Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4728-650/2014 pagal pareiškėjos D. K. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys skolininkas P. K., išieškotojas S. T. įmonė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis A. B. 2014-05-09 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka, kartu su vykdomąja byla Nr. 41-4623/09 persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-4623/09 dėl 11726,50 Lt skolos išieškojimo iš P. K. trečios eilės išieškotojo S. T. įmonės naudai pagal 2007-11-12 Pakruojo r. apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-908-287. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis P. K. ir D. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), informacijos apie santuokos nutraukimą nėra. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl D. K. vardu registruota transporto priemonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Antstolis pabrėžė, kad skolininkas ar jo sutuoktinė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad minėta transporto priemonė nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti (5-6 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atsiliepimo į pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą, antstolis A. B. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolio priimto patvarkymo, kuriuo atsisakyta panaikinti areštą skolininko sutuoktinės vardu registruotai transporto priemonei, pagrįstumo ir teisėtumo.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (LR CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 41-4623/2009 medžiagos matyti, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-4623/2009 dėl 11726,50 Lt skolos išieškojimo iš P. K. trečios eilės išieškotojo S. T. įmonės naudai pagal 2007-12-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-908-287/2007. 2014-03-26 turto arešto aktu Nr. BLO014973 antstolis areštavo skolininko sutuoktinės D. K. vardu registruotą transporto priemonę SKODA OCTAVIA COMBI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (50-52 b.l. v.b. Nr. 41-4623/2009). 2014-03-26 patvarkymu dėl transporto priemonės pateikimo vertės nustatymui skolininkas P. K. įpareigotas per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti vertės nustatymui areštuotą transporto priemonę (53 b.l. v.b. Nr. 41-4623/2009). Minėtas turto arešto aktas ir patvarkymas skolininkui ir jo sutuoktinei D. K. įteiktas 2014-03-28. 2014-04-04 patvarkymu dėl transporto priemonės pateikimo vertės nustatymui pareiškėja D. K. įpareigota per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti vertės nustatymui areštuotą transporto priemonę (57 b.l. v.b. Nr. 41-4623/2009). Patvarkymas įteiktas 2014-04-19. 2014-04-04 patvarkymu dėl areštuoto turto saugotojo pakeitimo areštuotos transporto priemonės saugotojas iš P. K. pakeistas į D. K. (58 b.l. v.b. Nr. 41-4623/2009). 2014-04-04 pareiškėjos atstovas kreipėsi į antstolį su reikalavimu panaikinti areštą transporto priemonei SKODA OCTAVIA COMBI, kadangi ši transporto priemonė D. K. priklauso asmeninės nuosavybės teise (61 b.l. v.b. Nr. 41-4623/2009). 2014-04-15 patvarkymu dėl informacijos pateikimo, antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos atstovo prašymą, nurodydamas, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė duomenų, įrodančių, kad minėta transporto priemonė nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (64 b.l. v.b. Nr. 41-4623/2009). Dėl minėto patvarkymo panaikinimo pareiškėja pateikė skundą, teigdama, kad aplinkybę, jog transporto priemonė jai priklauso asmeninės nuosavybės teise įrodo tai, kad transporto priemonė įgijimo metu įregistruota tik jos, o ne abiejų sutuoktinių vardu. Teigė, kad su skolininku nebegyvena nuo 2008 m. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta informacijos apie pareiškėjos ir skolininko santuokos nutraukimą, o aplinkybė, kad automobilis registruotas tik pareiškėjos vardu, nepaneigia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos. Apeliantės su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir LR CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kadangi sutuoktinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis jų turto teisinis režimas (ar turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) nustatomas remiantis viešai prieinamais registrų duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytus argumentus bei bylos faktines aplinkybes, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliantės motyvais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad konkrečiu atveju yra sprendžiamas ne ginčo turto pripažinimas asmenine ar bendrąja sutuoktinių nuosavybe, o vertinama ar antstolis pagrįstai taikė areštą skolininko sutuoktinės vardu registruotai transporto priemonei.

Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė duomenų, kad automobilis SKODA OCTAVIA COMBI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė apeliantės nuosavybė, todėl esant įstatyme įtvirtintai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijai, antstolis turėjo teisinį pagrindą areštuoti skolininko sutuoktinės vardu registruotą transporto priemonę.

Pažymėtina, kad LR CK 3.88 straipsnio 3 dalis nustato, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Todėl, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad jos nurodytoje materialiojoje teisės normoje yra nurodoma pareiga turto savininkams atlikti bendrosios jungtinės nuosavybės teisinę registraciją viešame registre. Tokios jų pareigos neatlikimas savaime nekeičia turto statuso nuosavybės atžvilgiu. LR CK 3.88 straipsnyje reglamentuojama, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, LR CK 3.89 straipsnyje – koks turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji taisyklė yra tai, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). LR CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. LR CK 3.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos matyti, kad skolininko ir apeliantės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (5 b.l. v.b. Nr. 41-4623/2009). Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad transporto priemonė SKODA OCTAVIA COMBI, pareiškėjos vardu įregistruota registre 2012-04-18 (47 b.l.), t.y. įgyta po pareiškėjos ir skolininko santuokos sudarymo. Pareiškėja teigia, kad su skolininku nebegyvena kartu nuo 2008 metų, bei, kad buvo kreipusis dėl skyrybų proceso inicijavimo, tačiau dėl nežinomos skolininko gyvenamosios vietos pradėti skyrybų bylos nepavyko iki šiol. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes. Aplinkybė, kad buvo panaikinti skolininko P. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenys (29 b.l.) bei, kad 2012-05-02 skolininkas deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę (9 b.l.), nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, kad transporto priemonės įsigijimo metu apeliantė bendro ūkio su skolininku nevedė. Jokių duomenų apie kreipimąsi dėl skyrybų proceso pradėjimo, apie santuokos nutraukimą ar teismo priimtą sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, sutuoktinių turto padalinimą apeliantė nepateikė nei antstoliui, nei pirmosios bei apeliacinės instancijos teismui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantė dėl santuokos nutraukimo į teismą nebuvo kreipusis. Taip pat į bylą nėra pateikta transporto priemonės įsigijimo dokumentų. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantė nepateikė neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turtas buvo įgytas vienu iš LR CK 3.89 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu (įgytas iki santuokos sudarymo, paveldėtas, dovanotas, įgytas už asmenines lėšas ir t.t.).ir, kad tokia informacija antstoliui turėjo būti žinoma.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, konkrečiai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2014, pateiktą išaiškinimą. Pažymėtina, kad bylos duomenys ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Konkrečiu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2014 buvo sprendžiamas klausimas dėl vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, įgyto paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei šio turto įkeitimo pripažinimo negaliojančiu tuo pagrindu, kad nebuvo gautas sutuoktinės įgaliojimas įkeisti kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise įregistruotą turtą. Minėtoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad sutuoktinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis jų turto teisinis rėžimas nustatomas pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį, t.y. remiantis viešai prieinamais registrų duomenimis, o tretiesiems asmenims nekyla ir negali būti nustatoma pareiga nuolat domėtis ar po turto įregistravimo viešajame registre nepasikeitė jo teisinis rėžimas, intre alia LR CK 3.90 straipsnyje nustatytais turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagrindais. Nagrinėjamu atveju nustatytos visiškai kitokios faktines aplinkybes – ginčo transporto priemonė įgyta santuokos metu, viešajame registre, t.y. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, žymų, kad minėtas automobilis priklauso apeliantei asmeninės nuosavybės teise nėra. Aplinkybė, kad transporto priemonės savininke nurodyta tik apeliantė, taip pat nepatvirtina, kad minėtas automobilis priklauso apeliantei asmeninės nuosavybės teise, kadangi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymų Nr. 260 patvirtintose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 8 punkte nurodyta, kad transporto priemonė įregistruojama tik vieno transporto priemonės valdytojo vardu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolio veiksmai vykdomojoje byloje buvo teisėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo sutikti su apeliantės skundo motyvais ir konstatuoti, kad antstolis, areštuodamas skolininkui bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, apeliantei nepateikus jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad areštuotas turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, pažeidė vykdymo proceso teisės normas.

Taip pat pažymėtina, kad LR CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia; pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Nuodytų teisės normų sisteminė analizė suteikia pagrindo išvadai, kad kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tik tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolos išieškojimo iš areštuotos transporto priemonės vykdymo veiksmai galės būti pradėti tik tuomet, kai teismo nutartimi bus nustatyta skolininkui tenkanti turto dalis (LR CPK 667 straipsnis) ir būtent civilinėje byloje dėl skolininko turto, kuris yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, bylos nagrinėjimo dalyką sudarys aplinkybės, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ar sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad antstoliui toliau tęsiant vykdymo procesą ir vykdant LR CPK 666 ir 667 straipsnių nuostatas, pasiūlius vykdymo proceso dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, pareiškėja (skolininko sutuoktinė) turės visas galimybes pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jos teiginį, kad areštuota transporto priemonė jai priklauso nuosavybės teise. Aplinkybė, kad būtent tokia tvarka antstolis privalo atlikti nurodytus veiksmus, t. y. iš pradžių areštuoti skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir tik paskui pasiūlyti bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, papildomai patvirtina, kad antstolio veiksmai areštuojant pareiškėjos santuokos su skolininku metu įgytą turtą, yra teisėti bei atitinkantys LR CPK nuostatas.

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad antstolio areštuotas turtas jai priklauso nuosavybės teise bei, kad antstolis atsisakydamas tenkinti pareiškėjos reikalavimus dėl arešto panaikinimo, pažeidė jos interesus bei vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-13 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos dalyviams.