykdyti vykdomąją bylą, Skolininkui procesiniai dokumentai buvo siunčiami žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomosios b. l. 9). 2018 m. liepos 18 d. buvo nustatyta, kad skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į darbovietę buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo (vykdomosios b. l. 13-17). Šis patvarkymas taip pat buvo siųstas skolininkui, tačiau dokumentai grįžo neįteikti (vykdomosios b. l. 18). Iš darbovietės jokių išskaitų nebuvo gauta. 2023 m. vasario 13 d. Skolininkui jo žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo ir kvietimo atvykti į antstolių kontorą, tačiau skolininkas į kontorą neatvyko, taip pat nesusisiekė telefonu, nepateikė jokios kitos informacijos (vykdomosios b. l. 19). 2023 m. kovo 31 d. per Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą paskelbta Skolininko paiešką (vykdomosios b. l. 20). 2023 m. rugpjūčio 18 d. policijai suradus skolininką jis pateikė paaiškinimą, kad nemokėjo jam paskirtos baudos, kadangi neturėjo pastovaus darbo, baudą pakeisti viešaisiais darbais nesutinka. Nurodė kad baudą padengs per artimiausius du mėnesius ir kad jam žinomi antstolės Daivos Milevičienės kontoros kontaktai (vykdomosios b. l. 24-26). Pažymima, kad nei viena įmoka iš skolininko nebuvo gauta, jis taip pat niekada nesusisiekė su antstolės kontora. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininko atžvilgiu yra pradėta ir šiai dienai vykdomos 11 vykdomųjų bylų. Iš bylos medžiagos matyti, kad daugiau nei akivaizdu, jog skolininkas žino apie pareigą mokėti jam paskirtą baudą, tačiau vengia ją mokėti, nededa jokių pastangų gauti reguliarias pajamas, į kurias būtų galimybė nukreipti išieškojimą, pats savo turima skola (bauda) nesidomi. Teikime taip nurodoma, jog nustatyta, kad Skolininko vardu areštuotino turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Skolininkas gauna pajamas iš individualios veiklos, tačiau banko sąskaitų pajamos nepasiekia, kadangi taikant areštus nenusirašo jokios sumos, t. y. areštuotose bankų sąskaitose piniginių lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas, nėra. Remiantis antstolės surinktais duomenimis ir Skolininko paaiškinimais jis neturi galimybės ir nededa jokių pastangų sumokėti baudą, nesutinka pakeisti ją viešaisiais darbais, todėl yra tikslinga baudą pakeisti kita bausme (b. l. 2).

Antstolio padėjėjas teismo posėdyje teikimą palaikė ir prašė teismo pakeisti baudą kita bausme, kadangi nuteistojo atžvilgiu šiuo metu yra apie 11 vykdomųjų bylų.

Nuteistasis D. K. teismo posėdyje paaiškino, kad norėtų sumokėti baudą, bet kadangi turi daug išieškojimų, eilę metų dirbo šešėlyje ir vengė sumokėti baudą, tuomet sutinka dirbti viešuosius darbus.

Prokurorė teismo posėdyje siūlė teikimą tenkinti ir baudą pakeisti viešųjų darbų bausme, kadangi galimybių išieškoti baudą nėra, o nuteistasis sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais (BPK 352 straipsnio 3 dalis).

BK 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalimi). Taigi išskiriami du atvejai, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra. Nustatyti priežastis, dėl kurių nuosprendis neįvykdomas ir priteista bauda iš nuteistojo neišieškoma, yra antstolio pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-349-449/2017).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes. Antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Taigi antstolio teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, kad nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-46-300/2018).

Pabrėžtina, kad baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. K. oficialiai dirbo tik nuo 2025 m. gegužės 12 d. MB „(duomenys neskelbtini)“, iki tol pajamas gaudavo iš individualios veiklos, tačiau kaip nurodyta antstolės teikime, banko sąskaitų pajamos nepasiekdavo. Pažymėtina, kad siekiant informuoti D. K. apie teismo posėdį buvo susiekta su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuris nurodė, kad D. K. jų bendrovėje dirbo vos vieną dieną, o kitą dieną darbe nepasirodė. Iš bylos duomenų matyti, kad pats nuteistasis paaiškino, kad dirbo šešėlyje ir vengė sumokėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 6 MGL (225,90 Eur) dydžio baudą. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 11 d. ir buvo atiduotas vykdyti, tačiau iki šiol bauda ar jos dalis nėra sumokėta. Kaip teismo posėdyje nurodė pats nuteistasis, jis turi daug finansinių įsipareigojimų, todėl neišgalės sumokėti baudos ir prašo teismo paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Įvertinus minėtas aplinkybes ir prokurorės poziciją, darytina išvada, kad baudos pakeitimas viešaisiais darbais yra pagrįstas, nes D. K. finansinė padėtis, vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, vertintina kaip negalėjimas sumokėti paskirtos baudos. Be to, pats nuteistasis sutinka ir prašo teismo pakeisti baudą viešaisiais darbais.

Viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą (BK 46 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis). Vieno MGL dydžio bauda prilyginama dviem viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam D. K. paskirta 6 MGL (780 Lt (225,90 Eur)) dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistajam paskirta 6 MGL (780 Lt (225,90 Eur)) dydžio bauda keistina į 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų, paskiriant juos atlikti per 1 (vieną) mėnesį, neatlygintinai dirbant 12 (dvylika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 47 straipsnio 7 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Teikimą tenkinti.

Pakeisti D. K. (D. K.) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 6 MGL 780 Lt (225,90 Eur) (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 90 ct)) dydžio baudą į 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant 12 (dvylika) valandų per 1 (vieną) mėnesį visuomenės labui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.