- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-756-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17707-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Emilė“
- Kreditorius
- Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apelianto) Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Emilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė N. Š.-S., išieškotojas Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti antstolės vykdomus vykdymo veiksmus – patvarkymu Nr. 0033/16/00377-2844 dėl pirmųjų varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/00377 paskirtas varžytynes bei uždrausti skelbti skolininkui priklausančių nuomos teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. 7937-0001-0439, esančio (duomenys neskelbtini),62 kv. m. autoserviso su administracinėmis, kavinės-baro, viešbučio patalpomis, (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), nuomos teisės į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirbtuvių, (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 58,11 kv. m., ir dirbtuvių, (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 1 121,14 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini), 0,1575 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), varžytynes. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog pateikė skundą dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų, prašydamas panaikinti patvarkymą skelbti turto pirmąsias varžytines dėl to, kad turtas parduodamas už nepagrįstai mažą kainą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Emilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, sustabdė varžytynes, pradėtas dėl UAB „Emilė“ priklausančio turto: nuomos teisės į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), jame esančio pastato, (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini); nuomos teisės į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), jame esantį pastatą, (duomenys neskelbtini), bei pastatą, (duomenys neskelbtini), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); o tuo atveju, jei varžytinės pasibaigusios – sustabdė turto perdavimą varžytinių laimėtojams, iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, nutarties vykdymą pavedė antstoliui, nutartį pavedė vykdyti skubiai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui skundžiant antstolio veiksmus dėl varžytinėse parduodamo turto kainos nustatymo tik sustabdžius varžytines, būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo dėl antstolio veiksmų vykdymas neprarastų prasmės ir taptų tikslingas. Jei išvaržytas turtas būtų perduotas varžytines laimėjusiems sąžiningiems tretiesiems asmenims, pakartotinių turto varžytinių skelbimas taptų apsunkintas ar/ir neįmanomas dėl restitucijos natūra negalimumo, esmingai pailgėtų turto grąžinimo procesas bei atitinkamai skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas teismo procese, padidėtų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo bylinėjimosi išlaidos bei laiko kaštai. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog yra pagrindas stabdyti nuomos teisės į žemės sklypus ir juose esančių pastatų bei žemės sklypo varžytines, o tuo atveju, jei jos pasibaigusios – stabdyti turto perdavimą varžytinių laimėtojui iki bus išspręstas skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimas. Teismas netenkino perteklinio prašymo dėl draudimo skelbti naujas varžytynes, nes varžytinių sustabdymas reiškia, kad antstolis neturi teisės tęsti jokių turto pardavimo varžytinėse procedūrų.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ prašo panaikinti 2017 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pareiškėjo UAB „Emilė“ prašymas negalėjo būti tenkintas, nes pareiškėjo pateikti argumentai nepagrįsti, jais buvo siekiama suklaidinti teismą, vilkinti vykdymo procesą ir išvengti įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad antstolės paskirto turto vertintojo atliktos ekspertizės metu būtų nustatytos netinkamos įkeisto turto vertės. Pateiktas prašymas patvirtina, kad UAB „Emilė“ siekia maksimaliai vilkinti realizavimo procesą. Pareiškėjas savo prašymą motyvuoja 2013 m. vertinimo ataskaita, tačiau šie duomenys nėra aktualūs. Be to, Registrų centro turto vertės nustatomos ne individualiam turtui, bet atliekant masinį vertinimą, todėl nėra tikslios ir jomis negali būti vadovaujamasi, jos neatitinka dabartinės turto vertės. Vykdomojoje byloje pagrįstai paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, apie įkeisto turto vertę šalys informuotos patvarkymais, kuris pareiškėjui įteiktas 2017-03-16, tačiau pareiškimų dėl įkeisto turto verčių, prieštaravimo dėl įkeisto turto vertės nustatymo, prašymų skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę pareiškėjas nereiškė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, nenurodė ralių prielaidų buvus realią galimybę turtą parduoti brangiau. Šią aplinkybę patvirtina mažas potencialių pirkėjų susidomėjimas parduodamais objektais, objektai parduoti už pradinę ar neženkliai didesnę kainą. Taigi, ekspertizės metu objektų kainos nustatytos tinkamai. Pareiškėjas vykdymo procese ne kartą teikė nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, taip vilkino vykdomojo dokumento tinkamą įvykdymą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas atlikdamas tokius veiksmus pažeidė įstatyme numatytas vykdymo proceso šalių pareigas ir piktnaudžiavo savo, kaip vykdymo proceso šalies, teisėmis. Šie veiksmai prieštarauja pareiškėjo argumentams apie siekį bendradarbiauti su antstoliais, apie siekį realizuoti įkeistą turtą bei patvirtina, kad UAB „Emilė“ vykdymo procese elgiasi priešingai savo dėstomiems argumentams, t. y. veikia prieš greitą bei tinkamą vykdomojo dokumento įvykdymą. Apeliantas dėl pareiškėjo veiksmų patiria didelius nuostolius, todėl apeliantas prašo įvertinti nesąžiningus pareiškėjo veiksmus ir savanaudišką, nesąžiningą tikslą vilkinti vykdymo procesą bei iš to gauti nepagrįstą naudą, o kredito unijai daryti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo bei pagrįstumo. Remiantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat teikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Preliminariai įvertinus pareiktus įrodymus ir nustačius, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas teikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės N. Š.-S. patvarkymą Nr. 0033/16/00377-2844 dėl pirmųjų varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/00377. Skundo kopiją pareiškėjas pateikė teismui ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės atliekamus vykdymo veiksmus – patvarkymu Nr. 0033/16/00377-2844 dėl pirmųjų varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/00377 paskirtas varžytynes bei uždrausti skelbti naujas varžytines dėl nuomos teisių į du žemės sklypus ir juose esančius pastatus bei į vieną žemės sklypą, kurie skolininkei priklauso nuosavybės teise. Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog antstolės nustatyta turto pardavimo iš varžytynių kaina yra per maža bei neatitinka realios turto vertės, todėl priimtas patvarkymas naikintinas ir skirtina turto rinkos vertės ekspertizė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Tinkamas turto įkainojimas padeda išvengti rizikos, kad varžytynės teisme bus pripažintos neteisėtomis ir antstoliui vėliau teks atlyginti pripažintą žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius per didelę kainą, varžytynės gali neįvykti, o pardavus turtą pernelyg pigiai, skola gali likti nepadengta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik sustabdžius varžytynes būsimo galimai palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo dėl antstolio veiksmų vykdymo neprarastų prasmės ir taptų tikslingas. Apeliantas nepaneigė, jog nepasunkėtų teismo priimto procesinio sprendimo, kuris galimai būtų palankus pareiškėjui, įvykdymas. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tik preliminariai vertina reikalavimo pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje pareiškėjas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – reikalavimo pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, susiję su turto vertės nustatymu. Aplinkybė, jog pareiškėjas anksčiau teikė skundus dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje, nesudaro pagrindo spręsti dėl pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumo. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.