Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

2021-02-15 · Civilinė byla Nr. 2FB-785-995/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-15
Bylos Nr.
2FB-785-995/2021
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00158-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Vaida Railienė (pirm.)
Pareiškėjas
N. J.
Suinteresuotas asmuo
UAB "Bankroteka", VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Turto bankas
Kategorijos
  • 3.4.2.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2FB-785-995/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00158-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.3.5 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 15 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. J. prašymą dėl įtraukimo dalyvauti I. P. bankroto byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas N. J. kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti jį dalyvauti I. P. bankroto byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nurodo, kad šioje byloje yra patvirtintas I. P. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 1 dalimi siekia būti įtrauktas į bylos procesą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu. 2015 m. sausio 18 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ZB-49 (toliau – Pirkimo – pardavimo sutartis) pagrindu jis nuosavybės teise įsigijo Pastatą – Poilsio namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – Kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Statiniai). Pirkimo – pardavimo sutartimi jam buvo perleista tik Statinių nuosavybės teisė, jokių teisių į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), kuriame Statiniai yra pastatyti, nei nurodyta sutartimi, nei jokiu kitu pagrindu neįgijo ir nėra įgijęs iki šiol. Nurodyta situacija susiklostė dėl trečiųjų asmenų veiksmų, dėl kurių Žemės sklypas (nuosavybės teisė į Žemės sklypą) negalėjo būti perleidžiamas kartu su Žemės sklype esančiais Statiniais. Palangos miesto savivaldybė dar 2006 m. rugsėjo 28 d. vykdė viešą aukcioną, kurio tikslas buvo Statinių, kurie tuo metu priklausė Palangos miesto savivaldybei, bei Žemės sklypo, kuris priklausė Lietuvos Respublikai, privatizavimas, t. y. abiejų nekilnojamojo turto objektų perleidimas privačių asmenų nuosavybėn. Tuo metu Palangos miesto savivaldybės paskelbtą aukcioną laimėjo I. P., kuris su Palangos miesto savivaldybe pasirašė 2007 m. kovo 13 d. Statinių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 14-PTN ir kiek vėliau, t. y. 2007 m. kovo 19 d., perdavimo – priėmimo aktu perėmė Statinius, tačiau už Žemės sklypą I. P. taip ir neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo Žemės sklypo kainos, Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties taip pat nepasirašė. I. P. negalint atsiskaityti su savo kreditoriais, Statiniai varžytinių metu buvo perleisti juridiniam asmeniui UAB „Lodena“, o kiek vėliau, sandorių pagrindu Statiniai buvo perleidžiami ir kitiems asmenims, kol galiausiai Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu juos įsigijo Pareiškėjas. Dėl Žemės sklypo, kuriame yra Statiniai, vyko teisminiai ginčai, kurie buvo pradėti pagal VĮ Turto banko (anksčiau – VĮ Valstybės turto fondas) ieškinį, pareikštą I. P., VĮ Turto bankui, siekiant prisiteisti I. P. nesumokėtą Žemės sklypo kainą. Teisminiai ginčai baigėsi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011, kuria buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis. Teismų sprendimais VĮ Turto banko reikalavimas dėl Žemės sklypo kainos priteisimo iš I. P. yra patenkintas. Nors Palangos miesto savivaldybės 2006 m. rugsėjo 28 d. aukcioną laimėjęs I. P. teismų procesiniais sprendimais ir buvo pripažintas konkliudentiniais veiksmais sudaręs Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį ir įpareigotas įvykdyti savo prievolę natūra, t. y. sumokėti visą Žemės sklypo kainą, tačiau šis asmuo teismų procesiniais sprendimais nebuvo pripažintas Žemės sklypo savininku, o tuo tarpu Žemės sklypo kaina iki šiol nėra sumokėta. Kiek jam žinoma, byloje yra patvirtintas VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas. Žemės sklypo nuosavybės teisė šiai dienai vis dar priklauso Lietuvos Respublikai, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 984 ir 2014-09-30 Priėmimo – perdavimo akto Nr. 6R-119 pagrindu patikėjimo teise Žemės sklypą valdo VĮ Turto bankas. Pareiškėjas, kaip Statinių savininkas, turi aiškų interesą įsigyti Žemės sklypą savo nuosavybėn, tačiau negali to padaryti tol, kol I. P. nėra sumokėjęs Žemės sklypo kainos (t. y. kol nėra patenkintas VĮ Turto banko byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas). VĮ Turto bankas negali jam perleisti Žemės sklypo, kadangi pirmiau nurodytuose teismų procesiniuose dokumentuose yra konstatuota, jog Žemės sklypas yra parduotas I. P.. Kita vertus, pareiškėjas Žemės sklypo negali įsigyti ir iš I. P., kadangi pirmiau nurodytuose teismų procesiniuose dokumentuose taip pat yra konstatuota, kad, nepaisant to, jog pirkimo – pardavimo sandoris yra įvykęs, I. P. tol, kol nėra sumokėjęs visos Žemės sklypo kainos, nepripažintinas Žemės sklypo savininku. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, I. P. negali Žemės sklypu disponuoti, taip pat ir perleisti Žemės sklypo jam. VĮ Turto bankas, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją ir surasti visoms suinteresuotoms pusėms priimtiną variantą, pateikė jam 2020 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. (7.3) SK4-13669 „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame pasiūlė sudaryti trišalę sutartį tarp VĮ Turto banko, I. P., atstovaujamo nemokumo administratoriaus, bei jo, kurios pagrindu jis sumokėtų 97 069,53 Eur skolos likutį už I. P. pirktą Žemės sklypą, tokiu būdu, įgydamas į jį nuosavybės teisę. Jis, atsakydamas į 2020 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (7.3) SK4-13669 „Dėl informacijos suteikimo“ VĮ Turto banko pateiktą pasiūlymą, pateikė VĮ Turto bankui 2020 m. gruodžio 23 d. atsakymą, kuriame nurodė, kad jis jam yra priimtinas, t. y., kad jis sutinka sudaryti siūlomą trišalį susitarimą bei tokiu būdu įsigyti Žemės sklypą savo nuosavybėn.

Bankrutuojantis fizinis asmuo I. P. pateikė atsiliepimą ir prašo pareiškėjo N. J. prašymo netenkinti. Nurodo, kad N. J. įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tai, kad pareiškėjas 2015 m. Pirkimo sutartimi įsigijo Statinį, ši aplinkybė niekaip nesusijusi su bankrutuojančio asmens bankroto procesu. Žemės sklypas, kurį siekia įsigyti pareiškėjas, neįeina į mokumo atkūrimo plane nurodytą turto masę iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, todėl negali būti bankroto byloje jokio sandorio dalyku, tame tarpe ir taikos sutarties objektu. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies prasme nėra ir negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu. Bankroto bylos baigtis pareiškėjo teisėms ir pareigoms neturės jokios reikšmės ir nesukurs nei materialinių, nei procesinių pasekmių. Pažymi, kad pareiškėjo teikiamame su prašymu priede nurodyta, kad Žemės sklypo, kurį pareiškėjas siekia įgyti, šiai dienai kaina siekia 232 000 Eur. Tokia panaši Žemės sklypo kaina kreditoriui – VĮ Turto bankui - yra priteista ir iš bankrutuojančio asmens. Tačiau pareiškėjas siekia įsigyti žemės sklypą už 97 000 Eur, o tai yra dvigubai pigiau, nei žemės sklypo rinkos kaina.

Pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi I. P. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroteka“. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d. Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi buvo patvirtinti I. P. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai.

Fizinio asmens bankroto procesą reguliuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (FABĮ 1 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Fizinio asmens bankroto proceso metu kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios ūkininko veiklą, fizinio asmens individualią veiklą, kreditoriaus teisę į jo reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, mokesčius, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, ir jų administravimą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (FABĮ 1 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad FABĮ nereglamentuojami klausimai, susiję su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, pastarasis proceso teisės klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis (CPK 37 straipsnis, 47 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali įstoti ar būti įtrauktas į bylą tik esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014, 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015 ir kt.). Pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik fizinio asmens kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu.

Taigi iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, kasacinio teismo išaiškinimų matyti, kad teismas gali įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas N. J. nuosavybės teise yra įgijęs prašyme nurodytus statinius, tačiau jokių teisių į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra pastatyti statiniai, nėra įgijęs. Pagrindinis argumentas, kuriuo remiasi pareiškėjas, įrodinėdamas būtinybę dalyvauti fizinio asmens bankroto byloje yra jo siekis įsigyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis negali to padaryti tol, kol I. P. nėra sumokėjęs žemės sklypo kainos, t. y. kol nėra patenkintas kreditorės VĮ „Turto bankas“ fizinio asmens bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas.

Įvertinęs pareiškėjo argumentus, teismas sutinka su bankrutuojančio fizinio asmens argumentais, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, susijusi su Statinio įsigijimu, 2015 m. Pirkimo sutarties pagrindu nėra susijusi su bankrutuojančio asmens bankroto procesu. Pažymėtina ir tai, kad 2016 m. balandžio 16 d. Palangos miesto apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) įsiteisėjusia nutartimi, patvirtintame bankrutuojančio fizinio asmens I. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto 4 punkte, nustatančiame numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto sąrašą, pareiškėjo nurodytas žemės sklypas, kurį jis siekia įsigyti, neįeina į mokumo atkūrimo plane nurodytą turto masę, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, todėl pareiškėjo siekiamas įgyti nekilnojamasis turtas negali būti fizinio asmens bankroto byloje jokio sandorio, taip pat ir taikos sutarties, objektu.

Pareiškėjas šioje byloje nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo glaudų teisinį ryšį su nagrinėjama byla. Pareiškėjas nėra bankrutuojančio fizinio asmens kreditorius, nei I. P., nei kitų byloje dalyvaujančių asmenų materialiniai teisiniai santykiai su pareiškėju, kurie būtų reikšmingi šiai bylai, nenustatyti. Vien ta aplinkybė, kad jis pageidauja įsigyti žemės sklypą, kuris net neįeina į mokumo atkūrimo plane nurodytą turto masę, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, nereiškia, kad jis turi kokį nors (tiek materialųjį, tiek procesinį) suinteresuotumą šios bylos baigtimi.

Esant tokioms aplinkybėms, kuomet byloje nėra nustatytas bei įrodytas pareiškėjo teisinis ryšys su civiline byla Nr. 2FB-109-824/2016, nenustatytas jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, konstatuotina, kad teismas neturi pareigos pareiškėjui civilinėje byloje suteikti byloje dalyvaujančio, konkrečiai – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statuso.

Vadovaujantis pirmiau išdėstytais motyvais, pripažįstama, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įtraukti pareiškėją į fizinio asmens bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų pareiškėjo bei bankrutuojančio asmens nurodytų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsniu, 290 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo N. J. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė