Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-09-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-17102-1169/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-12
Bylos Nr.
e2YT-17102-1169/2023
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02379-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marija Vaičiūnaitė
Pareiškėjas
D. S., I. Z.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-17102-1169/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02379-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė, veikianti Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. S. ir I. Z. (I. Z.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai D. S. ir I. Z. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikmę turintį faktą, kad B. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. Z. (J. Z.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama atsiradusį palikimą valdyti nuo pat atsiradimo momento įstatymo nustatytu terminu ir palikimą valdė iki pat savo mirties.

Pareiškėjai nurodė, kad jų tėvai J. Z. ir B. Z. (duomenys neskelbtini) įgijo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. – duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), kuris jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, su prie jo esančiais ūkiniais pastatais, kiemo rūsiu ir šuliniu (unikalūs Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įgijo 27 000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamas turtas įsigytas tėvams esant santuokoje, todėl Gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir Žemės sklypas tapo jų bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. J. Z. nebuvo surašęs testamento, todėl po jo mirties turtą paveldėti galėjo 3 įstatyminiai įpėdiniai – D. S., I. Z. ir B. Z. Po tėvo mirties į notarą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas, tačiau palikimo dalį faktiniu valdymu priėmė jo sutuoktinė B. Z., kuri liko gyventi Gyvenamajame name, valdė turtą su prie jo esančiais ūkiniais pastatais, naudojo, prižiūrėjo kaip savo, mokėjo už jame sunaudojamą elektros energiją ir rūpinosi po sutuoktinio mirties name likusiais buities daiktais. B. Z. taip pat valdė, naudojo savo reikmėms ir prižiūrėjo santuokoje įgytą Žemės sklypą, sodino jame daržus, vaikų pagalba šienavo ir prižiūrėjo. Pasak pareiškėjų, jie po tėvo mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes laikė savo motiną B. Z. vienintele minėto turto savininke.

Pareiškėjai ketina priimti motinos B. Z. palikimą, tačiau nenustačius, kad B. Z. priėmė savo vyro J. Z. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, pareiškėjai gali priimti tik 1/2 dalį nekilnojamo turto.

Atsiliepimas

VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. Z. palikto turto priėmimą jį valdant. Taip pat nurodo, kad, jei visapusiškai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, jog B. Z. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus, jei pareiškėjų prašymas būtų tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad J. Z. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centre įregistruotas Gyvenamasis namas su kiemo rūsiu, šuliniu ir ūkiniais pastatais, įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) sutartis. Nekilnojamas turtas įsigytas pareiškėjų tėvams J. Z. ir B. Z. esant susituokus, todėl turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nustatyta, jog J. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. Z. mirties niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog B. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą priėmė pareiškėjai.

Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjai nurodė, kad po J. Z. mirties (duomenys neskelbtini) sutuoktinė B. Z. paveldimo turto dalį pradėjo valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, t. y. mokėjo šiam turtui tenkančius mokesčius už elektros energiją, rūpinosi Gyvenamuoju namu, gyveno minėtame name. Tai, kad pareiškėjų motina po sutuoktinio J. Z. mirties toliau gyveno ir rūpinosi Gyvenamuoju namu, patvirtina į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos, nurodančios, kad abu sutuoktiniai iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Tai rodo, jog B. Z. akivaizdžiai išreiškė valią tapti palikėjo turto dalies savininke. Be to, įpėdinės gyvenimas palikimą sudarančiame Gyvenamajame name, kai įpėdinei tai yra vienintelė gyvenamoji vieta ir kai įpėdinė iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinė palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad B. Z. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio J. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo dalį, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro notarės Sandros Vinciūnienės liudijimu, jokie kiti asmenys dėl J. Z. turto paveldėjimo įstatymų nustatyta tvarka į notarą nesikreipė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjų pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti B. Z. įpėdinių pareiškėjų D. S. ir I. Z. paveldėjimo teises.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Z. (a. k. duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. Z. (J. Z.) (a. k. duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti B. Z. įpėdinių pareiškėjų D. S. (a. k. duomenys neskelbtini) ir I. Z. (I. Z.) (a. k. duomenys neskelbtini) paveldėjimo teises.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marija Vaičiūnaitė